2022-05-19 Nr. AB-13159-4-52-3-00093-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2598-381/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00093-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

Sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. L., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dangei Gilienei,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo užsieniečio K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61591 dalies dėl laikino apgyvendinimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas užsienietis K. L. (toliau – pareiškėjas, užsienietis) prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61591 dalį dėl jo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl užsieniečiui gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes taip būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvoje, kartu sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, todėl jis buvo sulaikytas. Pareiškėjas neturėjo su savimi kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, teikė apie save klaidingą informaciją, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas VSAT pareigūnų.

4. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

5. Nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, nes jis nėra sulaikytas.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

7. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojas gyvena moduliniame namelyje, patalpos ne rakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jam šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės, susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien aplinkybė apie nepakankamą judėjimą nepatvirtina, kad pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos, ir nesudaro pagrindo jam netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui skundžiamu Migracijos departamento sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tai yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nepriimtas galutinis sprendimas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą.

9. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

10. Pareiškėjo išsakytos pastabos dėl nekokybiškų socialinių paslaugų nesudaro pagrindo skundui tenkini. Nagrinėjant skundus pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsienietis bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas. Konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.

III. 11. Pareiškėjas K. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimų.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtas ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Toks pareiškėjo apgyvendinimo pratęsimas, ribojant jo teisę judėti, prilygsta sulaikymui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė — viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

13. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pareiškėjo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Dėl to teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo).

14. Apeliantas prašo sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo apribojimų, kas būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek pareiškėjo interesus naudotis asmens laisvėmis.

15. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, nėra pagrindo jam taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tapatybė nenustatyta, t. y. jis nurodė tik anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be asmens dokumentų kirto sieną, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pasienio užkardos pareigūnų. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, nusprendė neteisėti kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

17. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

18. Skunde nurodoma ir tai, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje, 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41401 nusprendė tokio prieglobsčio jam nesuteikti. Pareiškėjas minėtą sprendimą yra apskundęs Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, kurie skundo dalį dėl prieglobsčio suteikimo atmetė. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas paduotas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje A20.-412-1036/2022, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61591 dalį, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

21. Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 straipsnio 3 dalis).

22. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisinės padėties klausimus, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

23. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis).

24. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis).

25. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis).

26. Jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 3 d. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, pasiprašė prieglobsčio, kai buvo sulaikytas pareigūnų, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

28. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41401 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris skundo dalį dėl prieglobsčio suteikimo atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs.

29. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 22S61591 nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, taip pat apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

30. Nurodytos bylos aplinkybės bei teisės nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes Migracijos departamento sprendimu paskirta priemonė atitinka Įstatymo nustatytus tokioms priemonėms skirti pagrindus, taip pat teismų praktiką dėl jų aiškinimo bei taikymo analogiškose bylose.

32. Migracijos departamento pritaikytas apelianto apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga ir būtina priemonė, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvų nustatymas, galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

33. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su Migracijos departamento atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pareiškėjui nagrinėjamoje situacijoje paskyrus švelnesnę priemonę (užsieniečio apgyvendinimą tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), kiltų rizika nepasiekti minėtų Įstatymo tikslų.

34. Tokios pareiškėjo apgyvendinimo priemonės (ribojant judėjimo laisvę) taikymo poreikis susijęs su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad apeliantas neturi asmens tapatybę galinčių patvirtinti dokumentų, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis užsieniečio tapatybei nustatyti, taip pat atsižvelgiama į individualias šiai situacijai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas neteisėtu būdu atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi jokių ryšių (šeiminių, socialinių, ekonominių) su Lietuvos Respublika. Apelianto teisinė padėtis nepasikeitė nuo Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo priėmimo – apeliantas yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

35. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietose, būtent nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių egzistavimas.

36. Migracijos departamentas skundžiamą 2022 m. vasario 25 d. sprendimo dalį pagrindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytais rizikos veiksniais (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), įgalinančiais daryti išvadą, kad pareiškėjas, neapribojus jam judėjimo laisvės, gali pasislėpti. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad pareiškėjo nurodyti asmens duomenys objektyviai nepatvirtina jo tapatybės, pareiškėjas nebendradarbiavo su Migracijos departamentu dėl jo tapatybės nustatymo.

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad per palyginti ilgą buvimo Lietuvoje laikotarpį pareiškėjas turėjo realią galimybę, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, įvairiais prieinamais būdais (per artimuosius, draugus, paštu, per kurjerius, informacinių technologijų pagalba ir kt.) pateikti jo tapatybę patvirtinančius asmens dokumentų originalus ar patvirtinti dokumentų kopijų autentiškumą. Tokių veiksmų pareiškėjas nesiėmė, nors realią galimybę tai padaryti turėjo.

38. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja pareiškėjo geros valios stoką, nebendradarbiavimą, siekiant patvirtinti jo asmens tapatybę, kaip pagrindą neskirti jam apgyvendinimo netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

39. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad asmens laisvė yra viena labiausiai saugotinų vertybių ir jos ribojimas galimas tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir neišvengiama bei griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimas, apribojant judėjimo laisvę, apeliantui pritaikytas tiksliai laikantis įstatymo reikalavimų tiek dėl apgyvendinimo pagrindo ir rūšies, tiek ir dėl šios priemonės taikymo trukmės, taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2667-1047/2022 ir kt.). Dėl to nepripažįstamas pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pritaikius jo atžvilgiu apgyvendinimą su judėjimo laisvės apribojimu yra pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje kiekvienam asmeniui garantuojama teisė į laisvę ir saugumą. Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

40. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, pareiškėjui dabartinėje apgyvendinimo vietoje užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos. Pareiškėjas nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė argumentų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar apgyvendinimo vietoje negaunamų tam tikrų paslaugų. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti. Taigi jeigu yra būtina, užsienietis gali kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą dėl leidimo laikinai išvykti būtinoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti.

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė