2K-34/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Projektą ruošė Rima Damanauskaitė

Baudžiamoji byla Nr. 2K-34/2013

Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00024-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Iš nuteistojo E. N. priteista: nukentėjusiajam R. M. - 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei D. M. - 8001,7 Lt turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai - 4965,05 Lt R. M. gydymo išlaidoms atlyginti ir Valstybei - 1020 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas, pripažįstant jo teisę dėl ieškinio patenkinimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,

n u s t a t ė :

E. N. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. 2011 m. sausio 16 d., apie 00.30 val., prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su R. M. metu, tyčia jam kumščiu smūgiavo į veidą ir galvą ne mažiau kaip tris keturis kartus, dėl to R. M. krito aukštielninkas ant asfalto, galva trenkdamasis į kietą pagrindą, taip padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas odoje abiejų akių vokuose ir dešiniame skruoste bei muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligą, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, kaktinių ir smilkininių galvos smegenų skilčių sumušimą; taip sunkiai sutrikdė R. M. sveikatą, nes sužalojimų visuma dėl kaukolės pamato lūžimo kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. N. prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartį, jo veiką kvalifikuoti pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatoriaus nuomone, minėti teismų sprendimai dėl veikos kvalifikacijos ir paskirtos bausmės dydžio yra nepagrįsti ir neteisingi, t. y. neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Nuteistasis, cituodamas kasacinę nutartį Nr. 2K-63/2007 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 16 punkto nuostatas, teigia, kad kasacine tvarka skundžiamuose teismų sprendimuose nepagrįstai nenustatyta, jog jis veikė būtinosios ginties situacijoje, peržengdamas šios ginties ribas. Be to, nuosprendyje ir nutartyje nepagrįstai neįvertintos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, iš dalies atlyginta nukentėjusiajam padaryta žala ir kad veikos padarymui įtakos turėjo paties R. M. provokuojantis ir agresyvus elgesys. Kasatorius mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju egzistuoja BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos skirti jam švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta.

Kartu skunde jis teigia, kad įvykio metu, gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo ir agresyvaus kėsinimosi, nesitikėjo, jog R. M. grius ir jam kils tokio sunkumo pasekmės. Byloje surinkti įrodymai (liudytojų A. L., K. T., A. S., R. C., J. S. parodymai) patvirtina, kad pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai ir provokuojančiai tiek prieš kitus asmenis, tiek prieš jį (kasatorių): kėsinosi į jį, prieš jį naudojo smurtą griebdamas už rūbų, stumdamas, bandydamas smūgiuoti. Kartu nuteistasis mano, kad tokios pasekmės įvyko ir dėl oro sąlygų: tuo metu dar buvo sniego ir nukentėjusysis, būdamas jo (nuteistojo) stipriai atstumtas suduodant ranka, griūdamas užsikabino už sniego krūvelės. Jis nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, jog nukentėjusysis, būdamas už jį gerokai stambesnis, nuo sudavimo ranka grius taip, kad patirs sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl minėtų aplinkybių kasatorius mano, kad jo veiksmai (fizinės jėgos panaudojimas) ir vėliau sekusios pasekmės turi būti laikoma kaip būtinosios ginties ribų peržengimas ir veika kvalifikuojama pagal BK 28 straipsnio 3 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies normas. Kartu jis mano, kad teismai nepašalino prieštaravimų, esančių tarp byloje surinktų įrodymų, dėl to padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą ir neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas dėl konflikto, nukentėjusiojo priekabių, kadangi šis buvo neblaivus, o ne ginantis nuo pastarojo kėsinimosi, nes jokio kėsinimosi nebuvo, yra nepagrįsta. Jis teigia, kad teismai vertino situaciją, buvusią prieš prasidedant minėtam konfliktui, tačiau nenustatė šio konflikto eigos ir priežasčių, dėl to nebuvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir jų teisingumą.

Kartu nuteistasis teigia, kad teismai, paviršutiniškai ir formaliai vertindami jam paskirtos bausmės pagrįstumą ir teisingumą, pažeidė BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas. Nuteistasis, vadovaudamasis teismų praktika (kasacinės bylos Nr. 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009), nurodo, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, parodymuose paaiškino savo vaidmenį pagal savo supratimą, iš dalies atlygino žalą. Nurodydamas savo amžių ir asmenybės duomenis (anksčiau neteistas), pažymi, kad jis nusikalto realiai nesuvokdamas nusikaltimo pavojingumo, masto ir neigiamų padarinių. Be to, dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo yra sustabdęs mokslus, nes nežino, kokia bus paskirta galutinė bausmė. Kasatorius mano, kad jam turi būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis, nes nusikaltimas padarytas dėl nukentėjusiojo agresyvaus ir smurtinio elgesio, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Jo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, leidžiančias paskirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nes jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui.

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo nuteistojo E. N. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė, aptardama nuteistojo kasacinį skundą, teigia, kad šis skundas yra nepagrįstas. Abiejų instancijų teismai įrodymus vertino pagal savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuteistasis pagrįstai nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Prokurorė teigia, kad šioje byloje kvalifikuoti nuteistojo veiką kaip padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas nėra teisinio pagrindo, nes būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik esant būtinosios ginties situacijai. Prokurorė nurodo, kad šioje byloje smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas dėl konflikto, nukentėjusiojo priekabių, o ne ginantis nuo jo kėsinimosi, kurio nagrinėjamo įvykio metu net nebuvo. Teismai tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, kad šioje byloje nėra pagrindo nuteistojo veiką kvalifikuoti kaip padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas ir paskirti jam švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir skyrė bausmę, žymiai mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį. Šioje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, beje, kurių nenurodė kasaciniame skunde ir pats nuteistasis, leidžiančių teismui paskirti švelnesnę bausmę. Reziumuodama prokurorė teigia, kad abiejų instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti jų sprendimus ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra BPK 369 straipsnyje numatyto pagrindo.

Kasacinis skundas atmestinas.

BPK 376 straipsnio 1 dalis numato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka naujos faktinės aplinkybės nenustatinėjamos, įrodymai iš naujo nevertinami. Kasacinės instancijos teismo funkcija patikrinti bylą pagal paduotus kasacinius skundus teisės taikymo aspektu įvykdoma patikrinant, ar ankstesnėse proceso stadijose buvo tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

Nagrinėjamoje byloje paduotame kasaciniame skunde nors ir teigiama, kad padarius esminius BPK pažeidimus neteisingai nebuvo nustatytas būtinosios ginties ribų peržengimas, tačiau be abstrakčios nuorodos į BPK 20 straipsnio nuostatas nenurodoma, kokie konkrečiai esminiai BPK pažeidimai nagrinėjamoje byloje buvo padaryti tiriant ir vertinant įrodymus. Kasaciniame skunde nurodomų liudytojų parodymai buvo tirti ir vertinti nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad, apklausiant nurodomus liudytojus ar darant liudytojų parodymais grįstas išvadas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje būtų nesilaikyta BPK nuostatų.

Vertindami nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai darė pagrįstą išvadą, kad kasatorius E. N. nebuvo atsidūręs būtinosios ginties situacijoje ir todėl jo veika negali būti vertinama kaip padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Teismų išvados dėl BK 28 straipsnio 3 dalies netaikymo nagrinėjamoje byloje padarytos tinkamai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas. Būtinosios ginties ribų peržengimas gali būti konstatuojamas, kai nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, jog ginamojo pobūdžio veiksmais buvo siekiama atremti pavojingą kėsinimąsi, tačiau gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai aiškinta, kad vien tik neblaivaus nukentėjusiojo kibimas negali būti vertinamas kaip suteikiantis teisę į būtinąją gintį pavojingas kėsinimasis. Ne bet kokia konfliktinė situacija, net jei ji kilo dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, reiškia, kad jau yra pradėtas ar gresia pavojingas kėsinimasis. Taigi nagrinėjamoje byloje pagrįstai nebuvo taikyti BK 28 straipsnio 3 dalis ir 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas, numatantys galimybę švelninti nuteistajam skiriamą bausmę būtinosios ginties ribų peržengimo atveju.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta teisinga, teismų praktiką atitinkanti išvada ir dėl 54 straipsnio 3 dalies netaikymo. Byloje nėra nustatytos jokios ypatingos, išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis galima būtų motyvuoti sprendimą, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Visos reikšmingos bylos teisingam išsprendimui aplinkybės byloje yra nustatytos. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kasatoriui yra paskirta už sankcijos vidurkį švelnesnė laisvės atėmimo bausmė. Nėra jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis galėtų būti grindžiama išvada, kad, parenkant bausmės rūšį ir dydį, baudžiamasis įstatymas yra pritaikytas netinkamai ir kad kasatoriui būtina dar labiau švelninti bausmę, skiriant ne laisvės atėmimą, o kitą - švelnesnę bausmę.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius pagrindų išimtiniam bausmės švelninimui ir kasatoriui paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, kasaciniame skunde minimi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisingumo, teismo nešališkumo bei nepriklausomumo, teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, proporcingumo ir kiti principai nebuvo pažeisti. Kasacinio skundo teiginiai dėl šių principų nesilaikymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra deklaratyvūs, tinkamai nemotyvuoti, todėl taip pat negali būti pagrindas kasaciniam skundui tenkinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. N. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Vytautas Masiokas

Gintaras Goda