A-552-2837-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -2837/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00063-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. M., jo atstovui T. C.,

atsakovo atstovui adv. Vidmantui Raviniui,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Gintarui Motuzui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kybartų pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tarnybinio tyrimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 8-10, 41-43) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kybartų pataisos namų 2011 m. gruodžio 27 d. Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 1-8/3591 „Dėl nustatymo, ar R. M. sveikatos sutrikdymas susijęs su pareigūno tarnyba“ bei įpareigoti Kybartų pataisos namų direktorių priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiuntimo į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.

Pareiškėjas nurodė, kad Kybartų pataisos namuose dirba Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiuoju specialistu. 2011 m. lapkričio 16 d. buvo gautas pranešimas apie tai, jog nepaisydamas draudžiamo kelio ženklo, dideliu greičiu prie Kybartų pataisos namų teritorijos artėja įtartinas automobilis ir kyla grėsmė, kad jame sėdintys vaikinai gali daryti draudžiamųjų daiktų permetimą per įstaigos tvorą nuteistiesiems. Galimo pažeidimo užkardymui ir pažeidėjų sulaikymui jis su kolegomis išbėgo iš kabineto, tačiau bėgant laiptais žemyn, esant aptrupėjusiems laiptams, kairė koja kryptelėjo, dėl ko jis krito, nusirito nuo laiptų ir susižalojo. Dėl susižalojimo kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo nustatytas kairės kojos raiščių plyšimas ir skirtas ambulatorinis gydymas. Atsakovo sudarytos komisijos 2011 m. lapkričio 24 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. 2-11 išvadoje nurodyta, jog sužalojimas įvyko dėl jo paties neatsargumo. Atsakovo sudaryta komisija 2011 m. lapkričio 27 d. Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 1-8/3591 pasiūlyta:

1) tarnybinį tyrimą dėl jo sveikatos sutrikdymo baigti;

2) jo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo paties neatsargumo, todėl kompensacijos už patirtą sužalojimą nemokėti. Pareiškėjo nuomone, Tarnybinio tyrimo išvada neatitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintų taisyklių 3, 10.4, 10.5, 10.6 punktų ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes ji pasirašyta keturių komisijos narių iš šešių dalyvavusių, nemotyvuota, nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), nenurodyta apskundimo tvarka, joje nekonstatuotas priežastinio ryšio buvimas, neįrodytos įvykio priežastys ir sąlygos, nutylėta, kad laiptai yra nutrupėję, nesaugūs, nekonstatuota, ar įvykio metu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, galėjo atsirasti tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymas, ar nėra sveikatos sutrikdymą patyrusio pareigūno pareigų vykdymo pažeidimo.

Jo nuomone, tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi, kuriam esant jis veikė ne savo laisvu apsisprendimu veikti tam tikru būdu, o dėl to, kad taip turėjo elgtis kaip nurodyta jo pareigybės aprašyme, Vidaus tyrimo skyriaus nuostatuose. Jei jis būtų likęs kabinete galimai būtų nubaustas už pareigų nevykdymą, todėl įvykis susijęs su tarnyba. Jis dėvėjo atsakovo išduotą avalynę naudoti tarnyboje, jam reikėjo bėgti, įvykį sąlygojo aptrupėję laiptai, taigi, nebuvo užtikrintos saugios darbo sąlygos.

Pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Medicinos centras, todėl Kybartų pataisos namų sudaryta komisija nekompetentinga spręsti traumos pobūdžio ir sunkumo bei sužalojimo sunkumo laipsnį sieti su nukentėjusio teisės į kompensaciją atsiradimo faktu. Todėl sutinkamai su Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 48 straipsnio 7 punktu atsakovas įpareigotinas siųsti jį į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją.

Atsakovas Kybartų pataisos namai atsiliepime (b. l. 49-55) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. buvo gauti tarnybiniai pranešimai apie įvykį, kurio metu bėgdamas laiptais suklupo ir susižalojo pareiškėjas. Nelaimingam atsitikimui ištirti buvo sudaryta komisija, kuri surašė Nelaimingo atsitikimo aktą Nr. 2-11, kuriame įvykį konstatavo, kaip nelaimingą atsitikimą darbe dėl jo paties neatsargumo. Kybartų pataisos namų 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 7-10/223 sudaryta komisija tarnybiniam tyrimui atlikti pateikė 2011 m. gruodžio 27 d. Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 1-8/3591, siūlydama kompensacijos už patirtą sužalojimą nemokėti, kadangi tarnybinio tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo paties neatsargumo ir, kad pareiškėjo sveikatos sužalojimas nepripažintinas susijęs su tarnyba. Du iš šešių komisijos narių pateikė savo atskirąją nuomonę dėl tarnybinio tyrimo išvados, nurodydami, kad jų nuomone, Statutas nenumato, kad kompensacija pareigūnui dėl jo mirties ar sveikatos sutrikdymo yra mokama išskirtinai tuo atveju, kai tai įvyko dėl padidėjusio pavojaus ir rizikos pareigūnų sveikatai ar gyvybei. Atsakovo nuomone, pareiškėjo sveikata sužalota tarnybos metu, atliekant veiksmus susijusius su tarnybos funkcijų atlikimu, lipimas laiptais (greitas ar lėtas) yra veiksmas, kurį tiek pareiškėjas tiek kiti pareigūnai atlieka įprastai kiekvieną dieną ir negali būti siejamas su pareiškėjui padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, todėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nesusijęs su tarnyba. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo funkcija nėra nusikaltimų ar teisės pažeidimų, daromų už Kybartų pataisos namų ribų, užkardymas ar pažeidėjų už teritorijos ribų sulaikymas. Atsakovas pateikė išvadą, kuri nebuvo privaloma, galėjo apsiriboti nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu. Akcentavo, kad nenustačius, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnyba, nėra pagrindo inicijuoti jo pasiuntimo į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 107-111) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1207/2012; 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-193/2010 ir kt.), kuria remiantis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai pareigūnų sveikatos sužalojamas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, nėra pagrindo konstatuoti, kad sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Nurodė, kad pagal Statuto 48 straipsnį kompensacijos Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams dėl jų sveikatos sužalojamo, gali būti mokamos tik tokiu atveju, kai sužalojimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, tokiais atvejais yra pagrindas konstatuoti, kad sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau nebuvo padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjo sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių, įvykusių tarnybos metu – pareiškėjas, atlikdamas savo tarnybine funkcijas ir bėgdamas laiptais paslydo bei pargriuvo, dėl ko plyšo kairės kojos čiurnos raiščiai.

Nurodė, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus teisės aktai (2008 m. liepos 14 d. įsakymu patvirtintas Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (toliau - ir Pareigybės aprašymas); 2010 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 7-10/127 „Dėl Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų aptarnaujamų objektų paskirstymo“; 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 7-10/134 patvirtinti Vidaus tyrimų skyriaus nuostatai) patvirtina, kad teisėtų veiksmų, siekiant įgyvendinti Vidaus tyrimų tarnybos uždavinius (Pareigybės aprašymo 7.12 p.), tarp jų, asmenų, bandančių permesti ar kitokiu būdu perduoti įstaigoje laikomiems nuteistiesiems uždraustus turėti daiktus, laikino sulaikymo ir perdavimo policijos pareigūnams, vykdymas (Vidaus tyrimų skyriaus nuostatų 6.12 p.) yra įprastas pareiškėjui priskirtų funkcijų atlikimas. Pareiškėjas sužalojo sveikatą būdamas tarnybos vietoje, atlikdamas įprastas tarnybos funkcijas, o tai leido teismui daryti išvadą, kad susižalojimas nebuvo susijęs su pavojinga situacija, todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad šis įvykis negali būti pripažintas susijusiu su tarnyba ir, kad tai yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Todėl atsakovas pagrįstai ištyrė ginčijamą įvykį kaip nelaimingą atsitikimą tarnyboje. Atsakovo pozicija atitiko Statuto 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Kalėjimų departamentui pavaldžių valstybės įmonių pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas.

Pagal Statuto 48 straipsnio 6 dalį, ar pareigūno žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, nustatoma Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. 2010 m. sausio 15 d. Kalėjimų departamento įsakymu Nr. V-16 yra patvirtintos Nustatymo, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba, taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Todėl teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą atlikti tarnybinį tyrimą bei nustatyti, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su pareigūno tarnyba ir ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 4 p.). Išvada pasirašyta keturių Komisijos narių, tačiau kiti du Komisijos nariai pagal Taisyklių 11 p. yra pateikę atskirąją nuomonę. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti kiti Išvados turinio trūkumai vertintini nesudarančiais pagrindo Išvados neteisėtumui pripažinti, todėl Išvadą laikė teisėta bei pagrįsta.

Remdamasis Taisyklių 12 punktu ir Asmens sužeidimo (suluošinimo), susijusio su tarnyba, sunkumo laipsnio nustatymo instrukcijos (toliau ir – Instrukcija), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-87, kurios 7 punktu, teismas nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, pareigūnas siunčiamas sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti tik pripažinus, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnyba. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas 2011 m. lapkričio 16 d. apie 15 val. 30 min. įvykio metu nesusijęs su tarnyba (sužalojimas tarnybos vietoje atliekant veiksmus susijusius su tarnybos funkcijų atlikimu ir nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei), padarė išvadą, kad negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareigūno pasiuntimo į CMEK, sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

III. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 117-119), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Iš esmės pakartojo skunde teismui pateiktus argumentus.

Papildomai apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apelianto veikimas, nulėmęs sveikatos sutrikdymą buvo susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, t. y. susijęs su tarnyba ir su padidėjusiu pavojumi.

2. Tarnybinio tyrimo išvada neatitinka Taisyklių 3, 10, 10.4, 10.5, 10.6 punktų reikalavimų, nes tarnybinio tyrimo išvadoje nekonstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, apsiribota prielaida, jog apeliantas susižalojo dėl neatsargumo, nenurodytos įvykio priežastys ir sąlygos.

3. Pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Medicinos centras, todėl atsakovo sudaryta komisija nekompetentinga spręsti traumos pobūdžio ir sunkumo ir sužalojimo sunkumo laipsnį sieti su nukentėjusio teisės į kompensaciją atsiradimo faktu.

Atsakovas Kybartų pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 124-127) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nesutinka su apelianto išvada, kad jo sveikatos sutrikdymas yra įvykis, susijęs su tarnyba, dėl ko jam priklauso piniginė kompensacija. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su apelianto patirtu sveikatos sutrikimu ir padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių, įvykusių tarnybos metu – apeliantui atliekant veiksmus susijusius su tarnybos funkcijų įgyvendinimu.

2. Įvertinęs apelianto darbo funkcijas teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo situacijoje apeliantas atliko įprastas jam priskirtas tarnybos funkcijas, kad sužalojimas nebuvo susijęs su pavojinga situacija, dėl ko atsakovas pagrįstai nustatė, kad šis įvykis negali būti pripažintas susijusiu su tarnyba ir, kad pagrįstai laikė, jog įvykis yra nelaimingas atsitikimas.

3. Kadangi šiuo atveju nebuvo pripažinta, kad pareigūno sveikatos sutrikdymo laipsnis susijęs su tarnyba, todėl atsakovas nebuvo įgaliotas priimti sprendimą dėl pareigūno pasiuntimo į CMEK, sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Statuto 48 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente, arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija. Statuto 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos socialinės garantijos: laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenustato, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai yra privalomai draudžiami socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Minėti asmenys yra privalomai draudžiami tik kitų rūšių socialiniu draudimu (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos (toliau – ir Draudimo sąlygos). Draudimo sąlygų 1.12 punktas numato, kad pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas apdraudžiami Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ar valstybės įmonių pareigūnai. Pagal Draudimo sąlygų 3.1 punktą draudiminiais pripažįstami įvykiai, atsitikę apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos, taip pat ne tarnybos (darbo) laiku, jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba (darbu), per apdraustojo mokymo ir pratybų laiką, ir pakenkę apdraustojo sveikatai arba tapę jo mirties priežastimi nelaimingas atsitikimas, pasikėsinimas į apdraustojo gyvybę ir (ar) sveikatą, taip pat kitas staigus įvykis, kai prieš apdraustojo valią jo kūną veikia fizinė jėga (cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis). Draudimo sąlygų 17 punktas numato, kad jeigu šių draudimo sąlygų 1 punkte išvardyti asmenys buvo sužeisti vykdydami profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas, jiems išmokama kompensacija, apskaičiuota pagal profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 3 punkte yra nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę krašto apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams, vidaus reikalų sistemos, muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, tiriami pagal šių institucijų parengtus ir patvirtintus nelaimingų atsitikimų, įvykusių vykdant tarnybines pareigas, tyrimo ir apskaitos nuostatus.

Statute, Draudimo sąlygose, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme bei juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnai, sužeisti einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba turi teisę gauti dviejų rūšių išmokas – kompensacijas arba draudimo išmokas dėl nelaimingo atsitikimo. Draudimo išmokos pareigūnams mokamos kaip sumos, kuriomis kompensuojamas jų darbo užmokestis laikinojo nedarbingumo metu. Pažymėtina, kad analogiškas reglamentavimas yra nustatytas Vidaus tarnybos statute vidaus tarnybos pareigūnams. Statute kaip ir Vidaus tarnybos statute nėra aiškiai atribojami minėti atvejai, tačiau pagal reglamentavimą galima daryti išvadą, kad tai yra skirtingo pobūdžio išmokos, kuriems nustatyta skirtinga tyrimo tvarka. Kompensacijos yra mokamos pareigūnams tokiais atvejais, kai pareigūno sveikata sužalojama dėl jų atliekamų tarnybos funkcijų, dėl to, kad jų atliekamos tarnybos funkcijos yra susijusios su padidintu pavojumi jų sveikatai ar gyvybei. Kitais atvejais, t. y. tokiais atvejais kai pareigūno sveikata sužalojama ne dėl jų atliekamų tarnybos funkcijų, ne dėl to, kad jų atliekamos tarnybos funkcijos yra susijusios su padidintu pavojumi jų sveikatai ar gyvybei, o dėl kitokių aplinkybių, kurios gali būti susijusios su atsitiktinio pobūdžio aplinkybėmis, įvykusiomis tarnyboje arba vykstant į tarnybą ar iš tarnybos, yra mokamos draudimo išmokos.

Nurodytas išvadas patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl vidaus tarnybos pareigūnų sveikatos sužalojimo. Kai sužalojimas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, tokiais atvejais nėra pagrindo konstatuoti, kad sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2258/2009, 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010, 2011 m. gruodžio mėn. 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-121/2011).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu, teismas daro išvadą, kad analogiškas teisės normų aiškinimas kaip vidaus tarnybos pareigūnams turi būti taikomas ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams. Todėl pagal Statuto 48 straipsnį kompensacijos Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams dėl jų sveikatos sužalojimo, gali būti mokamos tik tokiu atveju, kai sužalojimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, ir tik tada yra pagrindas konstatuoti, kad sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Statuto 48 straipsnio nustatytų kompensacijų mokėjimo paskirtis yra būtent tokia, kad būtų užtikrintas pareigūnų sveikatos sužalojimo kompensavimas dėl pareigūnų turimo statuso, dėl jų tarnybos pobūdžio, kuris gali būti susijęs su pavojumi sveikatai ar gyvybei.

Remiantis šios bylos rašytine medžiaga, pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, t. y. pareiškėjui esant Kybartų pataisos namuose administracinio pastato antro aukšto kabinete, jis gavo radijo ryšio pranešimą apie tai, kad, nepaisydamas draudžiamo kelio ženklo, dideliu greičiu prie įstaigos teritorijos artėja įtartinas automobilis, kuriame sėdintys vaikinai gali daryti draudžiamą daiktų permetimą per įstaigos tvorą nuteistiesiems. Todėl pareiškėjas kartu su kitais pareigūnais skubiai išbėgo iš kabineto tam, kad užkardyti galimą draudžiamų daiktų patekimą į įstaigos teritoriją ir sulaikyti pažeidėjus. Bėgant laiptais žemyn, pareiškėjas paslydo, kairė koja kryptelėjo, jis nukrito nuo laiptų ir nusirideno laiptų pakopomis, dėl ko plyšo kairės kojos čiurnos raiščiai (Tarnybinio tyrimo išvada, b. l. 14-16). Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo tarp šalių nėra.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs tik dėl to, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas, kurias vykdydamas jis susižalojo, buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymo siejimas su padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimu ar nebuvimu priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-3010-2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo sveikata buvo sužalota dėl nenumatytų aplinkybių, įvykusių tarnybos metu – pareiškėjas turėjo operatyviai sureaguoti ir imtis neatidėliotinų veiksmų, siekdamas sutrukdyti, kad nuteistiesiems nebūtų perduoti neleistini daiktai arba sulaikyti tokius veiksmus bandančius atlikti asmenis. Pažymėtina, kad Pareigybės aprašymo 7.12 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis atlieka kitus teisėtus veiksmus, siekiant įgyvendinti Vidaus tyrimų tarnybos uždavinius (b. l. 84-85). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad aptartų veiksmų ginčo situacijoje vykdymas yra įprastas pareiškėjui priskirtų funkcijų atlikimas, kadangi remiantis Kybartų pataisos namų direktoriaus 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 7-10/134 patvirtintų Vidaus tyrimų skyriaus nuostatų 6.12 punktu, pareiškėjas įgyvendino vieną iš Vidaus tyrimų skyriaus uždavinių, t. y. vykdė teisės aktų nustatyta tvarka asmenų, bandančių permesti ar kitokiu būdu perduoti įstaigoje laikomiems nuteistiesiems uždraustus turėti daiktus, laikiną sulaikymą ir perdavimą policijos pareigūnams (b. l. 91-92). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad tokia funkcija nebuvo tiesiogiai aptarta Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme.

Aptariamu atveju pareiškėjas vykdė jam priskirtas tarnybines funkcijas bei uždavinius, įvertino faktinę situaciją, kaip iškilusią grėsmę visuomenės saugumui ar kaip galimai vykdomą teisei priešingą veiką ir ėmėsi privalomų veiksmų, siekdamas pašalinti grėsmę, bet tokiu būdu padidindamas rizikos faktorių savo sveikatai bei gyvybei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar pareigūnų susižalojimas tarnyboje yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, ar yra nelaimingas atsitikimas darbe, nesusijęs su minėtomis sąlygomis, yra nurodęs, kad pareigūno susižalojimas tarnyboje nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, kai nėra situacijos, kurioje pareigūnas turėtų padėti kitam asmeniui, persekioti galimą teisės pažeidėją ar pats gintis nuo užpuolimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008).

Taip pat pažymėtina, kad priešingai nei skundžiamoje Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodė atsakovas, nustatyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį negali būti pripažinti įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įvykis yra susijęs su išskirtine ir reikalaujančia imtis neatidėliotinų veiksmų situacija. Todėl darytina išvada, kad faktinės aplinkybės, nustatytos nelaimingo atsitikimo tyrimo akte, patvirtintame Kybartų pataisos namų viršininko rezoliucija bei paties pareiškėjo paaiškinimai įrodo, kad pareiškėjas patyrė traumą vykdydamas tarnybos funkcijas, kurios buvo susijusios su padidėjusia rizika – gresiant galimam neteisėtam draudžiamų daiktų perdavimui nuteistiesiems, pareiškėjas pagal skyriaus nuostatus ir kt. teisės aktus turėjo operatyviai reaguoti ir užkirsti kelią tokiai veikai, pasistengti sulaikyti asmenis ar perimti daiktus ir todėl turėjo skubėti, negalvodamas apie saugų nusileidimą laiptais. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose dėl vidaus tarnybos pareigūnų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-3010-2011, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1489/2012, 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2332/2012)

Nors atsakovas Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodė ir atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo didelio neatsargumo, tačiau šis argumentas nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pagrįstas ir įrodytas. Didelio neatsargumo sąvokos Statutas neapibrėžia. Didelis neatsargumas teisine prasme apibrėžiamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Atsakovas negalėjo pagrįsti kuo būtent pasireiškė pareiškėjo didelis neatsargumas, taip pat į bylą nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas tarnybos metu atlikdamas aptartą tarnybinę užduotį darė kokius nors pašalinius veiksmus, ar kitaip ignoravo saugaus elgesio atliekant tokias funkcijas standartus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, neteisingai aiškino ir taikė nagrinėjamos bylos kontekste taikytinas materialinės teisės normas (Statuto 48 straipsnio 3 dalį, Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį), dėl ko teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Nagrinėjama situacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kvalifikuotina kaip pareiškėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir (ar) sveikatai. Kybartų pataisos namų 2011 m. gruodžio 27 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 1-8/3591, kuria pripažinta, kad pareiškėjo sveikata sutrikdyta dėl jo paties neatsargumo, todėl kompensacija už patirtą sužalojimą nemokėtina, t. y. patirtas sužalojimas neatitinka Statuto 48 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, naikintina.

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Kybartų pataisos namų direktorių priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiuntimo į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažino, kad pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, ir jų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir (ar) sveikatai, todėl yra pagrindas siųsti pareiškėją į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti kaip numatyta Statuto 48 straipsnio 7 dalyje. Todėl tenkintinas ir šis skundo reikalavimas.

Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą jo naudai iš pareiškėjo priteisti 2 000 Lt dydžio išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad savo išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo apeliacinis skundas visiškai patenkinamas, todėl atsakovo prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti. Panaikinti Kybartų pataisos namų 2011 m. gruodžio 27 d. Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 1-8/3591 bei įpareigoti Kybartų pataisos namų direktorių priimti sprendimą dėl pareiškėjo pasiuntimo į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė