2013-05-28 Nr. BB-1019-1-25-1-01117-2010-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–256/2013

Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01117-2010-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2;1.2.14.5.1;2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Piesliako, pranešėjo Vytauto Greičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas S. T. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas M. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas A. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sukčiauti S. T. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

R. P. dėl sukčiavimo nukentėjusiųjų P. P., M. A. B., J. R., A. P., R. A. V., P. A. atžvilgiu ir pasikėsinimo sukčiauti nukentėjusiųjų A. G., J. G. atžvilgiu išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Iš R. P. ir B. G. solidariai priteista – M. B. – 7000 Lt, S. T. K. – 3000 Lt, A. G. – 3500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti B. G. ir D. V., tačiau dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

R. P. nuteistas už tai, kad apgaule užvaldė svetimą turtą ir pasikėsino užvaldyti svetimą turtą, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir B. G., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. rugsėjo 1 d. apie 18.26 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis paskambino telefonu nukentėjusiajai M. B. į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), prisistatė jos sūnumi, po to policijos pareigūnu, paaiškino, kad sūnus griūdamas sužalojo mergaitę, ir už žalos atlyginimą pareikalavo 21 000 Lt; taip suklaidinęs nukentėjusiąją M. B., jis 2010 m. rugsėjo 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino B. G. bei nurodė jai nuvykti į M. B. namus ir iš jos paimti pinigus, o pastarajai 2010 m. rugsėjo 1 d. apie 19 val. nuvykus pas nukentėjusiąją M. B. į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), ir paėmus iš jos 7000 Lt, įgijo svetimą turtą – M. B. priklausančius 7000 Lt.

be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir B. G., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 16 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis paskambino telefonu nukentėjusiajai S. T. K. į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), prisistatė jos sesers sūnumi, turinčiu problemų policijoje, po to policijos pareigūnu, paaiškino, kad jos sesers sūnus sužalojo moterį, ir už žalos atlyginimą pareikalavo 3000 Lt ; taip suklaidinęs nukentėjusiąją S. T. K., jis 2010 m. rugsėjo 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino B. G. bei nurodė jai nuvykti į S. T. K. namus ir iš jos paimti pinigus, o pastarajai 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 16.30 val. nuvykus pas nukentėjusiąją S. T. K. į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), ir paėmus iš jos 3000 Lt, įgijo svetimą turtą – S. T. K. priklausančius 3000 Lt.

be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir B. G., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 18 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, paskambino telefonu nukentėjusiajai A. G. į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), prisistatė jos sūnumi, po to policijos pareigūnu, paaiškino, kad sūnus nukrito nuo laiptų ir griūdamas sužalojo mergaitei galvą, bei už jos gydymą pareikalavo 9000 Lt; taip suklaidinęs nukentėjusiąją A. G., jis 2010 m. rugsėjo 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino B. G. bei nurodė jai nuvykti į A. G. namus ir iš jos paimti pinigus, o pastarajai 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 18.30 val. nuvykus pas nukentėjusiąją A. G. į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), ir paėmus iš jos 3500 Lt, įgijo svetimą turtą – A. G. priklausančius 3500 Lt.

be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir naudodamasis I. L., kuri tuo metu buvo nepakaltinama, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. rugsėjo 17 d. apie 13.30 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis paskambino telefonu nukentėjusiajai S. T. į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), prisistatė jos sūnumi, po to policijos pareigūnu ir nukentėjusios mergaitės tėvu bei pranešė apie jos sūnaus tariamai sužalotą mergaitę, o mergaitės gydymui paprašė pinigų - 9000 Lt; taip suklaidinęs nukentėjusiąją S. T., jis 2010 m. rugsėjo 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino I. L. bei nurodė jai nuvykti į S. T. namus ir iš jos paimti 9000 Lt, o pastarajai 2010 m. rugsėjo 17 d. apie 15.30 val. nuvykus pas nukentėjusiąją S. T. į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), prisistačius S. B. ir paėmus iš jos 9000 Lt, įgijo svetimą turtą – S. T. priklausančius pinigus – 9000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes I. L., kuri tuo metu buvo nepakaltinama, buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir išteisinti jį dėl nusikalstamų veikų S. T. K., A. G., M. B. atžvilgiu.

Kasatorius mano, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes priimti remiantis prielaidomis ir padarius esminius BPK pažeidimus, susijusius su byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu. Abiejų instancijų teismai svarstė tik jo kaltę patvirtinančius įrodymus ir visai nevertino įrodymų, paneigiančių jo kaltę.

Kasatorius teigia, kad buvo pažeistas BPK 51 straipsnis, nes 2010 m. spalio 8 d. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate apklausos metu nedalyvavo gynėjas, o parodymai buvo išgaunami naudojant smurtą ir psichologinį spaudimą, o 2010 m. spalio 13 d. buvo oficialiai pareikšti įtarimai pagal 2010 m. spalio 8 d. neteisėtai išgautus parodymus, kurių jis atsisakė ir prašė remtis teismo metu duotais parodymais.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pradėjęs įrodymų tyrimą, skyrė fonoskopinę balso ekspertizę, bet praėjus trims mėnesiams, be jokių priežasčių ir kaltinamųjų bei gynėjų sutikimo, savo sprendimą atšaukė ir tuo pažeidė BPK 273 straipsnį ir 291 straipsnio l ir 2 dalis, dėl to buvo suvaržytos jo teisės į gynybą ir į nešališką bylos sprendimą.

Kasaciniame skunde nuteistasis R. P. teigia, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nusikaltimai prieš S. T. K. ir A. G. buvo atlikti 2010 m. rugsėjo 22 d., kai jis buvo karceryje, kur nėra galimybės naudotis mobiliuoju telefonu, ir tai paneigia jo dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose. Teismai, pasak kasatoriaus, vertindami bylos aplinkybes, t. y. ar jis galėjo pasinaudoti mobiliuoju telefonu būdamas karceryje, nesurinko jo kaltę paneigiančių ar patvirtinančių duomenų - neapklausė pataisos namų administracijos atstovų, neatliko balso ar kitokios ekspertizės, kurios įrodytų jo dalyvavimą minimuose nusikaltimuose. Taip buvo pažeistas įrodymų rinkimas, tyrimas ir vertinimas, dėl to buvo priimtas šališkas ir subjektyvus sprendimas vertinant jo kaltės buvimą ar nebuvimą.

Kasatoriaus nuomone, teismai vertindami jo kaltę dalyvavus nusikaltime prieš M. B. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes teisėjų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesant jokių tiesioginių ir netiesioginių jo kaltės įrodymų.

Kasatorius dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš S. T. savo kaltę pripažįsta ir labai dėl to gailisi.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. G. prašo nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teisme buvo tiesiogiai ištirti byloje surinkti R. P. kaltinantys ir teisinantys duomenys, o teismo nuosprendis grindžiamas tik teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis. Kasatoriaus versija, kad nusikalstamų veikų jis negalėjo padaryti, nes buvo uždarytas karceryje, buvo išsamiai ištirta ir paneigta.

Pasak prokuroro, nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismas be pagrindo rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo gauti naudojant smurtą ir psichologinį spaudimą, o apklausiant nedalyvavo gynėjas. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas rėmėsi 2010 m. spalio 13 d. R. P. duotais parodymais, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo ištirti bylos teisminio nagrinėjimo metu. Šie parodymai buvo duoti dalyvaujant gynėjui ir byloje nėra jokių duomenų, kad parodymai buvo gauti pažeidžiant BPK normų reikalavimus.

Prokuroro nuomone, kasatorius skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas be jokio pagrindo atsisakė atlikti fonoskopinę ekspertizę, kuri, kasatoriaus nuomone, būtų įrodžiusi jo nekaltumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos dėl pasikėsinimo įvykdyti sukčiavimą J. G. ir A. Š. atžvilgiu, kasatorius nenuteistas, o pasikėsinimo sukčiauti S. T. atžvilgiu kasatorius neneigia, todėl fonoskopinės ekspertizės rezultatai nebūtų turėję jokios reikšmės kasatoriaus veikų kvalifikavimui ar jo kaltės (nekaltumo) nustatymui.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismai pažeidė šias nuostatas vertindami jam inkriminuojamus veiksmus, įvykdytus M. B. atžvilgiu, nes teisėjų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių jo kaltės įrodymų, yra nepagrįsti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde iš byloje esančios medžiagos ir teismo priimtų sprendimų matyti, kad teismas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir vertindamas įrodymus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuosprendis grindžiamas tik teismo posėdyje ištirtais ir patikrintais duomenimis. M. B. atžvilgiu įvykdytas sukčiavimas įrodytas nuteistosios B. G., nukentėjusiosios M. B. parodymais, parodymo atpažinti protokole užfiksuotais ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Kasatoriaus argumentai, kad nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų S. T. K. ir A. G. atžvilgiu negalėjo padaryti, nes tuo metu jis buvo karceryje, kur nėra galimybės naudotis mobiliuoju telefonu, taip pat yra nepagrįsti. Šias aplinkybes teismai išsamiai ištyrė, nepažeisdami baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl kasatoriaus kaltės. S. T. K. ir A. G. atžvilgiu įvykdytas sukčiavimas įrodytas nuteistosios B. G., nukentėjusiųjų S. T. K., A. G. parodymais, parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotais bei kitais byloje esančiais duomenimis, taip pat ir nuteistojo R. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur išdėstė nusikalstamos veiklos planą bei jį realizavo. Teismai tokiais nuteistojo parodymais pagrįstai rėmėsi, nes jie sutapo su byloje esančių įrodymų visetu.

Kasatoriaus argumentai, kad buvo pažeistas BPK 51 straipsnis, nes 2010 m. spalio 8 d. policijoje apklausos metu nedalyvavo gynėjas, o parodymai buvo išgaunami panaudojant smurtą, kurių vėliau atsisakė, prašė remtis parodymais duotais teisme, nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismo sprendimo, teismas priimdamas nuosprendį kasatoriaus nurodyta apklausa nesirėmė, bet BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka tyrė ir aptarė jo parodymus, duotus 2010 m. spalio 13 d. tyrėjui, ir teismas baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Šiuos parodymus R. P. davė dalyvaujant gynėjui ir byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų buvę gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimus. Minimus parodymus R. P. davė apklausiamas įtariamuoju. Tyrėjui duotus parodymus teismas nuosprendyje gali aptarti analizuojamų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų kontekste , o ištirtų įrodymų visetu pagrįsti išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamo asmens kaltės.

Kasatorius taip pat nepagrįstai teigia, kad proceso metu buvo suvaržytos jo teisės į gynybą ir nešališką teismą, nes teismas paskyręs byloje fonoskopinę ekspertizę, kuri būtų įrodžiusi jo nekaltumą, be pagrindo ją atšaukė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi byloje paskyrė fonoskopinę ekspertizę ištirti užfiksuotus įrašus kompaktinės plokštelės Nr. 6493.1K failuose 04751, 04783, 04778 ir kompaktinės plokštelės Nr. 6496.1K faile 00164. Teisėjas pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso normas vienasmeniškai atšaukė fonoskopinės ekspertizės atlikimą, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimu, nes šiuo atveju nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos R. P. teisės ir nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo bei tyrėjo rašto turinio matyti, kad minėtų kompaktinių plokštelių failuose užfiksuotuose pokalbiuose kalbama apie sukčiavimo veiksmus J. G., A. Š., S. T. atžvilgiu. Dėl kaltinimo pasikėsinus sukčiauti J. G. atžvilgiu R. P. išteisintas. Dėl kaltinimo pasikėsinus sukčiauti A. Š. atžvilgiu jis nenuteistas, o dėl pasikėsinimo sukčiauti S. T. atžvilgiu kasatorius savo kaltės neneigia, todėl atšaukus fonoskopinės ekspertizės atlikimą negalima laikyti, kad kasatoriaus procesinės teisės buvo suvaržytos.

Kolegija vertindama teismo nuosprendžio, taip pat apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kasacinio skundo ribose, pažymi, kad teismas, pripažindamas kasatorių kaltu padarius sukčiavimą S. T. K., A. G., M. B. atžvilgiu bei pripažindamas kaltu pasikėsinus sukčiauti S. Š. atžvilgiu ir už tai paskirdamas bausmes Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normų esmingai nepažeidė, todėl kasacinis skundas atmestinas. Tačiau nuosprendis keistinas. Kasatorius nebuvo kaltinamas padaręs sukčiavimą P. A. atžvilgiu, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuoroda R.

P. išteisinti dėl sukčiavimo P. A. atžvilgiu nepagrįsta ir šalintina. Kaip jau buvo minėta, teismas aptaręs byloje esančių įrodymų visetą padarė pagrįstą išvadą dėl kasatoriaus kaltės padarius sukčiavimą M. B. atžvilgiu, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodė kasatorių dėl šios veikos išteisinti, todėl ši nuoroda iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupe, kartu su B. G., pasikėsino padaryti sukčiavimą A.

Š. atžvilgiu. Teismas nuosprendyje aptarė įrodymus, liečiančius šią veiką, tačiau išvadų dėl kasatoriaus kaltės nenurodė ir sprendimo šiuo klausimu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra. Nukentėjusioji taip pat buvo pateikusi ir civilinį ieškinį, tačiau šiuo klausimu teismas taip pat nepriėmė sprendimo. Kasatorius buvo kaltinamas sukčiavimu nukentėjusiųjų P. P., M. A. B., J. R., A. P., R. A. V. atžvilgiu bei pasikėsinus sukčiauti nukentėjusiųjų A. G., J. G. atžvilgiu. Teismas dėl šių veikų R. P. išteisino, tačiau nuosprendyje nenurodė jokių duomenų, kuo remiantis padarė tokią išvadą.

Už veikas, padarytas nukentėjusiųjų S. T. K., M. B., A. G., S. T. atžvilgiu teismas paskyrė bausmes, kurias pagal BPK 63 straipsnio 1dalį, 4dalį subendrino ir paskyrė dvejus metus ir šešis mėnesius laisves atėmimo, tačiau šios bausmės nesubendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nors tai padaryti privalėjo. Be to, teismas rašydamas nuosprendį nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies, 1 punkto reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas nuteistojo R. P. skundą į minėtus pirmosios instancijos teismo padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus nereagavo, nors bent į dalį jų galėjo ir privalėjo reaguoti.

Šios nurodytos aplinkybės gali sunkinti kasatoriaus teisinę padėtį, todėl nesant nukentėjusiosios arba prokuroro kasacinio skundo kasacinės instancijos teismas negali jų aptarti ir dėl jų priimti sprendimo (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010m. lapkričio 28d.nutarį, kuria buvo nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestas ir nuosprendis paliktas galioti be pakeitimų, pakeisti. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuorodą R. P. išteisinti dėl sukčiavimo, padaryto M. B. atžvilgiu, ir iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą R. P. išteisinti dėl sukčiavimo P. A. atžvilgiu.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Vytautas Piesliakas

Vytautas Greičius