bb55fc1f-eb17-453e-8bcf-e2aee427da15 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja: Danguolė Šiugždinytė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-313-238/2016;Teisėjas: Nerijus Brinevičius             Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01564-2014-5;Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, nuteistosios J.

Å . gynėjai advokatei Angelei Fominienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. Å . apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. Å . nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba bÅ«ti registruotai darbo biržoje, per 10 deÅ¡imt mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiesiems 1262,16 Eur turtinę žalÄ .Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieÅ¡kovo G.

R. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, priteista jo naudai iÅ¡ J. Å . 1262,61 Eur turtinės žalos (dėl apgaulės bÅ«du užvaldytų prekių vertės), kita dalis dėl turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieÅ¡kovui pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , jo dydžio klausimÄ perduota spręsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. Å . pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2013 m. spalio mėn., tikslus laikas nenustatytas, Marijampolėje, tikslesnė vieta nenustatyta, asmeniÅ¡kai neturėdama realios galimybės vykdyti sutartį, žodžiu susitarė (sudarė žodinę sutartį) su J.

R., kad ji savo vardu iÅ¡simokėtinai nupirks baldus J. Å ., kuri įsipareigojo kas mėnesį J. R. mokėti nustatytas pinigines įmokas už baldus, dėl ko 2013 m. spalio 29 d. nukentėjusioji J. R. iÅ¡ UAB „Inmondus“, adresu: Prekybos miestelis „Urmas“, Pramonės pr. 16-9 salė, Kaunas, iÅ¡simokėtinai pirkdama sau baldus „minkÅ¡tÄ kampÄ â€œ, savo vardu nupirko ir J. Å . sekcijÄ , kurios vertė 489,46 euro (1690 litai), ir komodÄ , kurios vertė 179,56 euro (620 litai), pasiraÅ¡ydama vienÄ bendrÄ baldų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. B-1189, vėliau, 2013 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, Marijampolėje, tikslesnė vieta nenustatyta, žodžiu susitarė (sudarė žodinę sutartį) su J.

R., kad ji savo vardu iÅ¡simokėtinai nupirks neÅ¡iojamus kompiuterius ir jų priedus J. Å ., kuri įsipareigojo kas mėnesį J. R. mokėti nustatytas pinigines įmokas už Å¡iuos daiktus, dėl ko 2013 m. lapkričio 6 d. nukentėjusioji R. R. parduotuvėje „Topo Centras“, esančioje adresu: Dariaus ir Girėno g. 3A, Marijampolė, pirkdama sau iÅ¡simokėtinai kompiuterį „Dell“, savo vardu iÅ¡simokėtinai nupirko ir J. Å . neÅ¡iojamus kompiuterius: „Asus“, kurio vertė 463,10 euro (1599 litai), ir „HP“, kurio vertė 492,06 euro (1699 litai), bei dvi kompiuterio peles „LOGITECH“, kurių vertė 28,09 euro (97 litai), dvi antivirusines programas „KASPERSKY“, kurių vertė 51,55 euro (178 litai), ir kompiuterio krepšį „CASE LOGIC“, kurio vertė 21,72 euro (75 litai), pasiraÅ¡ydama vienÄ bendrÄ â€žGeneral Financing“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), J.

Å . savo sutartinius įsipareigojimus J. R. vykdė iki J. Å . motinos I. J. mirties, t. y. iki 2014-05-07, vėliau J. Å . J. R. dar sumokėjo 100 litų (28,96 euro), taip iÅ¡ viso J. Å . J. R. pagal sandorius sumokėjo 463,39 euro (1600 litų), tačiau nuo 2014 m. spalio mėn. J. Å . veikdama apgaulingai, siekdama iÅ¡vengti bÅ«tinumo vykdyti 2013 m. spalio mėn. ir lapkričio mėn. sutartinius įsipareigojimus J. R. (mokėti įmokas už daiktus), pradėjo neigti Å¡ių žodinių sandorių egzistavimÄ , nemokėjo įmokų, taip sudarė situacijÄ , kad J.

R. negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das jai yra suvaržytas, tokiu bÅ«du J. Å . apgaule savo naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės – grÄ Å¾inti J. R. 1262,16 euro (4358 litus).Apeliaciniame skunde (toliau – ir Skundas) nuteistoji J. Å . praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jos atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodo, kad objektyviais duomenimis, iÅ¡skyrus neobjektyvius nukentėjusiųjų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, parodymus, ir liudytojos S. G., kuri net neslėpė, kad pyksta ant jos už nubaudimÄ administracine tvarka, parodymus, byloje nenustatyta jokių esminių aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad ji yra kalta dėl Å¡io nusikaltimo padarymo.

Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad kažkokie piniginiai reikalai siejo nukentėjusiÄ jÄ J. R. su jos motina I. J., kuri iki mirties mokėjo nukentėjusiajai pinigus, tai nustatyta byloje pačios nukentėjusiosios J. R. aiÅ¡kinimu. Byloje yra duomenų apie iÅ¡ civilinės teisės normų kylančiÄ atsakomybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas tarp J. R. ir J. Å . kilo dėl to, kad po J. Å . motinos mirties, J. R. pagal kažkokius žodinius sandorius su jos motina pradėjo negauti pinigų.

Tiriamos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie civilinę J. R. ir J. Å . konflikto prigimtį. Teismų praktikoje nepritariama, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamas kiekis įrodymų, neįvertinus kitų teisės Å¡akų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Ä®vertinus byloje surinktus faktinius duomenis akivaizdu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, o J.

R. galimai pažeistos teisės turi būti ginamos civilinės teisės tvarka, ir tai tik tokiu atveju, jeigu J. Š. tapo paveldėtoja po motinos I. J. mirties. Skunde nurodoma, kad jokiais neginčijamais, objektyviais duomenimis nenustatyta, kad J. Š. dalyvavo sudarant lizingo sutartis dėl kompiuterių ir jų priedų įsigijimo 2013 m. lapkričio mėn. „Topo centre“. Ji nuosekliai neigė visas aplinkybes, kurias nurodė J. R., tarp jų ir tas, kad kompiuteriai atiteko jos anūkei I. G. ir sūnui I.

Å .. Vaizdo medžiaga neužfiksuoti faktai, kad J. Å . dalyvavo sudarant sandorius, nors visos „Topo centro“ prieigos kontroliuojamos vaizdo kameromis. Baudžiamosios bylos duomenimis, I. G. 2013 m. gyveno su J. Å ., tačiau kaltinime nurodyti kompiuteriai „ASUS“ ir „HP“ jų gyvenamojoje vietoje ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų nebuvo rasti ir paimti. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad I. Å . 2013-11-26 PravieniÅ¡kių pataisos namų atvirojoje kolonijoje gavo iÅ¡ tėvų J.

Å . ir A. Å . kompiuterį „HP“, jį grÄ Å¾ino tėvams 2014-01-23, tačiau nenustatyta, kad kompiuteris „HP“, kurio identifikacinius duomenis Nr. CNU7200QW8 fiksavo PravieniÅ¡kių PN AK pareigÅ«nai ir kuriuo vieÅ¡ai disponavo I. Å ., pagal kompiuterio identifikacinius duomenis kaip nors susijęs su kaltinimu jo mamai J. Å .. Byloje nenustatyta, kad J. Å . apie J. R. kompiuterius apskritai kÄ nors žinojo. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje taip pat neginčijamai nenustatytos aplinkybės, jog J.

Å . bute esanti sekcija ir komoda yra kaip nors susijusi su kaltinimu. Objektyviais duomenimis, iÅ¡skyrus pačios nukentėjusiosios aiÅ¡kinimÄ , kurio aiÅ¡kiai nepakanka priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįsta J. R. nurodyta aplinkybė, kad 2013-10-29 sudarant baldų pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo ir ji. Remiantis daiktų, priklausančių J. Å ., tyrimo ir 2015-01-14 apžiÅ«ros protokolais, J. Å . namuose rasta sekcija „GLAMOUR A“ 320 cm ilgio ir 200 cm aukščio, ir komoda „GLAMOUR G/12“, 120 cm ilgio ir 141 cm aukščio, kuriÄ ji nurodo pirkusi Alytuje, parduotuvėje „Gintaro baldai“, ir Å¡i aplinkybė nenuginčyta, taip galėjus bÅ«ti patvirtina ir bendrovės „Gintaro baldai“ direktorius G.

D.. Kad kaltinime kalbama visiÅ¡kai apie kitus baldus, rodo raÅ¡ytiniai įrodymai, esantys byloje: iÅ¡ 2013-10-29 kredito sutarties (kurioje nenurodomi jokie daiktų pavadinimai) ir tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad nukentėjusioji J. R. pirko sekcijÄ â€žFadame Glamourti“, 300 cm ilgio (skirtumas 20 cm), 200 cm aukščio, ir komodÄ G/12, 117 cm ilgio (skirtumas 3 cm) ir 135 cm aukščio (skirtumas 6 cm). Tai visiÅ¡kai kitų pavadinimų ir parametrų baldai. Byloje nėra duomenų, kokios spalvos baldus nukentėjusioji J.

R. pirko, kas yra labai svarbu. IÅ¡ pavieÅ¡intos ir visiems pateikiamos internetinės informacijos matyti, kad baldus (sekcijas ir komodas „Glamour“) galima pritaikyti individuliai kiekvienam pirkėjui, jie yra įvairių dydžių ir spalvų, dėl parametrų Å¡iek tiek skiriasi jų pavadinimai, ir dėl to tampa aiÅ¡ku, kodėl J. Å . namuose esančių baldų parametrai ir pavadinimai skiriasi nuo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų baldų parametrų ir pavadinimų. Byloje nesurinkta įrodymų (neidentifikuoti daiktai, neatlikios daiktų ekspertizės ar kt.), kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinime ir nukentėjusiosios J.

R. pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta sekcija ir komoda yra tie patys daiktai, kurie buvo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų apžiÅ«rėti J. Å . bute. Visos abejonės dėl jos kaltės, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ turi bÅ«ti vertinamos kaltinamosios naudai ir ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta. Mano, kad apkalbėjimo motyvas byloje galimas ir pakankamai aiÅ¡kus. Konfliktai tarp Å¡alių asmeniniai, dėl SMS žinučių ir skambučių, susiję net su jos sutuoktiniu, S. G. nubaudimo administracine tvarka ir neaiÅ¡kių santykių su jos motina I.

J.. Konfliktai kelerius pastaruosius metus vyko nuolat.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios J. Å . apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino J.

Å . kalta padarius LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajai pritaikyti tinkamai.Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta jokių esminių aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad J.

Å . yra kalta dėl Å¡io nusikaltimo padarymo. J. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme savo kaltę neigė nurodydama, jog ji su J. R. jokių žodinių sutarčių, susijusių su baldų ir kompiuterių jai nupirkimu iÅ¡simokėtinai savo vardu, nesudarinėjo, mokėti nustatytų piniginių įmokų už Å¡iuos daiktus neįsipareigojo. Tačiau apeliacinio teismo nuomone, tokių duomenų, kurie patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes nei teigia apeliantė, byloje visiÅ¡kai pakanka.

FaktÄ , kad J. Å . sudarė žodinę sutartį su J. R. dėl daiktų iÅ¡simokėtinai pirkimo jos naudai, patvirtina tiek nukentėjusiųjų J. R. ir G. R. parodymai, tiek liudytojų S. G., J. K. parodymai, tiek kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Nukentėjusioji J. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad J. Å . prašė jos iÅ¡simokėtinai įgyti daiktus, kadangi ji nedirbo. JÄ Ä¯tikinėjo apie mėnesį, ir ji sutiko jai nupirkti du kompiuterius ir baldus – sekcijÄ ir komodÄ .

Po to, kai daiktus nupirko, porÄ mėnesių su ja atsiskaitydavo, grynuosius pinigus paduodavo J. Å . motina arba ji pati. Po J. Å . motinos mirties vasarÄ padavė 100 litų I. G. (J. Å . anÅ«kė). Kol kaltinamosios motina buvo gyva, ji ir mokėjo. Su kaltinamÄ ja po motinos mirties kalbėjosi apie įmokas, Å¡i nurodė, kad laidotuvės, sunku, žadėjo atiduoti po mėnesio, o dar po mėnesio žadėjo atiduoti vėliau. Nukentėjusysis G. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra girdėjęs, kaip ir pati J.

Š. garantavo, kad pinigai bus mokami. Pinigai buvo mokami iki buvo gyva J. Š. motina. Jie yra gavę penkis kartus po 300 litų, pinigus yra perdavusi J. Š. motina ir ji pati. J. Š. jam asmeniškai yra perdavusi 300 litų ir 100 litų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. R. paaiškino, kad jam su J. R. būnant pas Šaduikius, pinigus tris kartus po 300 litų perdavė J. Š. motina, o pati J. Š. tuo metu buvo šalia ir tai matė. Po savaitės, kai buvo įgyti baldai, J. Š. pasakė, kad jiems paimti kompiuteriai.

BÅ«damas jų namuose matė kompiuterius, kurie atitiko pagal dokumentuose nurodytus pavadinimus. Apie tai, kad iÅ¡simokėtinai buvo įgyti ir kompiuteriai, žinojo iÅ¡ J. R., kuri pasakė, kad „Topo centro“ parduotuvėje įgijo tris kompiuterius, vienÄ jų dukrai, o du J. Å .. Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad žino, jog J. R. įgijo daiktus savo vardu, tačiau buvo susitarta, kad J. Å . kas mėnesį už juos mokės, už kompiuterius turėjo mokėti I. G. ir jos motina.

Yra buvusi pas J. Å . namuose, o kaltinamoji buvo sakiusi, kad juos padėjo parvežti G. R.. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo atvejis, kuomet papraÅ¡ytas G. R. padėjo iÅ¡krauti naujus baldus, o senus iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ buto. Baldus nešė dviese su G. R.. Nešė baldus iÅ¡ kiemo, iÅ¡ lengvos maÅ¡inos su priekaba, jÄ atvairavo nepažįstamas vyras. IÅ¡ priekabos iÅ¡nešė ne visus baldus, joje liko supakuotų baldų. Senus baldus iÅ¡nešę padėjo laiptinėje, po to patys sudėjo į priekabÄ .

Byloje esanti Priekabų nuomos sutarties Nr. 0006519 kopija patvirtina, kad nuo 2013-10-29 iki 2013-10-30 A. Å ., gyv. Uosupio g. 12-37, Marijampolė, iÅ¡ UAB „SIR AUTORENT“, kuri atstovaujama UAB „LUKOIL BALTIJA“, buvo iÅ¡sinuomojęs priekabÄ , o UAB „INMONDUS“ 2013-10-29 baldų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. B-1189 kopija patvirtina, kad 2013-10-29 J. R. įsigijo 576,34 Eur (1990 Lt) vertės minkÅ¡tÄ kampÄ , 489,46 Eur (1690 Lt) vertės sekcijÄ ir 179,56 Eur (620 Lt) vertės komodÄ . Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad J.

R. 2013-11-06 įsigijo 3 neÅ¡iojamuosius kompiuterius, 2 antivirusines programas, 3 kompiuterio peles bei 1 neÅ¡iojamojo kompiuterio krepšį, kurių bendra vertė 5340 litų. Daiktų pateikimo protokolu ir apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad nukentėjusi J. R. savanoriÅ¡kai pateikė apžiÅ«rai savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriame fiksuojamos iÅ¡saugotos žinutės su jų siuntimo datomis, turiniu, susiraÅ¡inėjant su abonento numeriu (duomenys neskelbtini), kuris telefone įvestas vardu “J.”.

IÅ¡ minėto telefono abonento gautos žinutės „Žinau kad tau reik pinigėlių, bet tik nuo birželio galėsiu atidavinėt. Dabar turėjau daug iÅ¡laidų, va ir Å¡iandien du teismai net raseiniuose. Tai nepyk“ praneÅ¡imo informacija: Siuntėjas: J. (duomenys neskelbtini) Gautas: 09:05:54 2014-05-27; „Db negaliu atsiliept, dar neturiu lt, jiems praneÅ¡iau, kad vėliau sumokesim“ praneÅ¡imo informacija: Siuntėjas: J. (duomenys neskelbtini) Gautas: 14:20:52 2014-06-10; „Nepyk teks palaukt važiuoju pas IrmantÄ â€œ praneÅ¡imo informacija:

Siuntėjas: J. (duomenys neskelbtini) Gautas: 19:37:57 2014-06-11; „Man labai nepatogu, bet nenoriu apgaut, juk nežinojau, kad taip atsitiks“ pranešimo informacija: Siuntėjas: J. (duomenys neskelbtini) Gautas: 16:04:17 2014-06-15; „Gausiu alga, būtinai paduosiu“ pranešimo informacija: Siuntėjas: J. (duomenys neskelbtini) Gautas: 16:05:07 2014-06-15; „Labas, padaviau indrei 100 lt, paduos tau“ pranešimo informacija: Siuntėjas: J. (duomenys neskelbtini) Gautas: 16:16:31 2014-07-10; „Labas šendien pradėjau dirbt, gal bus geriau“ pranešimo informacija:

Siuntėjas J. (duomenys neskelbtini) Gautas: 13:33:49 2014-08-28. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad J. Å . naudojasi abonento numeriu 863369492. AukÅ¡tesnysis teismas neabejoja, kad Å¡ias žinutes rašė bÅ«tent J. Å . ir kad susiraÅ¡inėjimas vyko dėl atsiskaitymo už iÅ¡simokėtinai paimtus ir J. Å . perduotus daiktus, kadangi apie jokių kitų sandorių tarp Å¡ių asmenų egzistavimÄ nenurodė nei nuteistoji, nei nukentėjusioji. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visų Å¡ių įrodymų visetas neabejotinai paneigia J.

Å . keliamÄ versijÄ , kad ji jokių reikalų su nukentėjusiÄ ja J. R. neturėjo, o Å¡iÄ versijÄ teismas laiko tik siekiu iÅ¡vengti tiek skolos sumokėjimo, tiek baudžiamosios atsakomybės savo atžvilgiu. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, taip pat raÅ¡ytiniais įrodymais, tarp jų ir trumposiomis žinutėmis, kurių turinys akivaizdžiai patvirtina, jog J. Å . bendravo su J. R., nurodė ateityje grÄ Å¾insianti pinigus, tačiau vėliau jų sandorį pradėjo neigti.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog žodinis susitarimas dėl daiktų pirkimo iÅ¡simokėtinai įvyko tarp nukentėjusiosios J. R. ir J. Å . motinos I. J., kaip tÄ nurodo nuteistoji. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad I. J. iÅ¡ tiesų mokėjo įmokas iÅ¡ savo pensijos, tačiau tai nepatvirtina, kad ji tÄ daryti buvo įsipareigojusi žodine sutartimi, taigi nėra ir pagrindo teigti, kad ji turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti skolÄ J. R.. Bylos duomenys patvirtina, kad tokia pareiga kilo bÅ«tent J.

Å ., tačiau ji Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdyti vengė, o vėliau ir apskritai atsisakė tai daryti. Taigi, įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jokių abejonių dėl to, kad tarp nuteistosios J. Å . ir nukentėjusiosios J. R. buvo žodinis susitarimas nukentėjusiosios vardu iÅ¡simokėtinai nupirkti J. Å . sekcijÄ (vertė 489,46 Eur), komodÄ (vertė 179,56 Eur), neÅ¡iojamus kompiuterius „Asus“ (vertė 463,10 Eur) ir „HP“ (vertė 492,06 Eur), ir dvi kompiuterio peles „LOGITECH“ (vertė 28,09 Eur), dvi antivirusines programas „KASPERSKY“, (vertė 51,55 Eur) ir kompiuterio krepšį „CASE LOGIC“ (vertė 21,72 Eur), nėra.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kad kažkokie piniginiai reikalai siejo nukentėjusiÄ jÄ J.

R. su jos motina I. J., kuri iki mirties mokėjo nukentėjusiajai pinigus, taigi bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie civilinę J. R. ir J. Å . konflikto prigimtį.Sukčiavimo (LR BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiÅ¡kia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo bÅ«das ir gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).Vienas iÅ¡ apgaulės sukčiaujant bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ , turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012).

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės bÅ«das sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas LR BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryÅ¡ių.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su turtinės prievolės nevykdymu ar apskritai nukentėjusiojo asmens įtraukimu į jam nenaudingÄ sandorį, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant ir į tai, ar kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).Byloje nustatyta, kad J.

Å . ir A. Å . 2013 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu jų atžvilgiu iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . PareiÅ¡kime nurodoma, kad J. Å . ir A. Å . 2003 m. liepos 23 d. su AB Vilniaus bankas sudarė kredito sutartį, kredito suma – 44 500 Lt, taipogi buvo sudarę kredito sutarčių su „Swedbank“ AB, bei DNB bankais. J. Å . nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iÅ¡eina į pensijÄ , todėl jos gaunamas pajamas sudarys tik mokama senatvės pensija.

Esant tokiai situacijai esami įsiskolinimai ne tik nemažėja, tačiau ir toliau auga. PareiÅ¡kime taip pat nurodoma, kad dabar jų turtinė padėtis yra ypatingai sudėtinga, nes jie yra nemokÅ«s ir susidariusio įsiskolinimo kreditoriams grÄ Å¾inti neturi galimybės (2 t., b. l. 39–47). Tačiau nepaisydama Å¡ios padėties, J. Å . žinodama, kad turi didelių įsiskolinimų, jai keliama fizinio asmens bankroto byla, 2013 m. spalio mėn. įtikino J. R. nupirkti iÅ¡simokėtinai jai daiktus – baldus bei kompiuterius, kurių bendra vertė siekė daugiau nei 1700 Eur.

J. Å . nagrinėjamu atveju suvokė, jog turėdama didelių įsipareigojimų pati niekaip negalės grÄ Å¾inti pinigų už jai nupirktus daiktus, todėl, nuslėpusi savo itin prastÄ finansinę padėtį, pradėtÄ fizinio asmens bankroto procedÅ«rÄ , piktnaudžiaudama pasitikėjimu ir nurodydama, kad pinigus grÄ Å¾inti padės jos motina, paveikė nukentėjusiÄ jÄ J. R., kad Å¡i įsigytų daiktus savo vardu ir perleistų juos jai. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji J. R. buvo suklaidinta dėl J.

Å . tariamo mokumo, jos galimybių grÄ Å¾inti skolÄ , o nuteistosios nemokumo faktÄ patvirtinančių duomenų nuslėpimas Å¡iuo atveju laikytinas turėjusiu lemiamÄ Ä¯takÄ nukentėjusiosios apsisprendimui sudaryti tokio pobÅ«džio sutartį. Manytina, kad apgaulė Å¡iuo atveju buvo esminė, o nukentėjusiosios suklaidinimas dėl kaltininkės mokumo turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto jai perdavimo. Tai, kad vėliau J. Å . pradėjo neigti sandorio buvimÄ , vengė grÄ Å¾inti pinigus arba jai nukentėjusiosios perduotus daiktus, tik patvirtina nuteistosios tyčiÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ .

Nors nukentėjusiajai buvo sumokėta dalis pinigų, tačiau juos iÅ¡ esmės mokėjo J. Å . motina, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog J. Å ., nors ir pati sudarė sandorį su J. R., mokėti įmokų iÅ¡ savo lėšų neplanavo – šį faktÄ patvirtina tiek tai, kad ji neturėjo tam finansinių galimybių, tiek ir tai, kad mirus motinai, kuri iki tol mokėjo įmokas, sandorio egzistavimÄ ji pradėjo neigti. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie J. Å . veiksmai iÅ¡ esmės apsunkino nukentėjusios galimybę prisiteisti skolÄ civilinio proceso tvarka.Skunde taip pat nurodoma, kad byloje taip pat neginčijamai nenustatytos aplinkybės, jog J.

Å . bute esanti sekcija ir komoda yra kaip nors susijusi su kaltinimu, be to, byloje nenustatyta, kad J. Å . apie J. R. pirktus kompiuterius apskritai kÄ nors žinojo, kompiuteriai jos gyvenamojoje vietoje nebuvo rasti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tai, kad kompiuteriai nerasti, o identifikuoti baldus pagal individualius požymius, kaip tuos pačius, kurie buvo įgyti sudarant sutartį J. R., nėra galimybės, nepaneigia anksčiau padarytos iÅ¡vados dėl žodinio sandorio tarp J. Å . ir J. R. egzistavimo.

Po tokio sandorio, kuomet iÅ¡simokėtinai nupirkti daiktai perleidžiami kitam asmeniui, už kuriuos jis vėliau įsipareigoja mokėti įmokas, nėra svarbu ar Å¡ie daiktai lieka pas asmenį, kuriam jie buvo perduoti, ar ne. Perleidus nupirktus daiktus J. Å . įgijo į juos nuosavybės teisę, tuo pačiu įgydama ir pareigÄ grÄ Å¾inti nukentėjusiajai už daiktus sumokėtus pinigus. Taigi, J. Å . galėjo laisvai disponuoti jai perleistais daiktais, todėl faktas, kad Å¡ie daiktai nebuvo rasti ir identifikuoti, byloje esant kitiems objektyviems ir neginčijamiems įrodymams, savaime negali paneigti aplinkybės, kad Å¡ie daiktai J.

Å . faktiÅ¡kai buvo perduoti. Anksčiau aptartų įrodymų visetas patvirtina ne tik faktÄ , kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios buvo įvykęs žodinis sandoris dėl iÅ¡simokėtinai nupirktų daiktų perdavimo, tačiau ir tai, kad visi kaltinime nurodyti daiktai J. Å . realiai buvo perduoti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumÄ , daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad ne kas kitas, o bÅ«tent J. Å . padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir Å¡i veika pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.Skirdamas nuteistajai J.

Å . bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad J. Å . anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino Å¡ių aplinkybių visumÄ ir pagrįstai skyrė bausmę – laisvės apribojimÄ su įpareigojimais, bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, artimÄ vidurkiui.

Konstatuojama, kad nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistosios J. Š. apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2016 m. gegužės 16 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajai J.

Å . suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 34,74 Eur. Toks praÅ¡ymas netenkintinas. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r i a : nuteistosios J. Å . apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                                     RamÅ«nas Antanavičius                                                                                  Algirdas Remeika                                                                                                                      Danguolė Å iugždinytė                                                                Â