2022-04-20 Nr. AB-10348-3-61-3-00997-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-276-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00997-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto bei įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. Č. 2022 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. raštą Nr. 45SD-358-(14.45.137 E.) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus“ ir NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 45VĮ-101-(14.45.2 E.) „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus“, įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymus išnuomoti naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. Č. skundą.

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. rašto Nr. 45SD-358-(14.45.137 E.) ir įsakymo Nr. 45VĮ-101-(14.45.2 E.), kuriais atsisakyta išnuomoti pareiškėjui kitos paskirties valstybinės žemės sklypus. Nors ginčijamame įsakyme nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, tačiau tarp šalių kilęs ginčas susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22, 25 str.). Tokio pobūdžio ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad jis kreipėsi į teismą dėl NŽT sprendimų priėmimo be motyvų, viršijus NŽT suteiktus įgaliojimus, turimą kompetenciją. Mano, kad teismas klaidingai įvertino skundo turinį bei ginčijamus sprendimus. NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. raštu Nr. 45SD-358-(14.45.137 E.) ne atsisakė išnuomoti pareiškėjui kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, bet nurodė pareiškėjui iki 2022 m. liepos 1 d. atlaisvinti nurodytus žemės sklypus ir sutvarkyti valstybinę žemę. Ginčas dėl tokio rašto panaikinimo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes ginčas kyla dėl NŽT viešojo administravimo funkcijų. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. 45VĮ-101-(14.45.2 E.) skundžiamas kaip priimtas be jokių motyvų, kas vėlgi pažeidžia viešojo administravimo subjektų veikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Kadangi ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindas – aktų priėmimas be motyvų bei viršijus suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją, darytina išvada, kad šiuo atveju vyrauja administracini teisinis santykis. Nors pareiškėjo tikslas yra valstybinės žemės įsigijimas (nuoma), tačiau jokie tiesioginiai su civilinių sandorių sudarymu susiję reikalavimai byloje nėra reiškiami.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis rūšinio administracinių bylų teismingumo taisyklių.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu <...> (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., 2013 m. kovo 27 d. nutartį byloje Nr. T-46, 2015 m. balandžio 13 d. nutartį byloje Nr. T-50-2015).

Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-51/2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartį byloje Nr. T-3/2016, 2020 m. sausio 7 d. nutartį byloje Nr. T-5/2020). Ginčai, susiję su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 str.) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį byloje Nr. T-74/2016, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį byloje T-50-2017).

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų dokumentų ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas 2006 metais iš Lietuvos Respublikos įsigijo tris statinius – klėtis, ir su juo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, nuomos trukmė – 4 metai. 2008 metais pareiškėjas rengė dokumentus, gavo leidimus, siekdamas klėtis perstatyti į vienbučius gyvenamuosius namus. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydamas parduoti jam pageidaujamus valstybinės žemės sklypus, tačiau šie jo prašymai netenkinti. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymais kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydamas išnuomoti valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai. Vėliau vyko valstybinės žemės nuomos sutarčių rengimas ir derinimas. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas ginčijamu 2022 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 45VĮ-101-(14.45.2 E.) atsisakė išnuomoti pareiškėjui jo pageidaujamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, padaręs išvadą, kad juose esantys pastatai apleisti, nenaudojami, pastatų esamos konstrukcijos neatitinka esminių reikalavimų. NŽT Švenčionių skyrius ginčijamu 2022 m. vasario 2 d. raštu Nr. 45SD-358-(14.45.137 E.) išsiuntė pareiškėjui minėtą įsakymą; rašte nurodė, kad, atsižvelgiant į priimtą įsakymą, pareiškėjas įpareigojamas iki 2022 m. liepos 1 d. atlaisvinti nurodytus žemės sklypus ir sutvarkyti valstybinę žemę.

Konstatuotina, kad pareiškėjas siekia žemės nuomos teisinių santykių sukūrimo (tai jis patvirtina ir atskirajame skunde), tačiau NŽT Švenčionių skyrius ginčijamu įsakymu atsisakė išnuomoti pareiškėjui jo pageidaujamus valstybinės žemės sklypus. Tarp pareiškėjo ir NŽT Švenčionių skyriaus kilęs ginčas dėl nuomos sutarties sudarymo yra civilinio teisinio pobūdžio, nepriklausomai nuo to, kokiais argumentais pareiškėjas grindžia savo nesutikimą su 2022 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 45VĮ-101-(14.45.2 E.), ir toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. raštas Nr. 45SD-358-(14.45.137 E.) pagal savo formą laikytinas lydraščiu, kuriuo įteikiamas 2022 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. 45VĮ-101-(14.45.2 E.), tačiau minėtame rašte taip pat suformuluotas atskiras įpareigojimas pareiškėjui – per nustatytą terminą atlaisvinti nurodytus žemės sklypus ir sutvarkyti valstybinę žemę, kuris sukelia pareiškėjui savarankiškas teisines pasekmes ir kuris iš esmės susijęs su NŽT priskirtomis žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijomis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai ir kt.), šių funkcijų vykdymas pripažintinas viešuoju administravimu, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje (kartu žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutartį byloje Nr. T-56/2010). Kita vertus, aptariamas įpareigojimas grindžiamas tuo, kad su pareiškėju nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl sprendimo įpareigoti pareiškėją per nustatytą terminą atlaisvinti nurodytus žemės sklypus ir sutvarkyti valstybinę žemę teisėtumas ir pagrįstumas yra neatsiejamas nuo sprendimo atsisakyti išnuomoti pareiškėjui jo pageidaujamus valstybinės žemės sklypus teisėtumo ir pagrįstumo, dėl ko nėra tikslinga ginčus dėl 2022 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 45VĮ-101-(14.45.2 E.) ir rašto Nr. 45SD-358-(14.45.137 E.) išskirti į dvi atskiras bylas. Konstatuotina, kad kilusiame ginče vyrauja civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevisiškai tiksliai atskleidė ginčijamų aktų turinį, bet iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas