Legislator Case Law & Legislation
bb2f7fca-ca1f-43aa-8db6-320ecfbfe82e AI generated

bb2f7fca-ca1f-43aa-8db6-320ecfbfe82e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bb2f7fca-ca1f-43aa-8db6-320ecfbfe82e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-1389-392/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34375-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.27. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo biudžetinės įstaigos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R.

Legislator headnote

AI generated

bb2f7fca-ca1f-43aa-8db6-320ecfbfe82e · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas neginčijo reiÅ¡kiamų ieÅ¡kinio reikalavimų dydžio, pvz., apskaičiuotų - iÅ¡mokėtų sumų teisingumo. Nors atsakovas ir apeliavo į tai, kad ieÅ¡kovas nesilaikė pretenzijos pateikimo tvarkos, tačiau net ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakovas neigė ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kovo nesilaikytos pretenzijos pateikimo tvarkos nevertino kaip pagrindo atleisti atsakovÄ nuo pareigos mokėti procesines palÅ«kanas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1389-392/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34375-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.27. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo biudžetinės įstaigos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R.

Å . ir L. Ž.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2173,38 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. eismo įvykio buvo sužalota ieÅ¡kovo darbuotoja L. Ž.. Kadangi eismo įvykis įvyko L. Ž. tarnybos metu, tai ieÅ¡kovas jai iÅ¡mokėjo 1,56 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensacijÄ , t. y. 2173,38 Eur.

IeÅ¡kovo nuomone, jis įgijo reikalavimo (regreso) teisę į atsakovÄ , kurio įmonėje buvo apdrausta eismo įvykio kaltininko R. Å . civilinė atsakomybė. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jis žalai atlyginti skirtÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo vykdydamas įstatyme įtvirtintÄ socialinio draudimo funkcijÄ , o nukentėjusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi.

2. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Anot atsakovo, nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ , tačiau Å¡i kompensacija nėra turtinės žalos atlyginimas. Atsakovas pabrėžė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta kompensacija niekaip nesusijusi su realiai patirtu žalos dydžiu, jo nustatymu -vertinimu. Dėl iÅ¡mokėtos kompensacijos patirtos iÅ¡laidos neatitinka bÅ«tinumo kriterijaus; tokia kompensacija yra valstybės prisiimta socialinė funkcija, norint papildomai skatinti policijos pareigÅ«nus, t. y. valstybė iÅ¡moka papildomÄ ir fiksuotÄ sumÄ , kaip papildomÄ kompensacijÄ prie turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, nukentėjusiajai L. Ž. atsakovas jau išmokėjo turtinės ir neturtinės žalos išmokas, taip pat atitinkamos išmokos išmokėtos Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, t. y. visa dėl įvykio padaryta žala jau atlyginta. Be to, ieškovas nesilaikė pretenzijų pateikimo tvarkos, todėl, ieškovo nuomone, netenkintinas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

3. Trečiasis asmuo R. Š. iš esmės palaikė ieškovo argumentus ir neprieštaravo dėl ieškinio patenkinimo.

4. Trečiasis asmuo L. Ž. savo pozicijos dėl ginčo esmės neišreiškė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2173,38 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 2173,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme nuo 2019 m. lapkričio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 61,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 12 d. eismo įvykio metu, atlikdama tarnybines pareigas, buvo sužalota ieÅ¡kovo darbuotoja L. Ž., kuriai ieÅ¡kovo 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-249 nuspręsta iÅ¡mokėti 1,56 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensacijÄ , t. y. 2173,38 Eur; nurodyta suma iÅ¡mokėta 2019 m. spalio 29 d.

7. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui. Å ios įstatymo normos kontekste pažymėtina, kad, viena vertus, nagrinėjama kompensacija trečiajam asmeniui L.

Ž. paskirta-iÅ¡mokėta remiantis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad „pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama kompensacija (sumažinta priklausančios iÅ¡mokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ : <...> lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio“.

Pagal nurodytÄ Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ kompensacija skiriama-iÅ¡mokama vis dėlto „atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ â€œ, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad iÅ¡mokos dydis neva nesusijęs su patirta žala, jos mastu. Taigi nagrinėjama kompensacija vis dėlto vertintina kaip patirtos (turtinės ir (arba) neturtinės) žalos kompensavimo (lietuviÅ¡kai – atlyginimo) sudėtinė dalis, kurios iÅ¡mokėjimas (iÅ¡mokėjimo teisinis pagrindas) nesaistomas kitokių žalos atlyginimo iÅ¡mokų mokėjimo ar nemokėjimo nukentėjusiajam asmeniui aplinkybėmis.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punkte nustatyta, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nors Å¡i Vyriausybės nutarimo nuostata expressis verbis deleguoja į Civilinio kodekso nustatytÄ tvarkÄ , tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia kompensacijÄ iÅ¡mokėjusios įstaigos (ieÅ¡kovo) teisės atitinkamus reikalavimus reikÅ¡ti ne tik pagal bendrÄ sias Civilinio kodekso, bet ir pagal specialiÄ sias Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas normas.

9. Atsakovas neginčijo reiÅ¡kiamų ieÅ¡kinio reikalavimų dydžio, pvz., apskaičiuotų - iÅ¡mokėtų sumų teisingumo. Nors atsakovas ir apeliavo į tai, kad ieÅ¡kovas nesilaikė pretenzijos pateikimo tvarkos, tačiau net ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakovas neigė ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kovo nesilaikytos pretenzijos pateikimo tvarkos nevertino kaip pagrindo atleisti atsakovÄ nuo pareigos mokėti procesines palÅ«kanas.

10. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes (pvz., kad atsakovas jau iÅ¡mokėjo tam tikras iÅ¡mokas Sodrai, Valstybinei ligonių kasai ir trečiajam asmeniui L. Ž.) teismas vertino kaip mažareikÅ¡mius ir (arba) neturinčius teisinės reikÅ¡mės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl iÅ¡samiau jų nenagrinėjo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Atsakovas (apeliantas) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2708-905/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti pilna apimtimi.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Apeliantas Å¡ioje byloje neginčijo fakto, kad dėl 2019 m. kovo 12 d. eismo įvykio buvo sužalota ieÅ¡kovo darbuotoja L. Ž., o nustatytas eismo įvykio kaltininkas - R. Å ., kurio atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“. IeÅ¡kovo 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-249 nuspręsta iÅ¡mokėti 1,56 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensacijÄ , t. y. 2 173,38 eurų.

Apeliantas neginčijo fakto, ar kompensacijos dydis buvo teisingai ar neteisingai nustatytas pagal ieÅ¡kovo nurodytus teisės aktus, tai nebuvo Å¡io ginčo objektas. IeÅ¡kovas, mokėdamas Å¡ias iÅ¡mokas netyrė realaus nuostolio dydžio, o iÅ¡mokėjo fiksuotÄ iÅ¡mokÄ , apskaičiuojamÄ pagal iÅ¡ anksto žinomÄ ir visiems vienodÄ darbo užmokesčio koeficientÄ . IeÅ¡kovo iÅ¡mokėtos kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vidaus ministro įsakymÄ , yra valstybės prisiimtos socialinės funkcijos, norint papildomai skatinti policijos pareigÅ«nus, t. y. valstybė savo pareigÅ«nams, kurie nukenčia tarnybos metu, iÅ¡moka papildomÄ ir fiksuotÄ sumÄ , kaip papildomÄ kompensacijÄ prie turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Å ioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad draudikas jau buvo pilnai atlyginęs nukentėjusiosios turtinę ir neturtinę žalÄ . Visa nukentėjusiosios patirta žala jau yra atlyginta. Tai patvirtina į byla pateikti įrodymai, kurie nurodo, jog draudikas nukentėjusiajai yra atlyginęs 155 eurų turtinės žalos (gydymo iÅ¡laidos, medikamentai) bei 2 300 eurų neturtinės žalos. Draudikas taip pat atlygino 279,42 eurų už nukentėjusiosios gydymÄ Valstybinei ligonių kasai bei 2 200,24 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo laivybos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriui, už nukentėjusiajai iÅ¡mokėtas ligos paÅ¡alpas (t. y. netektas pajamas).

Taigi, nukentėjusiosios patirta turtinė žala dėl gydymo iÅ¡laidų bei negautų pajamų yra pilnai atlyginta. Å io fakto ieÅ¡kovas neginčijo. Be kita ko, žalos atlyginimo klausimas, vadovaujantis visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu, buvo iÅ¡spręstas 2019 m. lapkričio 6 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-204/2019. IeÅ¡kovas laikėsi pozicijos, jog „reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti ne L. Ž. patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , o nori prisiteisti regreso tvarka iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ dėl L.

Ž. sužalojimo“. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nurodė, jog, draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį ir tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį tik dėl tokios socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria padengta žala nukentėjusiam asmeniui. Taigi Draudikas nuosekliai laikosi pozicijos, kad visa turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta, o priteisti ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

13. IeÅ¡kovė atsiliepimu į ieÅ¡kovės skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ atmesti. Skundu nurodo, kad apelianto teiginys, kad visi žalos atlyginimo klausimai buvo iÅ¡spręsti nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes Tauragės apylinkės teismas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-457- 204/2019 nenagrinėjo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dėl kompensacijos priteisimo (byla iÅ¡nagrinėta 2019-11-06), nes kompensacija L.

Ž. buvo iÅ¡mokėta tik 2019-10-29 ir ieÅ¡kinys į baudžiamÄ jÄ bylÄ pateiktas nebuvo. IeÅ¡kovas vykdydamas teisės aktų reikalavimus, iÅ¡mokėjo sužalotai pareigÅ«nei kompensacijÄ , dėl ko buvo padaryta turtinė žala įstaigai. Pagal specialųjį teisinį reglamentavimÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kuriÄ visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimÄ atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra - žalÄ padariusiam asmeniui.

Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalota policijos pareigÅ«nė, ieÅ¡kovas privalėjo iÅ¡mokėti 1,56 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensacijÄ . Ä®statymu ieÅ¡kovas buvo įpareigotas iÅ¡mokėti kompensacijÄ , o ne apskaičiuoti policijos pareigÅ«nės L. Ž. patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Ä®statymas numato, kad regresinis turtinis reikalavimas yra reiÅ¡kiamas tokio dydžio kokia buvo iÅ¡mokėta kompensacija, be reikalavimo suskaičiuoti policijos pareigÅ«nės patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ kompensacija skiriama - iÅ¡mokama vis dėlto „atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ â€œ, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad iÅ¡mokos dydis neva nesusijęs su patirta žala, jos mastu ir nagrinėjamÄ kompensacija vis dėlto vertino kaip patirtos (turtinės ir (arba) neturtinės) žalos kompensavimo sudėtinę dalį, kurios iÅ¡mokėjimas (iÅ¡mokėjimo teisinis pagrindas) nesaistomas kitokių žalos atlyginimo iÅ¡mokų mokėjimo ar nemokėjimo nukentėjusiajam asmeniui aplinkybėmis.

Apeliantas nepaneigė prezumpcijos, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) virÅ¡ija žalos dydį. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam kompensacijÄ už patirtÄ Å¾alÄ ) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiÅ¡kinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala pareigÅ«nei nepadaryta ar padaryta mažesnė, nei jai iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (teismų praktika, kompensacijos paskirtis ir nuostolių atlyginimas baudžiamojoje byloje) negali bÅ«ti laikomos pagrindu nepriteisti visos iÅ¡mokėtos 2173,38 Eur kompensacijos.

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas patirtos žalos dydį, pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus susijusius su iÅ¡mokėta kompensacija, o apeliantas ieÅ¡kinyje pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiojo patirtos žalos dydis mažesnis, nei iÅ¡mokėta kompensacija ar tokios žalos apskritai nepatirta. Apeliantui neįrodžius, kad pareigÅ«nė patyrė mažesnę žalÄ , negu jai buvo iÅ¡mokėta kompensacija, apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, bei nepateikus argumentų dėl iÅ¡mokėtos kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisingumo, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl neįrodyto žalos dydžio ar kad visa žala dėl eismo įvykio metu sužalotos policijos pareigÅ«nės yra atlyginta.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 12 d. apie 08.43 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, R. Š. vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų reikalavimus. Jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“.

Dėl R. Å . veiksmų buvo sužaloti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai L. Ž. (buvusi pavardė K.) ir V. Å .. Policijos pareigÅ«nei L. Ž. buvo konstatuotas galvos sumuÅ¡imas, kairio rieÅ¡o sumuÅ¡imas, pavirÅ¡inis nubrozdinimas, pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumÄ nurodyta, kad Å¡is pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. ir nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.

L. Ž. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad L. Ž. sveikata sutrikdyta tarnybos metu, pareigūnės sužalojimai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu bei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūnės sveikatai.

16. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama kompensacija (sumažinta priklausančios iÅ¡mokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ (lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio).

Atsižvelgiant į tai, kad L. Ž. padarytas sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvų ir vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 3.1. punktu (jeigu sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis atitinka SÄ raÅ¡o 4.1.1 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, iÅ¡mokama 1,56 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija), Kompensacijų, mokėtinų pareigÅ«no ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, iÅ¡mokėjimo ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens policijos įstaigos, kuri iÅ¡mokėjo kompensacijÄ , naudai tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d.

įsakymu Nr. 5-V-548 ,,Dėl kompensacijų, mokėtinų pareigÅ«no ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, iÅ¡mokėjimo ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens policijos įstaigos, kuri iÅ¡mokėjo kompensacijÄ , naudai tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, 6 ir 7 punktais, Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, ieÅ¡kovas vadovaujantis Tauragės aps. VPK virÅ¡ininko 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-249 ,,Dėl kompensacijos L. Ž. iÅ¡mokėjimo“ iÅ¡mokėjo 1,56 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensacijÄ â€“ 2173,38 Eur.

Nurodyta suma išmokėta 2019 m. spalio 29 d.

17. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-457-204/2019 R. Å ., kaltinamÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d., atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su 500 Eur užstatu ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

18. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ regreso tvarka 2173,38 Eur žalos atlyginimo. Teismas ieÅ¡kinį tenkino nurodęs, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ kompensacija skiriama - iÅ¡mokama vis dėlto atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad iÅ¡mokos dydis nesusijęs su patirta žala, jos mastu. Todėl iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ vertino kaip patirtos (turtinės ir (arba) neturtinės) žalos kompensavimo sudėtinę dalį, kurios iÅ¡mokėjimas (iÅ¡mokėjimo teisinis pagrindas) nesaistomas kitokių žalos atlyginimo iÅ¡mokų mokėjimo ar nemokėjimo nukentėjusiajam asmeniui aplinkybėmis.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

20. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimo pagrindas yra policijos komisariatų mokamos papildomos socialinės iÅ¡mokos pareigÅ«nams, kurios dydis priklauso nuo nukentėjusio pareigÅ«no darbingumo lygio, sveikatos sutrikdymo masto ir atlyginimo dydžio. Tačiau ieÅ¡kovas į atsakovÄ Ä¯gyja regresinio reikalavimo teisę tik į tokiÄ kompensacijos dalį, kuria nukentėjusiajai buvo atlyginta realiai padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013 konstatavo, kad policijos departamentas, iÅ¡mokėdamas pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajai turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino kad „draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja reikalavimo teisę į atsakingÄ draudikÄ arba, jei tokio nėra, į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į atsakingÄ draudikÄ arba, jei tokio nėra, į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į atsakingÄ draudikÄ arba, jei tokio nėra, į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala“.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas realios nukentėjusiojo asmens patirtos turtinės ar neturtinės žalos nenustatinėjo, o iÅ¡mokėjo fiksuotÄ kompensacijÄ , kuomet pareigÅ«nas yra sužalojamas tarnybos metu.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014, nurodė, kad policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus. Tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalÄ â€.

22. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Taigi policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo. ŽalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

23. Nagrinėjamu atveju žalos nukentėjusiai pareigÅ«nei atlyginimo klausimas, vadovaujantis visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu, buvo iÅ¡spręstas 2019 m. lapkričio 6 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-204/2019, kuriame pasakyta, kad „Nukentėjusiosios L. Ž. (K.) patikslintas ieÅ¡kinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies – 635 Eur neturtinės žalos atlyginimo, įvertinat tai, kad 1665 Eur jai jau yra atlyginęs civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, todėl, atsižvelgiant į patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , traumos pasekmes, 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimas pilnai kompensuos nukentėjusiosios L.

Ž. (K.) patirtÄ Å¾alÄ . 635 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. Ž. (K.) naudai priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl 155 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. Ž. (K.) ieÅ¡kinys atmestinas, kadangi 155 Eur turtinės žalos jau yra atlyginęs civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Civilinio ieÅ¡kovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriaus ieÅ¡kinys dėl 2200,24 Eur žalos atlyginimo atmestinas, kadangi civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino Fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ .“ Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ jau yra atlyginęs visiÅ¡kai ir ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, nes socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

25. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog apeliacinio skundo argumentai sudaro teisinį bei faktinį pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. CPK 93 str. 1 d. numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovo už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis – 49 Eur priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimÄ panaikinti. Priimti naujÄ sprendimÄ : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 190453332) 49 Eur AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834). Teisėjai Virginijus Kairevičius Danutė Kutrienė Tatjana Žukauskienė