2022-03-09 Nr. AB-5608-3-61-3-03886-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1496-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03886-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio L. W. N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio L. W. N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis L. W. N. K. (toliau – ir užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 21S28747 (toliau – ir Sprendimas) ir Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 6K-1193 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Užsienietis skunde nurodė, jog buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė baime, kad kilmės valstybėje yra nesaugu, gresia persekiojimas, smurtas ir kankinimai. Užsieniečio teigimu, homoseksualumas jo kilmės valstybėje yra laikomas kriminaliniu nusikaltimu, minėtos orientacijos asmenys susiduria su diskriminacija, smurtu ir ekskomunika. Atsakovas Departamentas vertino, jog pareiškėjas pateikė iš anksto sąmoningai paruoštą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri neatlaikė patikrinimo, todėl neva pagrįstai turi teisę reikalauti iš prieglobsčio prašytojo teiginių, tame tarpe ir apie seksualinę orientaciją, patvirtinimo.

3. Skunde nurodyta, kad Departamentas Sprendimu pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi penkerius metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis Sprendimą skundė Komisijai, tačiau ji skundą atmetė, iš esmės pateikdama tik sutrumpintus motyvus.

4. Užsienietis skundą pirmosios instancijos teismui grindė Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7, 92.8 ir 97.1 punktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika bei Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), nurodydamas, kad Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių užsieniečio savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

5. Pareiškėjas nurodė, kad esminė aplinkybė, kuria grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio homoseksualumas, atsakovo vertinimu, yra pramanyta. Departamentas apklausų metu pareiškėjo pateiktus faktus vertino netinkamai, juos interpretavo užsieniečio nenaudai ir nesiėmė visų veiksmų, kad surinktų įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo pasakojimą. Pavyzdžiui, Departamentas, galimai nustatęs užsieniečio buvusį partnerį S., net neparodė jo nuotraukų pareiškėjui, kad šis galėtų patvirtinti arba paneigti, jog būtent su šiuo asmeniu susitikinėjo. Departamentas netikrino pareiškėjo pasakojimo autentiškumo, apsiribodamas lingvistine analize, pabrėždamas neatitikimus tarp užsieniečio išsakytų teiginių pirmosios ir antrosios jo apklausų metu. Pabrėžtina, jog pareiškėjui, augusiam homoseksualumą diskriminuojančioje šalyje kalbėti apie savo homoseksualumą gali būti labai sunku, juo labiau su visiškai nepažįstamais žmonėmis, todėl manytina, jog šiuo atveju būtent atsakovas turėjo užtikrinti, kad apklausos būtų vedamos individualizuotai, t. y. prisitaikant ir įvertinant pareiškėjo asmenines savybes.

6. Užsieniečio vertinimu, priešingai nei teigia Departamentas, tam tikros jo nurodytos aplinkybės pasitvirtino (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo Kodekso 3471 straipsniu tikrai yra kriminalizuotas homoseksualumas). Manytina, jog dėl pareiškėjo šalyje vyraujančios neigiamos nuomonės apie homoseksualius asmenis, užsieniečio teiginys, kad jo tėvas galėjo prieš jį smurtauti, yra labai tikėtinas. Be to, pareiškėjas pateikė aiškų ir išsamų pasakojimą, nurodė konkrečias aplinkybes, kodėl bijo grįžti į savo kilmės šalį, o atsakovas pateikia labai prieštaringą informaciją, viena vertus, nurodydamas, jog ne vienas homoseksualus asmuo, tame tarpe ir viešai žinomas S., yra suimti ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, kitu atveju, nurodydamas, jog pareiškėjo baimė dėl savo homoseksualumo yra visiškai nepagrįsta, kas akivaizdžiai prieštarauja logikai. Departamento pateikti duomenys tik patvirtina, jog homoseksualiems asmenims (duomenys neskelbtini) gyventi yra pavojinga, jie ne tik gali sulaukti laisvės atėmimo bausmės, bet ir būti užpulti tiesiog gatvėje, patirti prievartą, smurtą. Kaip nurodo atsakovas, (duomenys neskelbtini) yra viena iš labiausiai homofobiškų šalių pasaulyje, todėl užsieniečio baimė dėl savo homoseksualumo yra pagrįsta, reali ir įrodyta.

7. Užsienietis nurodė, kad savo elgesiu nėra niekaip parodęs, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, teikė visokeriopą pagalbą, jo pasakojimas visiškai atitiko kilmės valstybės informaciją, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies ir privalo būti išsiųstas. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, kuris nėra proporcingas, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio persekiojimo, jo pasakojimas buvo nuoseklus, tikroviškas, sutapo su kilmės valstybės informacija. Atsakovas turėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų sprendimų pasekmes pareiškėjui.

8. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

9. Departamentas nurodė, kad, vertindamas tarptautinės apsaugos pareiškėjui poreikį, atsižvelgė į visas tiek jo nurodytas aplinkybes, tiek ir surinktą kilmės valstybės informaciją ir savo išvadas padarė visų aplinkybių vertinimo kontekste. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė tariamus Departamento sprendimų trūkumus, nekonkretizuodamas kokios pareiškėjo asmeninės savybės liko neįvertintos ir kokias pareiškėjo atveju priimtas išvadas jos paneigia, todėl vien tik nesutikimas su Departamento sprendimais nedaro jų nepagrįstais ir negaliojančiais.

10. Departamento vertinimu, Sprendimo turinyje atsispindi tai, kad buvo įvertinta pareiškėjo kilmės valstybės saugumo situacija, pareiškėjo pasakojimo kontekstas ir išdėstytos jo gyvenimo aplinkybės, jo kaip homoseksualaus žmogaus patirtys su kitais asmenimis bei vidinės patirtys pagal DSSH modulį (vertinami tokie elementai kaip kitoniškumas, stigma, gėda, žala). Prieš apklausą pareiškėjas buvo supažindintas su teisėmis, pareigomis, apklausos tikslu, taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad informacija nebus pateikta jo kilmės valstybei. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus laisvo pasakojimo metu, vėliau jam užduoti patikslinamieji klausimai. Departamento vertinimu, iš pareiškėjo pagrįstai buvo tikimasi, kad jis išsamiai papasakos aplinkybes, susijusias su jo asmenine patirtimi. Nagrinėjamu atveju užsienietis savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės šalyje jam gresia persekiojimas dėl jo seksualinės orientacijos, tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais, kadangi buvo neišsamus, nenuoseklus, paviršutiniškas, grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Pareiškėjo pasakojime apie savęs suvokimą, kad jis yra kitoks ir apie jo trauką tos pačios lyties asmenis pastebimas nenuoseklumas, jame trūksta detalių, atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiškėjas teikė abstrakčius paaiškinimus, kurie nebuvo netgi tarpusavyje suderinti.

11. Departamentas pabrėžė, jog užsienietis nenuosekliai pasakojo apie savo santykius su jo vaiko motina. Viena vertus, užsienietis nurodė, jog vaiko motinai jautė nuoširdžią aistrą, kita vertus, jog jo santykiai su ja tebuvo pareiga, kurią vykdyti pareiškėją privertė jo motina. Paklaustas, ar domėjosi LGBT bendruomenės padėtimi kilmės valstybėje, pareiškėjas galėjo įvardinti tik vieną teisininkę, ginančią LGBT bendruomenės interesus, apie kurią informacija laisvai prieinama viešai.

12. Departamento vertinimu, užsieniečio deklaravimas, kad jis yra gėjus, grindžiamas itin abstrakčiais paaiškinimais dėl to kaip jis suvokė savo „kitoniškumą“ ir kaip tai paveikė jo elgesį, pareiškėjo pasakojimas negeba išeiti už paviršutinio ir stereotipinio suvokimo ribų, apsiriboja fiziniu elementu ir kitų asmenų (o ne paties savo) elgesio apibūdinimu. Apibendrinant „Kitoniškumo, žalos, stigmos ir gėdos kriterijų“ įvertinimus pareiškėjo pasakojimo ir surinktos kilmės valstybės kontekste, jie tiek atskirai, tiek ir visumoje pasižymėjo esminiais trūkumais, nebuvo apibūdinti detaliai, išsamiai, nors pareiškėjui ir buvo užduodami papildomi ir pakartotiniai klausimai stengiantis jam kuo geriau atskleisti jo paties vidines patirtis. Įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas, savo ruožtu, buvo sąlygotas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos.

13. Departamento teigimu, nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kilęs iš šalies, kuri diskriminuoja LGBT bendruomenę ir gali turėti vidinių baimių bendraujant šia tema, pasirinkta tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimui tinkamus metodus, kurie užtikrino pareiškėjo jautimąsi komfortabiliai apklausų metu bei leido padaryti patikimas išvadas dėl pareiškėjo savęs kaip LGBT nario suvokimo, jo jausmų, patirčių įvertinimo nesikoncentruojant į seksualinę praktiką. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, buvo vertinama ne tik informacija apie labai gerai (duomenys neskelbtini) ir kitose valstybėse žinomą translytį S., bet ir kiti pareiškėjo pasakojimo elementai. Pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimo dalis apie jo pirmąjį partnerį S., su kuriuo, anot pareiškėjo, jie susipažino 2019 m. klube „(duomenys neskelbtini)“, draugavo 4–5 mėnesius, susitikinėdavo naktimis nuomojamuose butuose, klubų kambariuose, buvo nedetali, abstrakti, prieštaringa, todėl nepriklausomai nuo to, kas konkrečiai buvo pareiškėjo partneris, ši pasakojimo dalis turėjo trūkumų. Paklausus kaip pareiškėjas susipažino su partneriu, jis nurodė, kad to tiksliai neatsimena, paklausus partnerio vardo, pareiškėjas nurodė, kad nežino, bet jį visada vadindavo S., paklausus kaip ilgai tęsėsi jų santykiai, pareiškėjo pirmasis atsakymas buvo, kad nepakankamai, trumpai, paklausus ką jie kartu darydavo, viešai eidavo, pareiškėjas vėl pateikė abstraktų atsakymą, kad tai, ką daro du žmonės būdami kartu, paklausus ar pažinojo jo šeimą, pareiškėjas atsakė, kad ne, paklausus, kiek jo partneriui metų, pareiškėjas vėlgi nurodė, kad negali atsakyti. Atsižvelgiant į pareiškėjo ribotas žinias apie tariamą jo partnerį S., pasakojimo abstraktumą ir į tai, kad pareiškėjas į klausimus pateikdavo nedetalią ir lakonišką informaciją, o konkretesnius atsakymus pasakydavo tik kelis kartus perklausiant to paties, tyrimo metu buvo pagrįstai suabejota pareiškėjo nuoširdumu, jo pasakojimo tikrumu apie jo santykius su S..

14. Departamentas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamą priklausymą LGBT bendruomenei buvo įvertintas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo žinios apie galimas grėsmes (duomenys neskelbtini) nėra pagrįstos individualia patirtimi ir apsiriboja bendro pobūdžio informacija. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad prieš jį būtų smurtaujama, taigi šie pareiškėjo teiginiai atmetami, kaip nepagrįsti. Bendra kilmės valstybės informacija, įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį pareiškėjui.

15. Departamento vertinimu, aplinkybė, kad homoseksualiems žmonėms (duomenys neskelbtini) gyventi yra nesaugu, neturi įtakos pareiškėjo individualiai situacijai, nes vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Pažymėtina, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, turi būti individualaus pobūdžio.

16. Departamentas nurodė, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą, t. y. į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų.

17. Dėl maksimalaus uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino Departamentas teigė, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, be to, pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalų 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždrausdamas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

19. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

19.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. birželio 30 d. sulaikė nelegaliai Lietuvos valstybės sieną kirtusį pareiškėją.

19.2. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas padavė 2021 m. rugpjūčio 5 d., nurodydamas, jog yra homoseksualus, patiria diskriminaciją, todėl turėjo išvykti iš Kamerūno Respublikos, nes joje už tai numatyta 6 mėnesių kalėjimo bausmė.

19.3. 2021 m. rugpjūčio 5 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas akcentavo, jog dėl seksualinės orientacijos kilmės šalyje patektų į kalėjimą, nes homoseksualių žmonių teisės šalyje neginamos. Apklausoje pareiškėjas nurodė, kad mokydamasis 6 klasėje suprato, jog yra homoseksualus, turėjo draugą S., kuris šiuo metu laikomas kalėjime. Apklausos metu pareiškėjas aiškino, jog 2018 m. tėvas sužinojo apie jo netradicinę lytinę orientaciją, sumušė ir paliko šeimą, apsigyveno atskirai. Jis liko su motina, seserimi ir močiute. Norėdamas nuslėpti savo seksualinę orientaciją, užsienietis susipažino su mergina ir su ja 2019 m. balandžio 2 d. susilaukė dukters. Gyvendamas (duomenys neskelbtini), rūpinosi vaiku, tačiau su jo motina nebuvo susituokę. Užsienietis 2021 m. gegužės 1 d. iš (duomenys neskelbtini) išskrido į (duomenys neskelbtini), po to – į (duomenys neskelbtini).

19.4. Užsienietis aiškino, kad kilmės šalyje gyveno baimėje būti nubaustu ar nuteistu, patyrė draugų įžeidinėjimus, diskriminaciją universitete.

19.5. Atsakovas Sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Departamentas taip pat uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš dienos; įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; išsiuntimo vykdymą pavedė VSAT.

19.6. Sprendime nurodyta, kad sulaikytas užsienietis nepateikė asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, kai jį sulaikė VSAT pareigūnai. Departamentas, atsižvelgęs į užsieniečio pateiktą informaciją, į tai, kad jo gimtoji – (duomenys neskelbtini) kalba, kuri paplitusi (duomenys neskelbtini), jo pasakojimas yra susijęs su specifinėmis geografinėmis vietovėmis ((duomenys neskelbtini)), nurodė, jog tikėtina, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini).

19.7. Paprašius pareiškėjo papasakoti apie tai, kaip suvokė, jog yra kitoks, jis atsakė, kad yra gėjus, jam patinka vyrai tokie, kaip jis ir patinka būti su vyrais. Pats tai suvokė 2017 m. Didelę įtaką padarė serialas, kurio pavadinimo negalėjo apklausos metu nurodyti, siekė tapti tokiu, kokie buvo neįvardinto serialo herojai. Supratęs, kad yra kitoks, pajuto baimę, nes kilmės šalyje būti kitokiu draudžiama, todėl savo orientaciją slepia. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pasakojime nustatė nenuoseklumą, trūko detalių, pareiškėjas detaliai neatskleidė savo patirties.

19.8. Pasakodamas apie moterį, su kuria susilaukė dukters, pareiškėjas patvirtino, kad buvo susižavėjęs ja, tarp jų buvo santykiai, tačiau vėliau aistra dingo ir aiškino, jog bendravo ne iš meilės, bet dėl pareigos nuslėpti orientaciją, apraminti pykstantį tėvą. Atsakovas pasakojimą vertino kaip prieštaringą, bendro pobūdžio, nedetalų.

19.9. Apklausoje pareiškėjas aiškino, kad pirmą homoseksualų partnerį sutiko 2020 m. pabaigoje, kurio vardo nežino, žino tik pravardę – S.. Pradžioje negalėjo nurodyti, kur susipažino, po to nurodė, jog naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Susitikdavo naktimis nuomotuose kambariuose, butuose. Santykius nutraukė po 4–5 mėnesių, nes išsigando, kad sužinos policija ir jį nubaus, patalpins į kalėjimą. Departamentas nustatė, jog S. yra viešai žinomas asmuo, todėl tikėtina, jog pareiškėjas savo pasakojime rėmėsi ne asmenine patirtimi, o viešai prieinama informacija.

19.10. Atsakovas, atlikęs tyrimą, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) mieste yra naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vyksta įvairių atlikėjų pasirodymai. Informacijos, patvirtinančios, jog šiame klube renkasi homoseksualūs asmenys, Departamentas nerado.

19.11. Atsakovas akcentavo, jog pasakojimo trūkumai apie stigmą ir gėdą patvirtino vertinant kitoniškumo elementą padarytą prielaidą, jog pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas – pramanytas.

19.12. Vertinant žalos elementą, Departamento pareigūnai pareiškėjo prašė papasakoti apie patirtą individualų netinkamą elgesį, apie suvokiamas grėsmes kilmės valstybėje. Atsakovas siekė išsiaiškinti, ką jis žino apie homoseksualams kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas papasakojo, kad, jeigu grįš į namus, tai bus nužudytas senolių, griežtai besilaikančių tradicijų ir papročių. Jis negalėjo konkrečiai papasakoti apie tai, įvardinti senolių, paminėjo tik kaimo, kuriame pastarieji gyvena, pavadinimą.

19.13. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl atsakovas pripažino, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, tačiau, atsižvelgęs į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, svarstė, ar prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui arba jo laisvei negresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Įvertinęs, kad (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame pareiškėjas gyveno iki išvykimo, įvyksta 2–5 incidentai, kai žūsta žmonės, atsakovas konstatavo, kad beatodairiško smurto lygis šiame mieste yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti grėsmę dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali.

20. Teismas, atsižvelgęs į teismo posėdyje pareiškėjo duotus paaiškinimus, sprendė, kad užsieniečio nurodytos aplinkybės (pareiškėjas teigė, kad iš kilmės šalies per (duomenys neskelbtini) oro uostą 2021 m. gegužės 30 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), vieną mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), tik 2021 m. birželio 30 d. nusprendė patekti į Lietuvos Respubliką, konkretaus tikslo neturėjo, siekė patekti į Europos Sąjungą) patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginis tikslas nebuvo patekti būtent į Lietuvos Respubliką ir čia gauti prieglobstį, todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, kad užsienietis nėra suinteresuotas įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje.

21. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remiantis byloje esančiais duomenimis apie padėtį jo kilmės valstybėje bei tai, kad jis nepateikė jokios konkrečios informacijos, leidžiančios manyti, kad jam iš esmės yra reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, galima daryti išvadą, kad nėra aiškūs pagrindiniai motyvai, paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Posėdžio metu pareiškėjas abstrakčiai aiškino, kad žmonės jį muša, tėvas taip pat smurtavo 2018 m., tačiau konkrečių įrodymų pateikti negalėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš kilmės šalies pareiškėjas išvyko tik po trejų metų po paskutinio sumušimo. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl tariamo jo homoseksualumo teismo taip pat įvertintos kritiškai.

22. Teismas nurodė, kad spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę Departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintų kriterijų. Teismas darė išvadą, kad atsakovas rėmėsi oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti.

23. Pasisakydamas dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėją nuspręsta išsiųsti į kilmės valstybę, teismas nusprendė, kad pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, be to, byloje nėra duomenų, kad jis buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

24. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus draudimo laikotarpis atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga bei adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Tvarka) 5 punktu, nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti pareiškėjui maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl darė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai keičiant ir Komisijos sprendimo dalis.

25. Teismas sprendė, kad įvertinus tai, kad užsieniečiui pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (pakeistas iš 5 metų) nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II.

26. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą teismas atmetė, kadangi išnagrinėjęs bylos medžiagą nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, ir Komisijos sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą, jo skundo reikalavimus tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, kad Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Užsieniečio vertinimu, Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, be to, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

29. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, kad jo vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti pareiškėjo teisę būti tiesiogiai išklausytam, teikti paaiškinimus. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai bei nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Įvertinęs Departamento surinktus duomenis nagrinėjant pareiškėjo prašymą, jo pateiktus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu dėl jo situacijos faktinių aplinkybių vertinimo bei neteisingo teisės taikymo, kas apelianto manymu nulėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

35. Dėl faktinių aplinkybių, apibūdinančių prieglobsčio prašytojo padėtį jo kilmės šalyje, vertinimo pažymėtina, kad pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys.

36. Šios nuostatos yra grindžiamos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kuri prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėjas turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.

37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020).

38. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, minėtų kriterijų kontekste neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Todėl pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo sprendimo išvadų nekartoja ir tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

39. Šio ginčo atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, kad yra homoseksualus. Pareiškėjo teigimu, homoseksualūs santykiai jo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) – yra kriminalizuoti, už juos gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 6 mėnesių. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas bendro pobūdžio, abstrakčiais teiginiais apie netradicinės orientacijos asmenų padėtį (duomenys neskelbtini), stereotipais apie homoseksualumą, homoseksualius asmenis.

40. Iš Departamento vykdytos apklausos transkripcijos matyti, kad Departamentas stengėsi išsamiai išnagrinėti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumą. Pareiškėjui po kelis kartus buvo pakartojami klausimai, taip sudarant jam galimybę tinkamai pagrįsti jo nurodytą prašymo suteikti prieglobstį pagrindą. Paklaustas, kas pastūmėjo suvokti jo išskirtinę tapatybę, pareiškėjas nurodė paauglystėje matytą serialą, tačiau negalėjo prisiminti jo pavadinimo bei apibūdinti jo įtakos. Pareiškėjas tik nurodė, kad serialas dėl jame vaizduojamų sėkmingų žmonių pastūmėjo jį geriau mokytis. Abejonių pareiškėjo pasakojimo nuoseklumu kelia ir jo apibūdinti santykiai su jo vaiko motina. Pradžioje pareiškėjas nurodė, jog juos suvedė jo motina, vėliau – kad merginą rado tam, kad nuramintų tradicijų besilaikančius šeimos narius. Pareiškėjas taip pat teigė pajutęs merginai aistrą, tačiau vėliau ji išblėsusi. Pareiškėjo pasakojimo dalis apie jo partnerį S. taip pat laikytina nenuoseklia, nes pareiškėjas painiojosi, pasakodamas santykių su minėtu asmeniu detales: viena vertus, teigė, kad bendravimą slėpė nuo visuomenės, susitikinėdavo slaptai, kita vertus – nurodė, jog gatvėje juodu pamatę žmonės iš karto suprasdavo apie partnerio netradicinę orientaciją iš jo išvaizdos ir manierų. Be to, pareiškėjo įvardintas jo partneris – S. – yra gerai žinomas (duomenys neskelbtini) translyčių aktyvistas, apie kurio nuteisimą rašė pasaulinė žiniasklaida. Taigi, tikėtina, jog pareiškėjas tiesiog atkartojo žinomą informaciją apie savo kilmės valstybę. Tas pats pasisakytina ir dėl pareiškėjo nurodytos LGBT bendruomenei priklausančių asmenų gynėjos – A. N., be kita ko, gynusios tariamą pareiškėjo partnerį S. teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog, nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) itin paplitusi homofobija, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje individualiai gresia pavojus, kadangi jo pasakojimas vertintinas kaip nepatikimas.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3426-1062/2021 ir kt.).

42. Pareiškėjas, be kita ko, savo prašymą suteikti prieglobstį grindė kylančia grėsme iš „senolių“. Pareiškėjas teigė, kad minėti „senoliai“ gali jį „padaryti bepročiu“ arba jį visiškai suluošinti, nužudyti. Pareiškėjas negalėjo tiksliai identifikuoti minėtų asmenų, paminėjo tik kaimo, kuriame pastarieji gyvena, pavadinimą, todėl konstatuotina, kad byloje pagrįstai nenustatyta individualaus persekiojimo rizikos. Dėl pareiškėjo nurodytų teiginių apie karinį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų pabrėžtina, kad konfliktas vyksta tik pietinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, vadinamajame (duomenys neskelbtini) regione, be to, pareiškėjas kaip nukentėjusį nuo minėto konflikto mini savo pusbrolį, kas nesuponuoja individualaus persekiojimo buvimo paties pareiškėjo atžvilgiu.

43. Pirmosios instancijos teismas ištyrė saugumo situaciją pareiškėjo kilmės šalyje bei pareiškėjo nurodomas individualaus persekiojimo aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad jos nepakankamos suteikti prieglobstį. Teismas išvadas pagrindė tarptautinės teisės normomis bei pabėgėlio statusą suteikimo sąlygomis, nustatytomis nacionaline teise, todėl nėra pagrindo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas.

44. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio L. W. N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius