2020-05-20 Nr. AB-10039-3-61-3-00996-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-394-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00996-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2018 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 3BE-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. P. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas) ir šiuo įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai neištyrus visų pažeidimo padarymo aplinkybių, o 2018 m. sausio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 11B-180 „Dėl D. P. ir R. M. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) yra vienpusiška ir neobjektyvi. Iš Įsakymo turinio nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis buvo konstatuotas tarnybinis pažeidimas, jame nėra nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimas grindžiamas prielaidomis ir nepilnai ištirtais faktais, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjui įteiktame 2018 m. sausio 11 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas) nurodyta, kad jis, tikrindamas UAB „Armida“ (toliau – ir Įmonė), nenustatė visų pažeidimų, neužfiksavo, jog tikrinamuoju laikotarpiu Įmonė jai priklausančiomis transporto priemonėmis vykdė krovinių pervežimą neturėdama reikalingos Europos Bendrijos licencijos kopijos.

Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 2 d. gavo Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininko bendro pobūdžio nurodymą atlikti Įmonės planinį patikrinimą, todėl pareiškėjas, atlikdamas šį patikrinimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2005 m. balandžio 12 d. nurodymu Nr. (09)B-58 patvirtinta Laikina keleivius ir (ar) krovinius vežančios įmonės tikrinimo metodika (toliau – ir Metodika). Pareiškėjas, patikrinęs Įmonės duomenis informacinėje sistemoje „Keltra“, sužinojo, jog Įmonė turi dvi transporto priemones su galiojančiomis Europos Bendrijų licencijų kopijomis.

Jis nuvyko į Įmonės buveinę, susitiko su Įmonės vadovu, kuris pateikė dar dviejų transporto priemonių, kurias vėliau užfiksavo pakartotinį patikrinimą atlikęs pareiškėjo vadovas, duomenis ir nurodė, jog tikrinamuoju laikotarpiu kroviniai šiomis transporto priemonėmis buvo vežami savo sąskaita, todėl Europos Bendrijų licencijų kopijos joms nereikalingos. Šią informaciją Įmonės vadovas patvirtino krovinių vežimo važtaraščiais. Pareiškėjas Įmonės patikrinimo dokumentuose užfiksavo visą gautą informaciją. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju jis neprivalėjo Įmonės duomenų papildomai tikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) informacinės sistemos posistemėje „i.VAZ“ (toliau – ir i.VAZ posistemė), nes tai padaryti jis būtų privalėjęs, jeigu būtų gavęs vadovo paliepimą.

Taigi, Išvados 8 punkte nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas nepatikrino krovinių vežimo dokumentų ir vadovavosi tik žodiniu Įmonės vadovo paaiškinimu. Be to, pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas konstatuotas tik atlikus papildomą tyrimą. Išvados 9 punkte yra cituojamos kitos įmonės patikrinimo išvados. Tarnybinį patikrinimą atlikusi darbuotoja tikriausiai yra nekompetentinga, nes sąvokos „elektroniniai“ ir „popieriniai“ važtaraščiai Išvadoje buvo netinkamai pavartotos. Tikrinimo metu pareiškėjas popierinius važtaraščius išsamiai patikrino ir užfiksavo, todėl Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad šie važtaraščiai buvo nepatikrinti.

Išplėstinė patikra i.VAZ posistemėje yra nauja, todėl nebuvo naudojama planinių patikrinimų metu. Šiuo atveju pareiškėjas negavo žodinio ar raštiško tiesioginio vadovo nurodymo atlikti išplėstinio tikrinimo veiksmus. Išvados 11 punkte nepagrįstai teigiama, kad sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių vežimas nebuvo patikrintas. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas pabrėžė, kad nebuvo supažindintas su i.VAZ posistemės naudojimo tvarka, Įmonės duomenų šioje posistemėje neprivalėjo tikrinti, nes negavo atskiro nurodymo.

4. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjui suformuota planinio patikrinimo užduotis atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas Metodika vadovavosi savavališkai, su ja supažindintas nebuvo, ji nebuvo skelbta viešai ir ūkio subjektams ji nežinoma. Ūkio subjektų patikrinimai yra atliekami vadovaujantis ne tik Metodika, bet ir Inspekcijos viršininko 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2B-5 patvirtintomis Laikinosiomis ūkio subjektų veiklos priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Priežiūros taisyklės), kurios viešai skelbiamos Administracijos internetiniame puslapyje.

Pareiškėjo pozicijos, nurodytos pirminiame paaiškinime ir skunde teismui, skiriasi. Pirminiame paaiškinime jis nurodė, kad patikrinimo metu vadovavosi Įmonės vadovo žodiniu paaiškinimu, o skunde tvirtino, jog turėjo pareigą patikrinti tik krovinių vežimo važtaraščius ir šią pareigą atliko. Iš tiesų pareiškėjas buvo įpareigotas patikrinti krovinių ir keleivių vežimo dokumentus nuo 2017 m. birželio 5 d. iki liepos 16 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įmonės nėra įpareigotos saugoti popierinių važtaraščių, kurie yra įkelti į i.VAZ posistemę, pareiškėjas, nepatikrinęs krovinių vežimo dokumentų, įkeltų į i.VAZ posistemę, prie kurios prisijungimą turi visi Administracijos darbuotojai (įskaitant pareiškėją), savo pareigų tinkamai neatliko.

Išvadoje buvo remiamasi ankstesniu pareiškėjo patikrinimu, nes jo metu atsakovas nurodė, jog yra būtina tikrinti krovinių vežimo dokumentus. Ankstesnis pareiškėjo patikrinimas laikytinas papildomu įrodymu pareiškėjo aplaidumui pagrįsti. Tarnybinį tyrimą atlikęs asmuo Išvadoje padarė rašymo apsirikimo klaidą, vietoje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto nurodydamas 1 punktą. Iš Išvados matyti, kad tyrimo metu buvo konstatuotas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų pažeidimas, nustatyta neatsargi kaltės forma (aplaidumas), todėl pareiškėjo teiginiai, kad Išvada yra grindžiama prielaidomis, yra atmestini.

Pareiškėjas taip pat nesilaikė Inspekcijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 2BE-132 patvirtinto Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.7, 6.8 ir 7.2 punktuose numatytų nuostatų bei pažeidė Inspekcijos viršininko 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 2B-244 patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 8.9.3 ir 8.7.2 punktų nuostatas.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą įsakymą panaikino.

7. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas, patikėjęs Įmonės patikrinimo metu jam Įmonės vadovo žodžiu pateikta ir popieriniuose važtaraščiuose užfiksuota informacija apie tai, kad nuo 2017 m. birželio 5 d. iki liepos 16 d. Įmonei priklausančiomis dvejomis transporto priemonėmis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kurios neturėjo Bendrijos licencijos kopijų, nebuvo gabenami kroviniai už atlygį, nesinaudojo i.VAZ posisteme ir joje netikrino tikrinamuoju laikotarpiu nurodytomis transporto priemonėmis gabentų krovinių važtaraščių. Teismas bylos duomenimis (t. y. liudytojų parodymais, 2017 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu, teismo posėdyje pateiktais šalių paaiškinimais) taip pat nustatė, kad jei pareiškėjas Įmonės patikrinimo metu būtų pasinaudojęs i.VAZ posisteme ir sutikrinęs šioje VMI duomenų bazėje esančius tikrinamuoju laikotarpiu nurodytomis transporto priemonėmis gabentų krovinių važtaraščius, būtų galėjęs nustatyti pažeidimą, kurį vėliau 2017 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte užfiksavo neplaninį patikrinimą atlikęs R. V..

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia reikia nustatyti, ar pareiškėjas atliko teisei priešingą veiką, t. y. ar pagrįstai buvo konstatuota, kad šiuo atveju pareiškėjas neatliko pareigų, kurias privalėjo atlikti. Teismas nurodė, teisės normose, už kurių pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, nustatyta, kad: valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas), laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas); vyresnysis inspektorius turi gebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą (Pareigybės aprašymo 6.7 punktas), būti pareigingas, lojalus ir sąžiningas (Pareigybės aprašymo 6.8 punktas), vyresnysis inspektorius vykdo ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę (Pareigybės aprašymo 7.2 punktas). Etikos kodekso (galiojusio iki 2018 m. gegužės 8 d.) 8.7 ir 8.7.2 punktuose įtvirtintas atsakomybės principas, kuriuo vadovaudamiesi tarnautojai privalo nevengti atsakomybės už blogai atliktą darbą, padarytas klaidas ar priimtą neteisėtą sprendimą ir stengtis klaidas kuo greičiau ištaisyti. Etikos kodekso 8.9 ir 8.9.3 punktuose įtvirtintas pavyzdingumo principas, kuriuo vadovaudamiesi tarnautojai privalo vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku įvykdyti pavestas užduotis.

9. Teismas, įvertinęs prieš tai nurodytose teisės normose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad šios teisės normos yra bendro pobūdžio. Šiuo teisiniu reguliavimu iš pareiškėjo, kaip ir iš kitų valstybės tarnautojų, reikalaujama, kad jis tinkamai ir laiku atliktų pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pavestas užduotis, laikytųsi jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, tačiau jame neformuluojamos jokios konkrečios elgesio taisyklės, kuriomis pareiškėjas turėjo vadovautis atlikdamas ginčo Įmonės patikrinimą. Vadinasi tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą 2017 m. lapkričio 2–10 d. dėl neatsargumo nenustatė visų pažeidimų, nepažymėjo jų tikrinimo akte, dėl to netinkamai pritaikė administracinio nusižengimo poveikio priemones, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir tokiu būdu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose, Pareigybės aprašymo 6.7, 6.8, 7.2 punktuose, Etikos kodekso (galiojusio iki 2018 m. gegužės 8 d.) 8.7, 8.7.2, 8.9, 8.9.3 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, turėjo būti nustatyta, kokias ir kur įtvirtintas konkrečias elgesio taisykles, susijusias su tokio pobūdžio įmonių veiklos patikrinimo procedūromis, pareiškėjas pažeidė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Įmonės patikrinimą atliko nepažeisdamas Pavedime tikrinti nustatyto termino, jis šį patikrinimą įformino nustatytos formos 2017 m. lapkričio 2 d. patikrinimo aktu. Šiame kontekste teismas taip pat paminėjo, kad Pavedime tikrinti nebuvo jokių specialių pavedimų, be kita ko, nebuvo nurodyta, kad patikrinimo metu turi būti atliekama patikra i.VAZ posistemėje, be to, jame klaidingai buvo nurodytas pavedimo laikotarpis (t. y. nurodytas laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d., nors, kaip nustatyta, Pranešime apie patikrinimą Įmonės veikla turėjo būti tikrinama už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 5 d. iki liepos 16 d.). Prie Įmonės patikrinimo metu užpildyto 2017 m. lapkričio 2 d. patikrinimo akto pridėto Klausimyno duomenys patvirtina, kad Įmonės patikrinimo metu pareiškėjas nustatė, kad: Įmonė iš viso turi 2 transporto priemones, kurioms yra išduotos Bendrijos licencijos, Vidaus licencijos ir kurios veža krovinius savo sąskaita; Įmonė veiklą vykdo turėdama atitinkamai galiojančią licenciją (verstis licencijuojama keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veikla); Įmonė veža krovinius, turėdama krovinio vežimo dokumentus, t. y. važtaraštį ir (ar) tarptautinio krovinių vežimo keliais (CMR) važtaraštį ir laikosi krovinių vežimo savo sąskaita reikalavimų; Įmonėje pavojingi kroviniai bei sunkiasvoriai ir didžiagabaričiai kroviniai, taip pat keleiviai nevežami. Sulyginus nurodytus duomenis su duomenimis, įtvirtintais neplaninio patikrinimo metu užpildyto 2017 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akto Klausimyne, matyti, kad jie iš esmės vienodi, tik neplaninio patikrinimo metu papildomai nustatytas pažeidimas, t. y. nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki liepos 16 d. transporto priemonėmis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo gabenami kroviniai už atlygį neturint galiojančių Bendrijos licencijų kopijų.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Įmonės patikrinimo metu pažeidimo, kuris buvo nustatytas neplaninio patikrinimo metu, nenustatė iš esmės tik dėl to, kad neatliko pakartotinės Įmonės vadovo pateiktų krovinių vežimo dokumentų patikros i.VAZ posistemėje. Teismas pažymėjo ir tai, kad siekiant užtikrinti vienodas keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių kontrolės procedūras, buvo parengta Metodika, kuri galiojo Įmonės patikrinimo metu, ir būtent ja vadovavosi pareiškėjas atlikdamas Įmonės patikrinimą. Iš Metodikos turinio teismas nustatė, kad joje nėra jokių įpareigojimų naudotis i.VAZ posisteme. Nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra jokių nuorodų, kad, atlikdamas Įmonės patikrinimą, pareiškėjas būtų pažeidęs konkrečius šios Metodikos punktus. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą, galėjo nesivadovauti galiojančia ir pareiškėją, kaip ir kitus atitinkamus patikrinimus atliekančius pareigūnus, įpareigojančia Metodika, ar kad tai darydamas jis elgėsi savavališkai. Kartu teismas pažymėjo, kad Išvadoje pasiūlyta panaikinti Metodiką ir pakartotinai supažindinti ūkio subjektų priežiūrą atliekančius asmenis, kokiais teisės aktais vadovaujantis atliekami įmonių, vežančių keleivius ir (ar) krovinius, planiniai ir neplaniniai patikrinimai. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjo tarnybinį patikrinimą atlikusi valstybės tarnautoja taip pat konstatavo, kad keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių kontrolės procedūros sureguliuotos neaiškiai, o esantis teisinis reguliavimas, įtvirtintas Metodikoje, yra nepakankamas.

12. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl to, kad pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą, privalėjo vadovautis ne Metodika, o Priežiūros taisyklėmis, pabrėžė, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra jokių nuorodų, kad, atlikdamas Įmonės patikrinimą, pareiškėjas būtų netaikęs ar netinkamai taikęs Priežiūros taisyklėse įtvirtintas teisės normas, ar kad Priežiūros taisyklėse būtų įtvirtintas įpareigojimas naudoti i.VAZ posistemę. Taigi, teismo vertinimu, nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Priežiūros taisyklėmis nesivadovavo.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisės normos, už kurių pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, yra bendro pobūdžio, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra jokių nuorodų, jog, atlikdamas Įmonės patikrinimą, pareiškėjas būtų netaikęs ar netinkamai taikęs Metodikoje ar Priežiūros taisyklėse įtvirtintas teisės normas, kad Pavedime tikrinti nebuvo jokio specialaus pavedimo tikrinant Įmonę atlikti patikrą i.VAZ posistemėje, o tokių patikrų atlikimas apskritai niekaip nėra reglamentuotas, konstatavo, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, jog pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą, padarė Išvadoje ir Įsakyme nurodytą tarnybinį pažeidimą. Teismo vertinimu, esant tokiam neapibrėžtam teisiniam reguliavimui, Įmonės patikrinimo metu pareiškėjas galėjo pagrįstai nesuvokti, kad jis, atlikdamas šį patikrinimą, privalėjo (net ir, jo nuomone, nesant pagrįstų įtarimų) naudotis i.VAZ posisteme. Kitaip tariant, tinkamai nesureguliavus i.VAZ posistemės naudojimo atliekant patikrinimus tvarkos, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas, atlikęs Įmonės patikrinimą, visų pažeidimų nenustatė, jų tikrinimo akte nepažymėjo, netinkamai pritaikė administracinio nusižengimo poveikio priemones dėl savo kaltės (neatsargumo).

14. Teismas pabrėžė, kad išvados, jog nagrinėjamu atveju esant tokiam neapibrėžtam keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių kontrolės procedūrų atlikimo teisiniam reguliavimui, Įmonės patikrinimo metu pareiškėjas galėjo pagrįstai nesuvokti, kad jis, atlikdamas šį patikrinimą, privalėjo (net ir nesant pagrįstų įtarimų) naudotis i.VAZ posisteme, nekeičia ir faktas, kad pareiškėjas turėjo prisijungimą prie i.VAZ posistemės ir kad (kaip patvirtino liudytojai) pareiškėjas buvo supažindintas, kaip šia posisteme naudotis. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta ne už tai, kad jis i.VAZ posisteme nemokėjo naudotis apskritai, o už tai, kad jis ja nepasinaudojo konkrečioje situacijoje, t. y. atlikdamas Įmonės patikrinimą. Teismo vertinimu, tai, kad iš esmės visi teisme parodymus davę liudytojai patvirtino, jog atliekant patikrinimus i.VAZ posistemė turėtų būti naudojama, nekeičia Įmonės tikrinimo metu buvusio keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių kontrolės procedūrų atlikimo teisinio reguliavimo neapibrėžtumo.

15. Apibendrindamas nurodytus argumentus teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą, atliko priešingą teisei veiką, t. y. neatliko pareigų, kurias privalėjo atlikti; nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra nurodyta, kokias konkrečias (t. y. susijusias su keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių tikrinimu) Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pavestas užduotis pareiškėjas atliko netinkamai ir (ar) ne laiku, kokių konkrečių keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių kontrolės procedūras reglamentuojančių teisės normų jis nesilaikė; nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, todėl teismas pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą įsakymą panaikino.

III. 16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ginčijamą įsakymą pripažinti teisėtu.

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai ir išsamiai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl valstybės tarnautojų pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas bei pareigos vykdyti teisėtus tiesioginio vadovo nurodymus, todėl priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas.

18. Teismas neįvertino bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateiktų naujų įrodymų bei dėl jų sprendime nepasisakė, t. y. dėl tiesioginio vadovo el. paštu teiktų aiškių nurodymų, detalizuojančių pareiškėjo pareigybės aprašyme įtvirtintą pareigą tinkamai atlikti kontrolės funkcijas.

19. Atsakovo nuomone, tiesioginis vadovas raštiškame pavedime atlikti patikrinimą neturėjo įpareigoti pareiškėjo naudotis i.VAZ posisteme, nes apie tai pareiškėjas buvo informuotas minėtu el. laišku. Atsakovas neturėjo praplėsti pavedimo turinio, nes tokios pareigos nenumato teisės aktai. Be to, tokiu atveju skirtųsi tik įpareigojimo forma, o ne turinys. Bet kuriuo atveju, tiesioginio vadovo nurodymai turi būti vykdomi (pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.29 punktas). Pareiškėjas buvo supažindintas, kaip turi būti naudojamasi i.VAZ posisteme, jam buvo pateiktos atitinkamos instrukcijos, be to, tai yra susiję su pareiškėjo tiesioginių funkcijų vykdymu.

20. Atsakovas nurodo sutinkantis, kad pagrindinės pareigos, kurias turi vykdyti valstybės tarnautojas, turi būti numatytos teisės akte arba pareigybės aprašyme (nagrinėjamu atveju – kontrolės funkcija, pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.2 punktas), tačiau nesutinka su teismo argumentacija, kad būdai, kaip šias pareigas reikia atlikti, taip pat turi būti numatyti teisės akte.

21. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad jis tyrimo išvadoje pats pripažino, jog teisinis reguliavimas yra nepakankamas. Šis teismo teiginys yra nepagrįstas jokiais įrodymais, išimti iš tyrimo išvados konteksto. Tarnybinį tyrimą atlikęs asmuo teikė siūlymą institucijos vadovui panaikinti Metodiką, siekiant išvengti nesusipratimų ateityje, tačiau jokiu būdu nei tyrimo išvadoje, nei teismo posėdžio metu nebuvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas yra nepakankamas. Priešingai, atsakovas ne kartą pažymėjo, kad patikrinimai aiškiai reglamentuoti, tą teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai.

22. Pareiškėjas atsiliepime, sutikdamas ir pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino jam el. laišku siųstą nurodymą naudotis i.VAZ posisteme, tačiau pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta ne už tai, kad jis nemokėjo naudotis i.VAZ posisteme, o už tai, kad jis minėta posisteme nepasinaudojo konkrečioje situacijoje, taip pat teismas ne kartą savo sprendime pabrėžė teisinio reguliavimo neapibrėžtumą. Pareiškėjo vertinimu, el. laiške suformuluotas nurodymas yra nekonkretus, neaiškus, bendro pobūdžio, skirtas tik kontrolei kelyje, jame nedetalizuota, kaip jis turi būti taikomas ūkio subjektų tikrinimo metu. Nurodytų rūšių tikrinimai atliekami remiantis kitais principais ir kriterijais.

24. Pareiškėjas akcentuoja, kad minimus el. laiškus atsakovas teismui pateikė tik antrojo teismo posėdžio metu, keisdamas savo gynybinę poziciją bei stengdamasis suklaidinti teismą. Tuo tarpu pareiškėjo pozicija buvo nuosekli viso teisminio proceso metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojui, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pareiškėjui skundžiamu įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis , 2017 m. lapkričio 2 d. gavęs Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininko bendro pobūdžio nurodymą atlikti UAB „Armida“ planinį patikrinimą, tikrindamas Įmonę, nenustatė visų pažeidimų, nes neatliko pakartotinės Įmonės vadovo pateiktų krovinių vežimo dokumentų patikros i.VAZ posistemėje, todėl neužfiksavo, jog tikrinamuoju laikotarpiu Įmonė jai priklausančiomis transporto priemonėmis vykdė krovinių pervežimą neturėdama reikalingos Europos Bendrijos licencijos kopijos.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, nustatęs, jog neįrodyta pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, o jo pareiga patikrinimų metu naudotis i.VAZ posisteme nebuvo tinkamai reglamentuota.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės tuo, kad teismas neįvertino visų pateiktų įrodymų ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo kaltė neįrodyta.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015 ir kt.). Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015).

31. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių – pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą, neatliko papildomo pateiktų dokumentų patikrinimo i.VAZ posistemėje ir dėl to nenustatė Įmonės padarytų pažeidimų - laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki liepos 16 d. transporto priemonėmis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo gabenami kroviniai už atlygį, neturint galiojančių Bendrijos licencijų kopijų. Ginčo šalys tik skirtingai traktuoja pareiškėjui duoto pavedimo turinį ir jo vykdymo eigą. Pripažintina, kad pareiškėjui buvo duotas bendro, įprastinio pobūdžio pavedimas patikrinti UAB „Armida“, nekonkretizuojant patikrinimo metu būtinų atlikti veiksmų ar patikros procedūrų ir nenurodant, į kokias įtariamai neteisėtas veikas reikia atkreipti dėmesį ar kokius specialius tikrinimo būdus panaudoti.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015 yra pažymėjusi, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareiga elgtis vienu ar kitu būdu galėtų kilti iš jo pareigybės aprašymo, norminių teisės aktų, reglamentuojančių keleivius ir krovinius vežančių įmonių kontrolės ir patikrinimų atlikimą.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltintas tuo, kad jis, atlikdamas patikrinimą, nesinaudojo VMI informacinės sistemos posisteme i.VAZ, kurioje kaupiami duomenys apie krovinių vežimo dokumentus. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokiame teisės akte tokia pareiškėjo pareiga nebuvo įtvirtinta. Imperatyvius reikalavimus patikrinimo atlikimui, suformuluotus Metodikoje ir Priežiūros taisyklėse, pareiškėjas įvykdė. Pažymėtina, kad atsakovas tokią pareiškėjo pareigą kildina iš jo vadovo elektroninio laiško, kurį prilygina nurodymui, detalizuojančiam Pareigybės aprašymo 7.2 punktą. Teisėjų kolegija mano, kad toks privalomų vykdyti nurodymų davimo būdas vertintinas kritiškai, juolab kad byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas iš esmės skirtas informacijai, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams yra suteikta teisė naudotis minėta posisteme ir kad pareigūnai, nustatę, jog krovinių vežimo dokumentai neįkelti į posistemę, apie tai informuotų VMI. Byloje surinktais duomenimis nėra paneigta abejonė, ar pareiškėjas galėjo suvokti, kad jis, atlikdamas patikrinimą, privalo kiekvienu atveju naudotis posisteme i.VAZ, o tokios abejonės vertintinos pareiškėjo, kaip silpnesniosios valstybės tarnybos santykių pusės, naudai. Be kita ko, net ir vertinant minėtą elektroninį laišką kaip vadovo tiesioginį nurodymą, pareiškėjas, jo nevykdydamas būtų pažeidęs Pareigybės aprašymo 7.29 punktą, o toks pažeidimas jam nebuvo inkriminuotas nei pranešime apie įtariamą nusižengimą, nei Išvadoje, nei Įsakyme.

35. Nors apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas detaliai aptarė byloje surinktus įrodymus ir pasisakė dėl jų, tame tarpe ir dėl elektroninio susirašinėjimo vertinimo. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Šių taisyklių pirmosios instancijos teismas laikėsi.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visumoje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuotos praktikos.

37. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė