2020-05-20 Nr. AB-10221-3-62-3-01555-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-856-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01555-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. (pareiškėjo E. K. teisių perėmėja) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (teisių perėmėja S. P.) (tolau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. liepos 16 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis. Visą ginčo laikotarpį bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, kurį dar labiau mažino patalpoje esantis inventorius: gultai, stalai, kėdės, spintos, spintelės. Gyvenamosiose patalpose buvo blakių, kurios jį sukandžiodavo, todėl ne kartą kreipėsi į medicinos darbuotojus. Patalpose buvo pelėsio, grindų ir sienų dangos nelygios. Gyvenamosiose patalpose lovos buvo 2 m ilgio, nors pareiškėjo ūgis yra 2,02 m, todėl gulėdamas jose negalėjo išsimiegoti.

2.2. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sutriko jo miegas, todėl prašė priteisti 250 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Ne visada visos miegamojo vietos gyvenamoje patalpoje būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, salės, koplyčia, kuriomis bet kada gali naudotis nuteistieji.

3.2. Teisės aktai įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamąsias patalpas. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas vėdintų, valytų), joje negalėtų būti blogo kvapo, pelėsio. Pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų, pelėsio ar drėgmės į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, ir informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, be to, patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Patalpos inventoriumi aprūpinamos pagal teisės aktų reikalavimus.

3.3. Pareiškėjas atlikdamas bausmę nesikreipė į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų emocinių sunkumų. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo pažeisti ir neįrodė, jog atsakovo atstovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų ar savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK pablogėjo jo sveikatos būklė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 160 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. liepos 24 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš įstaigos ar kitų institucijų reikiamą informaciją, kreiptis dėl pažeistų teisių į teismą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie skunde nurodytus pažeidimus, tai pat nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (teismas savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, taip pat atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK laikotarpius, teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1 punktą minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose norma yra 3,1 kv. m.

7. Teismas nurodė, kad objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nepateikė nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas. Kadangi nėra pateikta duomenų apie Pravieniškių PN-AK konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių, teismas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš atsakovo atstovo atsiliepime nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Įvertinęs nustatytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose metu, t. y. nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2016 m. balandžio 26 d., pareiškėjui nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma, kadangi trūko 0,09 kv. m gyvenamojo ploto, taip pat dalį ploto užėmė patalpoje buvę baldai.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl blakių buvimo gyvenamosiose patalpose, teismas vadovavosi Higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 60 punkto, Higienos normos HN 134:2015 (galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 20 punkto nuostatomis. Teismas nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK vykdomas buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimas, vertino, jog buitinių kenkėjų buvimo laisvės atėmimo vietos įstaigos patalpose faktas pats savaime nėra laikomas pažeidimu. Minėtas pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, kai pataisos namų administracija nesiima veiksmų aptiktiems buitiniams kenkėjams naikinti. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti, jog kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į medicinos darbuotojus dėl to, kad jį sukandžiojo blakės, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl papildomo kenkėjų naikinimo ar pan. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmus.

9. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl pelėsio, grindų bei sienų nelygios dangos Pravieniškių PN-AK patalpose, teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šias aplinkybes, tačiau nedetalizavo jokių su šiuo jo teiginiu susijusių aplinkybių, t. y. kokiose konkrečiai patalpose (miegamajame, bendro naudojimo patalpose, sanitariniame mazge) buvo pelėsio, kada jis atsirado (ar buvo pareiškėjui atvykus į patalpas, ar atsirado vėliau), taip pat nenurodė konkrečių patalpų (miegamajame, bendro naudojimo patalpose, sanitariniame mazge ar kt. patalpose), kuriose būtų nelygios sienos ir grindys, nenurodė, ar dėl to kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją. Pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisių pažeidimu susijusių aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmus.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jo ūgis yra 2,02 m, tačiau jam skirta miegui lova buvo tik 2 m, todėl jis negalėjo tinkamai išsimiegoti, teismas nurodė, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nenurodyti lovų parametrai, išskyrus tai, kad turi būti metalinė lova – 1 vnt. vienam asmeniui, Teismas vertino, kad negali būti pripažintas teisės aktų reikalavimų pažeidimas dėl to, jog Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos buvo aprūpintos 2 m lovomis.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą 267 paras, kurio trūko labai nežymiai, t. y. 0,09 kv. m), pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

12. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, į tai, kad 267 paras pareiškėjas buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose Pravieniškių PN-AK pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, taip pat įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas 160 Eur suma.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Pravieniškių PN-AK nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotais pažeidimais, nes jie nustatyti nepagrįstai, remiantis tikimybėmis. Nagrinėjamu atveju teismas neteisėta veikla pripažino tai, kad tikėtina, jog ploto normos pažeidimas buvo padarytas, nes patalpoje buvo per didelis lovų skaičius, tačiau teismas nevertino, ar šios lovos buvo užimtos, kuriais laikotarpiais, kokią paros dalį asmenys nėra laikomi šiose patalpose. Toks tikimybe paremtas pažeidimo konstatavimas yra nepakankamas ir neturėtų būti vertinamas nustatant neturtinės žalos dydį, o įvertinus įstaigos ypatumus ir suteiktą judėjimo laisvę turėtų būti proporcingai vertinamas ir neturtinės žalos dydis.

13.2. Pareiga paneigti pareiškėjo teiginius negali būti vertinama kaip absoliuti ir neribota, kadangi toks įrodinėjimo būdas sukuria neproporcingai aukštą atsakomybės lygį teiginius paneigti privalančiai institucijai. Pravieniškių PN-AK yra viešosios teisės subjektas ir savo veiksmus atlieka vadovaudamasis viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, kas reiškia, jog įstaiga visus duomenis apie nuteistuosius registruoja tokia apimtimi, kokia numatyta teisės aktuose, taip pat visus veiksmus, susijusius su nuteistųjų buitimi ir aprūpinimu, gali atlikti tik tokiu būdu ir priemonėmis, kuriuos nustato veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pravieniškių PN-AK siekia tinkamai vykdyti nuteistųjų priežiūrą, užtikrinti jų teisių įgyvendinimą. Pravieniškių PN-AK įvykdo visus teisės aktų reikalavimus keliamus nuteistųjų gyvenimo sąlygoms užtikrinti, tačiau dėl specifinės įstaigos veiklos ir įstaigos veiklos reglamentavimo neturi objektyvių galimybių paneigti ar patvirtinti konkretaus asmenų skaičiaus atskirose gyvenamosiose patalpose kiekvieną dieną, kadangi toks asmenų registravimas nėra reglamentuotas.

13.3. Nustatant neteisėtos veiklos faktą remiantis vien tik atsakovo atstovo negalėjimu paneigti pareiškėjo teiginių yra nesąžininga, nepagrįsta ir neracionalu, o realiai egzistuojanti teisėta būtis paverčiama neteisėta. Susiklosčius tokiai situacijai pareiškėjo galimai neteisėti ir nepagrįsti teiginiai tampa teisėtais, o neteisė tampa teise, kas prieštarautų teisinės valstybės veikimo principams.

13.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje turėtų būti plačiau pasisakyta dėl įrodinėjimo naštos apimties pataisos įstaigų atveju, nurodant, ar ši laisvės atėmimo įstaigų pareiga yra absoliuti, ar apribota jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, t. y. kokiu būdu įstaiga gali paneigti pareiškėjo teiginius apie ploto trūkumą gyvenamosiose patalpose, jeigu teisės aktai nenumato asmenų skaičiaus registravimo konkrečiose patalpose, kokiu būdu paneigti teiginį, jog konkrečiu momentu konkrečioje patalpoje nebuvo buitinių parazitų ir kt. Taip pat svarbu atsakyti, ar proporcinga yra perkelti nuteistųjų įrodinėjimo pareigą pataisos įstaigoms visa apimtimi, t. y. atsakant į visus, bet kokius ir neriboto kiekio teiginius, kuriuos skunduose pagrįstai ar nepagrįstai pateikia nuteistieji. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, į tai, kad įrodinėjimo galimybės biudžetinėse įstaigose skiriasi nuo įrodinėjimo civiliniuose santykiuose, nes biudžetinių įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota ir patikimus įrodymus įstaigos ne visada gali pateikti dėl veiklos specifikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Pravieniškių PN-AK pareiškėjas 267 dienas buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m), o kitas pareiškėjo pretenzijas pripažino nepagrįstomis ir neįrodytomis. Pirmosios instancijos teismas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 160 Eur suma.

16. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniu skundu apskundė atsakovo atstovas, nesutikdamas su teismo taikytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis ir dėl to netinkamai nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovo teigimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtą neturtinę žalą nėra pagrindo vertinti pinigais.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

19. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; kt.).

20. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog asmenų skaičiaus registravimas konkrečiose patalpose nėra reglamentuotas, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovą nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019; kt.).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais nebuvo paneigtos pareiškėjo pretenzijos, pagrįstai padarė išvadą, kad nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2016 m. balandžio 26 d., iš viso 267 paras, pareiškėjui trūko 0,09 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

22. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

23. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

24. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)

25. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

26. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

27. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 267 dienas buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m). Atsižvelgdama į esminį pažeidimą dėl ploto trūkumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

29. Vertinant pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, akcentuotina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų atsakovo atstovui ar Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą (160 Eur) atsakovo atstovo padarytam pažeidimui kompensuoti. Tačiau vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, nesant byloje pateiktam pareiškėjo apeliaciniam skundui, atsakovo padėtis negali būti bloginama.

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normas, tačiau parinko netinkamą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įvertinusi faktą, kad apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik atsakovas, t. y. subjektas, iš kurio pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjas apeliacinio skundo teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė, vadovaudamasi non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principu, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė