bb6abc0a-5259-4e0e-a3dc-56bc501fc819 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėja J Civilinė byla Nr. e2S-383-253/2021 Proceso Nr. 2-46-3-00031-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.5; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens R. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

V. ieÅ¡kinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai, (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2020 m. lapkričio 23 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo atstovės praÅ¡ymas dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), juo prašė iÅ¡aiÅ¡kinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d.

Tauragės rÅ«mų sprendimo dalį, nurodant, kad sprendime numatyta suma – 69,73 Eur už kiekvienÄ dienÄ yra mokėtina nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ Ä¯vykdymo dienos; sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo pateikimo dienos. PraÅ¡yme nurodė, kad sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo buvo vykdytina skubiai. Dėl to ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai į darbÄ buvo grÄ Å¾intas kitÄ darbo dienÄ po sprendimo priėmimo – 2019 m. lapkričio 11 d., t. y. sprendimas dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ Ä¯vykdytas 2019 m. lapkričio 11d. 2. 2020 m. lapkričio 19 d. teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame nurodė: ,,Priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) R.

V. jo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 9 475,55 Eur. Nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokėti po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos.“ 3. 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovas gavo antstolės A. P. patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ ir raginimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ , kuriuo reikalaujama sumokėti 27 605,35 Eur už ieÅ¡kovo priverstinę prastovÄ laikotarpiu nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki raginimo iÅ¡siuntimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.), t. y. po 69,73 Eur per dienÄ .

Antstolės padėjėjas nurodė, kad jis vadovaujasi vykdomuoju raÅ¡tu, kuriame yra perraÅ¡yta sprendimo rezoliucinė dalis, ir jame nėra nurodyta, kad 69,73 Eur už dienÄ skaičiuojama iki ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ dienos, tai yra iki bus įvykdyta sprendimo dalis dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ . Todėl antstolis vertina, kad atsakovas turi mokėti po 69,73 Eur už kiekvienÄ dienÄ , iki bus įvykdyta piniginė sprendimo dalis. Nurodė, kad iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies yra akivaizdu, kad 69,73 Eur už kiekvienÄ dienÄ yra mokestis už priverstinę ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tÄ , kuris yra taikomas už laikotarpį, kuriuo ieÅ¡kovas priverstinai nedirbo.

4. IeÅ¡kovas R. V. atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti ir nurodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), dalis dėl 69,73 Eur sumos mokėjimo už kiekvienÄ dienÄ iki teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡imtinai susijusi su jo ir (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėja (duomenys neskelbtini). Å iuo atveju (duomenys neskelbtini), taip pat ir antstoliui, nekyla jokių neaiÅ¡kumų dėl priimto teismo sprendimo vykdymo. Be to, 2020 m. lapkričio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-329-613/2020 įvertino ne tik bylos aplinkybes, bet ir teisės taikymÄ ir konstatavo, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas. Atsakovai pateiktu praÅ¡ymu iÅ¡ esmės praÅ¡o ne iÅ¡aiÅ¡kinti 2019 m. lapkričio 8 d. priimtÄ teismo sprendimÄ , o pakeisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Atsakovai praÅ¡ymu praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ , nurodant, kad sprendime numatyta suma – 69,73 Eur už kiekvienÄ dienÄ yra mokėtina nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ vykdymo dienos.

Taigi, tokio turinio praÅ¡ymas, nurodant, kokias aplinkybes turėtų konstatuoti pirmosios instancijos teismas pateikdamas iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl priimto teismo sprendimo, neatitinka teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo instituto, kadangi matyti, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos atstovė, nepaisant apeliacinio teismo priimtos nutarties, siekia savo atstovaujamųjų naudai pakeisti 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5.

Tauragės apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino. Minėta nutartimi iÅ¡aiÅ¡kintino, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis, kurioje nurodyta ieÅ¡kovui nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokėti po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, vykdoma iki darbuotojo grÄ Å¾inimo į darbÄ dienos, bet ne ilgiau nei vieneri metai nuo darbuotojo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos; Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones –vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymÄ , nutarčiai įsiteisėjus, panaikino.

6. Teismas nustatė, jog atsakovė praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimo dalį, kuria nurodyta nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokėti po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas R. V., pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, iÅ¡ pareigų buvo atleistas 2019 m. balandžio 19 d. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimÄ maksimalus laikotarpis, už kurį ieÅ¡kovui galėtų bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , bÅ«tų nuo 2019 m. balandžio 19 d. (ieÅ¡kovo atleidimo momento) iki 2020 m. balandžio 18 d. įskaitytinai (įstatyme numatyta priteistino vidutinio darbo užmokesčio riba). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 2 dalyje yra aiÅ¡kiai apibrėžtas maksimalus terminas, už kurį darbuotojui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , t. y. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, todėl antstolės apskaičiuota suma – 27 605,35 Eur už ieÅ¡kovo priverstinę prastovÄ laikotarpiu nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki raginimo iÅ¡siuntimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.), tai yra po 69,73 Eur per dienÄ , akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įstatymo normai ir vientisam sprendimo vykdymui ir iÅ¡ esmės klaidina tiek atsakovus, tiek patį ieÅ¡kovÄ .

8. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. Tauragės rÅ«mų sprendimo dalis, kurioje nurodyta nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokėti po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, turi bÅ«ti vykdoma ta apimtimi iki ieÅ¡kovo oficialaus grÄ Å¾inimo į darbÄ dienos, bet ne ilgiau nei vienerius metus nuo ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R.

V. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡aiÅ¡kinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), rezoliucinės dalies dėl mokėjimo už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokant po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, vykdymÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos R.

V. naudai jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 375,00 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Apeliantas su teismo motyvais nesutinka, mano, kad jie yra prieÅ¡taringi, o teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai laikytini iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies pakeitimu, o tai neatitinka sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo instituto paskirties, faktiÅ¡kai reiÅ¡kia sprendimo pakeitimÄ . 9.2. Apeliantas pažymi, kad 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu buvo nuspręsta priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 9 475,55 Eur.

Atsakovai Å¡ios sumos nemokėjo, todėl Å¡i suma buvo priverstinai iÅ¡ieÅ¡kota antstolio tik 2021 m. sausio 28 d. Vadinasi, nors ieÅ¡kovas ir buvo grÄ Å¾intas į darbÄ , tačiau jo patirti finansiniai nuostoliai dėl priverstinės pravaikÅ¡tos nebuvo kompensuoti iki 2021 m. sausio 28 d. Ä®statyme nustatyta, kad Å¡ios iÅ¡mokos dydis priklauso ne nuo darbo ginčo nagrinėjimo trukmės, o nuo to, kada darbdavys įvykdo prievolę sumokėti iÅ¡mokÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ darbuotojui, o jeigu darbdavys Å¡ios prievolės neįvykdo, – ne daugiau kaip už vienerius metus. 9.3.

Apeliantas argumentuoja, kad, skundžiama nutartimi DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos aiÅ¡kinimÄ pakeičiant iÅ¡ „iki teismo sprendimo įvykdymo dienos kaip tai numatyta įstatyme, į „ iki darbuotojo grÄ Å¾inimo į darbÄ dienos“, tai iÅ¡ esmės sudaro visas galimybes darbdaviui piktnaudžiauti turimomis teisėmis ir vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ , kadangi grÄ Å¾inus darbuotojÄ Ä¯ darbÄ , tačiau nesumokėjus priteistos priverstinės pravaikÅ¡tos sumos, darbdaviui nėra taikomos jokios sankcijos. 9.4.

Vadovaujantis ginčijamos nutarties motyvu, kad, pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismo sprendimas laikomas įvykdytu darbuotojÄ grÄ Å¾inus į darbÄ , anksčiau minėtas vienerių metų terminas priverstinės pravaikÅ¡tos skaičiavimui iki teismo sprendimo įvykdymo dienos iÅ¡ esmės taptų betikslis ir darbdaviui, piktybiÅ¡kai vengiančiam sumokėti už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , nebÅ«tų sukuriami neigiami padariniai, taip suformuojant darbuotojo ir darbdavio interesų disbalansÄ . 9.5.

Kasacinio teismo praktika dėl DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo neginčytinai paneigia ginčijamoje nutartyje nurodytus motyvus. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad minėta nutartimi ne tik buvo pakeista 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, tai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nutartį panaikinti.

10. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti atsakovo naudai iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, tinkamai pritaikė DK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad periodinių iÅ¡mokų (po 69,73 EUR per dienÄ ) mokėjimai turi bÅ«ti atliekami iki sprendimo dalies grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ Ä¯vykdymo dienos. 10.2.

Imperatyvios teisės aktų nuostatos yra taikomos nepriklausomai nuo to, ar jos yra įraÅ¡ytos į atitinkamÄ dokumentÄ (Å¡iuo atveju – sprendimÄ ), ar ne. Be to, kaip nurodė sprendimÄ priėmęs teismas nutartyje, kuria buvo atsisakyta iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ (vėliau Å¡i nutartis buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo), teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, ir jo vykdymo metu turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į rezoliucinę, tačiau ir į motyvuojamÄ jÄ dalį. Nagrinėjamu atveju 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo rezoliucinė dalis liko neaiÅ¡ki ir, nepaisant sprendimo motyvuojamosios dalies bei imperatyvių DK nuostatų, galėjo bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, jog kasdienės 69,73 Eur iÅ¡mokos skaičiuotinos iki bet kurios sprendimo dalies įvykdymo (įskaitant ir sprendimo dalį sumokėti kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ iki ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ dienos, kuri buvo priteista teismo konkrečia suma).

BÅ«tent taip sprendimÄ ketino aiÅ¡kinti ir jį vykdanti antstolė. Ginčijama nutartimi teismas paÅ¡alino šį neaiÅ¡kumÄ . 10.3. Teismas ginčijamos nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimus pagrindė aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, akcentuodamas, jog Å¡ios kompensacijos paskirtis – kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atsiradusius turtinius praradimus, užtikrinti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui bÅ«tinų lėšų kompensavimÄ . 10.4.

Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamos nutarties argumentai yra neaiÅ¡kÅ«s. Apeliantas nenurodo jokių konkrečių neaiÅ¡kumų ar prieÅ¡taravimų. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas nenurodo jokių konkrečių argumentų, kaip teismas ginčijamoje nutartyje tariamai „iÅ¡kraipė“ sprendimo rezoliucinę dalį ir pakeitė sprendimÄ . Tai, kad po sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ieÅ¡kovas prarado galimybę nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita, negali bÅ«ti laikoma sprendimo iÅ¡kraipymu. 10.5.

Apeliantas atskirajame skunde pateikia prieÅ¡taringus argumentus. IÅ¡ vienos pusės pripažįsta, kad DK 218 straipsnyje numatyta kompensacija yra mokama už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį (taigi, iki faktinio darbuotojo grÄ Å¾inimo į darbÄ ), iÅ¡ kitos pusės teigia, kad, net ir grÄ Å¾inus darbuotojÄ Ä¯ darbÄ (taigi, nutraukus priverstinę pravaikÅ¡tÄ ), jam turi tęsiamas Å¡ios kompensacijos mokėjimas, jeigu darbdavys neįvykdė bet kokios kitos teismo sprendimo dalies (Å¡iuo atveju – nesumokėjo apskaičiuotos kompensacijos už konkretų priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ). 10.6.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, esÄ jo pozicijÄ dėl ginčijamos nutarties nepagrįstumo patvirtina aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta, prieÅ¡ingai – apelianto cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina ginčijamos nutarties argumentus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, kuria iÅ¡aiÅ¡kinta Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje nurodyta ieÅ¡kovui nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokėti po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 14. Apelianto atstovas po atskirojo skundo pateikimo 2021 m. kovo 12 d. pateikė praÅ¡ymÄ pridėti naujus įrodymus – 2021 m. sausio 28 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymo (duomenys neskelbtini) kopijÄ ; 2021 m. sausio 29 d. bankinio pavedimo kopijÄ , nurodydamas, kad minėti dokumentai yra neatsiejami nuo bylos.

15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju apelianto teikiami įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjant klausimÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, be to, Å¡ie įrodymai, datuoti 2021 m. sausio 28 d., 29 d., galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, t. y. klausimÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į Å¡ias nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas netenkina praÅ¡ymo priimti pateiktus papildomus įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje iÅ¡imčių.

17. PareiÅ¡kėjas (atsakovas) po atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ pateikimo, 2021 m. kovo 25 d. pateikė praÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus – 2021 m. vasario 11 d. antstolės pažymÄ (duomenys neskelbtini) (dėl neiÅ¡ieÅ¡kotų lėšų). Nurodo, kad teismo sprendimas dėl ginčo sumos (dėl kurios ir praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ ) Å¡iuo metu nėra įvykdytas ir ginčo suma yra saugoma antstolės depozitinėje sÄ skaitoje. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo (atsakovo) teikiami įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjant klausimÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo 18. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netiria, ar buvo sÄ lygos ir pagrindas taikyti teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutÄ (CPK 278 straipsnio 1 dalis).

20. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali bÅ«ti priverstinai įvykdytas, ar Å¡is terminas neatnaujintas.

21. AiÅ¡kindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiÅ¡kinant neturi bÅ«ti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiÅ¡kia, kad aiÅ¡kindamas savo sprendimÄ teismas negali jo turinio aiÅ¡kinti taip, jog bÅ«tų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiÅ¡kinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

22. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, aiÅ¡kinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikÅ¡mingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali bÅ«ti teismo iÅ¡dėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamÄ jį aktÄ , teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi bÅ«ti vertinama (aiÅ¡kinama / taikoma) susietai su jo motyvuojamÄ ja dalimi.

23. Byloje nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) patenkino ieÅ¡kovo R. V. ieÅ¡kinį – pripažino neteisėtu R. V. atleidimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigų; panaikino 2018 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimÄ â€žDėl R. V. atleidimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigų“ (duomenys neskelbtini) ir grÄ Å¾ino R. V. į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) R.

V. jo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 9 475,55 Eur, nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokant po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos. Minėtu sprendimu taip pat nusprendė teismo priimtÄ sprendimo dalį dėl R. V. grÄ Å¾inimo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas vykdyti skubiai; priteisė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos R. 2 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

24. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

25. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas (atsakovas), praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ , siekė iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl sprendimo dalies, kurioje nurodyta, kad nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokama po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡aiÅ¡kinęs minėtÄ sprendimo dalį, nurodė, jog Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis, kurioje nurodyta ieÅ¡kovui nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokėti po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, vykdoma iki darbuotojo grÄ Å¾inimo į darbÄ dienos, bet ne ilgiau nei vienerius metus nuo darbuotojo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos.

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad kasacinio teismo praktika dėl DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo neginčytinai paneigia ginčijamoje nutartyje nurodytus motyvus. Teigia, kad ginčijama nutartimi ne tik buvo pakeista 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, tai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nutartį panaikinti. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu buvo nuspręsta priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 9 475,55 Eur.

Atsakovai Å¡ios sumos nemokėjo, todėl Å¡i suma buvo priverstinai iÅ¡ieÅ¡kota antstolio tik 2021 m. sausio 28 d. Vadinasi, nors ieÅ¡kovas ir buvo grÄ Å¾intas į darbÄ , tačiau jo patirti finansiniai nuostoliai dėl priverstinės pravaikÅ¡tos nebuvo kompensuoti iki 2021 m. sausio 28 d. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.

27. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, procesinių teisės normų, reglamentuojančių sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nepažeidė.

28. DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ buvusį darbÄ ir priteisia jam iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju teismas procesiniu sprendimu ieÅ¡kovo teises gynė taikydamas DK 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ gynimo bÅ«dÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ieÅ¡kovui priteisė vadovaudamasis bÅ«tent Å¡ioje teisės normoje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu.

29. Pažymėtina, kad darbdaviui, neteisėtai atleidusiam darbuotojÄ iÅ¡ darbo, taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobÅ«džio turtiniai padariniai, inter alia (be kita ko), DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. DK 218 straipsnio nuostata dėl kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo turi bÅ«ti taikoma, atsižvelgiant į jos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskiriamai nuo darbo teisės principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019).

30. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) spręsdamas klausimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo nurodė, kad „ieÅ¡kovas R. V., pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, iÅ¡ pareigų buvo atleistas 2019-04-19. Remiantis (duomenys neskelbtini) pažyma apie R. V. darbo užmokestį matyti, kad jo vidutinis dienos uždarbis sudaro 69,73 Eur., jo priskaitytas vidutinis darbo užmokestis yra 1 457,36 Eur.

Už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ jam priskaičiuotas darbo užmokestis nuo 2019-04-19 iki 2019-11-08 sudaro 9 475,55 Eur. Kadangi teismas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ buvusį darbÄ , ieÅ¡kovui priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, t. y. 9 475,55 Eur IÅ¡ (duomenys neskelbtini)“.

31. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis, kurioje nurodyta, jog nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokėtina po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, turi bÅ«ti vykdoma ta apimtimi iki ieÅ¡kovo oficialaus grÄ Å¾inimo į darbÄ dienos, bet ne ilgiau nei vienerius metus nuo ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos.

32. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas į darbÄ faktiÅ¡kai grÄ Å¾intas 2019 m. lapkričio 11 d., ir dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ ((duomenys neskelbtini)) pradėjo sieti darbo teisiniai santykiai, dėl to iÅ¡ esmės ir buvo priimtas teismo sprendimas pripažinti, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas neteisėtai, ir nuspręsta jį grÄ Å¾inti į darbÄ . Tolesnis vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , kai darbuotojas yra grÄ Å¾intas į darbÄ , neatitiktų įstatyme numatyto tikslo ir paskirties tokio pobÅ«džio ginčuose ir reikÅ¡tų dvigubÄ darbdavio nubaudimÄ , kadangi darbuotojas gautų ne tik iÅ¡mokÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ bÅ«damas grÄ Å¾intas į darbÄ , bet ir darbo užmokestį.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ viena iÅ¡ įstatymo nustatytų darbuotojo garantijų, atliekančių socialinę funkcijÄ (saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo). Kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , mokėtina neteisėtai iÅ¡ darbo atleistam darbuotojui, užtikrina dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui bÅ«tinų lėšų kompensavimÄ . Taigi už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteistina iÅ¡moka turi kompensuoti darbuotojo praradimus, ji nėra darbdavio nubaudimo priemonė, taip pat negali bÅ«ti pagrindas darbuotojui nepagrįstai praturtėti.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog priverstinė pravaikÅ¡ta, už kuriÄ mokamas atlyginimas pagal DK 218 straipsnį, yra tas laiko tarpas, kurį darbuotojas nedirba dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Priverstinė pravaikÅ¡ta yra nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (darbuotojo grÄ Å¾inimo).

35. Teigdamas apie nukrypimÄ nuo kasacinio teismo praktikos apeliantas atskirajame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020, 2021 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-701/2021 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, tačiau sutiktina su atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovės nurodytais argumentais, jog, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, atskirajame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina ginčijamos nutarties argumentus. Atsižvelgiant į tai, aptariami atskirojo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti, todėl yra atmestini.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kindamas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kurioje nurodyta „nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokėti po 69,73 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos“, jÄ iÅ¡aiÅ¡kino teisingai, nekeisdamas teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir nekeisdamas priimto ir įsiteisėjusio sprendimo prasmės ir esmės.

37. Remdamasis anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

40. Netenkinus atskirojo skundo, atmestinas ir apelianto praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 41. 2021 m. kovo 25 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo (atsakovo) praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto 1 076,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurį sudaro atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ rengimas. Kartu su minėtu praÅ¡ymu pateikė 2021 m. kovo 3 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) (dėl paslaugų byloje: (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas (atsakovas) nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Å¡ios iÅ¡laidos faktiÅ¡kai buvo patirtos, todėl praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). PraÅ¡yme nurodyta aplinkybė, kad nėra suėjęs sÄ skaitos apmokėjimo terminas nesudaro pagrindo kitaip vertinti situacijÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Albina Pupeikienė