2018-10-03 Nr. AB-17246-3-62-3-02207-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1165-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02207-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalo atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. D. su skundu (b. l. 6, 33) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN, 2016 m. liepos 26 d. vakarinio patikrinimo metu, prie jo priėjo darbų skirstytojas ir pasakė, jog kviečia ateiti į medicinos padalinį pasiimti vaistų nuo skausmo. Jam priėjus prie budinčio pareigūno A. R. ir paprašius leisti nueiti į medicininę dalį, jis neleido ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Apie 19.30 val. pas pareiškėją dar kartą atėjo darbų skirstytojas ir pasakė, kad vėl jam skambino iš medicininės dalies ir kvietė ateiti. Budinčiojoje dalyje sėdėjo keturi pareigūnai, tarp jų ir A. R., kurie tylėjo, kvailai šypsojosi, todėl pareiškėjas grįžo į būrį pažemintas, kentė skausmą, blogai jautėsi. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, pareigūnai pažeidė etikos reikalavimus, viršijo įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Valgykloje buvo 4 vaizdo kameros, tačiau į jo kreipimąsi dėl vaizdo įrašo, buvo atsakyta, kad šis neišsaugotas. Kybartų PN direktorius žadėjo išsiaiškinti situaciją, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Dėl tokių pareigūnų veiksmų jis kentė skausmą, jautėsi nepagrįstai baudžiamas, kankinamas bei dvasiškai žlugdomas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 25 ir 26) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas A. R. informavo, jog 2016 m. liepos 26 d. vakarinio nuteistųjų maitinimo metu valgykloje pareiškėjas prie jo nebuvo priėjęs ir į jį nesikreipė, apie pareiškėjui atvežtus vaistus jis nieko nežinojo. Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnyba informavo, kad 2016 m. liepos 26 d. pareiškėjas nebuvo užsiregistravęs medikų konsultacijai bei nebuvo kviečiamas į Sveikatos priežiūros tarnybą. Pareiškėjas 2016 m. liepos 27 d. nesiregistravęs, neplanine tvarka atvyko pas medicinos darbuotoją dėl viršutinės lūpos tinimo. Kadangi vaizdo įrašai saugomi 14 dienų, o pareiškėjas nesikreipė dėl įrašų išsaugojimo, todėl pateikti vaizdo įrašų atsakovas neturėjo galimybės. Atsakovo nuomone, nebuvo pagrindo manyti, kad pareigūnas netinkamai vykdė tarnybines pareigas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo P. D. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 27 d. raštu (b. l. 21 ir 22) kreipėsi į Kybartų PN direktorių, nurodydamas, jog yra parašęs prašymą dėl vaistų, lašinamų į nosį, nupirkimo, nes yra operuotas ir negali kvėpuoti. 2016 m. liepos 26 d. vakare, valgykloje prie jo priėjęs darbų skirstytojas pasakė, kad jį kviečia į medicininę dalį, nes vaistai yra nupirkti. Baigęs valgyti, priėjo prie budinčio pareigūno A. R. ir paaiškino, kad jam reikia nueiti į medicininę dalį, tačiau pareigūnas neleido. Prašė išsiaiškinti ir jam atsakyti, kodėl taip ilgai turėjo laukti vaistų, paaiškino, kad visą naktį skaudėjo dantį, ištino veidas, o pas gydytojus nueiti jam nebuvo leista. Papildomai nurodė, kad apie 19.30 val. jis ėjo dar kartą, tačiau pareigūnai žiūrėjo ir nieko nesakė, bet nueiti į medicininę dalį neleido. Kybartų PN 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 711-1404 (b. l.

10) pareiškėjui buvo atsakyta, kad aiškinantis skunde nurodytas įvykio aplinkybes Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas A. R. nurodė, jog 2016 m. liepos 26 d. vakarinio nuteistųjų maitinimo metu valgykloje, pareiškėjas prie jo nebuvo priėjęs ir nieko neprašė, apie atsiųstus vaistus nieko nežinojo. Patvirtinti ar paneigti priėjimo prie pareigūno faktą nėra galimybės, nes vaizdo įrašai jau nebesaugomi. Pareiškėjas, nesutikdamas su gautu atsakymu, 2016 m. rugsėjo 5 d. raštu (b. l. 16 ir 17) kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuriame nurodė, kad jo nurodytas aplinkybes matė tuo metu valgykloje buvę apie 50–60 nuteistųjų.

Be to, tuo metu jam buvo ištinusi visa dešinė veido pusė ir labai skaudėjo dantį. Skundas Kybartų PN buvo paduotas 2016 m. liepos 27 d. ryte, apie 9.00 val., todėl turėjo pakakti laiko jį išnagrinėti ir ištirti peržiūrint vaizdo įrašus. Kalėjimų departamentas 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. 2S-5565 (b. l.

13) pareiškėjui atsakė, jog, išnagrinėjęs visą pateiktą dokumentinę medžiagą, nustatė, kad pagal Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos pateiktą informaciją, 2016 m. liepos 26 d. jis nebuvo užsiregistravęs medikų konsultacijai ir nebuvo kviečiamas į Sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau 2016 m. liepos 27 d. nesiregistravęs atvyko neplanine tvarka pas medicinos darbuotoją dėl viršutinės lūpos tinimo. 2016 m. liepos 29 d. jis buvo iškviestas į Sveikatos priežiūros tarnybą ir jam buvo išduoti vaistai. Kalėjimų departamentas sprendė, kad nėra faktinių aplinkybių ir duomenų, įrodančių, jog Kybartų PN pareigūnas pažeidė jo teises. Nurodė sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.

7. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtino, kad Kybartų PN direktorius gavo iš pareiškėjo informaciją apie tai, jog pareigūnas A. R. galėjo pažeisti Etikos taisyklių nuostatas, ir prašymą išsiaiškinti, kodėl pareiškėjas taip ilgai turėjo laukti vaistų (b. l. 27–28). Tačiau išanalizavęs pareigūno A. R. tarnybinį pranešimą (b. l. 20), Kybartų PN 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu (b. l. 10) pareiškėją informavo, kad nėra pagrindo ir objektyvių duomenų manyti, jog A. R. elgėsi netinkamai ar netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, todėl pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas skundą Kybartų PN direktoriui pateikė 2016 m. liepos 27 d., atsakymą į jį atsakovas parengė 2016 m. rugpjūčio 24 d. (pareiškėjui pasirašytinai įteikė 2016 m. rugpjūčio 25 d.; b. l. 10), todėl, teismas vertino, kad BVK 183 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo nagrinėjimo terminas pažeistas nebuvo ir nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

8. Kybartų PN 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui (b. l. 16–17), prašydamas atlikti išsamų tyrimą ir nubausti kaltus. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs visą pateiktą dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad nėra faktinių aplinkybių ir duomenų, įrodančių, jog Kybartų PN pareigūnas pažeidė jo teises, ir apie tai 2016 m. spalio 17 d. raštu informavo pareiškėją, nurodydamas sprendimo apskundimo tvarką ir terminus (b. l. 23). Skundo nagrinėjimo terminas, numatytas BVK 183 straipsnio 2 dalyje, pažeistas nebuvo. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 17 d. atsakymą būtų apskundęs teismui, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas.

9. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog bylos duomenys patvirtino, kad siekiant išsiaiškinti pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes dėl pareigūno A. R. elgesio, atsakovas atliko visus privalomus veiksmus, tačiau pareigūno netesėtų veiksmų nenustatė. Kita vertus, į bylą pateiktas oficialus Kybartų PN 2016 m. rugsėjo 21 d. raštas (b. l. 29) patvirtino aplinkybę, kad P. D. 2016 m. liepos 26 d. į Sveikatos priežiūros tarnybą nebuvo kviečiamas, tačiau buvo iškviestas 2016 m. liepos 29 d., kada jam išduoti vaistai, pirkti pagal asmens prašymą iš asmeninės sąskaitos lėšų. Pats pareiškėjas Kybartų PN direktoriui pateiktame skunde nurodė, jog buvo pateikęs prašymą nupirkti vaistų lašinimui į nosį ir kad darbų skirstytojas 2016 m. liepos 26 d. jį valgykloje informavo, jog vaistai yra nupirkti. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. liepos 26 d. jam labai skaudėjo dantį ir būtinai reikėjo vaistų nuo skausmo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nebuvo nuoseklios, todėl teismas jų nelaikė pakankamai aiškiomis ir objektyviomis.

10. Nenustatęs, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių jam kilo sunkūs padariniai ar atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ir nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias teikti skundus viešojo administravimo institucijoms ir ginti savo teises teisme, teismas konstatavo, jog nebuvo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala.

III. 11. Pareiškėjas P. D. apeliaciniame skunde (b. l. 47) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas teigia, jog į medicinos punktą atėjo neužsiregistravęs, bet nuolat geria vaistus nuo skausmo ir kiekvieną kartą jam yra išduodamas talonėlis kitam kartui, kadangi turėjo talonėlį tai dienai (2016 m. liepos 27 d.), todėl nuėjo juos pasiimti.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime (b. l. 51–52) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai, vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes bei byloje surinktą medžiagą, atsižvelgė į pažeidimo mastą, trukmę, todėl priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš budinčio pareigūno neteisėtų veiksmų, neleidžiant pareiškėjui eiti į Sveikatos priežiūros tarnybą pasiimti vaistų.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme ar buvo pasiektas minimalus žiaurumo lygis Konvencijos 3 straipsnio prasme. Taip pat nenustatė būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (nesant pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos pasireiškimo fakto konstatavimui), kurioms esant galima valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad į medicinos punktą atėjo neužsiregistravęs, bet nuolat geria vaistus nuo skausmo ir kiekvieną kartą jam yra išduodamas talonėlis kitam kartui, kadangi turėjo talonėlį tai dienai (2016 m. liepos 27 d.), todėl nuėjo juos pasiimti.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Kartu pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų motyvų, susijusių su pareigūnų ir institucijų veiksmais (neveikimu) bei juos tinkamai įvertino, todėl sutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija plačiau dėl analogiškų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

22. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis įgalina teismą įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

23. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, tačiau teismo padarytų išvadų pagrįstumo objektyviais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nepaneigia. Teigdamas, kad 2016 m. liepos 26 d. vakare valgykloje prie jo priėjęs darbų skirstytojas pasakė, jog pareiškėjas kviečiamas į medicininę dalį paimti gautų vaistų, teismui pareiškėjas nenurodė net darbų skirstytojo duomenų (vardo, pavardės), neprašė kviesti šio asmens į teismo posėdį ir apklausti liudytoju. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Kybartų pataisos namų 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu yra patvirtinama aplinkybė, kad P. D. 2016 m. liepos 26 d. į Sveikatos priežiūros tarnybą kviečiamas nebuvo. Jis buvo iškvietas 2016 m. liepos 29 d., kur jam buvo išduoti pagal jo prašymą iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos nupirkti vaistai. Be to, pareiškėjas prieštaringai nurodė ir aplinkybes, susijusias su pačių vaistų poreikiu (skunde Kybartų pataisos namų direktoriui teigė, kad teikė prašymą nupirkti vaistų lašinimui į nosį, o skunde teismui tvirtinto, kad 2016 07 26 jam reikėjo vaistų nuo dantų skausmo).

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė.

25. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti pareigūnų ar institucijų neteisėti veiksmai, taip pat nebuvo nustatytas neturtinės žalos atsiradimo faktas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti objektyviais įrodymais.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė