bb2f7fca-ca1f-43aa-8db6-320ecfbfe82e · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-1389-392/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34375-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.27. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų pirmininko (praneÅ¡Äjo) Virginijaus KaireviÄiaus, DanutÄs KutrienÄs, Tatjanos ŽukauskienÄs, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo biudžetinÄs įstaigos TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei âLietuvos draudimasâ dÄl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R.
Legislator headnote
AI generatedbb2f7fca-ca1f-43aa-8db6-320ecfbfe82e · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas neginÄijo reiÅ¡kiamų ieÅ¡kinio reikalavimų dydžio, pvz., apskaiÄiuotų - iÅ¡mokÄtų sumų teisingumo. Nors atsakovas ir apeliavo į tai, kad ieÅ¡kovas nesilaikÄ pretenzijos pateikimo tvarkos, taÄiau net ir bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs metu atsakovas neigÄ ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kovo nesilaikytos pretenzijos pateikimo tvarkos nevertino kaip pagrindo atleisti atsakovÄ nuo pareigos mokÄti procesines palÅ«kanas.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-1389-392/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34375-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.27. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų pirmininko (praneÅ¡Äjo) Virginijaus KaireviÄiaus, DanutÄs KutrienÄs, Tatjanos ŽukauskienÄs, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo biudžetinÄs įstaigos TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei âLietuvos draudimasâ dÄl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R.
Å . ir L. Ž.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas TauragÄs apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 2173,38 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palÅ«kanas. NurodÄ, kad 2019 m. kovo 12 d. eismo įvykio buvo sužalota ieÅ¡kovo darbuotoja L. Ž.. Kadangi eismo įvykis įvyko L. Ž. tarnybos metu, tai ieÅ¡kovas jai iÅ¡mokÄjo 1,56 mÄnesio vidutinio darbo užmokesÄio piniginÄ kompensacijÄ , t. y. 2173,38 Eur.
IeÅ¡kovo nuomone, jis įgijo reikalavimo (regreso) teisÄ Ä¯ atsakovÄ , kurio įmonÄje buvo apdrausta eismo įvykio kaltininko R. Å . civilinÄ atsakomybÄ. IeÅ¡kovas pažymÄjo, kad jis žalai atlyginti skirtÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡mokÄjo vykdydamas įstatyme įtvirtintÄ socialinio draudimo funkcijÄ , o nukentÄjusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡ valstybÄs lÄšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi.
2. Atsakovas praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. Anot atsakovo, nÄra ginÄo, kad ieÅ¡kovas turÄjo pareigÄ iÅ¡mokÄti kompensacijÄ , taÄiau Å¡i kompensacija nÄra turtinÄs žalos atlyginimas. Atsakovas pabrÄžÄ, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokÄta kompensacija niekaip nesusijusi su realiai patirtu žalos dydžiu, jo nustatymu -vertinimu. DÄl iÅ¡mokÄtos kompensacijos patirtos iÅ¡laidos neatitinka bÅ«tinumo kriterijaus; tokia kompensacija yra valstybÄs prisiimta socialinÄ funkcija, norint papildomai skatinti policijos pareigÅ«nus, t. y. valstybÄ iÅ¡moka papildomÄ ir fiksuotÄ sumÄ , kaip papildomÄ kompensacijÄ prie turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
Be to, nukentÄjusiajai L. Ž. atsakovas jau iÅ¡mokÄjo turtinÄs ir neturtinÄs žalos iÅ¡mokas, taip pat atitinkamos iÅ¡mokos iÅ¡mokÄtos Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriui, t. y. visa dÄl įvykio padaryta žala jau atlyginta. Be to, ieÅ¡kovas nesilaikÄ pretenzijų pateikimo tvarkos, todÄl, ieÅ¡kovo nuomone, netenkintinas reikalavimas dÄl procesinių palÅ«kanų priteisimo.
3. TreÄiasis asmuo R. Å . iÅ¡ esmÄs palaikÄ ieÅ¡kovo argumentus ir neprieÅ¡taravo dÄl ieÅ¡kinio patenkinimo.
4. TreÄiasis asmuo L. Ž. savo pozicijos dÄl ginÄo esmÄs neiÅ¡reiÅ¡kÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. PriteisÄ TauragÄs apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iÅ¡ atsakovo akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ 2173,38 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 2173,38 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme nuo 2019 m. lapkriÄio 15 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PriteisÄ valstybei iÅ¡ atsakovo akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ 61,63 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
6. Teismas nustatÄ, kad 2019 m. kovo 12 d. eismo įvykio metu, atlikdama tarnybines pareigas, buvo sužalota ieÅ¡kovo darbuotoja L. Ž., kuriai ieÅ¡kovo 2019 m. rugpjÅ«Äio 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-249 nusprÄsta iÅ¡mokÄti 1,56 mÄnesio vidutinio darbo užmokesÄio piniginÄ kompensacijÄ , t. y. 2173,38 Eur; nurodyta suma iÅ¡mokÄta 2019 m. spalio 29 d.
7. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisÄs aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dÄl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinÄ atsakomybÄ apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nÄra, žalÄ padariusiam asmeniui. Å ios įstatymo normos kontekste pažymÄtina, kad, viena vertus, nagrinÄjama kompensacija treÄiajam asmeniui L.
Ž. paskirta-iÅ¡mokÄta remiantis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad âpareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijÄs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijÄs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijÄs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dÄl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama kompensacija (sumažinta priklausanÄios iÅ¡mokÄti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinÄs kompensacijos ar netekto darbingumo periodinÄs kompensacijos, mokÄtinos ne daugiau kaip 12 mÄnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ : <...> lengvo sveikatos sutrikdymo atveju â nuo 0,78 iki 9,31 mÄnesio jo vidutinio darbo užmokesÄio dydžioâ.
Pagal nurodytÄ Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ kompensacija skiriama-iÅ¡mokama vis dÄlto âatsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ â, todÄl nÄra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad iÅ¡mokos dydis neva nesusijÄs su patirta žala, jos mastu. Taigi nagrinÄjama kompensacija vis dÄlto vertintina kaip patirtos (turtinÄs ir (arba) neturtinÄs) žalos kompensavimo (lietuviÅ¡kai â atlyginimo) sudÄtinÄ dalis, kurios iÅ¡mokÄjimas (iÅ¡mokÄjimo teisinis pagrindas) nesaistomas kitokių žalos atlyginimo iÅ¡mokų mokÄjimo ar nemokÄjimo nukentÄjusiajam asmeniui aplinkybÄmis.
8. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis ir kompensacijų mokÄjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punkte nustatyta, kad įstaigos, iÅ¡mokÄjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisÄ Ä¯ žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nors Å¡i VyriausybÄs nutarimo nuostata expressis verbis deleguoja į Civilinio kodekso nustatytÄ tvarkÄ , taÄiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia kompensacijÄ iÅ¡mokÄjusios įstaigos (ieÅ¡kovo) teisÄs atitinkamus reikalavimus reikÅ¡ti ne tik pagal bendrÄ sias Civilinio kodekso, bet ir pagal specialiÄ sias Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas normas.
9. Atsakovas neginÄijo reiÅ¡kiamų ieÅ¡kinio reikalavimų dydžio, pvz., apskaiÄiuotų - iÅ¡mokÄtų sumų teisingumo. Nors atsakovas ir apeliavo į tai, kad ieÅ¡kovas nesilaikÄ pretenzijos pateikimo tvarkos, taÄiau net ir bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs metu atsakovas neigÄ ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kovo nesilaikytos pretenzijos pateikimo tvarkos nevertino kaip pagrindo atleisti atsakovÄ nuo pareigos mokÄti procesines palÅ«kanas.
10. Kitus dalyvaujanÄių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes (pvz., kad atsakovas jau iÅ¡mokÄjo tam tikras iÅ¡mokas Sodrai, Valstybinei ligonių kasai ir treÄiajam asmeniui L. Ž.) teismas vertino kaip mažareikÅ¡mius ir (arba) neturinÄius teisinÄs reikÅ¡mÄs priimamo sprendimo esmei (bylos baigÄiai), todÄl iÅ¡samiau jų nenagrinÄjo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Atsakovas (apeliantas) AB âLietuvos draudimasâ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. e2-2708-905/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ â IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti pilna apimtimi.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Apeliantas Å¡ioje byloje neginÄijo fakto, kad dÄl 2019 m. kovo 12 d. eismo įvykio buvo sužalota ieÅ¡kovo darbuotoja L. Ž., o nustatytas eismo įvykio kaltininkas - R. Å ., kurio atsakomybÄ transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartimi buvo apdraudÄs AB âLietuvos draudimasâ. IeÅ¡kovo 2019 m. rugpjÅ«Äio 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-249 nusprÄsta iÅ¡mokÄti 1,56 mÄnesio vidutinio darbo užmokesÄio piniginÄ kompensacijÄ , t. y. 2 173,38 eurų.
Apeliantas neginÄijo fakto, ar kompensacijos dydis buvo teisingai ar neteisingai nustatytas pagal ieÅ¡kovo nurodytus teisÄs aktus, tai nebuvo Å¡io ginÄo objektas. IeÅ¡kovas, mokÄdamas Å¡ias iÅ¡mokas netyrÄ realaus nuostolio dydžio, o iÅ¡mokÄjo fiksuotÄ iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuojamÄ pagal iÅ¡ anksto žinomÄ ir visiems vienodÄ darbo užmokesÄio koeficientÄ . IeÅ¡kovo iÅ¡mokÄtos kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vidaus ministro įsakymÄ , yra valstybÄs prisiimtos socialinÄs funkcijos, norint papildomai skatinti policijos pareigÅ«nus, t. y. valstybÄ savo pareigÅ«nams, kurie nukenÄia tarnybos metu, iÅ¡moka papildomÄ ir fiksuotÄ sumÄ , kaip papildomÄ kompensacijÄ prie turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
Å ioje byloje nebuvo ginÄo dÄl to, kad draudikas jau buvo pilnai atlyginÄs nukentÄjusiosios turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ . Visa nukentÄjusiosios patirta žala jau yra atlyginta. Tai patvirtina į byla pateikti įrodymai, kurie nurodo, jog draudikas nukentÄjusiajai yra atlyginÄs 155 eurų turtinÄs žalos (gydymo iÅ¡laidos, medikamentai) bei 2 300 eurų neturtinÄs žalos. Draudikas taip pat atlygino 279,42 eurų už nukentÄjusiosios gydymÄ Valstybinei ligonių kasai bei 2 200,24 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo laivybos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriui, už nukentÄjusiajai iÅ¡mokÄtas ligos paÅ¡alpas (t. y. netektas pajamas).
Taigi, nukentÄjusiosios patirta turtinÄ Å¾ala dÄl gydymo iÅ¡laidų bei negautų pajamų yra pilnai atlyginta. Å io fakto ieÅ¡kovas neginÄijo. Be kita ko, žalos atlyginimo klausimas, vadovaujantis visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu, buvo iÅ¡sprÄstas 2019 m. lapkriÄio 6 d. TauragÄs apylinkÄs teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-204/2019. IeÅ¡kovas laikÄsi pozicijos, jog âreiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti ne L. Ž. patirtÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ , o nori prisiteisti regreso tvarka iÅ¡mokÄtÄ kompensacijÄ dÄl L.
Ž. sužalojimoâ. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nurodÄ, jog, draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti didesnÄ už nukentÄjusiam asmeniui padarytos turtinÄs žalos dydį ir tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį tik dÄl tokios socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria padengta žala nukentÄjusiam asmeniui. Taigi Draudikas nuosekliai laikosi pozicijos, kad visa turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala yra atlyginta, o priteisti ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos pirmosios instancijos teismas neturÄjo jokio teisinio pagrindo.
13. IeÅ¡kovÄ atsiliepimu į ieÅ¡kovÄs skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo AB âLietuvos draudimasâ apeliacinį skundÄ atmesti. Skundu nurodo, kad apelianto teiginys, kad visi žalos atlyginimo klausimai buvo iÅ¡sprÄsti nagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes TauragÄs apylinkÄs teismas nagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-457- 204/2019 nenagrinÄjo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dÄl kompensacijos priteisimo (byla iÅ¡nagrinÄta 2019-11-06), nes kompensacija L.
Ž. buvo iÅ¡mokÄta tik 2019-10-29 ir ieÅ¡kinys į baudžiamÄ jÄ bylÄ pateiktas nebuvo. IeÅ¡kovas vykdydamas teisÄs aktų reikalavimus, iÅ¡mokÄjo sužalotai pareigÅ«nei kompensacijÄ , dÄl ko buvo padaryta turtinÄ Å¾ala įstaigai. Pagal specialųjį teisinį reglamentavimÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokÄjÄs subjektas, teisÄs aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisÄ, kuriÄ visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimÄ atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nÄra - žalÄ padariusiam asmeniui.
Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalota policijos pareigÅ«nÄ, ieÅ¡kovas privalÄjo iÅ¡mokÄti 1,56 mÄnesio jos vidutinio darbo užmokesÄio dydžio piniginÄ kompensacijÄ . Ä®statymu ieÅ¡kovas buvo įpareigotas iÅ¡mokÄti kompensacijÄ , o ne apskaiÄiuoti policijos pareigÅ«nÄs L. Ž. patirtÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ . Ä®statymas numato, kad regresinis turtinis reikalavimas yra reiÅ¡kiamas tokio dydžio kokia buvo iÅ¡mokÄta kompensacija, be reikalavimo suskaiÄiuoti policijos pareigÅ«nÄs patirtÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ .
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pažymÄjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ kompensacija skiriama - iÅ¡mokama vis dÄlto âatsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ â, todÄl nÄra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad iÅ¡mokos dydis neva nesusijÄs su patirta žala, jos mastu ir nagrinÄjamÄ kompensacija vis dÄlto vertino kaip patirtos (turtinÄs ir (arba) neturtinÄs) žalos kompensavimo sudÄtinÄ dalį, kurios iÅ¡mokÄjimas (iÅ¡mokÄjimo teisinis pagrindas) nesaistomas kitokių žalos atlyginimo iÅ¡mokų mokÄjimo ar nemokÄjimo nukentÄjusiajam asmeniui aplinkybÄmis.
Apeliantas nepaneigÄ prezumpcijos, kad iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) virÅ¡ija žalos dydį. Jeigu valstybÄ (ar kitas asmuo, iÅ¡mokÄjÄs nukentÄjusiajam kompensacijÄ už patirtÄ Å¾alÄ ) neįgytų regreso teisÄs į žalos padariusį asmenį, tai toks teisÄs normų aiÅ¡kinimas ne tik neturÄtų prevencinio efekto, bet ir galÄtų skatinti asmenis atlikti neteisÄtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dÄl savo neteisÄtų veiksmų. Byloje nÄra pateikta jokių įrodymų, patvirtinanÄių, kad žala pareigÅ«nei nepadaryta ar padaryta mažesnÄ, nei jai iÅ¡mokÄjo socialinio draudimo įstaiga, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybÄs (teismų praktika, kompensacijos paskirtis ir nuostolių atlyginimas baudžiamojoje byloje) negali bÅ«ti laikomos pagrindu nepriteisti visos iÅ¡mokÄtos 2173,38 Eur kompensacijos.
IeÅ¡kovas, įrodinÄdamas patirtos žalos dydį, pateikÄ tinkamus ir pakankamus įrodymus susijusius su iÅ¡mokÄta kompensacija, o apeliantas ieÅ¡kinyje pateiktų duomenų nepaneigÄ, t. y. neįrodÄ, jog realus nukentÄjusiojo patirtos žalos dydis mažesnis, nei iÅ¡mokÄta kompensacija ar tokios žalos apskritai nepatirta. Apeliantui neįrodžius, kad pareigÅ«nÄ patyrÄ mažesnÄ Å¾alÄ , negu jai buvo iÅ¡mokÄta kompensacija, apskaiÄiuota teisÄs aktų nustatyta tvarka, bei nepateikus argumentų dÄl iÅ¡mokÄtos kompensacijos dydžio apskaiÄiavimo neteisingumo, nÄra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dÄl neįrodyto žalos dydžio ar kad visa žala dÄl eismo įvykio metu sužalotos policijos pareigÅ«nÄs yra atlyginta.
TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai.
Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir bÅ«tinybÄs peržengti skundo ribas, nenustatyta.
15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 12 d. apie 08.43 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, R. Å . vairuodamas automobilį ,,VW Passatâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡alutiniu keliu, nedavÄ kelio pagrindiniu keliu važiuojanÄiam automobiliui ,,VW Transporterâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidÅ«rÄ. R. Å . pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų reikalavimus. Jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu AB ,,Lietuvos draudimasâ.
DÄl R. Å . veiksmų buvo sužaloti TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrÄjai L. Ž. (buvusi pavardÄ K.) ir V. Å .. Policijos pareigÅ«nei L. Ž. buvo konstatuotas galvos sumuÅ¡imas, kairio rieÅ¡o sumuÅ¡imas, pavirÅ¡inis nubrozdinimas, pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumÄ nurodyta, kad Å¡is pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. ir nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.
L. Ž. buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymÄjimai. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad L. Ž. sveikata sutrikdyta tarnybos metu, pareigÅ«nÄs sužalojimai susijÄ su tarnybinių pareigų atlikimu bei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijÄs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigÅ«nÄs sveikatai.
16. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijÄs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijÄs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijÄs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dÄl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama kompensacija (sumažinta priklausanÄios iÅ¡mokÄti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinÄs kompensacijos ar netekto darbingumo periodinÄs kompensacijos, mokÄtinos ne daugiau kaip 12 mÄnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ (lengvo sveikatos sutrikdymo atveju â nuo 0,78 iki 9,31 mÄnesio jo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio).
Atsižvelgiant į tai, kad L. Ž. padarytas sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvų ir vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 3.1. punktu (jeigu sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis atitinka SÄ raÅ¡o 4.1.1 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, iÅ¡mokama 1,56 mÄnesio jo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio kompensacija), Kompensacijų, mokÄtinų pareigÅ«no ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, iÅ¡mokÄjimo ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens policijos įstaigos, kuri iÅ¡mokÄjo kompensacijÄ , naudai tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. 5-V-548 ,,DÄl kompensacijų, mokÄtinų pareigÅ«no ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, iÅ¡mokÄjimo ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens policijos įstaigos, kuri iÅ¡mokÄjo kompensacijÄ , naudai tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ, 6 ir 7 punktais, Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, ieÅ¡kovas vadovaujantis TauragÄs aps. VPK virÅ¡ininko 2019 m. rugpjÅ«Äio 27 d. įsakymu Nr. 85-TE-249 ,,DÄl kompensacijos L. Ž. iÅ¡mokÄjimoâ iÅ¡mokÄjo 1,56 mÄnesio jos vidutinio darbo užmokesÄio dydžio piniginÄ kompensacijÄ â 2173,38 Eur.
Nurodyta suma iÅ¡mokÄta 2019 m. spalio 29 d.
17. TauragÄs apylinkÄs teismas 2019 m. lapkriÄio 6 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-457-204/2019 R. Å ., kaltinamÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d., atleido nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ su 500 Eur užstatu ir paskyrÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â 10 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .
18. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ AB âLietuvos draudimasâ regreso tvarka 2173,38 Eur žalos atlyginimo. Teismas ieÅ¡kinį tenkino nurodÄs, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ kompensacija skiriama - iÅ¡mokama vis dÄlto atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ , todÄl nÄra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad iÅ¡mokos dydis nesusijÄs su patirta žala, jos mastu. TodÄl iÅ¡mokÄtÄ kompensacijÄ vertino kaip patirtos (turtinÄs ir (arba) neturtinÄs) žalos kompensavimo sudÄtinÄ dalį, kurios iÅ¡mokÄjimas (iÅ¡mokÄjimo teisinis pagrindas) nesaistomas kitokių žalos atlyginimo iÅ¡mokų mokÄjimo ar nemokÄjimo nukentÄjusiajam asmeniui aplinkybÄmis.
19. TeisÄjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka.
20. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimo pagrindas yra policijos komisariatų mokamos papildomos socialinÄs iÅ¡mokos pareigÅ«nams, kurios dydis priklauso nuo nukentÄjusio pareigÅ«no darbingumo lygio, sveikatos sutrikdymo masto ir atlyginimo dydžio. TaÄiau ieÅ¡kovas į atsakovÄ Ä¯gyja regresinio reikalavimo teisÄ tik į tokiÄ kompensacijos dalį, kuria nukentÄjusiajai buvo atlyginta realiai padaryta žala. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-134/2013 konstatavo, kad policijos departamentas, iÅ¡mokÄdamas pareigÅ«nui kompensacijÄ dÄl sveikatos sutrikdymo, turi teisÄ regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentÄjusiajai turÄjo atlyginti žalÄ padarÄs asmuo, t. y. atgrÄžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustaÄius atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.
Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino kad âdraudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusios socialinio draudimo įstaigos teisÄs aktų nustatyta tvarka įgyja reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingÄ draudikÄ arba, jei tokio nÄra, į žalÄ padariusį asmenį dÄl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dÄl sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo nukentÄjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinÄ Å¾ala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentÄjusiam asmeniui padarytos turtinÄs žalos dydžiui arba mažesnÄ už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingÄ draudikÄ arba, jei tokio nÄra, į žalÄ padariusį asmenį dÄl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnÄ už nukentÄjusiam asmeniui padarytos turtinÄs žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingÄ draudikÄ arba, jei tokio nÄra, į žalÄ padariusį asmenį dÄl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentÄjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinÄ Å¾alaâ.
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas realios nukentÄjusiojo asmens patirtos turtinÄs ar neturtinÄs žalos nenustatinÄjo, o iÅ¡mokÄjo fiksuotÄ kompensacijÄ , kuomet pareigÅ«nas yra sužalojamas tarnybos metu.
21. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2014 m. gegužÄs 27 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-291/2014, nurodÄ, kad policijos departamento prievolÄ mokÄti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisÄs normų pagrindu, t. y. valstybÄ savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokÄti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybÄs lÄÅ¡omis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybÄs biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus. TaÄiau Å¡i prievolÄ saisto tik valstybÄs institucijas, bet ne privaÄius asmenis, kurių civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojama CK normų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad nÄra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojÄs asmuo turÄjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolÄ atlyginti specialiaisiais teisÄs aktais nustatyto dydžio žalÄ â.
22. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kintinas kitų CK normų, nustatanÄių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojanÄiomis civilinÄ atsakomybÄ. Taigi policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybÄ nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisÄs aktų, reglamentuojanÄių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.
PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padariusio asmens civilinÄs atsakomybÄs apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ atlyginti žalÄ â nukentÄjÄs asmuo ar socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiajam iÅ¡mokÄjusi valstybÄs institucija. Toks civilinÄs atsakomybÄs aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo. ŽalÄ padariusio asmens civilinÄ atsakomybÄ visais atvejais atsiranda tik nustaÄius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltÄ, neteisÄtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
23. NagrinÄjamu atveju žalos nukentÄjusiai pareigÅ«nei atlyginimo klausimas, vadovaujantis visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu, buvo iÅ¡sprÄstas 2019 m. lapkriÄio 6 d. TauragÄs apylinkÄs teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-204/2019, kuriame pasakyta, kad âNukentÄjusiosios L. Ž. (K.) patikslintas ieÅ¡kinys dÄl 5000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies â 635 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, įvertinat tai, kad 1665 Eur jai jau yra atlyginÄs civilinis atsakovas AB âLietuvos draudimasâ, todÄl, atsižvelgiant į patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , traumos pasekmes, 2300 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas pilnai kompensuos nukentÄjusiosios L.
Ž. (K.) patirtÄ Å¾alÄ . 635 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo L. Ž. (K.) naudai priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo AB âLietuvos draudimasâ. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. DÄl 155 Eur turtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajai L. Ž. (K.) ieÅ¡kinys atmestinas, kadangi 155 Eur turtinÄs žalos jau yra atlyginÄs civilinis atsakovas AB âLietuvos draudimasâ. Civilinio ieÅ¡kovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriaus ieÅ¡kinys dÄl 2200,24 Eur žalos atlyginimo atmestinas, kadangi civilinis atsakovas AB âLietuvos draudimasâ atlygino Fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ .â Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas nukentÄjusiajai padarytÄ Å¾alÄ jau yra atlyginÄs visiÅ¡kai ir ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, nes socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį dÄl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dÄl sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo nukentÄjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinÄ Å¾ala.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs nagrinÄjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todÄl teisÄjų kolegija dÄl jų nepasisako.
25. Apibendrinus iÅ¡dÄstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog apeliacinio skundo argumentai sudaro teisinį bei faktinį pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. CPK 93 str. 1 d. numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . Atsakovo už apeliacinį skundÄ sumokÄtas žyminis mokestis â 49 Eur priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : AB âLietuvos draudimasâ apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimÄ panaikinti. Priimti naujÄ sprendimÄ : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 190453332) 49 Eur AB âLietuvos draudimasâ (juridinio asmens kodas 110051834). TeisÄjai Virginijus KaireviÄius DanutÄ KutrienÄ Tatjana ŽukauskienÄ