2024-07-10 Nr. AB-10695-3-61-3-01643-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-07-10 Nr. AB-10695-3-61-3-01643-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovas) 2024 m. kovo 27 d. sprendimą Nr.(23.24-08)327-20879 (toliau – ir Sprendimas 1) ir įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo; 2) panaikinti atsakovo VMI 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr.(23.31-08)467-125283 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497“ (toliau – ir Sprendimas 2). Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo 2 vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-478-556/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01643-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovas) 2024 m. kovo 27 d. sprendimą Nr.(23.24-08)327-20879 (toliau – ir Sprendimas 1) ir įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo; 2) panaikinti atsakovo VMI 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr.(23.31-08)467-125283 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497“ (toliau – ir Sprendimas 2). Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo 2 vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
VMI 2024 m. kovo 27 d. sprendimu Nr.(23.24-08)327-20879 nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimo (GPM rinkliava 32 417,55 Eur, GPM bauda 3 430,39 Eur, GPM delspinigiai 17 988,39 Eur, GPM delspinigiai 0,44 Eur, PSD rinkliava 9 649,96 Eur, PSD bauda 965,29 Eur, PSD delspinigiai 5 293,54 Eur, PSD delspinigiai 3,93 Eur), o 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.(23.31-08)467-125283 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497“ nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto 69 389,98 Eur sumą.
Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentuojamas tuo, kad atsakovas 2024 m. gegužės 24 d. priėmė Sprendimą 2 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, kuriuo nurodė, kad jei pareiškėjas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos nesumoka prievolių ataskaitoje išvardintų sumų nurodytais įmokų kodais, nesumokėtos prievolės ar likusi nesumokėta jų dalis bus perduota antstoliui išieškoti iš pareiškėjo turto. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Šis butas yra įkeistas atsakovui pagal pirminę mokestinės nepriemokos sutartį, atsakovas jau kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo. Todėl iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje būtina sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, kitaip gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala – nesumokėjus 69 389,89 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimas priverstine tvarka bus nukreiptas į Butą, kuris bus parduotas, o patenkinus skundą susigrąžinti Butą iš trečiųjų asmenų – sąžiningų įgijėjų – įstatymas nenumato galimybių.
II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo R. Š. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr.(23.31-08)467-125283 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497“ vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl minėtos normos taikymo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad priverstinis nepriemokos išieškojimas iš Buto būtų prasidėjęs. Teismas taip pat nurodė, kad vien tik kreipimasis dėl vykdomojo įrašo nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo metu jau vyksta išieškojimas iš įkeisto turto. Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad bus parduotas pareiškėjui priklausantis Butas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad kils neatitaisoma žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų aplinkybių ar įrodymų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam kiltų neatitaisoma žala.
III. Pareiškėjas R. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti VMI 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr.(23.31-08)467-125283 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497“ vykdymą.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartyje išdėstyta pozicija, mano, kad vykdydamas Sprendimą 2, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 26-jį notaro biurą (toliau – ir Notaras), prašydamas patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą ir atlikti vykdomąjį įrašą. Notaras 2024 m. gegužės 17 d. pasirašė pranešimą Nr. S-104 (pranešimą pareiškėjas gavo 2024 m. birželio 3 d.), kuriuo nurodė pareiškėjui, kad per dvidešimt dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos nesumokėjus kreditoriui skolos tiesiogiai arba pavedimu į Vilniaus miesto 26-jo notaro biuro depozitinę sąskaitą ir nepranešus apie prievolės įvykdymą, bus atliktas vykdomasis įrašas. Pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Butas yra įkeistas atsakovui pagal pirminę mokestinės nepriemokos sutartį, todėl, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, priverstinis skolos išieškojimas jau prasidėjo, nes atsakovas 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.(23.31-08)467-125283 nurodė, kad pareiškėjui iki 2024 m. birželio 18 d. nesumokėjus atsakovui ar į notaro depozitinę sąskaitą 69 389,89 Eur, išieškojimas priverstine tvarka bus nukreiptas į pareiškėjo Butą, kuris bus parduotas. Teismui patenkinus patikslintą skundą, pareiškėjas, turėdamas teisę mokestinę prievolę sumokėti dalimis, liks be Buto.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr.(23.31-08)467-125283 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497“ vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje – pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam kiltų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, o jo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis dėl kurių reikėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad jo nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su Notaro atliktais veiksmais, patvirtina, kad išieškojimas bus nukreiptas į pareiškėjo Butą ir nepaisant to, kad bus patenkintas pareiškėjo patikslintas skundas, pareiškėjas liks be Buto.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Pareiškėjas siekia, jog būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr.(23.31-08)467-125283 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497“ vykdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Pareiškėjas mano, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, priverstinis mokestinės prievolės išieškojimas bus nukreiptas į jo Butą ir Butas bus parduotas, o jam palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje atveju jis negalės atstatyti pirminės padėties, nes Butas bus parduotas sąžiningiems įgijėjams.
Nors iš Notaro 2024 m. gegužės 17 d. pranešimo Nr. S-104 turinio ir VMI 2024 m. gegužės 2 d. rašto Nr. G-211 „Dėl hipotekos vykdomojo įrašo atlikimo“ turinio matyti, jog atsakovas inicijuoja veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kreiptis dėl priverstinio išieškojimo nukreipimo į pareiškėjo Butą, tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Kaip minėta, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pvz., pareiškėjas negrindė savo prašymo tuo, kad Butas yra vienintelis jo ir jo šeimos būstas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prieina išvados, kad pareiškėjas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Jis, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Pareiškėjui išaiškinama, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pareiškėjas pakartotinai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pateikiant šios priemonės taikymą pagrindžiančius įrodymus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius