2022-04-06 Nr. AB-8371-3-61-3-00122-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1900-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00122-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. B. M. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė, prieglobsčio prašytoja) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21S44291 (toliau – ir Sprendimas), Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 6K-2582 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios ji prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Ji nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, todėl nėra jokio pagrindo ja netikėti ir duotus paaiškinimus vertinti kritiškai. Savo gyvenamojoje vietoje ji buvo persekiojama, jos gyvybei grėsė pavojus. Vietinės valdžios struktūros gyventojams nepadeda. Persikelti gyventi į kitą vietovę ji neturėjo galimybės, nes šalyje vyksta (duomenys neskelbtini). Ji priklauso padidintos rizikos grupei dėl lyties.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad skunde Komisijai prašė ją išklausyti ir teisingai išnagrinėti jos skundą, tačiau atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėja nesutiko su Departamento išvada, kad jai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėja pažymėjo, kad ji nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Ji pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Tiek iš pareiškėjos pasakojimo, tiek iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Taigi, jos deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ji, pajutusi realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdama nuo persekiojimo, išvyko į Lietuvą. Jei ji bus grąžinta į savo kilmės šalį, jai gresia mirtis ir susidorojimas. Jos persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma.

5. Pareiškėja taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta ją išsiųsti į kilmės valstybę. Pareiškėjos teigimu, jai nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė pačiai savanoriškai išvykti. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Šiuo atveju nenustatytos būtinos užsienietės išsiuntimo sąlygos. Sprendimas dėl išsiuntimo yra nepagrįstas objektyviais įrodymais, grindžiama tik hipotetinio pobūdžio įsitikinimu, kad neva yra pagrindas manyti, jog užsienietė gali slėptis. Vien tai, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

6. Pareiškėja nurodė, kad Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino jos paaiškinimų ir, atsižvelgdamas į juos, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Departamentas, atlikdamas vertinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas ir dėl šios priežasties Sprendime padaryta neteisinga ir nepagrįsta išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Tvarkos aprašo 222 punktą, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjos skundą nagrinėjusi komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pati pareiškėja. Vien tai, kad pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

9. Atsakovas paaiškino, kad, įvertinus pareiškėjos pasakojimą apie (duomenys neskelbtini), nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tariamas pareiškėjos persekiotojas ((duomenys neskelbtini)) nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių prielaidai, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Buvo nustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybė bei valstybės institucijos siekia padėti moterims, nukentėjusioms nuo (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) įstatymai draudžia (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

10. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas pažymėjo, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjos pasakojimo, nei iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjai ateityje dėl kokių nors priežasčių nekils grėsmė kilmės valstybėje), kas būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

11. Atsakovas akcentavo, kad, jis, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėja patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjos nesutikimas su Departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėja taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos N. B. M. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) pilietei N. B. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) pilietei N. B. M. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. neteisėtai kirto Lietuvos sieną iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja asmens dokumentų neturėjo ir nurodė, kad yra gimusi (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti pareiškėjos amžių. Specialisto išvadoje nurodoma, kad pareiškėjos biologinis amžius yra apie (duomenys neskelbtini) metai, t. y. (duomenys neskelbtini) metų intervale. Departamente (duomenys neskelbtini) atliktos apklausos metu pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybę paliko dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė įsigaliojus sprendimui ir nesant priežasčių dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Departamento Sprendimo, pareiškėjos skundą atmetė.

15. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jai kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pasakojimas buvo nenuoseklus, nedetalus bei nepagrįstas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūko konkretumo bei informatyvumo. Atsakinėdama į papildomus klausimus pareiškėja vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjos pasakojimą vertino kritiškai bei nelaikė patikimu įrodymu. Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą, buvo įvertinta pareiškėjos individuali situacija naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste. Ginčo atveju nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių prielaidai, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

17. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos istorija apie sulauktus grasinimus iš (duomenys neskelbtini) savaime nelemia pabėgėlio statuso jai suteikimo. Tariamas persekiotojas (prieglobsčio prašytojos (duomenys neskelbtini)) nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Prieglobsčio prašytoja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Teismas pažymėjo, kad, remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) yra draudžiama, taip pat valstybė bei įvairios organizacijos siekia padėti moterims ir merginoms, tapusiomis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietovėje) nevyksta vidaus ar tarptautinis ginkluotas konfliktas.

18. Įvertinęs Tvarkos aprašo 222 punkto nuostatas, tai, kad pareiškėja neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis jos skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas, pareiškėja buvo išklausyta tiek apklausos Departamente metu, tiek teismo posėdyje, kuriame patvirtino, kad pasakė viską, nieko daugiau nebeturi ką pasakyti, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jos teisė į gynybą buvo pažeista.

19. Įvertinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 2008/115/EB 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, pareiškėjos atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtus Lietuvos–(duomenys neskelbtini) sieną, kelia nelegalios migracijos grėsmę), teismas darė išvadą, kad ir Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta ir teisėta. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog užsienietė slėpsis ir nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas pažymėjo, kad nei iki Sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

20. Teismas vertino, kad 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas, todėl sutrumpino šį terminą iki 2 metų. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 21. Pareiškėja N. B. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) pilietės N. B. M. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

23. Pareiškėja pažymi, kad ji nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Ji nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji suprato kaip reikšmingas. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kas jos pasakojimas buvo neišsamus, abstraktus, tačiau nedetalizavo, kodėl jos pasakojimas teismo neįtikino ir yra atmestinas. Nei teismas, nei atsakovas nepateikė duomenų apie atvejus, kokių pasekmių sulaukia moterys, kurios (duomenys neskelbtini). Pagal jos kilmės valstybės informaciją tokios (duomenys neskelbtini) atitinka vietinius papročius, tradicijas, tuomet moteris gali būti laikoma pažeidusi vietinius papročius ir dėl to gali sulaukti neigiamų pasekmių. Teismas tik atkartojo atsakovo Sprendime nurodytus teiginius apie kilmės valstybėje esančią beatodairiško smurto situaciją ir visiškai nevertino informacijos, kurią skelbia tarptautinės organizacijos, jog (duomenys neskelbtini) pripažįstama moterims viena pavojingiausių šalių pasaulyje. Šioje šalyje kasmet (duomenys neskelbtini), dauguma jų – moterys. Todėl pareiškėjos baimė niekaip negali būti vertinama tik kaip hipotetinio pobūdžio ir dėl šių priežasčių pareiškėja kaip moteris Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) yra priskiriama prie padidintos rizikos asmenų profilių.

24. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

25. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių prielaidai, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Departamentas iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių (tarptautinių žiniasklaidos šaltinių, nevyriausybinių organizacijų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių) surinko kilmės valstybės informaciją, kuri yra aktuali pareiškėjos pasakojimo kontekste. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 21S44291, Komisijos 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 6K-2582 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 2 metų, atitinkamai sutrumpino terminą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, taip pat pakeitė šią Komisijos sprendimo dalį.

32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

33. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

35. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

38. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad kilmės valstybę paliko dėl (duomenys neskelbtini), ją persekioja (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 2, 14, 23 p.).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjos pasakojimas apklausos metu nepasižymėjo nuoseklumu ir detalumu, todėl pagrįstai buvo vertintas kritiškai ir nelaikytas patikimu įrodymu. Pareiškėja apklausoje iš pradžių teigė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, į papildomus klausimus apie išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes atsakydavo keliais žodžiais arba sakydavo „nežinau“, „neprisimenu“. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kilmės valstybėje pareiškėją būtų siekta (duomenys neskelbtini).

42. Pagal Departamento surinktą pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini) yra draudžiama, taip pat valstybė bei įvairios organizacijos deda pastangas padėti moterims ir merginoms, tapusioms (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jai apsaugos nuo tariamo persekiotojo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) pripažįstama moterims viena pavojingiausių šalių pasaulyje, savaime nėra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos prieglobsčio prašymą, nes šios aplinkybės neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiškėjai.

43. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstas išvadas, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ar saugumui. Todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

45. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją. Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje (jos gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini)) tyrimą. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad atsakovas rėmėsi EPPB surinkta informacija apie kilmės valstybę, be kita ko, moterų ir mergaičių padėtį joje, tarptautinių, nevyriausybinių organizacijų pateikiama informacija ir kitais šaltiniais, kuriuos atsakovas laikė patikimais. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kurie paneigtų Departamento padarytas išvadas ir kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje pareiškėja gali būti persekiojama ar kiltų kokia nors grėsmė.

46. Kadangi pareiškėja nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas ir Komisijos sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. B. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius