2024-06-19 Nr. AB-9897-3-61-3-01269-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-377-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01269-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės administracija) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2024 m. kovo 6 d. raštą Nr. S-2024/316-(2.5 Mr) „Dėl Jūsų skundo“; 2) įpareigoti VTEK išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 1 d. skundą „Dėl 2024 m. vasario 7 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimo „Dėl V. S.“ Nr. T20-2 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo svarstyti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario V. S. elgesį“.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2024 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų. Vadovaujantis ABTĮ 35 straipsniu, administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis nurodytas ABTĮ 36 ir 37 straipsniuose. Skundus paduodant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis). Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (ABTĮ 37 straipsnis). Pareiškėja prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio, prašymą motyvavo sunkia materialine padėtimi, nurodė, kad jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis. Pareiškėja teismui pateikė neįgaliojo pažymėjimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. kovo 11 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, kuri patvirtina, kad pareiškėjai skirta netekto darbingumo negalios pensija – 526,01 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos išlaikomus asmenis bei jos įsipareigojimus kreditoriams. Vertindamas pareiškėjos gaunamas pajamas (526,01 Eur per mėn.) ir būtino sumokėti žyminio mokesčio dydį (22,50 Eur), kuris nėra laikytinas dideliu, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki ir ji nėra pajėgi sumokėti už skundą įstatyme nustatyto žyminio mokesčio. Todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 37 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pakartotinai įpareigota sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja, šalindama trūkumus, 2024 m. balandžio 23 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio, nurodė, kad 22,50 Eur suma jai yra didelis žyminis mokestis pagal jos gaunamą 526,01 Eur dydžio pensiją.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

Teismas nurodė, kad 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki ir ji nėra pajėgi sumokėti už skundą įstatyme nustatyto žyminio mokesčio. Pareiškėja papildomų sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Teismas pažymėjo, kad prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (ABTĮ 37 straipsnis). Taigi, pareiškėja, siekdama būti atleista nuo žyminio mokesčio, privalo atskleisti savo turtinę padėtį, pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir argumentus, kad nustatyto 22,50 Eur žyminio mokesčio dėl savo turtinės padėties ji yra nepajėgi sumokėti. Reikalavimas sumokėti žyminį mokestį savaime nelaikytinas teisės kreiptis į teismą apribojimu, nesuderinamu su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėja sunkią turtinę padėtį grindžia tuo, kad yra iš dalies darbinga, o jos gaunama nedarbingumo pensija yra 476,25 Eur, tačiau teismas nesutiko, jog vien tai savaime įrodo, kad pareiškėja dėl savo sunkios turtinės padėties nepajėgi sumokėti nustatyto žyminio mokesčio. Prie bylos pridėti duomenys apie pareiškėjos turtinę padėtį patvirtina, kad jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso du gyvenamieji namai su pagalbiniais pastatais, kurių vidutinė rinkos vertė – 16 541 Eur, ½ dalį jai priklausiusio žemės sklypo su statiniais yra perleidusi neatlygintino (dovanojimo) sandorio pagrindu, turi transporto priemonę, neturi įsiskolinimų. Pareiškėja nepateikė duomenų iš finansų įstaigų, ar nėra sukaupusi santaupų, nenurodė turinti išlaikytinių.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos pateikti įrodymai, neatskleidžiant visos jos turtinės padėties apimties, nepakankami pripažinti, jog pareiškėja dėl sunkios finansinės padėties nepajėgi sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio. Taigi, pareiškėjai nesumokėjus 22,50 Eur žyminio mokesčio ir kartu su patikslintu skundu nepateikus tai patvirtinančių įrodymų per nustatytą terminą, skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Pareiškėjai išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutartį ir pateiktą skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nustatytas 20 proc. darbingumo lygis ir tai yra sunkus neįgalumas. Teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjos gaunama nedarbingumo pensija yra 476,25 Eur, tačiau ji pateiktame patikslintame skunde nurodė, jog jos gaunamos pajamos yra 526,01 Eur neįgalumo pensija per mėnesį. Pareiškėja daugiau jokių pajamų negauna. Tai įrodo jos sunkią sveikatos ir turtinę padėtį, todėl yra nepajėgi sumokėti nustatyto žyminio mokesčio. Teismas, nors ir buvo pateiktas motyvuotas ir pagrįstas įrodymais prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau vis tiek iš pareiškėjos reikalauja sumokėti visą 100 proc. žyminį mokestį, t. y 22,50 Eur, kuris yra nustatytas, pateikiant skundą elektroninių ryšių priemonėmis. Kadangi yra nustatytas 20 proc. darbingumas, o tai yra sunkus neįgalumas, dalį nuo gaunamos pensijos skiria medikamentams gyvybiniams poreikiams palaikyti, teismo prašomas 22,50 Eur žyminis mokestis pareiškėjai yra didelis pagal jos gaunamą 526,01 Eur dydžio pensiją, todėl prašo atleisti nuo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 24 straipsnyje įtvirtinti skundo turiniui ir formai keliami reikalavimai, šio straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatant, kad skunde turi būti nurodytas pridedamų dokumentų sąrašas, o ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje vienu iš skundo priedų nurodomas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.).

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio. Pareiškėja prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio, prašymą motyvuodama sunkia materialine padėtimi, nurodė, kad jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis. Atsižvelgęs į skunde nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos sunkios finansinės padėties, įvertinęs pareiškėjos gaunamas pajamas (pareiškėjai skirta netekto darbingumo negalios pensija – 526,01 Eur per mėnesį) ir būtino sumokėti žyminio mokesčio dydį (22,50 Eur), kuris nėra laikytinas dideliu, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki ir ji nėra pajėgi sumokėti už skundą įstatyme nustatyto žyminio mokesčio, todėl netenkino pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 37 str.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pakartotinai įpareigota sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pareiškėja, šalindama trūkumus, 2024 m. balandžio 23 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio, nurodė, kad 22,50 Eur suma jai yra didelis žyminis mokestis pagal jos gaunamą 526,01 Eur dydžio pensiją.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi priėjo prie išvados, kad pareiškėjos pateikti įrodymai, neatskleidžiant visos jos turtinės padėties apimties, nepakankami pripažinti, jog pareiškėja dėl sunkios finansinės padėties nepajėgi sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas, be kita, ko įvertino prie bylos pridėtus duomenis, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso du gyvenamieji namai su pagalbiniais pastatais, kurių vidutinė rinkos vertė – 16 541 Eur, ½ dalį jai priklausiusio žemės sklypo su statiniais yra perleidusi neatlygintino (dovanojimo) sandorio pagrindu, turi transporto priemonę, neturi įsiskolinimų, be to, pareiškėja nepateikė duomenų iš finansų įstaigų, ar nėra sukaupusi santaupų, nenurodė turinti išlaikytinių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į skunde ir patikslintame skunde nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos sunkios finansinės padėties, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties bei pareiškėjos atskirojo skundo motyvus nurodytu aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumo, t. y. nepagrindė, jog pareiškėja neturėjo finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį, todėl pareiškėjai nesumokėjus 22,50 Eur žyminio mokesčio ir kartu su patikslintu skundu nepateikus papildomų sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų per nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais pagrįstai laikė pareiškėjos skundą nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija kartu pareiškėjai išaiškina, jog ji, jei jos materialinė padėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, gali siekti pasinaudoti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka suteikiama valstybės garantuojama teisine pagalba (1 str. 1 d., 11 str.).

Atsižvelgusi į nustatytas ir aptartas šioje nutartyje aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjos skundo priėmimo klausimui išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjos atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė