2025-04-30 Nr. AB-7434-3-63-3-01952-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-32-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01952-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. A. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. A. B. ir R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjos P. A. B. ir R. B. (toliau kartu – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovo atstovas, Tauragės AVPK), pareiškėjai P. A. B. 300 00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3 290 Eur turtinei žalai atlyginti, pareiškėjai R. B. 150 00 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjos skunde nurodė, kad:

2.1. 2020 m. lapkričio 15 d. Z. B. buvo patalpintas į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilutės RPK) laikino sulaikymo kamerą tam, kad išsiblaivytų. Būdamas sulaikytas, Z. B. pasikorė smaugvirve, pasidaryta iš savo marškinių. Kadangi Tauragės AVPK pareigūnai neatliko pareigos prižiūrėti laikino sulaikymo kameroje laikomą asmenį, pareiškėjos – mirusiojo Z. B. motina ir sesuo – patyrė turtinę ir neturtinę žalą;

2.2. dėl policijos pareigūnų veiksmų prižiūrint sulaikytąjį Z. B. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkė M. K., specialistas V. G. ir vyresnioji postinė L. B. padarė tarnybinius nusižengimus (dėl netinkamo darbo organizavimo, neužtikrintos laikino sulaikymo patalpoje laikomo asmens apsaugos ir priežiūros, kt.), dėl kurių jiems skirtos tarnybinės nuobaudos: M. K. ir V. G. – papeikimai, L. B. – pastaba. M. K. ir L. B. skundai teismui dėl tarnybinių nuobaudų buvo atmesti, todėl laikytina, jog šių policijos pareigūnių neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių jau yra nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais;

2.3. pareiškėja P. A. B. laidotuvėms išleido 3 290 Eur: 1 090 Eur už laidojimo paslaugas, 2 200 Eur už paminklą ir kapo sutvarkymą. Laidojimo išlaidas jos pavedimu ir pinigais apmokėjo sūnus J. B., todėl sąskaita faktūra buvo išrašyta jo vardu;

2.4. pareiškėja P. A. B. turėjo 6 vaikus, 3 iš jų (įskaitant Z. B.) jau yra mirę. Pareiškėja R. B. ir mirusysis Z. B. nebuvo sukūrę savo šeimų, gyveno su motina P. A. B. Motiną ir vaikus siejo glaudūs artimi ryšiai. P. A. B. turėjo pagrįstų lūkesčių, kad Z. B. ir R. B. (pastarajai neterminuotai nustatyta 35 proc. darbingumas) ją prižiūrės senatvėje. Netikėta Z. B. mirtis pareiškėjoms sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, skaudžiai paveikė jų gyvenimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Tauragės AVPK, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus 2022 m. vasario 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad pareigūnų veiksmai, pritaikant Z. B. administracinį sulaikymą, buvo būtini ir proporcingi susiklosčiusiai situacijai, o sulaikytąjį nuotoliniu būdu stebintys pareigūnai neturėjo pagrindo laikyti jį rizikingos grupės asmeniu bei imtis ypatingų ar išskirtinių stebėjimo priemonių. Marškiniai, kuriuos Z. B. panaudojo kaip smaugvirvę, nėra nei draudžiami, nei priskirti prie daiktų, galinčių kelti pavojų sulaikytam asmeniui;

4.2. pareiškėjos nepagrįstai teigia, kad ginčui aktualios aplinkybės jau buvo nustatytos nagrinėjant M. K. ir L. B. skundus dėl tarnybinių nuobaudų (administracinės bylos Nr. eI3-3468-583/2021 ir Nr. I3-3509-386/2021). Minėtose administracinėse bylose vertintos faktinės aplinkybės šios bylos kontekste neturi prejudicinės galios, nes minėtose bylose buvo sprendžiamas policijos pareigūnių tarnybinės atsakomybės klausimas, jų veiksmai buvo vertinami tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu;

4.3. net jei būtų nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, turėtų būti įvertinta, kieno veikimas ar neveikimas buvo Z. B. mirties priežastimi. Pareigūnų veiksmai šiuo atveju nelėmė asmens mirties. Pareiškėjos prašomą atlyginti žalą galėjo patirti ne dėl Tauragės AVPK neteisėtų veiksmų, o dėl paties Z. B. veiksmų, kuriuos jis atliko prieš save;

4.4. pareiškėja R. B. yra mirusiojo Z. B. sesuo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.284 straipsnio 1 dalimi, ji neturi teisės į žalos atlyginimą. Net jei teismas pripažintų jos teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, toks atlyginimas negalėtų būti priteisiamas, nes nurodyta žala nėra pagrįsta ir įrodyta. R. B. neindividualizavo patirtos neturtinės žalos, skunde rėmėsi tik bendrais teiginiais;

4.5. pareiškėja P. A. B. skunde akcentavo savo ryšį bendrai su vaikais, išdėstė turėtus ateities lūkesčius. Pareiškėja nenurodė, jog dėl Z. B. savižudybės ji patyrė sveikatos pablogėjimą;

4.6. pareiškėjos nepaaiškino, kaip Z. B. prisidėjo prie jų išlaikymo. Nustatyta, kad Z. B. nedirbo, jis 2018 ir 2020 metais buvo baustas už pasirodymą viešoje vietoje (ne pareiškėjų gyvenamojoje teritorijoje) neblaiviam. Atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad jis buvo įtrauktas į psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabineto apskaitą. Pareiškėja P. A. B. skunde nurodė, jog ji ir anksčiau buvo išgyvenusi vaiko netekties skausmą. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjoms teikiamas socialines paslaugas arba Z. B. gaunamas slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kiek Z. B. prisidėjo arba būtų prisidėjęs prie pareiškėjos P. A. B. priežiūros ir ar nebuvo kitų asmenų, kurie ją prižiūrėjo (prižiūri);

4.7. pareiškėja P. A. B. prašo atlyginti jai sūnaus laidojimo išlaidas. Skunde nėra nurodyta, kokio dydžio laidojimo išmoka buvo išmokėta pareiškėjai. Pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, už laidojimo išlaidas sumokėjo J. B., ir nepateikti jokie susitarimai dėl pinigų perdavimo ar pan. Taigi, pareiškėjų pateikti duomenys nepatvirtinta turtinės žalos padarymo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. lapkričio 23 d. sprendime atmetė pareiškėjų P. A. B. ir R. B. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (CK nuostatas) ir jį aiškinančią teismų praktiką. Teismas nurodė, kad pareiškėja R. B. yra mirusiojo Z. B. sesuo, todėl ji nėra CK 6.284 straipsnio 1 dalies normos kriterijus atitinkantis asmuo.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. 2020 m. lapkričio 15 d. apie 14:12 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas dėl neblaivaus, aplinkoje nesiorientuojančio asmens (Z. B.). Patikrinti gautos informacijos į įvykio vietą nuvyko Šilutės RPK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai O. N. ir D. J. Nuvykę minėtu adresu, policijos pareigūnai pamatė Z. B., kuris, būdamas neblaivus, pasirodė viešoje vietoje. Alkoholio kiekio matuokliu asmeniui nustatytas 2,08 prom. girtumas. Kadangi asmuo griuvinėjo, šlitinėjo, mosikavo rankomis, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, jis buvo pristatytas į Šilutės RPK pradėti administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalį;

7.2. 2020 m. lapkričio 15 d. 19.35 val. policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas R0IK0120000637926, kuriame nurodyta: „Tauragės AVPK Šilutės r. PK trumpalaikio sulaikymo kameroje rastas pasikoręs Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pristatytas iš įvykio 0120000637277“;

7.3. 2020 m. lapkričio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45445-20. Nusikalstamos veikos aprašymas: „2020-11-15 apie 19.35 val. Tauragės AVPK Šilutės r. PK trumpalaikio sulaikymo kameroje rastas pasikoręs Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pristatytas iš įvykio 0120000637277. Pareigūnams ir GMP nepavykus jo atgaivinti, buvo konstatuota biologinė mirtis. Pradedamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti pagal kodą 555000“;

7.4. dėl policijos pareigūnų veiksmų prižiūrint sulaikytąjį Z. B. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkės M. K., specialisto V. G. ir vyresniosios postinės L. B. veiksmų“ nurodyta, kad, atlikus patikrinimą, nustatyta, jog viršininkė M. K., specialistas V. G. ir vyriausioji postinė L. B. padarė tarnybinius nusižengimus. M. K. ir V. G. paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai, L. B. – pastaba;

7.5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorė I. M. 2022 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45445-20 nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta:

7.5.1. atliekant ikiteisminį tyrimą bei siekiant visapusiškai bei objektyviai išaiškinti visas byloje tiriamas reikšmingas aplinkybes, buvo apklausti kaip liudytojai J. B., A. Č., L. B., V. G., V. Ž., O. N., D. E. (ankstesnė pavardė – J.), A. V., M. K., A. L., J. Š., išreikalauti, pateikti savanoriškai tyrimui reikšmingi duomenys (informacija, dokumentai), atliktos jų apžiūros, gautos specialistų išvados, atlikti kiti būtini tyrimo veiksmai;

7.5.2. vertinant pareigybių aprašymus bei kitus su tinkamu pareigūnų funkcijų vykdymu bei vykdymo užtikrinimu susijusius aktus, neabejotina, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) viršininkė M. K. turėjo pareigą organizuoti sau pavaldžių pareigūnų darbą bei užtikrinti tinkamą jų darbo vietą taip, kad šie turėtų realias galimybes jiems pavestas funkcijas atlikti tinkamai. M. K. patvirtino, jog OVS specialistams V. G. ir L. B. leido jų pamainai naktinį darbą organizuoti susikeitus fizinėmis darbo vietomis, t. y. leido, kad Tauragės AVPK patalpose liktų dirbti pareigūnė L. B. (gyvenamoji vieta Tauragėje), o pareigūnas V. G. (gyvenamoji vieta Šilalės r.) vyktų į Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato patalpas. Apie priimtą sprendimą buvo informuota Tauragės AVPK vadovybė, tokia praktika buvo taikoma ne mažiau kaip metus. Tauragės AVPK vadovybė žinojo, kad budėtoju dirbantis OVS specialistas V. G. fiziškai dirba neturėdamas tinkamai įrengtos darbo vietos (be kita ko, negalėjo pats vykdyti Šilutės RPK laikino sulaikymo patalpoje esančio asmens stebėjimo), tačiau tai nebuvo kliūtis netęsti tokios fizinės darbo vietos susikeitimo praktikos. Tačiau nėra pagrindo vertinti, jog būtent dėl to kilo pasekmė – Z. B. savižudybė – ir jos būtų buvę galima išvengti;

7.5.3. ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra objektyvūs ir pakankami spręsti, kad, vykdydami periodinį sulaikytojo stebėjimą tik vaizdo priemonėmis, pareigūnai L. B. ir V. G. pareigybėse nurodytas funkcijas atliko tinkamai bei rūpestingai, o pakitusio Z. B. elgesio nepastebėjo dėl objektyvių priežasčių, todėl kilusių pasekmių – Z. B. savižudybės – nebuvo galimybės išvengti.

7.5.4. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) kvietimo kortelėje užfiksuota, jog apie medicinos pagalbos poreikį policijos pareigūnai pranešė 2020 m. lapkričio 15 d. 19.44 val. Nurodytu adresu GMP atvyko 19.51 val. Atvykus GMP brigadai, vyras rastas gulintis kameroje ant grindų be gyvybės ženklų, jam pareigūnai darė krūtinės ląstos masažą, o 19.52 val. negavus teigiamo efekto, konstatuota mirtis. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020 m. lapkričio 17 d. išvados matyti, kad Z. B. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą kilpa. Į tai nurodo: kakle vienguba įstriža atvira stranguliacinė vaga, paliežuvio kaulo lūžis dešinėje, tamsus skystas kraujas širdies ertmėse ir kraujagyslėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas, taškinės kraujosruvos po epikardu. Z. B. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 prom. etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,79 prom. etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį neblaivumo laipsnį;

7.5.5. V. G. ir L. B. realiai ir intensyviai atliko darbines funkcijas laikotarpiu nuo 18.53 val. iki 19.03 val. Tai patvirtina ne tik vaizdo įrašų duomenys, bet ir liudytojais apklausti V. G., L. B., V. Ž., A. L., J. Š., M. K., policijos informacinės sistemos, Policijos registruojamų įvykių registro ir Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko išrašo duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjus laikino sulaikymo kameros vaizdo įrašus, matyti, kad Z. B. kūnas nebuvo suglebęs ar gulinčioje padėtyje, jo kūno poza stovima, smaugvirvės nesimatė, todėl periodiškai šį asmenį stebintiems pareigūnams nuotoliniu būdu 35 min. nekilo dėl to įtarimų ir prireikė laiko į tai sureaguoti. Nors Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatos nurodo, kad pareigūnas privalo užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar bejėgiškos būklės asmeniui (25 str. 1 d. 3 p.), tai nereiškia, kad pareigūnai, esant situacijai, kai pats asmuo savo valia atlieka tam tikrus veiksmus prieš save, to akivaizdžiai nedemonstruodamas ir dėl objektyvių priežasčių negalint nuspėti tokios neigiamus padarinius sukeliančios situacijos, bet kuriuo atveju dėl kito asmens pasirinkimu atliktų veiksmų ir laiku neužkirtus kelio kilusioms pasekmėms privalo atsakyti baudžiamosios teisės kontekste;

7.5.6. iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių vaizdo įrašų įvertinta Z. B. veiksmų seka, kuri neparodė jokių ženklų apie galimą savižudybę: jis nuo 14.45 val. iki 18.52 val. (administracinio sulaikymo metu bei būdamas sulaikymo patalpoje) vaikščioja periodiškai po kamerą, trumpais tarpais daužo duris, gestu kviečia ateiti pareigūnus ir rodo pirštu į kanalizacijos nubėgimą, sėdi ant suolo, rodo kumščiu į kamerą, šlapinasi, kažką kalba, atsigula prie durų ir rodo špygą į kamerą, ilgą laiką miega. Sulaikymo metu jis nesielgė nei agresyviai, nei depresyviai, nekalbėjo ir savo elgesiu nerodė ketinąs nusižudyti. Jo elgesys buvo kintantis ir ėjimas prie durų, kai ketino atlikti pasikorimo veiksmą, nebuvo kažkuo išsiskiriantis iš jo veiksmų sulaikymo metu. Nustatyta, kad jokiuose įvykio metu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo reglamentuojamas asmens stebėjimo periodiškumas, buvo nurodytas asmens stebėjimo pasirinkimas pagal jo veiksmus, elgseną, neblaivumo laipsnį. Aptartų aplinkybių kontekste pareigūnams nebuvo pagrindo Z. B. laikyti rizikingos grupės asmeniu bei imtis ypatingų ar išskirtinių jo stebėjimo priemonių.

8. Teismas, vertindamas atsakovo atstovo veiksmus, pažymėjo, kad Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eI3-3468-583/2021 ir Nr. I3-3509-386/2021 buvo įvertinti pareigūnių M. K. ir L. B. veiksmai dėl tarnybinių pareigų atlikimo, tačiau minėtose bylose nėra konstatuota, jog Z. B. nusižudė dėl šių pareigūnių netinkamo pareigų atlikimo, kad tarp jo savižudybės ir pareigūnių veiksmų yra priežastinis ryšys.

9. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra objektyvūs ir pakankami spręsti, jog, vykdydami periodinį sulaikytojo stebėjimą tik vaizdo priemonėmis, pareigūnai L. B. ir V. G. pareigybėse nurodytas funkcijas atliko tinkamai bei rūpestingai, o pakitusio Z. B. elgesio nepastebėjo dėl objektyvių priežasčių – pasirinkto Z. B. stebėjimo būdo, savo (pareigūnų) užimtumo vykdant kitas jiems tuo pačiu metu pavestas funkcijas, dėl nebuvimo realių galimybių sulaikytajam Z. B. pačiam atkreipti pareigūnų dėmesį ir su jais bendrauti nuotoliniu ar kontaktiniu būdu, todėl kilusių pasekmių – Z. B. savižudybės – nebuvo galima išvengti.

10. Teismas nurodė, kad esamoje situacijoje, vertinant pareigūnų realų galėjimą pastebėti pakitusį Z. B. elgesį, be pačių pareigūnų užimtumo, svarbi ir galiojusi nuotolinio vaizdo stebėjimo tvarka, techninės bei fizinės galimybės bendrauti su stebimu asmeniu bei reali stebimo asmens galimybė atkreipti į save pareigūnų dėmesį. 2020 m. lapkričio 15 d. Z. B. patalpinus į Šilutės RPK laikino sulaikymo patalpą, jo periodinis stebėjimas buvo vykdomas tik nuotoliniu vaizdo stebėjimu. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatytą tvarką, nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. (ši tvarka pakeista Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-945 tik po 2020 m. lapkričio 15 d. įvykio) Šilutės RPK nebuvo vykdomas fizinis asmenų, esančių trumpalaikio sulaikymo kamerose, stebėjimas, tam nebuvo įrengtų papildomų patalpų, t. y. vykdomas sulaikytų asmenų stebėjimas fiksuojant tik vaizdą. Tik po Z. B. savižudybės sudarytos galimybės bendrauti nuotoliu su sulaikytuoju, įrengtas skambutis, kad sulaikytasis galėtų atkreipti į save pareigūnų dėmesį.

11. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog, patalpinus Z. B. į laikino sulaikymo kamerą, įgaliotas pareigūnas paėmė iš jo visus laikino sulaikymo patalpoje draudžiamus turėti daiktus, taip pat ir tokius, kuriais asmuo galėtų susižaloti. Rūbai, įskaitant marškinius, kurie šiuo atveju buvo panaudoti kaip smaugvirvė, nėra nei draudžiami, nei priskirtini prie daiktų, galinčių kelti pavojų sulaikytajam asmeniui.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad Z. B. sirgo (duomenys neskelbtini). Tačiau minėto fakto policijos pareigūnai nežinojo ir negalėjo numatyti, kad Z. B. neblaivumas gali būti tas faktorius, kuris paskatins jį elgtis neadekvačiai ir nusižudyti (pasikarti). Policijos įstatymo 24 straipsnis nesuteikia policijos pareigūnams teisės, o 25 straipsnis nenumato pareigos rinkti duomenis apie psichinę sveikatą asmens, sulaikyto dėl administracinio nusižengimo padarymo. Aplinkybė, jog sulaikytas asmuo turi neįgalumo pažymėjimą, nepaneigia minėtų policijos pareigūnų teisių ir pareigų, tiriant administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus). Teismas šiame kontekste akcentavo kiekvieno asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą bei paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad policijos pareigūnų veiksmai ar neveikimas nelėmė Z. B. mirties, todėl pareiškėjos nepatyrė turtinės ir neturtinės žalos dėl Tauragės AVPK kaltės. Atsiradusių padarinių priežastis buvo paties Z. B. veiksmai.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjų nurodytą turtinę žalą, nustatė, kad, pagal sąskaitą faktūrą, už laidojimo paslaugas 1 090 Eur sumokėjo J. B. Teismui pateikta sąskaita faktūra neįrodo, kad 1 090 Eur turtinė žala buvo padaryta P. A. B., nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jai priklausė piniginės lėšos, sumokėtos už laidojimo paslaugas. Be to, skunde nenurodyta, kokio dydžio laidojimo pašalpa buvo išmokėta P. A. B. dėl Z. B. mirties, bei nepateikti tai patvirtinantys dokumentai. Teismas konstatavo, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjų nurodytą neturtinę žalą, pažymėjo, kad pareiškėjos tik abstrakčiai nurodė, jog Z. B. mirtis joms sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Pareiškėjos nepagrindė šių savo argumentų ir visiškai neindividualizavo neigiamų pasekmių. Byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių matytųsi, kuo pareiškėjos grindžia neturtinę žalą ir kaip joms pasireiškė individualūs išgyvenimai, kokį poveikį jie turėjo pareiškėjų sveikatai, emocinei, psichologinei būklei.

16. Teismas pažymėjo, jog Z. B. tiesioginė gyvybės atėmimo priežastis buvo jo paties veiksmai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. B. niekur nedirbo, 2020 bei 2018 metais buvo baustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį administracinėmis nuobaudomis už tai, kad pasirodė viešoje vietoje neblaivus. Pažeidimų padarymo vieta buvo ne Z. B. gyvenamojoje teritorijoje, o Šilutės mieste. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Z. B. buvo įrašytas į psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabineto apskaitą, turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų dėl (duomenys neskelbtini). Byloje neįrodyta, kaip Z. B. prisidėjo ar būtų ateityje prisidėjęs prie savo motinos (pareiškėjos P. A. B.) priežiūros.

17. Teismas nurodė, kad nenustačius priežastinio ryšio tarp byloje konstatuotų Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų ir prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, plačiau nepasisakytina dėl žalos dydžio, nes žalos dydžio vertinimas tokiomis aplinkybėmis neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui. Teismas nusprendė, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas.

III. 18. Pareiškėjos P. A. B. ir R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundo reikalavimus.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas;

19.2. teismo išvada dėl priežastinio ryšio tarp Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų ir Z. B. savižudybės nebuvimo prieštarauja administracinėse bylose Nr. eI3-3468-583/2021 ir Nr. I3-3509-386/2021 padarytoms išvadoms. Minėtose bylose konstatuota, be kita ko, jog akivaizdu, kad pakankamai ilgą laiką nebuvo užtikrinta sulaikytojo stebėsena ir taip buvo sudaryta galimybė jam iš asmeninių drabužių pasidaryti savadarbę kilpą, ją pririšti prie trumpalaikio sulaikymo patalpos durų ir atimti sau gyvybę, o tai, kad V. G. buvo leidžiama dirbti kabinete, kuriame nėra visų priemonių, reikalingų užtikrinti tinkamą pareigūnų funkcijų atlikimą, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neigiamų pasekmių kilimu, nes, taip organizuojant darbą, nebuvo gali užtikrinti nuolatinio sulaikytojo stebėjimo;

19.3. byloje nėra ginčo, jog, neužtikrinus Z. B. saugumo sulaikymo kameroje, buvo pažeista pareiškėjoms artimo žmogaus gyvybė. Dėl tokios fundamentalios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas yra neįmanomas. Z. B. niekada nesukūrė savo šeimos, visą gyvenimą gyveno su pareiškėjomis (motina ir seserimi), todėl jų tarpusavio santykių glaudumo faktas yra akivaizdus.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Tauragės AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus (be kita ko, kad administracinėse bylose Nr. eI3-3468-583/2021 ir Nr. I3-3509-386/2021 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje), sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos iš esmės neginčija teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų reikalavimus dėl žalos atlyginimo, konstatuodamas, kad policijos pareigūnų veiksmai ar neveikimas nelėmė Z. B. mirties, todėl pareiškėjos nepatyrė turtinės ir neturtinės žalos dėl Tauragės AVPK kaltės. Iš dalies pritariant apeliacinio skundo argumentams, nėra pagrindo sutikti su tokia teismo išvada.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eI3-3468-583/2021 ir Nr. I3-3509-386/2021 buvo įvertinti pareigūnių veiksmai dėl tarnybinių pareigų atlikimo.

26. Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismas (byloje Nr. eI3-3468-583/2021) konstatavo, jog OVS pareigūnai privalo užtikrinti nuolatinį į policijos įstaigą pristatyto asmens stebėjimą su tikslu išvengti neigiamų pasekmių, įskaitant pristatyto asmens žalojimąsi. Pareiškėja (M. K.), eidama OVS skyriaus viršininkės pareigas, buvo atsakinga už tinkamą jai pavaldžių pareigūnų darbo organizavimą, koordinavimą, kontrolę, instruktavimą ir jų darbo trūkumų šalinimą. Nagrinėtoje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pripažinta, jog pareiškėja, būdama OVS viršininkė, neužtikrino tinkamo pareigūno darbo vietos aprūpinimo techninėmis priemonėmis, netinkamai koordinavo jai pavaldžių pareigūnų darbą, neįpareigojo jų daugiau tarpusavyje komunikuoti dėl aplinkybių, trukdančių tinkamai įvykdyti jiems pavestas funkcijas. Pareiškėja, žinodama, jog Šilalės PK esančiame OVS kabinete nėra visų priemonių, reikalingų užtikrinti tinkamą pareigūnų funkcijų atlikimą, leido pareigūnui dirbti Šilalės PK, o kaip ir anksčiau minėta, ši aplinkybė buvo taip pat tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neigiamų pasekmių kilimu, nes taip organizuojant darbą nebuvo galima užtikrinti nuolatinio sulaikytojo stebėjimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) netinkamai vykdė Tauragės AVPK OVS viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Tauragės AVPK viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 85-V-221, 6.17 punkte, 6.18 punkte ir 6.23 punkte nustatytas funkcijas ir tuo įvykdė tarnybinį nusižengimą, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. d. įsakymu Nr. 85-TE-261 pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda.

27. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (byloje Nr. I3-3509-386/2021) konstatuota, kad pareiškėja (L. B.) savo veiksmais (neveikimu) neužtikrino laikino sulaikymo patalpoje laikomo asmens apsaugos ir priežiūros, į policijos įstaigą pristatyto asmens teisių, taip pažeidė Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 6.9 ir 6.16 punktuose nustatytas funkcijas ir taip padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Pareiškėjos kaltė dėl padaryto nusižengimo yra nepakankamas rūpestingumas, pasireiškęs nenumatymu, jog, netinkamai atlikus Instrukcijoje ir pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas, laikino sulaikymo patalpoje laikomas asmuo pasikars.

28. Taigi, įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuoti ne tik neteisėti veiksmai, bet ir priežastinis ryšys tarp jų ir asmens žūties. Dėl netinkamo darbo organizavimo ir pareigų atlikimo nebuvo užtikrinta policijos įstaigoje laikomo asmens apsauga ir priežiūra (Policijos įstatymo 6 str. 1 d. 18 p.).

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala, patirta dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, taip pat atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį.

30. Šiuo aspektu pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018; kt.).

31. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010; kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisykle.

32. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

33. Netinkamai išsprendęs būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – klausimą, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir, vadovaudamasis aktualia praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-756/2018; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-731-968/2021), neišnagrinėjo neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo reikšmingų aspektų.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalį, kadangi nagrinėjamos bylos ginčo teisiniame santykyje nukentėjusiais asmenimis galėtų būti laikomos pareiškėjos. Be pagrindo pareiškėjai R. B. pritaikyta specialioji norma – CK 6.284 straipsnio 1 dalis, kadangi pareiškėja nepareiškė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.

35. Pažymėtina, kad administraciniame procese teismui skirtas aktyvus vaidmuo, todėl teismas privalo iškilus reikalui pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus arba juos išreikalauti (ABTĮ 56 str.). Nustatęs aplinkybes, kad reikalavimą pareiškė ne tas asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teisė ar jos dalis, teismas privalo išspręsti netinkamos ginčo šalies pakeitimo klausimą (ABTĮ 53 str.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisę, neatsižvelgė į reikšmingą teismų praktiką, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų P. A. B. ir R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė