Legislator Case Law & Legislation
baec15e9-e433-4c51-90ee-8a4c3b441dfe AI generated

baec15e9-e433-4c51-90ee-8a4c3b441dfe · Kauno apygardos teismas

Case Number baec15e9-e433-4c51-90ee-8a4c3b441dfe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 95 475 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas nuo 2002 m. liepos 25 d. iki 2005 m. sausio 14 d. buvo UAB „Neomeda“ vadovas, nuo 2005 m. sausio 11 d. iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. šios bendrovės likvidatorius. Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 21 d. nutartimi UAB „Neomeda“ iškelta bankroto byla, 2014 m. sausio 24 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, 2014 m. kovo 4 d. bendrovė išregistruota.

Legislator headnote

AI generated

baec15e9-e433-4c51-90ee-8a4c3b441dfe · Kauno apygardos teismas: Juridiniai faktai dėl tyčinio bankroto, iÅ¡vieÅ¡inta informacija VÄ® Registrų centre, patvirtina, kad jau tuo metu buvo vieÅ¡ai žinoma, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės negalimas dėl kaltų V. K. veiksmų, dėl kurių įmonė tapo nemoki. IeÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo dar 2007 metais, tačiau į teismÄ kreipėsi tik po septynių metų. Kadangi ieÅ¡kovas yra valstybinė institucija, kuriai keliami didesni rÅ«pestingumo reikalavimai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas 2014 metais kreipdamasis į teismÄ , praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ be svarbių priežasčių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1375-658/2015(Proceso Nr. 2-69-3-18521-2014-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 24.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. gegužės 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkaujanti), Nerijaus Meilučio (pranešėjas) ir RÅ«tos Palubinskaitės teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2421-945/2015 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 95 475 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas nuo 2002 m. liepos 25 d. iki 2005 m. sausio 14 d. buvo UAB „Neomeda“ vadovas, nuo 2005 m. sausio 11 d. iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. šios bendrovės likvidatorius. Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 21 d. nutartimi UAB „Neomeda“ iškelta bankroto byla, 2014 m. sausio 24 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, 2014 m. kovo 4 d. bendrovė išregistruota.

Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Neomeda“ įsiskolinimo VSDF biudžetui neturėjo, įsiskolinimas susidarė po 2006 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities VMI atlikto patikrinimo už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. Patikrinimo metu buvo paskaičiuota 31 825 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 63 650 Lt baudų. IeÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas 2007 m. kovo 7 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Neomeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu konstatavus, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ atsakovas vengė perduoti įmonės dokumentus, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, neorganizavo buhalterinės apskaitos, sudarydamas sÄ lygas iššvaistyti turtÄ , iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams.

Be to, atsakovui iÅ¡ bendrovės kasos buvo iÅ¡mokėta 89 803,81 Lt suma, kuri sietina su darbo santykiais ir už jÄ mokėtini mokesčiai. Bankroto proceso metu buvo gauta 350 Lt pajamų už parduotÄ reikalavimo teisę, tačiau ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas net iÅ¡ dalies. Civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu taikytina CK 2.87 straipsnio 7 dalies, 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 27 651,47 Eur (95.475 Lt) žalos atlyginimÄ .

Teismas nustatė, kad UAB „Neomeda“ prievolė ieškovui, konstatuota Kauno apskrities VMI 2006 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktu ir 2007 m. sausio 8 d. sprendimu, bei susieta su aplinkybe, jog atsakovas be teisėto pagrindo išsimokėjo sau lėšas nesumokėdamas teisės aktuose nustatytų mokesčių, įskaitant įmokas į VSDF. Šie atsakovo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. nutartimi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377/2011.

PraÅ¡omai priteisti žalos sumai atitinkant ieÅ¡kovo bankroto byloje patvirtintÄ kreditorinį reikalavimÄ , bankroto proceso metu nepatenkinus net dalies kreditorinio reikalavimo, teismas sprendė, jog nėra abejonių dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , jog ginčas yra iÅ¡spręstas Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377/2011 ne tik nuteisus atsakovÄ už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos- didelės vertės jam patikėto turto pasisavinimas- padarymÄ , bet ir iÅ¡ dalies patenkinus UAB „Neomeda“ civilinį ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu ir priteisus bendrovei iÅ¡ atsakovo 92 587 Lt sumÄ , susietÄ su jo pasisavintų lėšų dydžiu.

Konstatavo, jog bendrovės civilinio ieÅ¡kinio patenkinimas nepaneigė mokestinio patikrinimo metu konstatuotų UAB „Neomeda“ prievolių valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetams, po nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo koreguojamas bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡as, jame su mokestinėms prievolėms prilygintomis sumomis iÅ¡liko tiek ieÅ¡kovas, tiek VMI. Pinigų pasisavinimas tapo ieÅ¡kovo reikalavimo teisės UAB „Neomeda“ atžvilgiu atsiradimo priežastimi, t.y.

Å¡iuo veiksmu buvo padaryta žala bendrovei (atsirado papildoma jos pareiga sumokėti mokesčius), o atsakovo veiksmai: lėšų iššvaistymas, buhalterinės apskaitos nevedimas, sÄ lygojo galimybių įvykdyti prievoles nebuvimÄ . Teismas konstatavo, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas buvo vienas iÅ¡ dviejų pagrindinių bendrovės kreditorių, aktyviai dalyvavęs bankroto procese, senaties termino eigos pradžios momentÄ siejo su momentu, kada ieÅ¡kovui turėjo tapti aiÅ¡ku, jog reikalavimas nebus patenkintas.

Teismas, sprendė, jog aplinkybė, kad skola faktiÅ¡kai nebus iÅ¡ieÅ¡kota galutinai paaiÅ¡kėjo tik 2013 m. spalio 4 d. perleidus reikalavimo teises į atsakovÄ už sumÄ , kurios nepakako net administravimo iÅ¡laidoms padengti, ir kreditoriams 2013 m. gruodžio 6 d. susirinkime patvirtinus administratoriaus pateiktÄ ataskaitÄ su atitinkamais duomenimis. Pažymėjo, kad iki Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio priėmimo net nebuvo aiÅ¡ku, kokio dydžio debitorinis reikalavimas atsakovo atžvilgiu bus patvirtintas.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuo kreditorių susirinkimų (2012 m. lapkričio 19 d., 2013 m. vasario 6 d. ir kt.), kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo pardavimo varžytynėse (t.y. vis dar egzistavo galimybė bendrovei iÅ¡siieÅ¡koti visÄ priteistÄ sumÄ ar bent ženkliÄ jos dalį), iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo taip pat nepraėjo trys metai. Aplinkybės, jog iÅ¡ atsakovo priteista suma, net ir jos visos iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju, nebÅ«tų buvusi pakankama visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, nelaikė reikÅ¡minga ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo aspektu, kadangi įstatymas nenumato galimybės vieningÄ kreditorinį reikalavimÄ skaidyti dalimis ir skirtingoms jo dalims taikyti skirtingas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo taisykles.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas 2014-10-06 kreipdamasis į teismÄ ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taikant sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ .

IeÅ¡kovas apie savo kreditorinį reikalavimÄ sužinojo 2007 metais, tačiau į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik 2014-11-06. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui tik 2013-12-06 tapo aiÅ¡ku, kad skola nebus grÄ Å¾inta prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. 2009-09-08 juridinių asmenų registre buvo įregistruotas praÅ¡ymas dėl bankrutavusios bendrovės teisinio statuso įregistravimo. TÄ pačiÄ dienÄ registre buvo įregistruotas praÅ¡ymas dėl pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Juridiniai faktai dėl tyčinio bankroto, iÅ¡vieÅ¡inta informacija VÄ® Registrų centre, patvirtina, kad jau tuo metu buvo vieÅ¡ai žinoma, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės negalimas dėl kaltų V. K. veiksmų, dėl kurių įmonė tapo nemoki. IeÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo dar 2007 metais, tačiau į teismÄ kreipėsi tik po septynių metų. Kadangi ieÅ¡kovas yra valstybinė institucija, kuriai keliami didesni rÅ«pestingumo reikalavimai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas 2014 metais kreipdamasis į teismÄ , praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ be svarbių priežasčių.

Todėl ieÅ¡kinys atmestinas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kinys atsakovui pareikÅ¡tas juridinio asmens vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės kreditoriui pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , jeigu joje pareikÅ¡tas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, tai pasibaigus bankroto bylai, iÅ¡lieka teisė kreiptis su reikalavimu dėl žalos atlyginimo į bankrutavusios juridinio valdymo organus sudariusius fizinius asmenis (2006-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad skola Fondo valdybos Kauno skyriui susidarė 2007 metais po Kauno apskrities VMI atlikto mokestinio patikrinimo, o ieÅ¡kovas reikalavimÄ pagrindiniam skolininkui pareiÅ¡kė bankroto byloje ir jis buvo patvirtintas 2007-03-07 Kauno apygardos teismo 2007-03-07 nutartimi, laikytina, kad ieÅ¡kovas dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. Remiantis CK 6.245 straipsnio 5 dalimi kreditorius, iki pareikÅ¡damas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikÅ¡ti reikalavimus pagrindiniam skolininkui.

IeÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). IeÅ¡kovui bankroto byloje pareiÅ¡kus reikalavimÄ bankrutuojančiai įmonei ieÅ¡kinio senaties terminas buvo nutrauktas, o Kauno apygardos teismui 2014-01-24 priėmus sprendimÄ dėl UAB „Neomeda“ veiklos pasibaigimo ir likvidavus įmonę dėl bankroto, ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo iÅ¡ naujo (CK 1.130 str. 3 d.). Kadangi ieÅ¡kinys Kauno apylinkės teisme pateiktas 2014-10-06, t. y. nepasibaigus įstatymo nustatytam ieÅ¡kinio senaties terminui, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jo eigÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia Å¡alių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas, taip pat apeliacinėje instancijoje. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama, neiÅ¡einant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama.

Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali bÅ«ti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apelianto nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribų ir negali, nesant tam teisinio pagrindo, jų peržengti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006).Nagrinėjamu atveju bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose bei patikrinama ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas yra grindžiamas iÅ¡imtinai tik netinkamu materialinių teisės normų, susijusių su ieÅ¡kinio senaties terminu aiÅ¡kinimu ir taikymu bei netinkamu įrodymų vertinimu, sÄ lygojusiu neteisingÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymÄ .

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, susijusios su civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimu, nėra ginčijamos. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ patikrina tik ieÅ¡kinio senaties termino taikymo aspektu, t.y. ar pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, yra pagrįsta ir teisėta, padaryta tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei teisingai pritaikius ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas.             IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 str. 2 d.), ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo.

IeÅ¡kovo Å¡ioje byloje pareikÅ¡tam reikalavimui atlyginti žalÄ , taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui atlyginti žalÄ pareikÅ¡ti, su kuo yra nesutinkama apeliaciniame skunde.             Nagrinėjamoje byloje kilęs ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimas (t. y. nuo kurio momento skaičiuotina ieÅ¡kinio senaties termino pradžia) reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ant jį priteisti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (bankrutavusios įmonės vadovo ir likvidatoriaus), t.y. iÅ¡ asmens, kurio neteisėti veiksmai sÄ lygojo ne tik kreditorinio reikalavimo atsiradimÄ , bet ir galimybės patenkinti šį reikalavimÄ bankroto proceso metu nebuvimÄ .             Sprendžiant dėl senaties terminÄ reglamentuojančių teisės normų ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje pareikÅ¡tam reikalavimui taikymo, atsižvelgtina ir į teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo nagrinėjamas ginčas, specifikÄ .

Minėta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo turtinę žalÄ , kurios dydis yra lygus bankroto byloje patvirtintam ir nepadengtam ieÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo dydžiui. UAB „Nomeda“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartimi buvo patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus 95 475 Lt kreditorinis reikalavimas (bankroto byla, II t., b.l. 59), kurį sudaro 31 825 Lt einamųjų įmokų bei 63 650 Lt baudų (bankroto byla, II t., b.l.

58) paskaičiuotų ir nesumokėtų už su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų (bankroto byla, II, t. b.l. 134, 139), t.y. nuo tų lėšų, už kurių pasisavinimÄ iÅ¡ UAB „Nomeda“ atsakovas pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Nomeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu (bankroto byla, II t., b.l. 185-188). Teisėjų kolegija nepritaria apelianto pozicijai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas sietinas su ieÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo patvirtinimu bankroto byloje ar su UAB „Nomeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu momentu, t.y. 2007 metais.             Teismų praktikoje yra pripažįstama iÅ¡ bendrųjų Civilinio kodekso nuostatų (CK 6.68 str.) iÅ¡plaukianti bankrutuojančios įmonės kreditorių teisė bankroto proceso metu pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos bankrutuojančiai bendrovei, padarytos akcininko ir (ar) vadovo atlyginimo, jei bankroto administratorius tokio reikalavimo nereiÅ¡kia.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismÄ su reikalavimu atlyginti žalÄ , padarytÄ Ä¯monės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles (Ä®monių bankroto įstatymo 35 str.) ir prieÅ¡tarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v.

N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011). Kita vertus, kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės dalyviams CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra ribojama, kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, o kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu.

Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieÅ¡kinio tenkinimui turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia tiek ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. UAB „Statybų kryptis“, V. G., A. J., bylos Nr. 3K-3-389/2014). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas neįrodinėja jam individualiai padarytos žalos, t.y., kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti bÅ«tent prieÅ¡ VSDFV Kauno skyrių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad atsakovui (įmonei) iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , jeigu joje pareikÅ¡tas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, tai pasibaigus bankroto bylai kreditoriui iÅ¡lieka teisė kreiptis su reikalavimu dėl žalos atlyginimo į bankrutavusio juridinio asmens valdymo organus sudariusius fizinius asmenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „ Alaja“ ir ko“ v.

K. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008), o bylÄ nagrinėjančiam teismui tenka spręsti, ar egzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygos dėl atsakovui pareikÅ¡to reikalavimo. 2013-10-01 įsigaliojo įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio, reglamentuojančio tyčinį bankrotÄ , pakeitimai, priimti 2013 04 18 įstatymu Nr. XII-237. Pagal naujai priimtÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalį, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalÄ dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali virÅ¡yti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl Å¡io (Å¡ių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir Å¡is kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui dėl žalos atlyginimo. 2013 04 18 įstatymo Nr. XII-237 13 straipsnyje numatyta, kad vykdant bankroto procesus, pradėtus iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, Å¡io įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda Å¡iam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus.

Taigi tiek UAB „Nomeda“ bankroto proceso metu, tiek ieÅ¡kovui pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teismui dėl žalos atlyginimo (2014-10-06), galiojo Ä®monių bankroto įstatymo nuostatos, nustatančios įmonės vadovo atsakomybę už neįvykdytas prievoles kreditoriams tyčinio bankroto atveju. Kaip matyti iÅ¡ minėtos įstatymo nuostatos, asmens, atsakingo už žalos atsiradimÄ , pareiga atlyginti žalÄ yra siejama su įmonės likvidavimu dėl bankroto, o atsakomybės apimtis apibrėžiama dėl Å¡io asmens kaltės neįvykdytos prievolės dydžiu, nevirÅ¡ijant bankroto proceso metu nepatenkinto reikalavimo dydžio.

Taigi įstatymas pareigos atlyginti žalÄ atsiradimo momento nesieja nei su kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nei su nutarties, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, priėmimo momentu. Tam, kad pagal Å¡iÄ normÄ kreditorius galėtų pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl žalos atlyginimo yra reikalinga Å¡ių įvykių sudėtis: bankrotas pripažintas tyčiniu, įmonė likviduota, o kreditoriaus reikalavimai nepatenkinti dėl asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti civilinę atsakomybę kaltės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalyje pavartotos sÄ vokos „likvidavus įmonę dėl bankroto“ negalima tapatinti su Ä®BÄ® 30 straipsnyje įtvirtintu vienu iÅ¡ bankroto proceso etapų – įmonės likvidavimu.

Visų pirma, teismui priėmus nutartį, kuria įmonė pripažįstama bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (ĮBĮ 30 str.) prasideda nemokios įmonės likvidavimo procedūra, t.y. organizuojamas įmonei priklausančio turto pardavimas, iš gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai ir t.t. (ĮBĮ 31 str.). Taigi likvidavimo proceso metu yra išparduodamas įmonei priklausantis turtas, bankroto proceso metu gautos lėšos paskirstomos kreditoriams ir atliekami kiti su įmonės likvidavimu susiję veiksmai.

Å iame bankroto proceso etape (jo eigoje) dar nėra galutinai aiÅ¡ku koks bus likvidavimo procedÅ«ros rezultatas, t.y. kokia apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Tik administratoriui užbaigus likvidavimo procedÅ«rÄ , t.y. pardavus visÄ Ä¯monei priklausiusį turtÄ , iÅ¡ gautų lėšų apmokėjus administravimo iÅ¡laidas, o likutį paskirsčius kreditoriniams reikalavimams tenkinti paaiÅ¡kėja, kokia konkrečiai apimtimi bus patenkinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimai. Tam, kad kreditorius galėtų pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalį, turi bÅ«ti aiÅ¡kus jo nepatenkinto kreditorinio reikalavimo dydis, kuris, kaip jau minėta paaiÅ¡kėja tik bankroto administratoriui užbaigus likvidavimo procedÅ«ras.

Antra, Ä®BÄ® 30 straipsnio pagrindu teismas priima nutartį taikyti įmonei likvidavimo procedÅ«rÄ , t.y. tik pradėti likvidavimo procesÄ . Tuo tarpu Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalyje pavartotas žodžių junginys „likvidavus įmonę dėl bankroto“ reiÅ¡kia likvidavimo procedÅ«ros užbaigimÄ , o ne pradėjimÄ . Pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , juridinis asmuo pasibaigia ne nuo sprendimo dėl juridinio asmens likvidavimo priėmimo, bet nuo juridinio asmens iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Likvidavus juridinį asmenį dėl bankroto, t.y. pasibaigus juridiniam asmeniui, pasibaigia ir Å¡io asmens prievolės prieÅ¡ kreditorius (CK 6.128 str. 3 d.). Atsižvelgiant iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalyje pavartota sÄ voka „likvidavus įmonę dėl bankroto“ reiÅ¡kia įmonės likvidavimo procedÅ«ros užbaigimÄ , t.y. sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimÄ ir likviduotos dėl bankroto įmonės iÅ¡registravimÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro (Ä®BÄ® 32 str. 4-6 dalys).

Nagrinėjamo klausimo kontekste atsižvelgtina ir į pasekmes, kurių siekiama Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, t.y. užtikrinti kreditorių interesų apsaugÄ nuo nesÄ Å¾iningų įmonės vadovų (dalyvių) veiksmų. Paprastai juridinio asmens savarankiÅ¡kumo principas lemia juridinio asmens savarankiÅ¡kÄ atsakomybę dalyvių, vadovų, t.y. juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – aspektu. Tačiau pasitaiko atvejų, kai juridinio asmens vardu veikiantys asmenys, prisidengdami savarankiÅ¡ka ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgiasi nesÄ Å¾iningai kreditorių atžvilgiu.

Dėl to, siekiant sutrukdyti nesÄ Å¾iningiems veiksmams, kurių tikslas – kreditorių pinigus perkelti sau ar kitaip pažeisti jų interesus piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiÅ¡ka ir ribota atsakomybe, įstatymas nustato vadovų ir dalyvių civilinę atsakomybę. Likvidavus skolininkÄ dėl bankroto, kreditoriaus teisės į kaltÄ jį dėl žalos padarymo asmenį iÅ¡saugojimas reiÅ¡kia bendrovės kreditoriaus teisių apsaugÄ , kreditoriaus subjektinių teisių realumÄ ir praktinį užtikrinimÄ .

Įmonei (skolininkui) tapus nemokiai ir bankrutavus, vienintelė galimybė kreditoriui apsaugoti savo interesus (jei jie nebuvo patenkinti bankroto byloje) yra grindžiama įmonės valdymo organus sudariusių asmenų fiduciarinių pareigų pačiai įmonei, jos akcininkams ir kreditoriams pažeidimu, nes bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Taigi civilinės atsakomybės taikymo galimybė įmonės valdymo organus sudarantiems asmenims atsiranda, jeigu pati įmonė dėl jos valdymo organus sudarančių asmenų priimamų neteisėtų sprendimų ir/ar atliktų neteisėtų veiksmų nebegali įvykdyti prievolių kreditoriams.

Pažymėtina, kad dar nesant specialios įstatyme įtvirtintos normos dėl kreditoriaus, kurio reikalavimai nebuvo patenkinti tyčinio bankroto proceso metu, teisės pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo įmonės valdymo organams, teismų praktikoje jau buvo suformuota teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklė pagal kuriÄ , tokiam reikalavimui ieÅ¡kinio senaties termino pradžia buvo susieta bÅ«tent su įmonės iÅ¡registravimu iÅ¡ juridinių asmenų registro, t.y. su juridinio asmens pabaiga, kaip momentu, nuo kurio tampa aiÅ¡ku, kad prievolė nebus įvykdyta (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012).             Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl UAB „Nomeda“ pabaigos priimtas 2014-01-24 (bankroto byla, III t., b.l. 86), įmonė iÅ¡ juridinių asmenų registro iÅ¡registruota 2014-03-04.

IeÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2014-10-06, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi nepraleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino, pripažintina pagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio pradžios momentÄ susiejo su ieÅ¡kovo sužinojimu, kad jo reikalavimas nebus patenkintas, t.y. su 2013-10-04 sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi bei su administratoriaus ataskaitos patvirtinimu 2013-12-06 kreditorių susirinkime, t.y. ieÅ¡kinio senatį skaičiavo palankiau atsakovui (apeliantui).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuo Å¡io, pirmosios instancijos teismo nurodyto momento, ieÅ¡kovas galėjo numanyti apie galimai bÅ«simÄ jo teisių pažeidimÄ , t.y. kad jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas. Tačiau toks asmens suvokimas apie tai, kad nepasikeitus situacijai, t.y. bankroto proceso metu nesugeneravus papildomų pajamų ir dėl bankroto proceso pasibaigus juridiniam asmeniui, jo kreditorinis reikalavimas nebus patenkintas nesudaro pagrindo nuo Å¡io momento skaičiuoti ieÅ¡kinio senatį, kadangi ieÅ¡kovas dar nebuvo įgijęs teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ bankrutavusio juridinio asmens buvusių valdymo organų.             Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo iÅ¡sakytai poezijai, kad ieÅ¡kovui bankroto byloje pareiÅ¡kus reikalavimÄ bankrutuojančiai įmonei, ieÅ¡kinio senaties terminas buvo nutrauktas, o Kauno apygardos teismui 2014-01-24 priėmus sprendimÄ dėl UAB „Neomeda“ veiklos pasibaigimo ir likvidavus įmonę dėl bankroto, ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo iÅ¡ naujo.

CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka. Nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti; kai ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei iÅ¡ ginčo teisinio santykio galima pareikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ (CK 1.130 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimas bankroto byloje įmonei ieÅ¡kinio senaties nutraukimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu nėra tapatus ir sukeliantis tokias pačias teisines pasekmes kaip ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įmonės vadovui dėl žalos, padarytos jo neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Å iuo atveju skiriasi ne tik subjektai, kuriems taikoma civilinė atsakomybė, bet ir reikalavimo pagrindai. UAB „Neomeda“ bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrindas – nesumokėtos įstatyme nustatyto dydžio įmokos į biudžetÄ ir dėl Å¡ios pareigos neįvykdymo priskaičiuotos netesybos.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos neteisėtais įmonės valdymo organo veiksmais, atlyginimo. Pareiga padengti įsiskolinimÄ ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ atsiranda visiÅ¡kai kitais pagrindais ir ne kiekvienas pareigos padengti įsiskolinimÄ neįvykdymas transformuojasi į pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Tik įmonei neįvykdžius pareigos padengti įskolinimÄ dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų – atsirado įmonės vadovo pareiga, atlyginti jo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ kreditoriui.

Kaip jau buvo minėta, reikalavimui dėl žalos, padarytos įmonės valdymo organo veiksmais atlyginimo, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo pagrindinio skolininko, t.y. juridinio asmens iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro, o kol nėra prasidėjusi ieÅ¡kinio senaties termino eiga, ji apskritai negali nutrÅ«kti.Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam reikalavimui taikymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                     Jolita Cirulienė Nerijus Meilutis RÅ«ta Palubinskaitė