2022-05-24 Nr. AB-14197-4-44-3-00133-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2722-525/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00133-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatančiam asmeniui, jo atstovei advokatei Audrai Lukoševičiūtei Krantz,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjui Mecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatančiam asmeniui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. liepos 20 d., bet ne ilgiau iki kol bus išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 27 d. kartu su žmona ir 3 nepilnamečiais vaikais neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, asmens dokumentų su savimi neturėjo, tik jų nuotraukas telefone. Centras pažymėjo, jog Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį bei buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, iš kurio 2021 m. liepos 18 d. pasišalino bei buvo sulaikytas vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką krovininiame automobilyje, kartu su dar 15 asmenų. Užsienietis 2021 m. liepos 19 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimu jam (Užsieniečiui) buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2022 m. sausio 20 d., o 2022 m. sausio 20 d. sprendimu – pratęsta dar 3 mėnesiams.

3. Centras taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 25 d. sprendimu nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką bei, pasibaigus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, apgyvendinti jį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centras atkreipė dėmesį į tai, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje dar nebuvo priimto galutinio sprendimo, todėl prašė pratęsti Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. liepos 20 d., bet ne ilgiau, iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečio prieglobsčio byloje galutinio sprendimo nebuvo, jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo asmens dokumentų, kartą jau mėgino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas sprendė, jog minėtos aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismo vertinimu, Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nebuvo pasikeitę. Teismas pažymėjo, jog, nors byloje nebuvo duomenų apie tai, kad Užsienietis alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo metu būtų pažeidęs jos sąlygas, taip pat nebuvo duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau Užsienietis jau kartą mėgino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas sprendė, kad Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė nustatytoms aplinkybėms, o taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvo pagrindo.

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

8. Užsienietis nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o nustatytas judėjimo laisvės apribojimas tapatus sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises, Užsieniečiui galima skirti švelnesnę sankciją. Užsienietis pažymi, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), o sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Šiuo atveju nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių, kada sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Įstatyme nustatytą terminą ir netaikyti apgyvendinimo laikino apgyvendinimo termino pratęsimo be laisvės laisvai judėti. Apgyvendinimo termino pratęsimas, taikant judėjimo suvaržymus, nėra būtinas, o sprendimo vykdymui užtikrinti visiškai pakanka trumpesnio apgyvendinimo termino, netaikant judėjimo apribojimų.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

10. Centras nurodo, kad Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį metu buvo pasišalinęs iš Pabėgėlių priėmimo centro, bandė išvykti į Lenkijos Respubliką, jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Pritaikius Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę būtų didelė tikimybė, kad jis tiesiog išeis iš Centro. Centras taip pat pažymi, jog Užsieniečiui yra užtikrinta teisė rūpintis ir auklėti savo vaikus, o vaikams užtikrintos orios ir tinkamos gyvenimo sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kartą jau bandė išvykti, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyvenimui.

13. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog yra pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę ir sutrumpinti priemonės taikymo terminą.

14. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Užsienietis priskirtas pažeidžiamų asmenų grupei.

16. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

17. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1307‑815/2022).

19. Sprendžiant dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo, svarbu nustatyti, ar neišnyko įsiteisėjusiu sprendimu konstatuoti sulaikymo taikymo pagrindai. Be to, svarbu įvertinti ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant Užsieniečiui taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, be kita ko, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kad būtų pasikeitusios faktinės aplinkybės (iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

21. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

23. Pažymėtina, kad Užsienietis apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kaip pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – riboja Užsieniečio teisę rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais. Užsienietis nenurodė, kad buvimo Centre metu neturi galimybės bendrauti su savo vaikais, rūpintis, dalyvauti jų auklėjimo procese, taip pat leisti su vaikais laisvalaikį Centro teritorijos ribose, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Užsieniečio žmonai kartu su nepilnamečiais vaikais skirta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – jiems nėra taikomas judėjimo laisvės apribojimas. Todėl nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad Užsieniečio interesai pažeidžiami labiau nei tai būtina nagrinėjamoje situacijoje.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors byloje nėra pagrįstų duomenų apie šiuo metu Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje; nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų; Užsienietis, pažeisdamas apgyvendinimo Centre tvarką prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai bandė iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (byloje nėra duomenų, patvirtinančių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros baigtį).

25. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui pirmosios instancijos teismo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, spręstina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

26. Užsienietis apeliaciniame skunde taip pat prašo sutrumpinti jam pirmosios instancijos teismo sprendimu pratęstos priemonės taikymo terminą, nes ši priemonė atitinka sulaikymą ir viršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą 6 mėnesių sulaikymo terminą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad Užsieniečiai apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, prieglobsčio prašytojų bendrabutyje, kuriame nėra grotų, jie gali išeiti ir būti lauke 24 val. per parą, vaiku užimtumu rūpinasi socialiniai darbuotojai, todėl sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma priemonė savaime neatitinka sulaikymo. Teisėjų kolegija šį Užsieniečio prašymą atmeta vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo. Taikoma priemonė yra objektyviai reikalinga ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti, todėl jos taikymas nėra galimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė