2025-05-21 Nr. AB-8979-3-64-3-02662-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-70-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02662-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Kalėjimų tarnyba), priteisti 2 610 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. spalio 5 d. jis buvo kalinamas Šiaulių kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. – Šiaulių tardymo izoliatorius), ten buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skundą grindė argumentais, jog jam nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas kameros gyvenamasis plotas (kameros visą laiką buvo perpildytos, ypač įskaitant baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, tad jam teko visą laiką sėdėti ar gulėti); sanitarinis mazgas įrengtas kameros viduje, tad neužtikrinamas net minimalus privatumas; kameroje nėra karšto vandens; kameroje nesandarūs langai, ventiliacija bloga, tad kameroje nuolat drėgna, oro temperatūra neatitinka; kameros grotos dvigubos, per jas patenka mažai natūralaus apšvietimo; elektros instaliacija netvarkinga; kameros priežiūrai visos reikalingos priemonės neišduodamos; dušo patalpos netvarkingos, išlaužytos pertvaros, nėra tinkamos ventiliacijos. Esant būtinybei pasinaudoti dušu, tokios sąlygos ne visada sudaromos; kameroje dėl blogo vėdinimo ir iki lubų neatitverto tualeto, nuolat jaučiamas blogas kvapas iš sanitarinio mazgo; pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra kur pasislėpti nuo netinkamų oro sąlygų, nuo sienų krenta tinkas; naudojantis telefonu, nebuvo užtikrinamas privatumas, pareiškėjo pokalbių galėjo klausytis pašaliniai asmenys; resocializacijos priemonių per mažai; maitinimas prastas, dažnai patiekalai pateikiami atvėsę, vizualiai neatitinka receptūros bei standartų; pareigūnai elgiasi netinkamai pareiškėjo skundus nagrinėdami formaliai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rekomendacijos nevykdomos.

3. Pareiškėjas teigė, jog dėl nurodytų pažeidimų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, psichologinį smurtą, diskomfortą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko vidinė pusiausvyra, atsirado nemiga, baimė bendrauti su pareigūnais, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas prašė už laikotarpį, praleistą Šiaulių kalėjime, priteisti 2 610 Eur, po 5 Eur per dieną, neturtinei žalai atlyginti.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, nurodė, kad sanitarinių mazgų sienelių aukštis 1,50–1,60 m (nesiekia lubų), tad kameroje tvyro blogas kvapas, nors dirbtinė ventiliacija yra, tačiau netinkamai įrengta. Taip pat nurodė, jog ne visuose pasivaikščiojimo kiemeliuose yra suoliukai atsisėsti, stogas dengia tik apie 2 m kiemelio. Pareiškėjas teigė, jog darbine veikla užsiimti atsisakė, nes nebuvo suteikta veikla pagal specializaciją, o siūlyta veikla žemina jo orumą. Resocializacijos programos vykdomos, bet yra pasyvios, sėdimos. Pareiškėjo vertinimu, maitinimas tragiškas, jis rašė daug skundų, bet patikrinimų jo buvimo Šiaulių kalėjime metu nebuvo. Taip pat nurodė, jog po sporto į dušą ne visada nuvedama, be to, nėra iškvietimo mygtukų.

5. Atsakovo atstovas Kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo laikomas kamerose Nr. 96 ir Nr. 86, kur vienai miegamai vietai tenka nuo 3,78 kv. m iki 4,44 kv. m (pareiškėjui mažiausia tekdavo nuo 3,78 kv. m), t. y. minimalus gyvenamasis plotas užtikrintas buvo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

7. Atsakovo atstovas teigė, jog sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Įėjimai atskirti durimis ar užuolaida, sienelės aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m, (užtikrina privatumą), yra durys arba užuolaida, besinaudojančio sanitariniu mazgu asmens negali stebėti nei pareigūnai, nei kameroje esantys asmenys. Pažymėjo, jog kvapų parametrų teisės aktai nereglamentuoja. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu, per langus bei iš visų kamerų yra išvestos papildomos angos į koridorių, kurios prijungtos prie vamzdžio, paduodančio orą iš lauko. Dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, grotos įrengtos pagal galiojančius teisės aktus. Karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras teisės aktais nenumatytas. Pagalbos iškvietimo mygtukų įrengimas nėra galimas dėl statinio teisinio statuso, duomenų apie tai, kad pareiškėjui laiku nebūtų suteikta reikiama pagalba, nėra. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, jie yra techniškai tvarkingi, pastoviai valomi. Skundų dėl dušo gauta nebuvo. Atsakovo atstovo teigimu, siekiama, kad asmuo, kuris turi teisę du kartus per savaitę pasinaudoti dušu, galėtų tai derinti su sporto užsiėmimais, be to, kamerose yra praustuvės, kuriuose galima po sporto apsiprausti. Resocializacijos programos vykdomos. Maistą nuteistieji gauna pagal fiziologines normas, jis yra subalansuotas, sveriamas, tikrinamas, dalinamas iš termoso, tad yra šiltas. Patikrinimų dėl maisto kokybės pareiškėjo buvimo metu atlikta nebuvo. Valymo inventorius į kameras išduodamas, kamerų patikrinimo dėl atitikimo higienos normoms pareiškėjo buvimo metu atlikta nebuvo. Konfidencialumas telefoninių pokalbių metu užtikrinamas tiek, kiek tai numato teisės aktai. Pareiškėjas administracijos leidimu vykdo individualią veiklą.

8. Atsakovo atstovas akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių kalėjime sąlygomis, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 9. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 260 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, nustatė, kad atsakovo atstovo pateiktoje 2023 m. lapkričio 22 d. pažymoje Nr. SV-24-32205 „Dėl V. Š.“ nurodyta, jog pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo kalinamas nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. spalio 5 d. Teismas nustatė, jog minėtoje pažymoje nurodyta, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas kamerose Nr. 86 ir Nr. 96 buvo kalinamas 520 dienų; kameroje buvo 3–5 asmenys; pareiškėjui kameroje Nr. 96 teko nuo 3,78 kv. m iki 6,31 kv. m kameros ploto, o kameroje Nr. 86 teko nuo 4,44 kv. m iki 5,93 kv. m kameros ploto; pažymėjo, jog 334 dienas kamerose buvo mažesnis nei maksimalus asmenų skaičius. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas aptartu laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, o atsakovo atstovo administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto ir remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), pažymėjo, kad pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl sąlygų duše, pažymėjo, jog nebuvo ginčo, kad pareiškėjas du kartus per savaitę galėjo pasinaudoti dušu, taip pat nebuvo ginčo, kad jis turėjo galimybę apsiprausti kameroje, tačiau įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas po 2023 m. gegužės 2 d. ne visada turėjo galimybę pasinaudoti dušu po užsiėmimo sportu.

13. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl:

13.1. iškvietimo mygtuko nebuvimo patalpose. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas ar aplinkybių, kurios būtų privertusios jų šia sistema naudotis;

13.2. karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras. Teismas pažymėjo, jog karšto vandens tiekimas teisės aktais yra nenumatytas;

13.3. privatumo užtikrinimo skambinant telefonu. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis konstatavo, kad teisės aktai nenumato, kad skambinimo metu būtų privaloma visiškai užtikrinti pokalbio privatumą ir konfidencialumą, įrengiant visiškai uždaras kabinas – pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Teismas, įvertinęs taksofonų įrengimą, nustatė, kad pakankamas privatumas, įrengiant šonines sieneles, bei esant pakankamam atstumui tarp taksofonų, buvo užtikrintas, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus pažeidimo, kad kas nors aiškiai būtų klausęsis jo pokalbių, tik nurodė, kad tokia galimybė buvo, skundų dėl to buvimo Šiaulių kalėjime metu neteikė;

13.4. netinkamų ar neišduodamų valymo priemonių. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas teikė skundus, į kuriuos buvo atsakyta, jie apskųsti nebuvo. Teisės aktai neįpareigoja fiksuoti, kas ir kaip yra išduodama kamerų valymui, tokių pažeidimų patikrinimo metu neužfiksuota;

13.5. resocializacijos priemonių. Teismas konstatavo, kad ginčo, jog minėtos priemonės atliekamos, nebuvo, be to, pareiškėjui buvo siūlomas ir papildomas darbas, leista užsiimti individualia veikla;

13.6. maitinimo paslaugų. Teismas nurodė, jog minėta paslauga perkama, jos kokybei užtikrinti sudaryta speciali komisija, duomenų dėl fiksuotų pažeidimų, nebuvo. Į pareiškėjo skundus dėl maitinimo išsamiai atsakyta, jie apskųsti nebuvo, o duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus kitoms institucijoms, nebuvo;

13.7. higienos sąlygų užtikrinimo dušinėse. Teismas pažymėjo, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2023 m. vasario 8 d. atliko patikrinimus dušinėse, buvo rasta viena sulaužyta pertvara, 2023 m. kovo 15 d. patikrinimo metu nustatyta, kad pertvara suremontuota. 2023 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo metu pažeidimų nustatyta nebuvo. Teismas akcentavo, jog teisės aktai nereikalauja atlikti patalpų valymą ir dezinfekavimą po kiekvieno maudymosi, tinkamas tvarkos palaikymas duše yra ir besinaudojančių dušu pareiga. Teismas įvertino, jog patikrinimų metu buvo nustatyta tik viena sulaužyta pertvara, kuri operatyviai buvo sutvarkyta, o įrodymų, kad pareiškėjas buvo priverstas naudotis būtent šia dušo kabina, nebuvo;

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių kalėjime metu NVSC Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams pareiškėjo buvimo kamerose: 2023 m. vasario 8 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 96 oro temperatūra atitinka reikalavimus, langas neužsidaro iki galo, nėra rankenos, dega tik viena apšvietimo lempa, dirbtinis apšvietimas per mažas, vienas elektros lizdas techniškai netvarkingas. Dušai tvarkingi, švarūs, sulaužyta viena pertvara; 2023 m. kovo 15 d. patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai pašalinti, kameroje Nr. 96 langas sutvarkytas, apšvietimas atitinka reikalavimus, elektros lizdas tvarkingas, duše pertvara suremontuota; 2023 m. gegužės 21 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 96 sanitariniai mazgai švarūs, kamera dezinfekuojama, ją vėdinti galima, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus; 2023 m. liepos 15 d., 2023 m. balandžio 18 d. patikrinimų metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkingi, švarūs, blogo kvapo nėra; 2023 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo metu nustatyta, kad dušai tvarkingi, pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, viename kiemelyje nubyrėjęs sienos tinkas.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su higienos sąlygomis kameroje (t. y., kad kamerose buvo drėgna, nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo, langai nesandarūs, netvarkinga elektros instaliacija), teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus, bei angas sienoje, kur įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Ventiliacija užtikrinama per langą bei angas sienose, papildomai užtikrinamas oro padavimas per įrengtą vamzdį. Visose kamerose yra langai, tad natūralus apšvietimas į kameras patenka, grotų įrengimas yra privalomas, pareiškėjas nenurodė, kad grotos įrengtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad atlikti patikrinimai iš dalies patvirtina pareiškėjo teiginius, kadangi buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 96 buvo nesandarus langas, netinkamas apšvietimas, netvarkinga elektros instaliacija, o pažeidimai pašalinti vėliausia nuo 2023 m. kovo 15 d.

16. Teismas, pasisakydamas dėl sanitarinių mazgų įrengimo kamerose, nurodė, jog tualetai kamerose įrengti sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuota, kad kamerose sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,96–2,23 m aukščio, įrengtos durys ar užuolaidos, tai patvirtino ir pridėtos fotonuotraukos, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės neįrengimo ar jos aukščio teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas numato, kad šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių kalėjimas pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokios praktikos, pasak teismo, laikosi ir LVAT ir tokį atitvėrimą bei patalpų vėdinimą pro langus laiko tinkamu. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, įrengiant sanitarinius mazgus, nenustatyti.

17. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog Šiaulių kalėjimo administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių kalėjime būtent netinkamos kalinimo sąlygos (netinkamos sąlygos kameroje, kaip neužsidarantis langas, netvarkinga elektros instaliacija, per mažas apšvietimas, nenuvedimas į dušą po užsiėmimo sportu, abejones traktuojant pareiškėjo naudai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinęs ir tai, jog ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatyta, atsižvelgdamas į LVAT praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymėdamas, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas, bei įvertinęs tai, jog pareiškėjas nebuvo visada nuvedamas po užsiėmimo sportu į dušą, dėl to teikė skundus ne tik administracijai, tačiau ir kitoms kontroliuojančioms įstaigoms, bei įvertinęs laikotarpį, kurio metu šis pažeidimas buvo daromas, priteisė pareiškėjui 260 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 18. Pareiškėjas V. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 2 610 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas nurodo, jog teismo sprendimas yra šališkas, nemotyvuotas ir neteisėtas. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

19.1. kameroje kartu su pareiškėju bausmę atlikinėjo ir kiti asmenys. Kameroje yra gultai, užimantys apie 8 kv. m grindų ploto, stalas, užimantis 1 kv. m grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis apie 2,5 kv. m grindų ploto. Esant tokioms sąlygoms, kameroje pareiškėjas priverstas sėdėti ir / ar gulėti, nes judėjimui tarp kitų asmenų ir baldų nėra vietos. Tokios laikymo sąlygos neatitinka teisės aktuose numatytų sveikatos saugos laikymo sąlygų reikalavimų ir vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto kalėjime reikalavimo, pagal kurį turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas vienam asmeniui. Nors Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto ir nepasisako dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto, šiuo atveju būtina vadovautis Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) nustatytais standartais CPT/INF (2015) 44, kuriuose nurodyta, jog vienam asmeniui turi tekti nemažiau kaip 4 kv. m ploto, o sanitarinis mazgas į šį plotą nėra įskaičiuojamas. Jei plotas, tenkantis vienam asmeniui nežymiai mažesnis nei 4 kv. m, būtina įvertinti kitus faktorius, o būtent: 1) kamerų būklę ir švarą (kamerose, kuriose teko gyventi pareiškėjui, nebuvo suremontuotos, nedegė lempos, buvo netvarkinga elektros instaliacija, netvarkingos sienos, langai); 2) natūralų apšvietimą, ventiliaciją ir šildymą (kamerose trūko natūralaus apšvietimo, dirbtinis apšvietimas nebuvo pakankamas, vargindavo akis, dėl ko suprastėjo regėjimas. Kamerose nebuvo ventiliacijos sistemos, vėdinti patalpas tekdavo atidarius langus, kas sukeldavo konfliktus kameroje); 3) sanitarinį mazgą (sanitariniai mazgai kamerose nebuvo izoliuoti nuo gyvenamųjų patalpų); 4) veiklą už kameros ribų (pasivaikščiojimo kiemelis turi būti pakankamai erdvus ir paruoštas poilsiui); 5) naudingą veiklą (šiuo atveju nebuvo galimybės užsiimti jokia naudinga veikla nei kameroje, nei už kameros ribų). Taigi, šiuo atveju nebuvo jokių aplinkybių, kurios kompensuotų 4 kv. m ploto pažeidimą. Iš kameros Nr. 96 ploto išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko tik 2,65 kv. m ploto, o kameroje Nr. 86 – 3,05 kv. m ploto;

19.2. kamerose įrengta vėdinimo sistema savo paskirties neatlieka. Ant išorinių langų kamerose dedamos grotos, grotų įrengimas riboja natūralaus apšvietimo patekimui į kameros vidų. Kamerose yra netvarkinga elektros instaliacija, t. y. netvarkingos rozetės, dažnai nešviečia visos lempos. Kamerose esantys išoriniai langai yra nesandarūs, pro juos nuolat pučia oras. Nesant normalios ventiliacijos, kamerose yra drėgna, todėl kamerose esantys rūbai ir patalynė yra drėgni. Tokios kamerose esančios sąlygos pažeidžia teisės aktais nustatytas higienos normas ir tiesiogiai neigiamai veikia pareiškėjo sveikatą;

19.3. dušo patalpos neatitinka bent jau minimalių higienos normos reikalavimų, t. y. yra netvarkingos, pertvaros išlaužytos, nėra tinkamos ventiliacijos, po sportinių užsiėmimu ne visuomet sudaroma galimybė pasinaudoti dušu, o šias aplinkybes patvirtina Seimo kontrolieriaus 2023 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 4D-2023/1-7 išvados ir sprendimas. Nesutiktina su teismo priteistos neturinės žalos dydžiu už negalėjimą pasinaudoti dušu po sportinių užsiėmimų, pareiškėjo patirti išgyvenimai, pažeminimas turi būti įvertintas daugiau. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis (negalint pasinaudoti dušu) patirta neturtinė žala pareiškėjui pasireiškė nešvaros jausmu, nuolatine kūno smarve, priklausomybės nuo kitų asmenų valios jausmu, pažeminimu, bejėgiškumu, nuotaikų kaita, nemiga, santykių su artimaisiais ir kitais kaliniais pablogėjimu;

19.4. sanitariniai mazgai kamerose Nr. 86 ir Nr. 96 yra įrengti kameros viduje, įėjimas atitvertas durimis ar užuolaida, nesiekia lubų, tad kameroje tvyro sanitarinio mazgo kvapas. Kamerose yra dirbtinė ventiliacija, tačiau ji įrengta netinkamai. Kalinimo metu pareiškėjas nebuvo laikomas vienas, o dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jame esantis asmuo buvo matomas tiek kitiems kameros gyventojams, tiek pareigūnams, atidariusiems duris. Dėl to buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Nesant techninėms galimybėms kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinas, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų). Remiantis LVAT praktika, nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai, dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir blogo oro kameroje, nenustatyti;

19.5. kamerose nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Teismo posėdžiu metu pareiškėjas teismui nurodė, jog beldžiant į duris (mėginant pakviesti pareigūnus), kartais kyla konfliktai su pareigūnais ir kameroje esančiais nuteistaisiais. Pareigūnams neišgirdus beldimo, pareiškėjui neįmanoma sutartu laiku paskambinti advokatui ar artimiesiems. Akivaizdu, jog teismas šališkai vertino bylos medžiagą;

19.6. egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žala – patirti esminiai nepatogumai, kančios bei orumo pažeminimas, dėl kurių yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Teismo priteista neturtinė žala (260 Eur) yra per maža patirtai neturtinei žalai atlyginti.

20. Atsakovo atstovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti juos kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir LVAT praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių kalėjimo administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad nuteistasis būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose reikalavimų, ir atsižvelgtina į tai, kad būtent netinkamos kalinimo sąlygos (netinkamos sąlygos kameroje (neužsidarantis langas, netvarkinga elektros instaliacija, per mažas apšvietimas), nenuvedimas į dušą po užsiėmimo sportu, abejones traktuojant pareiškėjo naudai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai.

22. Atsakovo atstovo manymu, apeliaciniuose skunduose yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsakovo atstovo nuomone, teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo V. Š. reikalavimo atlyginti 2 610 Eur neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su jo kalinimu Šiaulių kalėjime netinkamomis sąlygomis, pagrįstumo.

24. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminas buvo 30 kalendorinių dienų. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, matyti, jog pareiškėjo apeliacinis skundas teismui išsiųstas paštu 2024 m. gegužės 2 d. (teisme gautas 2024 m. gegužės 7 d.), o pareiškėjo atstovo (antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato) apeliacinis skundas teisme gautas 2024 m. gegužės 6 d, t. y. praleidus skundžiamo sprendimo nustatytą apskundimo apeliacine tvarka terminą (ABTĮ 132 str.). Atsižvelgusi į tai, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 7 d. rezoliucijomis priėmė ir LVAT perdavė pareiškėjo ir jo atstovo (antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato) apeliacinius skundus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atnaujino pareiškėjo atstovo (antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato) praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl svarbių priežasčių pagal ABTĮ 66 straipsnio 3 dalį.

25. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir neužtikrintos teisės pasinaudoti dušu po užsiėmimo sportu pareiškėjas galėjo jausti pakankamai didelį diskomfortą, todėl priteisė jam 260 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti skunde nurodyto dydžio (2 610 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl šališko teismo sprendimo, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjo argumentai dėl priimto teismo sprendimo, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Tokių prielaidų byloje nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

29. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog nepaisant galiojančių teisės aktų, turi būti vadovaujamasi CPT įtvirtintu 4 kv. m vienam asmeniui standartu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal subsidiarumo doktriną pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardijamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą, be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tai pagrindžia ir EŽTT išaiškinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr., pvz., EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą E. M. G. S. A. prieš Ispaniją). Šiuo atveju EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

30. Pabrėžtina, jog tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek CPT pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. Valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačią jų sklaidą teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje T. V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42615/06, 73 p.). Nurodyti dokumentai iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015 ir kt.).

31. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, kurio 2.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma, kuri buvo įtvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis, negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m gyvenamasis plotas.

32. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kadangi į bylą pateikta Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2-os pamainos jaunesniosios specialistės Kamilės Matulevičiūtės-Kutrienės 2023 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. SV-24-32205 „Dėl V. Š.“ patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. liepos 27 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 96, kurios plotas sudarė 18,93 kv. m. Šioje kameroje per ginčo laikotarpį buvo apgyvendinti daugiausiai 5 asmenys, taigi, vienam nuteistajam (įskaitant ir pareiškėją) tekdavo ne mažiau kaip 3,78 kv. m gyvenamojo ploto. Iš minėtos pažymos taip pat matyti, jog pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 27 d. iki 2023 m. spalio 5 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 86, kurios plotas sudarė 17,78 kv. m, joje per minėtą laikotarpį buvo apgyvendinti daugiausiai 4 asmenys, t. y. vienam nuteistajam (įskaitant ir pareiškėją) tekdavo ne mažiau kaip 4,45 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nurodytas pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas atitiko aptartų teisės aktų reikalavimus.

33. Pareiškėjas nurodo, kad skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, turi būti atsižvelgiama į plotą skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje (kalėjime) turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023).

34. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023). Kadangi nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir LVAT praktikoje nėra aiškinama, kad apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas, apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra atmetami.

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo. Dėl šio pažeidimo nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: valstybės institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.271 straipsnį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, atmestini. Šios pozicijos laikomasi ir nuoseklioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024).

36. Dėl apeliacinio skundų argumentų, susijusių su pareiškėjo galimybe po sportinių užsiėmimų pasinaudoti dušu ir bendro pobūdžio argumentų, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, nepakako natūralaus apšvietimo, nesandarūs langai, netinkama elektros instaliacija ir pan., teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis (t. y., kad pripažintina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu galėjo patirti nepatogumus ir diskomfortą dėl kalinimo sąlygų) sutinka ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, tačiau nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų. Vien tai, kad pareiškėjas neturtinės žalos dydį vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio yra nepagrįstas.

37. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal LVAT praktiką, Šiaulių kalėjimo kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022, 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1543-968/2022 ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jam naudojantis tualetu, jį galėjo matyti / matė kiti kameroje buvę asmenys ir / ar pareigūnai.

38. Į bylą pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-145, patvirtina, kad kamerose Nr. 96 ir Nr. 86, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, sanitarinis mazgas kameroje Nr. 86 buvo įrengtas 1,72 m ilgio, 0,81 m pločio, 1,393 kv. m ploto, 2,23 m aukščio, atitvertas mūrine sienele, o kameroje Nr. 96 – 1,12 m ilgio, 1,01 m pločio, 1,13 kv. m ploto, 1,96 m aukščio, atitvertas OSB konstrukcija. Į bylą pateiktos kamerų nuotraukos patvirtina, kad sanitarinių mazgų atitvarinės konstrukcijos nesiekia kamerų lubų, o įėjimas į sanitarinį mazgą buvo atskirtas durimis ar užuolaida, taigi, tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.

39. Tačiau, kita vertus, EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal CPT, sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos ir sklindančio nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo. Pažymėtina, jog naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, teismų praktiką ir atsižvelgusi į tai, jog byloje ginčijamu laikotarpiu (nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. spalio 5 d.) sanitariniai mazgai kamerose Nr. 86 ir Nr. 96, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamųjų patalpų (sanitarinis mazgas buvo atitvertas atitinkamai lubų nesiekiančia atitvarine konstrukcija), kameroje pareiškėjas buvo ne vienas, daro išvadą, kad kameroje iš sanitarinio mazgo, kaip teigia ir pareiškėjas, sklido nemalonus kvapas, dėl ko jis patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose Nr. 86 ir Nr. 96 iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tokio aiškinimo laikomasi ir kitose LVAT išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024 ir kt.).

42. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad kamerose Nr. 86 ir Nr. 96, kuriose ginčo laikotarpį buvo kalinamas pareiškėjas, iš sanitarinio mazgo, kuris nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (atitvertas lubų nesiekiančia konstrukcija), jautėsi nemalonus kvapas, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, ir konstatuoti, jog pareiškėjui turi būti atlyginta jo patirta neturtinė žala aptartu aspektu.

43. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

44. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

45. Nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Šiaulių kalėjimo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą arba nežmoniškai su juo elgęsi, atsižvelgus į įstatymuose (Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas didintinas iki 1 010 Eur.

46. Nors pareiškėjas prašo priteisti 2 610 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio objektyviai pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti pareiškėjo prašomą neturtinės žalos sumą.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose Nr. 86 ir Nr. 96 iš sanitarinio mazgų, kurie nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir jam priteistą lėšų suma neturtinei žalai atlyginti didinti iki 1 010 Eur.

48. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo pažymėtina, jog pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

49. Nagrinėjamoje byloje atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis taip pat yra valstybė, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-602/2018, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui V. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 010 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan