bb591b2a-8fdf-4e5f-afa2-3e1d6232f44e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2524-1098/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30948-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. L. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. V., valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėjas M. L. V. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė savo mirusios sutuoktinės V. M. P. P. palikimÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.

2. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė V. M. P. P. Palikėja buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiÅ¡kėjo broliui D. V., tačiau pastarasis Å¡io palikimo atsisakė, 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui pateikdamas pareiÅ¡kimÄ .

3. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad mirusios žmonos palikimÄ sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Valstybinės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, Å¡is butas priklauso pareiÅ¡kėjo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas - 1999 m. vasario 23d. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pažyma Nr.

48. PareiÅ¡kėjo ir mirusios sutuoktinės santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), todėl pagal esamÄ teisinį reguliavimÄ butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso pareiÅ¡kėjui, o ½ dalis priklausė pareiÅ¡kėjo sutuoktinei V. M. P. P. PareiÅ¡kėjas su sutuoktine vaikų nesusilaukė, todėl yra vienintelis palikėjos pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, turintis teisę priimti palikimÄ .

4. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad po sutuoktinės mirties palikimÄ ( ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)) priėmė aktyviais veiksmais. PaaiÅ¡kino, kad bute gyveno iki sutuoktinės mirties ir gyvena po jos mirties, čia deklaruota jo gyvenamoji vieta, jis butÄ prižiÅ«ri, tvarko, moka komunalinius mokesčius. Siekia atlikti minėtos buto dalies registracijÄ savo vardu, tačiau tam reikalingas juridinis pagrindas, t. y. dokumentas, įrodantis palikimo priėmimÄ .

5. Suinteresuotas asmuo D. V. pateiktame atsiliepime nurodo, kad jokių pretenzijų į mirusiosios palikimÄ (butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)) neturi, su M. L. V. pareiÅ¡kimu sutinka.

6. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Atsiliepime nurodė, kad VÄ® „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ mirusiosios palikėjos V. M. P. P. palikimo perėjimÄ valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paveldimo turto priėmimÄ valdyti. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

7. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

9. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas M. L. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, kaip įstatyminis įpėdinis, po savo sutuoktinės V. M. P. P. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedamas jį valdyti.

10. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

11. Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimÄ sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises – per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimÄ , jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Tačiau įpėdinio teisės į palikimÄ gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiÅ¡kimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiÅ¡kai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

12. Palikėjos V. P. P. nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registruota 1999 m. Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarkÄ . Pagal SÅ K 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos Å¡eimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus.

SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Taigi šioje byloje preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

13. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas M. L. V. yra mirusios V. M. P. P. sutuoktinis (santuokos liudijimo Nr. 495644 kopija, 2021 m. spalio 27 d. Gyventojų registro pažymos Nr. GR-1A-14250 kopija). V. M. P. P. mirė (duomenys neskelbtini), bÅ«dama santuokoje su pareiÅ¡kėju M. L. V.. Testamentų registre nėra įregistruotų V. M. P. P. palikimo priėmimo faktų. IÅ¡tyrus pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad palikėja 2020 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto 38-ame notaro biure buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo jai nuosavyvės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) paliko D.

V.. Byloje pateikti raÅ¡tyiniai įrodymai, kuriais nustatyta, kad D. V. 2021 m. rugsėjo 2 d. (pasibaigus įstatymo nustattam terminui priimti ar atsisakyti palikimo) pareiÅ¡kimu Vilniaus miesto 41-ajame notaro biure patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mirusios V. M. P. P. palikimo nepriėmė, nevaldo, į teismÄ dėl praleisto termino palkimui priimti nesikreipė ir pretenzijų nereiÅ¡kia. Teimui pateiktame atsiliepime D. V. patvirtino, kad jokių pretenzijų į palikėjos turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neturi, sutinka, kad M.

L. V. palikėjos turtÄ priėmė, pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti.

14. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad M. L. V. ir V. M. P. P. susituokė (duomenys neskelbtini) gyvenant santuokoje, 1999 m. vasario 23 d. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pažymos Nr. 48 pagrindu buvo registruota V. M. P. P. nuosavybės teisė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas, atsižvelgiant į tai, kad jis įgytas santuokos metu, laikytinas M. L. V. ir V. M. P. P. bendrÄ jÄ nuosavybe. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. 117-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2021 m. rugsėjo 22 d. pažyma apie tai, kad pareiÅ¡kėjas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. yra atsiskaitęs už komunalines paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), SÄ® „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ ir kt. praneÅ¡imai apie mokėtinas sumas už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas ir mokėjimo kvitų kopijos patvirtina, kad po sutuoktinės mirties M.

L. V. mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ ir rÅ«pinosi Å¡iuo turtu.

15. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjo dėstomais argumentais, kad po sutuoktinės V. M. P. P. mirties likusį turtÄ jis valdė kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys iÅ¡ esmės nepateikė prieÅ¡taravimų dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto.

16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis po sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais siekė priimti likusį palikimÄ . Teismas tokį pareiÅ¡kėjo elgesį vertina kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po sutuoktinės V.

M. P. P. mirties aktyviais veiksmais rÅ«pinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, už butui teiktas komunalines paslaugas ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Tokios aplinkybės sudaro teisinį pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas priėmė V. M. P. P. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, D. V. nepriėmus palikimo, pareiÅ¡kėjas M. L. V. turėjo teisę paveldėti mirusios V. M. P. P. turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi jis yra laikomas įpėdiniu pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .

18. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkina. Nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas M. L. V. po savo sutuoktinės V. M. P. P. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedamas jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

19. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiÅ¡kėjui įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinės mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : tenkinti pareiÅ¡kimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. M. P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visÄ atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedamas jį valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, iÅ¡siųsti jo kopijÄ Testamentų registrui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jelena Leščinskienė