bad2fc3d-e671-4eee-a998-780ea1cf3a65 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1231-912/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13352-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. J., J.

M., S. L., L. V. (L. V.), A. P. ir atsakovės 424–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. J., J. M., S. L., L. V., A. P. ieškinį atsakovei 424–ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1.

Ieškovai prašė teismo:

1) pripažinti atsakovės 2018 m. vasario 13 d. visuotinį narių susirinkimÄ ir jame priimtus sprendimus neteisėtais bei negaliojančiais nuo jų priėmimo momento;

2) pripažinti atsakovės 2018 m. balandžio 25 d. įgaliotinių susirinkimÄ ir jame priimtus sprendimus neteisėtais bei negaliojančiais nuo jų priėmimo momento;

3) pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieÅ¡kovės A. J. teisę gauti informacijÄ apie bendrijos veiklÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys grindžiamas tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: 1.1. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2018 m. vasario 13 d. suÅ¡auktas atsakovės narių visuotinis susirinkimas. Jį organizavo atsakovės primininkas J. V., kurio iÅ¡rinkimas pirmininku 2016 m. vasario 25 d. susirinkime pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018). 1.2. IeÅ¡kovė 2018 m. kovo 1 d. paprašė, kad atsakovės pirmininkas pateiktų informacijÄ apie bendrijÄ , taip pat ir atsakovės narių 2018 m. vasario 13 d. visuotinio susirinkimo protokolÄ .

Atsakovės pirmininkas 2018 m. kovo 20 d. atsakymu atsisakė pateikti informacijÄ , todėl ieÅ¡kovai priversti kreiptis į teismÄ . Padavus ieÅ¡kinį teisme, paaiÅ¡kėjo, kad 2018 m. balandžio 25 d. įvyko įgaliotinių susirinkimas ir priimti neteisėti sprendimai. 1.3. Organizuojant 2018 m. vasario 13 d. visuotinį narių susirinkimÄ , nesilaikyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas), atsakovės įstatų nuostatų.

Apie susirinkimÄ atsakovės nariai informuojami raÅ¡tu (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, atsakovės įstatų 84 punkte). Ä®statyme ir įstatuose nenustatyta, kad informavimui raÅ¡tu prilyginamas skelbimų pakabinimas ar elektroninių laiÅ¡kų siuntimas. Prie susirinkimo protokolo pridėtas pirmininko nurodymas buhalterei iÅ¡siųsti praneÅ¡imus apie visuotinį susirinkimÄ elektroniniu paÅ¡tu (nurodytas taip pat ir iÅ¡siuntimo laikas). Tai – keistas dokumentas. Kai kuriems bendrijos nariams praneÅ¡imai apie visuotinį susirinkimÄ iÅ¡siųsti praleidus įstatyme nustatytÄ 14 dienų terminÄ (t. y. praneÅ¡ti apie susirinkimÄ ne vėliau kaip likus 14 dienų iki susirinkimo).

IeÅ¡kovams nepraneÅ¡ta apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ Ä¯statymuose nustatyta tvarka. Daug bendrijos narių negalėjo susipažinti su Å¡aukiamų susirinkimų darbotvarke. Tik 45 nariams raÅ¡tu praneÅ¡ta apie susirinkimÄ . (tai atitinka 28 proc. visų bendrijos narių). Dėl to 2018 m. vasario 13 d. susirinkimas ir jame priimti sprendimai neteisėti ir negaliojantys. 1.4. Vilniaus miesto apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendime konstatavo, kad 2016 m. vasario 25 d. susirinkime balsavimo teisę turėjo 178 bendrijos nariai (civilinė byla Nr. e2A-286-614/2018).

Atsakovės visuotinio narių susirinkimo 2018 m. vasario 13 d. protokole įraÅ¡yta, kad bendrijoje yra 157 nariai. NeaiÅ¡ku, kur dingo 21 narys. Dalyvavusių 2018 m. vasario 13 d. susirinkime bendrijos narių sÄ raÅ¡e daug neaiÅ¡kumų. SÄ raÅ¡e Nr. 127 įraÅ¡yta V. S. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ankstinė nuomonė raÅ¡tu, bet iÅ¡ankstinės nuomonės pareiÅ¡kimo raÅ¡tu biuletenyje įraÅ¡yta kita pavardė – V. P. (duomenys neskelbtini). SÄ raÅ¡e Nr. 61 įraÅ¡yta K. L. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ankstinė nuomonė raÅ¡tu, bet iÅ¡ankstinės nuomonės pareiÅ¡kimo raÅ¡tu biuletenyje įraÅ¡ytas kitas asmuo – K.

S. (duomenys neskelbtini). SÄ raÅ¡e nurodyta, kad V. P. turi 3 balsus, du iÅ¡ jų pagal įgaliojimus (duomenys neskelbtini), bet nenurodyta, kas yra (duomenys neskelbtini) boksų savininkai ir bendrijos nariai, prie protokolo nepridėti įgaliojimai. Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 dalies. 1.5. Bendrijos įgaliotiniai turėjo bÅ«ti renkami atskiruose garažo dalių susirinkimuose, bet ne visuotiniame susirinkime. Tik tų dalių bendrijos nariai galėjo balsuoti už savo įgaliotinius. Visi bendrijos nariai negalėjo iÅ¡rinkti įgaliotinių visiems nariams.

Nebus galima atÅ¡aukti taip iÅ¡rinktų įgaliotinių Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3, 6 dalių (įgaliotiniai iÅ¡renkami daugiabučio namo dalies (korpuso sekcijos) bendrijos narių susirinkimuose 4 metų laikotarpiui; įgaliotinis praranda pasitikėjimÄ ir yra atÅ¡auktas, jeigu už jo atÅ¡aukimÄ atitinkamos daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijos narių susirinkime pasisakė daugiau kaip pusė visų jo atstovautų bendrijos narių). Negalima iÅ¡ anksto balsuoti raÅ¡tu renkant įgaliotinius.

IÅ¡ankstinis balsavimas raÅ¡tu galimas tik visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose. Ä®galiotinių kandidatÅ«ros keliamos susirinkime, todėl iÅ¡ anksto raÅ¡tu balsavusieji negali žinoti visų kandidatų ir rinktis iÅ¡ jų. Ä®statyme nenustatyta, kad įgaliotiniai gali bÅ«ti renkami pagal sÄ raÅ¡us. Tai neteisėta. Turi bÅ«ti keliamos atskiros įgaliotinių kandidatÅ«ros ir už kiekvienÄ atskirÄ kandidatÄ balsuojama. IÅ¡ iÅ¡ankstinių nuomonės raÅ¡tu pareiÅ¡kimų neaiÅ¡ku, už kokį kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡Ä balsuota, kokie kandidatai nurodyti.

Atsakovės primininkas sugalvojo dviejų etapų įgaliotinių rinkimo procedÅ«rÄ , pagal kuriÄ pirmiausia reikia patekti į kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡Ä . Dėl to pažeista ieÅ¡kovų A. J. ir J. M. teisė kandidatuoti į bendrijos narių įgaliotinius, nes susirinkime balsuota tik dėl jų įtraukimo į kandidatų sÄ raÅ¡Ä . Susirinkime įgaliotiniu iÅ¡rinktas A. D., bet jis nėra bendrijos narys, todėl negalėjo bÅ«ti renkamas įgaliotiniu (Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis; atsakovės įstatų 40 punktas). 1.6.

Bendrijos nariai negalėjo ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo susipažinti su atsakovės veiklos metine ataskaita. Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies. Susirinkime balsuota bendrijos pirmininko darbÄ Ä¯vertinti teigiamai. Nurodyto klausimo nebuvo susirinkimo darbotvarkėje, todėl jis negalėjo bÅ«ti svarstomas. IÅ¡ anksto balsavusieji nepasisakė dėl aptariamo klausimo, bet jų balsai priskaičiuoti prie balsavusiųjų „už“ pritarimÄ pirmininko darbui.

Susirinkime balsuoti pateikti du alternatyvÅ«s atsakovės pajamų ir iÅ¡laidų projektai. IÅ¡ anksto raÅ¡tu balsavusieji balsavo už vienÄ projektÄ . NeaiÅ¡ku, kaip paskirstyti iÅ¡ anksto raÅ¡tu balsavusiųjų balsai, t. y. pirmajam ar antrajam projektui. 1.7. Ä®mokų mokėjimo tvarkos ir delspinigių nustatymo klausimo nebuvo atsakovės narių susirinkimo darbotvarkėje, todėl Å¡iuo klausimu negalėjo bÅ«ti balsuojama. Nurodytu klausimu nebalsavo taip pat ir iÅ¡ anksto raÅ¡tu balsavusieji. Delspinigiai gali bÅ«ti nustatomi įstatymų, sutartimi arba teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Delspinigiai negali bÅ«ti nustatomi bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Delspinigių dydis neįprastai didelis (0,07 proc.). 1.8. Susirinkimo sprendimas iÅ¡rinkti ginčų komisijos narius neteisėtas, nes Å¡ie nariai rinkti balsuojant dėl iÅ¡ anksto parengtÄ kandidatų į ginčų komisijos narių sÄ raÅ¡o, bet ne dėl atskirų kandidatų. Ä®statyme nenustatyta, kad ginčų komisijos nariai renkami pagal sÄ raÅ¡us. Turi bÅ«ti keliamos atskiros ginčų komisijos narių kandidatÅ«ros ir balsuojama už kiekvienÄ atskirÄ kandidatÄ .

NeaiÅ¡ku, už kokį sÄ raÅ¡Ä balsuota iÅ¡ankstiniuose nuomonės raÅ¡tu pareiÅ¡kimuose. 1.9. Pažeista ieÅ¡kovės A. J. teisė gauti informacijÄ apie bendrijos veiklÄ ir valdymÄ . Atsakovės pirmininkas 2018 m. balandžio 20 d. atsakyme sutiko pateikti ieÅ¡kovei informacijÄ , jeigu ieÅ¡kovė įvykdys nepagrįstus reikalavimus, t. y. jeigu ieÅ¡kovė:

1) atvyks nustatytu laiku į bendrijos sargų patalpÄ ;

2) sumokės be pagrindo paskaičiuotus delspinigius;

3) leis atlikti garažo bokso elektros skaitiklio patikrÄ . Ä®statyme nenustatyta sÄ lygų bendrijos nariui gauti informacijÄ . Atsakovės pirmininkas neteisingai nurodė, kad 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo protokolas pakabintas bendrijos skelbimų lentoje. Nuvykus susipažinti, lentoje nebuvo protokolo. Bendrijos narys taip pat turi teisę gauti bendrijos dokumentų kopijas. 1.10. Pripažinus įgaliotinių iÅ¡rinkimÄ neteisėtu, visi įgaliotinių priimti sprendimai ipso jure tampa neteisėtais. Nebuvo Å¡auktas atsakovės narių visuotinis susirinkimas, kuriame bÅ«tų sprendžiami bendrijos pirmininko iÅ¡rinkimo ir bendrijos 2015 metų finansinės ataskaitos, 2016 metų pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo klausimai.

Dėl to įgaliotinių susirinkimas negalėjo spręsti nurodytų klausimų (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Atsakovės įstatuose nenustatyta, kad įgaliotiniai turi teisę rinkti bendrijos pirmininkÄ , tvirtinti finansinę atskaitomybę, pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matÄ (atsakovės įstatų 25.2 punktas). 1.11. Nė vienas iÅ¡ įgaliotinių nesikreipė ieÅ¡kovus dėl jų valios įgaliotinių susirinkime spręstais klausimais. Ä®galiotiniai balsavo neiÅ¡siaiÅ¡kinę bendrijos narių valios.

Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies (įgaliotinis atstovauja jį iÅ¡rinkusių bendrijos narių interesams. Ä®galiotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu konkrečiu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų bendrijos narių valiÄ , pareikÅ¡tÄ iÅ¡ anksto raÅ¡tu arba kita forma). 1.12. Bendrijos lėšų panaudojimo klausimai priskirti iÅ¡imtinei bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9–12 punktai).

Dėl to įgaliotinių susirinkimas negalėjo nagrinėti klausimo dėl bendrijos lėšų panaudojimo advokato paslaugoms apmokėti, prieš tai šio klausimo jo neteikus atsakovės narių visuotiniam susirinkimui. Įgaliotinių sprendimas bendrijos lėšas naudoti advokato paslaugoms apmokėti prieštarauja Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, pagal kurį bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų.

2. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 2.1. Bendrijos nariu gali bÅ«ti tik nuosavybės teise butÄ ir (ar) kitÄ patalpÄ valdantis asmuo. IeÅ¡kovas A. V. neturi nuosavybės teise turto pastate Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ankščiau jam nuosavybės teise garažas (boksas) Vilniuje (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 29 d. dovanojimo sutartimi perleistas L. V. (L. V.). IeÅ¡kovas J. M. taip pat nėra garažo (bokso) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas.

Nurodytos patalpos savininkas yra I. B. (I. B.). Du ieÅ¡kovai nėra bendrijos nariai, todėl jie netinkami ir turėtų bÅ«ti pakeisti tinkamais ieÅ¡kovais. 2.2. PraneÅ¡imai ir visa su Å¡aukiamu susirinkimu susijusi informacija bendrijos nariams pateikta keliomis formomis: skelbimų lentoje – skelbimai apie susirinkimÄ ir apie galimybę pasiraÅ¡ytinai priimti praneÅ¡imus; garažo sargams perduoti praneÅ¡imo gavimo pasiraÅ¡ytinai dokumentai ir susirinkimo darbotvarkė; iÅ¡siųsti praneÅ¡imai paprastu ir elektroniniu paÅ¡tu.

Rašytinė informacija gali būti siunčiama (pateikiama) įvairiomis jos pateikimo formomis, t. y. siunčiant paštu, elektroniniu paštu, faksu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-236/2016). Prie kiekvieno siunčiamo elektroninio laiško pridėtas pranešimo tekstas, nurodyta šaukiamo susirinkimo data, vieta ir darbotvarke. Nemažai elektroniniais laiškais informuotų narių dalyvavo susirinkime. 2.3.

Atsiliepime nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 80 narių. IÅ¡ viso yra 157 narių. 11 garažų priklauso bendrijos nariams, kurie turi daugiau negu vienÄ garaÅ¾Ä . Jie susirinkime turi po vienÄ balsÄ , nepaisant turimų garažų skaičiaus (atsakovės įstatų 39 punktas). 20 garažų savininkų nėra bendrijos nariai. 2.4. Atsakovės nuomone, įgaliotiniai iÅ¡rinkti teisėtai. Pastatas, kuriame yra garažai, nesuskirstytas į sekcijas, dalis. Teisės aktuose neuždrausta balsuoti už renkamus įgaliotinius iÅ¡ anksto raÅ¡tu.

Ä®galiotiniai iÅ¡rinkti susirinkime. IeÅ¡kovai nesulaukė bendrijos narių palaikymo, todėl negalėjo bÅ«ti iÅ¡rinkti įgaliotiniais. Ä®galiotinių (kandidatų) sÄ raÅ¡as pateiktas su sprendimų projektais bendrijos nariams susipažinti. A. D. iÅ¡rinktas įgaliotiniu, nes turi tėvo (bokso savininko) įgaliojimÄ . Su bendrijos veiklos ataskaita buvo galima susipažinti. Ji parengta likus 15 dien7 iki susirinkimo. Kai kurie iÅ¡ anksto raÅ¡tu balsavusieji aiÅ¡kiai iÅ¡skyrė, už kokį sargų atlyginimo dydį balsavo (bendrijos nariai J.

M., V. V., D. L., L. J.). Alternatyvios pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos skyrėsi sargų atlyginimų dydžiu, todėl iÅ¡ anksto raÅ¡tu balsavusieji turėjo galimybę pasirinkti sÄ matos projektÄ . Bendrijos narių dauguma pritarė, kad bÅ«tų patvirtintas mažiau patvirtintas sargų atlyginimas (ne 400 Eur, bet 380 Eur). Dėl to nurodytas sprendimas nepažeidė bendrijos narių interesų. 2.5. Ä®mokų mokėjimo tvarka ir netesybų už pradelstus mokėjimus dydis įraÅ¡yti į pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matÄ .

Tai – iÅ¡vestiniai klausimai. Dėl to balsavusieji dėl sÄ matos projektÄ , balsavo taip pat ir dėl įmokų mokėjimo tvarkos bei netesybų dydžio. 2.6. Atsakovė niekada neribojo ieÅ¡kovės A. J. teisės gauti informacijÄ . Nurodyta ieÅ¡kovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Ji praÅ¡o pateikti susijusiÄ ir nesusijusiÄ su bendrijos veikla informacijÄ , nepaaiÅ¡kina tikslo, kodėl praÅ¡o informacijos. IeÅ¡kovė 2018 m. kovo 1 d. paprašė pateikti informacijÄ . Atsakovė 2018 m. kovo 20 d. atsakyme nurodė susipažinimo su informacija bÅ«dus ir tvarkÄ .

IeÅ¡kovė nepasinaudojo teise gauti informacijÄ . 2.7. Ä®galiotinių susirinkimo sprendimų galiojimo klausimas turėtų bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. balandžio 19 d. sprendimÄ , susidarė ekstraordinari situacija – atsakovė de jure liko be pirmininko, negaliojančiais tapo įgyvendinti sprendimai dėl 2016 metų pajamų-iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo bei 2015 metų privalomų metinių ataskaitų tvirtinimo. Sukurtas teisinis vakuumas.

IeÅ¡kovai nepagrindžia, kodėl 2018 m. balandžio 25 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimai neteisėti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino: 1) pripažino negaliojančius atsakovės visuotinio narių 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo sprendimÄ dėl įgaliotinių iÅ¡rinkimo;

2) pripažino negaliojančiais atsakovės įgaliotinių 2018 m. balandžio 25 d. susirinkimo sprendimus. Teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieÅ¡kovės A. J. teisę gauti informacijÄ apie bendrijos veiklÄ .

4. Dėl praneÅ¡imo apie bendrijos narių visuotinį susirinkimÄ . Pasisakydamas dėl atsakovės narių visuotinio susirinkimo, teismas nurodė, kad ginčijamame susirinkime svarstyta sÄ mata, todėl apie susirinkimÄ bendrijos nariai turėjo bÅ«ti informuoti raÅ¡tu (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis; atsakovės įstatų 30 punktas). Teismas sprendė, kad narių informavimas elektroniniu paÅ¡tu yra tinkamas informavimas raÅ¡tu. PraneÅ¡imo forma (elektroninis ar paprastas laiÅ¡kas) nereikÅ¡minga.

Ä®vertinęs, kad atsakovė sudarė laiÅ¡kų siuntimo komisijÄ , nurašė paÅ¡to ženklus (į bylÄ pateiktas nuraÅ¡ymo aktas), liudytojų (atsakovės buhalterės A. V. ir sargo A. S.) paaiÅ¡kinimus, jog jie rengė ir siuntė laiÅ¡kus paprastu paÅ¡tu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laiÅ¡kai su praneÅ¡imais apie susirinkimÄ iÅ¡siųsti bendrijos nariams. Teismas nustatė, kad elektroniniai laiÅ¡kai nariams iÅ¡siųsti viena diena vėliau negu likus 14 dienų iki susirinkimo (susirinkimas įvyko 2018 m. vasario 13 d., laiÅ¡kai iÅ¡siųsti 2018 m. sausio 30, 31 d.).

Teismas įvertino, kad 14 dienų terminas informuoti apie susirinkimÄ praleistas nedaug ir tai neturėjo įtakos susirikimo sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui. Apie susirinkimÄ 45 asmenys informuoti pasiraÅ¡ytinai, 45 nariams iÅ¡siųsti praneÅ¡imai paÅ¡tu, 67 nariams – elektroniniu paÅ¡tu. Tai atitinka Bendrijų įstatymo ir atsakovės įstatų 84 punkto nuostatas.

5. Teismas nustatė, kad yra 157 atsakovės nariai (188 – 11 – 20 = 157). IÅ¡ viso yra 188 garažo boksai. 11 boksų priklauso nariams, kurie turi daugiau negu vienÄ boksÄ . 20 boksų savininkai nėra bendrijos nariai. Susirinkime dalyvavo 80 dalyvių.

6. Dėl įgaliotinių rinkimo. Teismas nustatė, kad įmanoma garaÅ¾Ä skirstyti į dalis ar sekcijas, nes atsakovė parinko įgaliotinus, už kuriuos balsuota ginčijamame susirinkime, pagal tai, kurie įgaliotiniais bÅ«ti siÅ«lomi asmenys turi boksus. Teismas atmetė atsakovės argumentÄ , kad Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata, jog įgaliotinis atstovauja jį iÅ¡rinkusių bendrijos narių interesams, taikoma tik daugiabučių namų bendrijoms, bet netaikoma garažų bendrijoms.

7. Ä®raÅ¡ytų ir neįraÅ¡ytų į iÅ¡ anksto parengtÄ kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡Ä asmenų galimybės bÅ«ti iÅ¡rinktais įgaliotiniu iÅ¡ esmės skyrėsi, nes už pirmuosius galėjo balsuoti nuomonę raÅ¡tu pateikę bendrijos nariai (30 narių). Atsakovė nurodė, kad visi asmenys galėjo iki susirinkimo praÅ¡yti, kad nauji kandidatai bÅ«tų įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä . Atsakovė nepaaiÅ¡kino, kaip konkrečiai tai galėjo bÅ«ti padaryta. PraneÅ¡imai apie susirinkimÄ iÅ¡siųsti besibaigiant 14 dienų terminui ir net vėluojant. Dėl to apribotos nesančiųjų sÄ raÅ¡e galimybės, kad už juos bÅ«tų iÅ¡ anksto balsuojama.

8. Atsakovė neįrodė, kad iÅ¡ankstinėje nuomonėje buvo balsuojama bÅ«tent už tokį sÄ raÅ¡Ä , kuris nurodytas susirinkimo protokole. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tokiais argumentais. Liudytoja A. V. nurodė, kad į vokus dėjo praneÅ¡imus apie susirinkimÄ ir darbotvarkę. Nurodytuose dokumentuose nėra kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡o. IÅ¡ ankstinės nuomonės biuleteniuose nėra kandidatų pavardžių. Nėra įrodymų, kaip kandidatų sÄ raÅ¡as iÅ¡vieÅ¡intas iki susirinkimo. Vienas iÅ¡ iÅ¡rinktų įgaliotinių yra A. D.. Jis nėra bendrijos narys, todėl negali bÅ«ti įgaliotiniu (Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis).

9. Dėl veiklos ataskaitos ir iÅ¡laidų sÄ matos. Teismas sprendė, kad atsakovė be vėliau kaip likus 15 dienų iki susirinkimo parengė atsakovės veikos metinė ataskaitÄ ir jÄ vieÅ¡ai paskelbė. NurodytÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad atsakovės atstovas J. V. nurodė, jog 2018 m. sausio 30 d. skelbimų lentoje pakabino skelbimÄ , kas su bendrijos sprendimų projektais galim susipažinti sargų patalpoje. Liudytojai A. V. ir V. S. paaiÅ¡kino, kad skelbimų lentoje buvo paskelbta ataskaita. IeÅ¡kovai neįrodė, kad siekė susipažinti su nurodytais dokumentais.

10. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai ginčija iÅ¡laidų sÄ matÄ . Tai, kad iÅ¡ anksto balsavusiesiems pateiktas vienas sÄ matos projektas, o susirinkime balsuota už du projektus, nereiÅ¡kia, jog sÄ mata patvirtinta netinkamai. SÄ matose skyrėsi atlyginimo sargui dydis (380 Eur ir 400 Eur). RaÅ¡tu balsavusieji balsavo už sargo atlyginimo padidinimÄ iki 400 Eur, todėl jie pritarė taip pat ir 380 Eur atlyginimui. IeÅ¡kovai neginčijo sÄ matos turinio. Teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl susirinkimo sprendimo nustatyti delspinigių dydį, nes jiems netaikomas susirinkime nustatytas delspinigių dydis. IeÅ¡kovai įmokas moka pagal su bendrija sudarytas sutartis. Teismas nurodė, kad, renkant ginčų komisijÄ , nepažeisti ieÅ¡kovų interesai. IeÅ¡kovai nenurodė, jog nesutiko su ginčų komisijos narių kandidatÅ«romis, nepagrindė intereso rinkti komisijos narius ir bÅ«ti iÅ¡rinktais.

11. Konstatavus, kad buvo pažeista teisė, neprašant CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapginama pažeista teisė ir nesukuriami teisiniai padariniai. Dėl to nurodytas reikalavimas nėra nagrinėtinas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas ir bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

12. Dėl to, kad L. V. nėra bendrijos narys, jis nepraranda teisės kreiptis su ieškiniu dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo negaliojimo (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas). S. L. pritarė įgaliotinės pasirašytam ieškiniui., todėl pašalino abejones dėl jo valios pareikšti ieškinį (CK 2.133 straipsnis).

13. Teismas nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡alims, nes iÅ¡ trijų ieÅ¡kinio reikalavimų patenkino vienÄ visÄ reikalavimÄ (dėl įgaliotinių susirinkimo sprendimų panaikinimo), kitÄ reikalavimÄ â€“ iÅ¡ dalies (iÅ¡ bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų pripažino negaliojančiu tik sprendimÄ dėl įgaliotinų iÅ¡rinkimo), nutraukė bylos dalį dėl trečio reikalavimo (teisės gauti informacijÄ pripažinimo). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 14. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria:

1) negaliojančiu pripažintas atsakovės visuotinio narių 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo sprendimas dėl įgaliotinių išrinkimo;

2) negaliojančiais pripažinti atsakovės įgaliotinių 2018 m. balandžio 25 d. susirinkimo sprendimai, ir priimti naujÄ sprendimÄ bei dėl Å¡ios dalies atmesti ieÅ¡kinį. Atsakovė praÅ¡o palikti nepakeistÄ kitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Dėl ieÅ¡kovo S. L. tinkamumo bÅ«ti ieÅ¡kovu. IeÅ¡kinį nurodyto ieÅ¡kovo vardu pasirašė motina. Vėliau nurodytas ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė 2018 m. spalio 5 d.

įgaliojimÄ . NurodytÄ situacijÄ pirmosios instancijos teismas įvertino kaip tinkamÄ atstovavimÄ , kai atstovaujamasis vėliau patvirtina atstovo veiksmÄ (CK 2.133 straipsnis). Atsakovė nesutinka su tokia teismo pozicija, nes įgaliotojas negali pripažinti įgaliotinio veiksmų, kuriems atlikti nesiteikta ne tik įgaliojimo, bet taip pat ir nenustatyta įstatyme. Teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja CPK 56 straipsnio 1 daliai. IeÅ¡kovo S. L. motina nėra jo atstovė pagal įstatymÄ , taip pat ji neatitinka nė vieno iÅ¡ CPK 56 straipsnio 1 dalyje nustatytų atstovų pagal pavedimÄ kriterijų.

Dėl to nurodyto asmens motina neturėjo teisės pateikti ieÅ¡kinio. Taigi ieÅ¡kovai nesÄ Å¾iningi, nes suklaidino teismÄ dėl netinkamo ieÅ¡kovo S. L. atstovavimo, nuslėpė šį faktÄ , teikdami ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį. 14.2. Dėl ieÅ¡kovo L. V. tinkamumo bÅ«ti ieÅ¡kovu ir ieÅ¡kovų suinteresuotumo. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovas atkreipė teismo dėmesį į aplinkybę, kad pradinį ieÅ¡kinį pasirašė A. V., patikslintÄ ieÅ¡kinį – L.

V. ir kad tikėtina, jog Å¡ių asmenų vardu pasirašė tas pats asmuo. L. V. bendrijos nariu tapo tik 2018 m. birželio 25 d., todėl negalėjo žinoti apie aplinkybes, kaip priimti ginčijami sprendimai. Jis neinformavo bendrijos, kad 2017 m. kovo 29 d. įsigijo patalpas bendrijoje. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovas L. V. ginčijamų susirinkimų Å¡aukimo metu neturėjo subjektinių teisių, kurias siekia ginti ieÅ¡kiniu. 14.3. Nors ieÅ¡kovui A. P. praneÅ¡imas apie Å¡aukiamÄ bendrijos narių susirinkimÄ Ä¯teiktas pasiraÅ¡ytinai, jis susipažino su susirinkimo darbotvarke ir priedais, bet nedalyvavo susirinkime.

Vis dėlto nurodytas ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje skundžia susirinkimo suÅ¡aukimo teisėtumÄ . Taigi susidarė paradoksali situacija, kai ieÅ¡kinį pasiraÅ¡o asmuo, kuris įgyvendino teisę į informacijos apie Å¡aukiamÄ bendrijos narių susirinkimÄ gavimÄ , bet nerodė intereso dalyvauti susirinkime. Teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo ir nepripažino ieÅ¡kovų S. L., A. V., L. V. ir A. P. dalyvavimo teismo posėdyje bÅ«tinu. Tik du iÅ¡ penkių ieÅ¡kovų dalyvavo nagrinėjant bylÄ ir demonstravo suinteresuotumÄ bylos baigtimi (A.

J. ir J. M.). 14.4. Dėl bendrijos įgaliotinių išrinkimo teisėtumo. Vienas iš ginčijame bendrijos narių susirinkime priimtų nutarimų – tai ketverių metų kadencijai išrinkti trylika bendrijos įgaliotinių. Atsakovė nesutinka su teismo pozicija tiek, kiek teismas atmetė galimybę išrinkti įgaliotinius visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Teisė išrinkti bendrijos narių įgaliotinius nustatyta Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, atsakovės įstatų 41 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės įstatų 41 straipsnyje nustatytos įgaliotinių iÅ¡rinkimo tvarkos ir iÅ¡vadÄ apie netinkamÄ atsakovės įgaliotinių iÅ¡rinkimo tvarkÄ (t. y. juos iÅ¡rinkus visuotiniame bendrijos narių susirinkime) padarė vadovaudamasis Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi. Dėl to teismas paneigė atsakovės teisę patikslinti (ar pakeisti) Bendrijų įstatyme įtvirtinÄ Ä¯galiotinių iÅ¡rinkimo tvarkÄ . Negalima ir neleistina ignoruoti atsakovės įstatų. 14.5.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis yra imperatyvioji teisės norma. Atsakovės nuomone, nurodyta teisės norma neimperatyvioji, nes pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, bendrijos narių įgaliotiniu laikomas to paties pastato (ar jo dalies) bendrijos narių iÅ¡rinktas fizinis asmuo, įgaliotas atstovauti jį iÅ¡rinkusiems bendrijos nariams. 14.6. Atsakovės įstatuose įgyvendinta bendrijos teisė pasirinkti, koks organas renka bendrijos įgaliotinius, ir nuspręsta, kad tai daro visuotinis bendrijos narių susirinkimas.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad niekada nebuvo organizuojami ir rengiami atskiras patalpas, garažus ar boksus valdančių bendrijos narių susirinkimai, atsakovės įstatuose nenustatytos atskiros garažų ar boksų sekcijos ar dalys. 14.7. Tam, kad galėtų bÅ«ti įgyvendinama galimybė įgaliotinį rinkti atskiruose bendrijos valdomo pastato dalių (sekcijų ar korpusų) susirinkimuose, turėtų bÅ«ti tenkinamos Å¡ios sÄ lygos: 1) pastatas turėtų bÅ«ti suskirstytas į dalis, korpusus, sekcijas;

2) įgaliotinio rinkimo tvarka turėtų būti nustatyta bendrijos įstatuose;

3) įstatuose turėtų bÅ«ti nustatyta specialaus organo (dalinio susirinkimo) suÅ¡aukimo tvarka, kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka; 4) įgaliotinių susirinkimo tvarka turėtų bÅ«ti susiklosčiusi juridinio asmens veiklos praktikoje. IeÅ¡kovai nepagrindė nė vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių. 14.8. Ä®statymų leidėjas siekia užtikrinti tinkamÄ bendrijos narių atstovavimÄ renkant įgaliotinius, t. y. kad jie bÅ«tų iÅ¡rinkti laikantis proporcingumo principo. Atsakovė pagrindė, kad laikėsi nurodyto principo ginčijamu visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimu iÅ¡rinkus įgaliotinius.

Bendrijos įgaliotiniais iÅ¡rinkti bendrijos nariai, valdantys boksus, esančius skirtingose nekilnojamojo turto objekto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vietose. 4 kandidatai į bendrijos įgaliotinius valdo rÅ«syje esančius garažų boksus, 3 – pirmame aukÅ¡te, 2 – antrame, 4 – trečiame. Nurodyti kandidatai iÅ¡rinkti įgaliotiniais. 14.9. Ä®statymuose nereglamentuota, kokiu bÅ«du renkami įgaliotiniai – pagal iÅ¡ anksto parengtÄ sÄ raÅ¡Ä ar siÅ«lant kandidatus tiesiogiai susirinkime.

Ginčijamame atsakovės narių susirinkime įgaliotiniai rinkti pagal iÅ¡ anksto parengtÄ sÄ raÅ¡Ä . Atsakovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad skyrėsi galimybės bÅ«ti iÅ¡rinktiems įgaliotiniais asmenims, kurie įraÅ¡yti į iÅ¡ anksto parengtÄ sÄ raÅ¡Ä , ir kurie neįraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä (nes už pastaruosius nebuvo galima balsuoti iÅ¡ anksto raÅ¡tu). 14.10. RaÅ¡tu nuomonę iÅ¡sakę bendrijos nariai turėjo galimybę kelti savo kandidatÅ«ras į bendrijos įgaliotinius arba įvardyti kitÄ kandidatÄ , Visi pageidavusieji galėjo susipažinti su kandidatų į atsakovės įgaliotinius sÄ raÅ¡u sargų patalpoje.

IeÅ¡kovų nepateikė įrodymų, kad jiems užkirsta galimybė kelti savo kandidatÅ«ras į bendrijos įgaliotinius. IeÅ¡kovai A. J. ir J. M. visuotiniame bendrijos narių susirinkime iÅ¡kėlė savo kandidatÅ«ras, bet jų kandidatÅ«ras palaikė tik 8 ir 6 bendrijos nariai. 14.11. Atsakovė prie apeliacinio skundo pateikė 2018 m. lapkričio 19 d. pareiÅ¡kimÄ â€“ 26 raÅ¡tu balsavusių bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä . Jame pasiraÅ¡iusieji patvirtino, kad balsavo raÅ¡tu ir suprato, už kokius kandidatus į bendrijos įgaliotinius balsuoja.

Atsakovė praÅ¡o, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų nurodytÄ naujÄ Ä¯rodymÄ . 14.12. Bendrijos narių 2018 m. lapkričio 19 d. pareiÅ¡kimas paneigia taip pat ir kitÄ teismo iÅ¡vadÄ , kad neaiÅ¡ku, kaip iÅ¡ anksto balsuojantiems asmenims atskleistos kandidatų pavardės. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad kandidatų sÄ raÅ¡as visiems iÅ¡ anksto balsavusiems ar pasiraÅ¡ytinai su sprendimų projektais susipažinusiems bendrijos nariams pateiktas susipažinti sargų patalpoje.

Su nurodytu sÄ raÅ¡u susipažino 45 bendrijos nariai (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 6 – įteikimo pasiraÅ¡ytinai sÄ raÅ¡as). Nė vienas iÅ¡ sargų patalpoje su dokumentais susipažinusių 45 bendrijos narių neiÅ¡reiÅ¡kė pretenzijų dėl jiems neatskleisto ar netinkamai atskleisto kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡o. 14.13. Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad praneÅ¡ime apie susirinkimÄ nėra informacijos apie tai, kur galima susipažinti su įgaliotinių sÄ raÅ¡u.

Nuo pat bendrijos įsteigimo pradžios nariams žinoma, kad susipažinimo su dokumentais ar informacija, susijusia su Å¡aukiamais visuotiniais bendrijos narių susirinkimais ar bendrijos veikla, vieta yra atsakovės sargų patalpa. PraneÅ¡ime apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ nurodyta, kad su bendrijos pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos projektu galima susipažinti sargų patalpoje. Taigi, nurodyta, kur nariai gali susipažinti su svarbiausiu dokumentu, pagrįsta manyti, kad toje pačioje vietoje galima susipažinti taip pat ir su kita informacija. 14.14.

IeÅ¡kovai neįrodė aplinkybės, kad iÅ¡ anksto balsavusieji raÅ¡tu balsavo už kitÄ kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡Ä negu nurodytas susirinkimo protokole. Dėl to teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad iÅ¡ankstinėje nuomonėje buvo balsuojama bÅ«tent už tokį sÄ raÅ¡Ä , kuris nurodytas protokole. 30 raÅ¡tu balsavusiųjų pritarė 4–ajam darbotvarkės klausimui, kuris suformuluotas taip: „PRITARIU, NEPRITARIU (pabraukti) kandidatų į bendrijos įgaliotinius sÄ raÅ¡ui“. 14.15.

IeÅ¡kovai tokiais pat pagrindais ginčijo ne tik įgaliotinių iÅ¡rinkimÄ , bet taip pat ir ginčų komisijos iÅ¡rinkimÄ . Pirmosios instancijos teismas ginčų komisijos iÅ¡rinkimÄ pripažino teisėtu, bet, tokia pat tvarka balsavus dėl įgaliotinių, jų iÅ¡rinkimÄ pripažino neteisėtu. Tai – paradoksali situacija. 14.16. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimÄ naikinti atsakovės narių susirinkimo sprendimÄ dėl įgaliotinių iÅ¡rinkimo, tai tiesiogiai nulėmė įgaliotinių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimÄ .

Liko neįvertintos aplinkybės, kurioms esant įgaliotiniai buvo priversti skubiai priimti 2018 m. balandžio 25 d. sprendimus. Ä®galiotinių susirinkimas priėmė sprendimus ne įprastiniais veiklos klausimais, bet patvirtino 2016 metų planuojamÄ atsakovės pajamų-iÅ¡laidų sÄ matÄ ir 2015 metų metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Be nurodytų sprendimų bendrija de jure negalėjo veikti, todėl bÅ«tų likviduota. 14.17. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teismas nepagrįstai atsisakė paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė mano, kad visi ieškinio reikalavimai nepagrįsti, todėl visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovų. Vertindama teismo patenkintus ieškinio reikalavimus, atsakovė pabrėžia, kad, nepaisant to, jog ieškinyje nurodyti tik trys reikalavimai, ieškovai ginčijo 9 atsakovės veiksmus:

1) teisės normų, reglamentuojančių bendrijos visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ pažeidimas;

2) kvorumo bendrijos narių susirinkime nebuvimas;

3) teisės normų, reglamentuojančių įgaliotinių iÅ¡rinkimÄ , pažeidimas;

4) bendrijos nario teisės iš anksto susipažinti su bendrijos metine veiklos ataskaita pažeidimas;

5) bendrijos pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo tvarkos pažeidimas;

6) įmokų mokėjimo tvarkos ir delspinigių nustatymo tvarkos pažeidimas;

7) ginčų komisijos rinkimo tvarkos pažeidimas;

8) bendrijos nario teisės gauti informacijÄ apie bendrijos veiklÄ pažeidimas; 9) bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimų nuginčijimas. 14.18. Teismas atmetė septynis ieÅ¡kovų reikalavimus (reikalavimai Nr. 1, 2, 4–8), o patenkino du (reikalavimai Nr. 3 ir 9). 7 iÅ¡ 9 reikalavimai yra 77,77 proc., 2 reikalavimai – 22,22 proc. Apelianto įsitikinimu, bÅ«tent tokia proporcija teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai A. J., J. M., S. L., L. V., A. P. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Dėl imperatyviųjų teisės normų, kuriose reglamentuotas įgaliotinių iÅ¡rinkimas, pažeidimo. Atsakovė bando ginčyti imperatyviųjų teisės normų pažeidimÄ remdamasi įgaliotinių rinkimo praktika, apie kuriÄ nepateikta įrodymų.

Bendrijoje nebuvo tokios praktikos. Jeigu ji bÅ«tų buvusi, tai ji bÅ«tų ydinga. 15.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡rinkti įgaliotiniai. Renkant įgaliotinius, buvo neaiÅ¡ku, už kokį įgaliotinių sÄ raÅ¡Ä balsavo iÅ¡ anksto nuomonę pateikusieji. Atsakovės atstovas nepaaiÅ¡kino, kaip buvo galima įraÅ¡yti naujus asmenis į iÅ¡ anksto parengtÄ kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡Ä .

PraneÅ¡imai apie narių susirinkimÄ iÅ¡siųsti besibaigiant 14 dienų terminui iki susirinkimo ir netgi vėluojant. PraneÅ¡ime apie susirinkimÄ nėra informacijos apie tai, kur galima susipažinti su įgaliotiniu sÄ raÅ¡u. 15.3. Pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, įgaliotiniai turėjo bÅ«ti renkami atskiruose garažo dalių susirinkimuose, bet ne visuotiniame narių susirinkime. Tik tų dalių bendrijos nariai galėjo balsuoti už savo įgaliotinius, bet ne visi bendrijos nariai rinkti įgaliotinius visiems nariams.

Atsakovės teiginys, kad negalima bendrijos dalinti į dalis, nepagrįstas, nes garažų pastatas yra keturaukÅ¡tis ir kiekvienÄ aukÅ¡tÄ galima dalyti į sekcijas. 15.4. Pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, įgaliotinis atstovauja jį iÅ¡rinkusių bendrijos narių interesams. Ä®galiotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų narių valiÄ . NeaiÅ¡ku, kÄ atstovauja atsakovės narių įgaliotiniai. 15.5. Ginčijamame visuotiniame narių susirinkime iÅ¡rinkus atsakovės narių įgaliotinius, jie neatstovauja konkrečios garažų dalies, korpuso, sekcijos narų interesų, todėl pastarieji negalės atÅ¡aukti įgaliotinių.

Taip pažeista Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis, nes neįmanoma atšaukti įgaliotinių. 15.6. Bendrijų įstatyme nenustatytas išankstinis balsavimas raštu renkant įgaliotinius. Išankstinis balsavimas galimas tik visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Įgaliotiniai renkame ne visuotiniame narių susirinkime, bet atskirų dalinių narių susirinkimuose. 15.7. Įgaliotinių kandidatūros keliamos narių susirinkime. Dėl to iš anksto balsavę bendrijos nariai negali žinoti visų kandidatų.

IÅ¡ anksto balsavusieji galėjo balsuoti tik už iÅ¡ anksto parengtÄ kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡Ä . Renkant atsakovės įgaliotinius, sugalvota neteisėta dviejų etapų rinkimų sistema: pirmiausia į iÅ¡ anksto parengtÄ kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukiami kandidatai, po to balsuojama už nurodytÄ sÄ raÅ¡Ä . Tai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms. 15.8. IeÅ¡kovams A. J. ir J. M. neleista kandidatuoti į įgaliotinius. Narių susirinkime balsuota tik dėl nurodytų asmenų įtraukimo į kandidatų sÄ raÅ¡Ä . 15.9.

Ä®galiotiniu renkamas tik bendrijos narys (Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis; atsakovės įstatų 40 punktas). 15.10. Ä®galiotiniu iÅ¡rinktas A. D. (85 boksas), nors bendrijos nariu yra K. D.. Taigi A. D. nėra bendrijos narys, todėl negalėjo bÅ«ti renkamas įgaliotiniu. 15.11. Dėl įgaliotinių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų. Kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡Ä parengė J. V.. Ä®galiotinių susirinkime 2018 m. balandžio 25 d. pirmininku iÅ¡rinktas nurodytas asmuo ir priimti kiti jam reikalingi sprendimai.

Teismas pripažino, kad įgaliotiniai išrinkti neteisėtai, todėl jų susirinkime priimti sprendimai taip pat yra neteisėti. Be to, įgaliotinių susirinkimo sprendimai priimti pažeidus kitus įstatymų reikalavimus. 15.12. Pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose nustatytais atvejais, Bendrijų įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas.

Nebuvo Å¡auktas atsakovės narių susirinkimas, kuris bÅ«tų sprendęs bendrijos pirmininko iÅ¡rinkimo klausimÄ . Dėl to įgaliotinių susirinkimas negalėjo spręsti nurodyto klausimo. Atsakovės įstatuose nenustatyta, kad bendrijos pirmininkÄ renka įgaliotiniai. Atsakovės įstatų 25.2 punkte įtvirtinta, kad pirmininkÄ renka ir atÅ¡aukia bendrijos narių visuotinis susirinkimas. 15.13. Atsakovės 2015 metų finansinės ataskaitos bei 2016 m. pajamų ir iÅ¡laidų sÄ mata turėjo bÅ«ti svarstytos visuotiniame narių susirinkime, neįvykus pakartotiniam susirinkimui – įgaliotinių susirinkime. 15.14.

Nė vienas iš įgaliotinių nesikreipė į ieškovus dėl jų valios įgaliotinių susirinkime spręstais klausimais. Įgaliotiniai balsavo neišsiaiškinę bendrijos narių valios. Dėl to pažeista Bendrijų įstatymo 4 dalis. 15.15. Įgaliotinių susirinkimas nusprendė skirti bendrijos lėšų apmokėti už advokato paslaugas. Klausimai dėl bendrijos lėšų panaudojimo priskirti bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Nurodytas įgaliotinių sprendimas prieštarauja Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, atsakovės įstatų 12.1 punktui, pagal kuriuos bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisinius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų. 15.16.

Dėl klausimų, susijusių su ieÅ¡kovais. Tai, kad ieÅ¡kovo S. L. vardu ieÅ¡kinį pasirašė jo motina, veikdama pagal įgaliojimÄ , nereiÅ¡kia, kad nurodytas ieÅ¡kovas netinkamas. Vėliau jis šį trÅ«kumÄ iÅ¡taisė ir tapo tinkamu ieÅ¡kovu. 15.17. Bendrijos nariu ieÅ¡kovas L. V. tapo, kai 2017 m. kovo 29 d. įsigijo garaÅ¾Ä . Tai, kad nurodyto asmens praÅ¡ymas įraÅ¡yti jį į atsakovės narių sÄ raÅ¡Ä netiko J. V. Å¡is pareikalavo pateikti naujÄ praÅ¡ymÄ , neturi įtakos bendrijos nario statusui. 15.18.

Tai, kad ieÅ¡kovas A. P. nedalyvavo bendrijos narių susirinkime, nereiÅ¡kia, jog jis neturi teisės ginčyti susirinkime priimtų sprendimų. 15.19. Tai, kad trys ieÅ¡kovai pasirinko vesti bylÄ per atstovÄ , nepaneigia jų suinteresuotumo byla. Vilniaus apylinkės teismas pagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ pripažinti visų ieÅ¡kovų dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu. Teismo posėdyje dalyvavo tik tie ieÅ¡kovai, kurie dalyvavo susirinkime. 15.20. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

IeÅ¡kovai pateikė savo apeliacinį skundÄ ir mano, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstytos patenkinus jų apeliacinį skundÄ . 15.21. Pagal Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , atsakovės įstatų 12.1 punktÄ , atsakovė negalėjo naudoti bendrijos lėšų ginčui finansuoti. Taigi bendrijos lėšos panaudotos nepagrįstai. 15.22. Atsakovė iÅ¡skyrė kiekvienÄ atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimÄ atskirai, bet to nedaro dėl 2018 m. balandžio 25 d.

įgaliotinių susirinkimo (priimti 6 sprendimai). Tai, kad atsakovė skirtingai vertina analogiÅ¡kus reikalavimus, reiÅ¡kia, jog ji nesÄ Å¾ininga. 15.23. Atsakovė praÅ¡o su byla nesusijusių iÅ¡laidų. Pavyzdžiui, į sÄ skaitÄ Ä¯raÅ¡ytas kasacinio skundo galimybių aptarimas. 15.24. Dėl naujų įrodymų priėmimo. IeÅ¡kovai nesutinka, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų atsakovės pateiktus naujus įrodymus. Nėra bÅ«tinybės juos pateikti. Pateiktas dokumentas keistas. Jis pavadintas priedu prie iÅ¡ankstinės nuomonės raÅ¡tu dėl visuotinio bendrijos narių 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo, nors priedo data vėlesnė – 2018 m. lapkričio 19 d.

Priedas adresuotas Vilniaus apygardos teismui. Jis yra nedalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai. Toks dokumentas CPK nenustatytas.

16. Ieškovai A. J., J. M., S. L., L. V., A. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir kuria nutraukta bylos dalis, bei ieškinį visiškai patenkinti:

1) pripažinti atsakovės 2018 m. vasario 13 d. visuotinį narių susirinkimÄ ir jame priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento;

2) pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieÅ¡kovės A. J. teisę gauti informacijÄ apie bendrijos veiklÄ ;

3) priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1. Dėl imperatyviųjų teisės normų, kuriose reglamentuotas praneÅ¡imas apie Å¡aukiamÄ bendrijos visuotinį narių susirinkimÄ ir liudytojo apklausos procedÅ«ras, pažeidimo. IeÅ¡kovai nesutinka, kad apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ praneÅ¡ta taip pat ir paprastu paÅ¡tu. Atsakovės įstatų 84 punkte nustatyta aiÅ¡ki informavimo tvarka – privaloma informuoti raÅ¡tu. Prie susirinkimo protokolo nepridėta įrodymų apie tai, kad nariams praneÅ¡ta apie susirinkimÄ .

Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 dalies, atsakovės įstatų 38 punkto. 16.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino prie susirinkimo protokolo pridėto pirmininko nurodymo buhalterei iÅ¡siųsti praneÅ¡imus apie susirinkimÄ elektroniniu paÅ¡tu skirtingiems bendrijos nariams skirtingu laiku. PraneÅ¡imus nurodyta iÅ¡siųsti pažeidžiant 14 dienų iki susirinkimo terminÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodytas terminas praleistas ne daug, bet neįvertino to, jog tai padaryta tyčia. 16.3.

Atsakovės pirmininkas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu įpareigojo buhalterę išsiųsti pranešimus paštu tiems bendrijos nariams, kuriems neišsiųsti elektroniniai laiškai, bet elektroniniai laiškai siųsti taip pat ir vėliau (2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 11 d.). Pirmininko nurodymai prieštarauja vienas kitam. 16.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas vadovavosi liudytojos A. V. (atsakovės buhalterės) parodymais, nors ji apklausta prieš tai jos nepašalinus iš teismo posėdžių salės. Liudytoja dvi valandas buvo salėje, po to buvo apklausta.

Tai neatitinka CPK 192 straipsnio 1 dalies. 16.5. Teismas nurodė, kad kitas liudytojas A. S. patvirtino, jog rengė laiÅ¡kus ir siuntė nariams. Liudytojo parodymų garso įraÅ¡e tokių paaiÅ¡kinimų nėra. 16.6. IeÅ¡kovams, iÅ¡skyrus A. P., nepraneÅ¡ta apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ . Tik 45 nariams praneÅ¡ta raÅ¡tu. Tai yra 28 proc. bendrijos narių. Dėl to pažeistos imperatyviosios teisės normos, užtikrinančios bendrijos narių teisę žinoti apie Å¡aukiamus susirinkimus, darbotvarkes, taip pat teisė dalyvauti susirinkimuose. 16.7.

Dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo neteisėtumo ir kvorumo. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės teiginiams, kad bendrijoje yra tik 157 nariai. Tai neatitinka kitoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendime nustatytÄ prejudicinio fakto, kad 2016 m. vasario 25 d. susirinkimo metu balsavimo teisę turėjo 178 nariai (civilinė byla Nr. E2A-286-614/2018). Atsakovė neįrodė, kad iÅ¡ bendrijos pasitraukė 21 narys. IÅ¡ atsakovės pateiktų įrodymų galima spręsti, kad tik E. K. 2018 m. sausio 10 d. iÅ¡stojo iÅ¡ bendrijos.

Taigi bendrijoje liko 177 nariai. L. B. 2016 m. rugpjūčio 15 d. pateikė praÅ¡ymÄ laikinai sustabdyti narystę. Tai nenustatyta nei įstatyme, nei atsakovės įstatuose. Dėl to bendrijos narių skaičius negalėjo pasikeisti. 16.8. Atsakovės pateiktos bendrijos narių knygos negalima laikyti bendrijos narių registracijos knyga, nes ji neatitinka Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 14 dalies 7 punkto, atsakovės įstatų 14 punkto reikalavimų. Jų nesilaikoma, todėl galima manipuliuoti bendrijos narių skaičiumi. 16.9.

Dėl neiÅ¡nagrinėto atsakovės sprendimo ir bendrijos narių teisės iÅ¡ anksto susipažinti su bendrijos veiklos metine ataskaita. Teismas nepasisakė dėl atsakovės susirinkimo sprendimo „bendrijos pirmininko darbÄ Ä¯vertinti teigiamai. Nurodyto klausimo nebuvo susirinkimo darbotvarkėje, todėl jis negalėjo bÅ«ti svarstomas. IÅ¡ anksto balsavusieji nepasisakė dėl Å¡io klausimo. 16.10. Bendrijos pirmininkas ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo nesudarė sÄ lygų bendrijos nariams susipažinti su atsakovės veiklos metine ataskaita.

Pirmininkas perskaitė veiklos ataskaitÄ susirinkime. Tai netinkamas supažindinimas, nes bendrijos nariai negalėjo nuodugniai iÅ¡nagrinėti ataskaitos. Pažeista Bendrijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis. Veiklos ataskaita neiÅ¡kabinta skelbimų lentoje. Sargų patalpoje buvęs sargas (liudytoju apklaustas V. S.) nedavė bendrijos nariams jokių dokumentų. Liudytojas tai patvirtino duodamas parodymus. 16.11. Dėl bendrijos pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu balsavimÄ dėl atsakovės pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo.

Bendrijos narių susirinkime pateikti du alternatyvÅ«s sÄ matos projektai. IÅ¡ anksto balsavusiesiems raÅ¡tu pateiktas vienas sÄ matos projektas. NeaiÅ¡ku, kuris projektas pateiktas balsavusiesiems raÅ¡tu, už kokį projektÄ jie balsavo, kaip paskirstyti jų balsai atskiriems projektams. Kai kurie balsavusieji raÅ¡tu nepasisakė dėl atlyginimo sargui padidinimo. 16.12. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti sprendimÄ dėl įmokų mokėjimo tvarkos ir delspinigių negaliojančiu.

Tai, kad įmokas bendrijos nariai moka pagal su atsakove sudarytas sutartis ir kad sutartyse nustatytas analogiškas delspinigių dydis, nereiškia, kad bendrija gali nustatyti tokį pat delspinigių dydį bet kokiems mokėjimams. Susirinkime nustatytas delspinigių dydis tampa privalomas visiems. 16.13. Susirinkimo darbotvarkėje nebuvo įrašytas įmokų mokėjimo tvarkos ir delspinigių nustatymo klausimas, todėl dėl jo negalėjo būti balsuojama. Iš anksto balsavusieji raštu dėl šio klausimo nebalsavo. 16.14.

Delspinigiai gali bÅ«ti nustatyti įstatymų, sutartimi arba teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Jų negalima nustatyti bendrijos visuotinio narių susitarimo sprendimu. Be to, nustatytas neįprastai didelis delspinigių dydis (0,07 proc.). 16.15. Dėl ginčų komisijos rinkimo. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu spendimÄ dėl ginčų komisijos iÅ¡rinkimo, nes ieÅ¡kovai neiÅ¡reiÅ¡kė nesutikimo su komisijos narių kandidatÅ«romis, nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų jų interesÄ bÅ«ti iÅ¡rinktais ar rinkti kitus kandidatus.

IeÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ , nes susirinkime dalyvavo ir dėl nurodyto klausimo balsavo „prieš“. Bendrijos nariams įstatyme nustatyta teisė bÅ«ti iÅ¡rinktiems ar rinkti kitus kandidatus. 16.16. Teismas pripažino negaliojančiu sprendimÄ dėl įgaliotinių iÅ¡rinkimo, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kaip parengtas ir iÅ¡vieÅ¡intas kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡as, kaip į jį buvo galima įraÅ¡yti naujus kandidatus. Bendrijos nariams Å¡is sÄ raÅ¡as pateiktas per vėlai.

PaneÅ¡ime apie susirinkimÄ nėra informacijos apie tai, kur galima susipažinti su kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡u. Tokia pat situacija yra taip pat ir dėl balsavimo renkant ginčų komisijos narius. NeaiÅ¡ku, kodėl tie patys motyvai, dėl kurių įgaliotinių iÅ¡rinkimas pripažintas negaliojančiu, negalioja ginčų komisijos rinkimams. 16.17. Ä®statyme nenustatyta, kad ginčų komisijos nariai renkami pagal sÄ raÅ¡us. Pagal įstatymÄ , balsuoti galima tik už atskirÄ kandidatÄ .

KandidatÅ«ros turi bÅ«ti keliamos susirinkime. 16.18. Dėl bendrijos nario teisės gauti informacijÄ bendrijos veiklos ir valdymo klausimais pažeidimo. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės A. J. reikalavimas pripažinti, kad atsakovė pažeidė jos teisę gauti informacijÄ apie bendrijos veiklÄ , nenagrinėtinas teisme. IeÅ¡kovų nesutinka su nurodyta teismo iÅ¡vada. Pripažinimas, kad tam tikra teisė pažeista, reiÅ¡kia taip pat ir tokios teisės pripažinimÄ . Dėl teisės pažeidimo konstatavimo kyla teisinių padarinių.

Asmuo, kurio teisių pažeidimas konstatuotas, gali tuo remtis vėlesnėje veikloje (reikalauti pateikti kitus dokumentus), kreiptis dėl Å¡ios teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. Ä®statyme nenustatyta, kad tiek dėl teisės pažeidimo pripažinimo, tiek dėl žalos atlyginimo privaloma kreiptis vienu metu. 16.19. Atsakovės pirmininkas 2018 m. kovo 20 d. atsisakė ieÅ¡kovei A. J. pateikti informacijÄ , taip pat ir bendrijos narių 2018 m. kovo 20 d. visuotinio susirinkimo protokolÄ ir jo priedus.

Tai neatitinka Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalies, 21 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų. Bendrijos pirmininkas nustatė nepagrįstas sÄ lygas informacijai gauti (nustatė laikÄ atvykti į sargų patalpÄ , sumokėti delspinigius, leisti atlikti garažo bokso skaitiklio patikrÄ ). 16.20. Kitoje byloje teismas konstatavo, kad bendrijos pirmininkas turi pareigÄ suteikti ieÅ¡kovams praÅ¡omÄ informacijÄ atsakydamas į jų praÅ¡ymÄ (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas; civilinė byla Nr. e2A-286-614/2018).

17. Atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , atsakovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 17.1. Dėl praneÅ¡imo apie Å¡aukiamÄ bendrijos visuotinį narių susirinkimÄ . PraneÅ¡imų iÅ¡siuntimas paprastu ir elektroniniu paÅ¡tu laikytinas tinkamu Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, atsakovės įstatų 30, 84 punktų įgyvendinimo forma. Tai, kad elektoriniu paÅ¡tu pateikta raÅ¡ytinė informacija pateikiama tinkamai, pripažįstama teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-236/2016).

Atsakovės įstatuose nenustatyta tikslios raÅ¡tu siunčiamų praneÅ¡imų siuntimo formos. Atsakovė vienija garažų savininkus. Garažų adresas yra vienas. Atsakovė gali nežinoti narių gyvenamosios vietos. Dėl to atsakovė nariams apie susirinkimus praneÅ¡a paprastu, elektroniniu paÅ¡tu ir pasiraÅ¡ytinai. Atsakovė į bylÄ pateikė 67 elektroninius laiÅ¡kus, kuriais iÅ¡siuntė nariams praneÅ¡imus apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ . IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde pripažįsta, kad praneÅ¡imai elektroniniais laiÅ¡kais iÅ¡siųsti nariams. 17.2.

Elektroninį ir paprastÄ paÅ¡tÄ atsakovė naudojo kaip pagalbinę sklaidos priemonę, nes praneÅ¡imas apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ buvo iÅ¡kabintas skelbimų lentoje. 17.3. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai neužsiminė apie tai, kad pirmininko nurodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems ir yra nelogiÅ¡ki. Byloje nėra įrodymų, kad kai kurie nariai negavo praneÅ¡imų apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ , ar dėl to bÅ«tų reiÅ¡kę pretenzijų. 17.4.

Dėl liudytojos paaiÅ¡kinimų. Liudytoja dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, bet buvo apklausta – bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Posėdžio pradžioje atsakovė neketino kviesti liudyti A. V.. Teismas sprendime rėmėsi įrodymų visuma, bet ne tik vienos liudytojais paaiÅ¡kinimais. Nurodytos liudytojos apklausa buvo aplinkybėms patikslinti, bet ne naujoms iÅ¡siaiÅ¡kinti. 17.5. Dėl bendrijos narių susirinkimo kvorumo. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrijos narių skaičių (157 nariai), pažeidė prejudicinį faktÄ dėl narių skaičiaus, nustatytÄ kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018).

Nurodytoje byloje vertintas bendrijos narių skaičių 2016 metais, o nagrinėjamoje byloje vertinamas narių skaičius 2018 metais. Aptariama aplinkybė nėra prejudicinis faktas. 17.6. Atsakovė pagrindė, dėl kokių priežasčių tik (duomenys neskelbtini) garažų boksų savininkai laikytini bendrijos nariais (bendrijos narių registracijos knyga, dokumentai apie 20 narių nepriklausymÄ bendrijai, 11 narių valdo po daugiau negu vienÄ garaÅ¾Ä , bet susirinkime turi po vienÄ balsÄ ). 17.7. Dėl bendrijos nario teisės susipažinti su bendrijos veiklos ataskaita.

Pagal bendrijos įstatų 25.13 punktÄ , visuotinis narių susirinkimas tvirtina bendrijos veiklos metinę ataskaitÄ . Pagal įstatų 58.2 punktÄ , kad ataskaitÄ rengia bendrijos pirmininkas. Bendrijos narių pritarimas bendrijos veiklos metinei ataskaitai reiÅ¡kia taip pat ir pritarimÄ bendrijos pirmininko darbui (veiklai). Dėl to atskiras klausimas dėl bendrijos pirmininko darbo įvertinimo darbotvarkėje neiÅ¡skiriamas. 17.8. Visi susirinkime balsavusieji pritarė bendrijos veiklos metinei ataskaitai (79 nariai).

Nors susirinkimo protokole prie nutarimo įraÅ¡yta „bendrijos pirmininko darbÄ Ä¯vertinti teigiamai“, bet Å¡iuo klausimu atskirai nebalsuota. 17.9. IeÅ¡kovai nereiÅ¡kė pretenzijų dėl pirmininko darbo susirinkimo metu. Pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl ieÅ¡kovų galimybės likus 15 dienų iki susirinkimo susipažinti su bendrijos veiklos metine ataskaita nagrinėjo, dėl jo pasisakė sprendimo 16, 17 dalyse. IeÅ¡kovai nepasinaudojo teise bendrijos sargų patalpoje susipažinti su susirinkimo sprendimų projektais, veiklos ataskaita ir kitais dokumentais. 17.10.

IeÅ¡kovai nepagrįstai siekia perkelti atsakovei įrodinėjimo naÅ¡tÄ , t. y. įrodyti ir pagrįsti, kokia informacija pateikta bendrijos nariams sargų patalpoje. 17.11. Liudytojo V. S. paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovai remiasi neatsižvelgdami į kontekstÄ . Liudytojas teikė paaiÅ¡kinimus apie 2016 metų įvykius. IeÅ¡kovai pripažino aplinkybę, kad 2018 metais nesilankė bendrijos sargų patalpoje. 17.12. Dėl bendrijos pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo. Skundžiamo sprendimo 18 dalyje teismas argumentavo, kodėl atmetė ieÅ¡kovų reikalavimas dėl sÄ matos tvirtinimo neteisėtumo.

IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kodėl teismo iÅ¡vados nepagrįstos. 17.13. Dėl įmokų mokėjimo tvarkos ir delspinigių nustatymo. IeÅ¡kovai nepagrindžia, kokios teisės normos pagrindu siekia ginti kitų bendrijos narių teises. Balsavusieji dėl 2018 metų bendrijos pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos projekto negali bÅ«ti laikomi nebalsavusiais dėl sÄ matos eilutės (įmokų ir delspinigių). Nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų susirinkime nekėlė klausimų dėl įmokų bendrijai mokėjimo tvarkos ar netesybų dydžio. 17.14.

CK 1.136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iÅ¡ sandorių, bet taip pat ir iÅ¡ kitų juridinių faktų. Toks faktas yra taip pat ir kuo Å¡iuo atveju yra aukščiausio bendrijos organo sprendimas. 17.15. Dėl ginčų komisijos rinkimo teisėtumo. Nė vienas iÅ¡ susirinkimo dalyvių nepasiÅ«lė kandidatų į ginčo komisijos narius ir nebalsavo prieÅ¡ pasiÅ«lytÄ kandidatų sÄ raÅ¡Ä . Ä®statymuose nėra draudimo ginčų komisijos narius rinkti pagal iÅ¡ anksto parengtÄ sÄ raÅ¡Ä . 17.16.

Dėl bendrijos nario teisės gauti informacijÄ apie bendrijos veiklÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl bendrijos nario teisės gauti informacijÄ . IeÅ¡kovei A. J. buvo galimybė susipažinti su informacija apie bendrijos veiklÄ , bet ieÅ¡kovė nepasinaudojo galimybe (bendrijos pirmininko 2018 m. kovo 20 d. atsakymas). 17.17. Reikalavimu dėl teisių pažeidimo pripažinimo ieÅ¡kovai siekia, kad bÅ«tų pripažinta tik viena civilinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai, bet nereiÅ¡kia reikalavimo dėl pažeistos teisės įgyvendinimo tvarkos.

Informacijos bendrijos nariui pateikimo forma nenustatyta nei įstatymuose, nei atsakovės įstatuose. Atsakovės pirmininkas suteikė ieÅ¡kovei galimybę susipažinti su informacija. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Nagrinėjamoje byloje keliami tinkamo ieÅ¡kovo, garažų savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo Å¡aukimo, jame priimtų sprendimų, taip pat bendrijos narių įgaliotinių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo, taip pat bendrijos nario teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl teisės gauti informacijÄ apie bendrijos veiklÄ pažeidimo klausimai.

19. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Atsakovė prie apeliacinio skundo pateikė 2018 m. lapkričio 19 d. pareiÅ¡kimÄ â€“ 26 raÅ¡tu balsavusių bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä (atsakovės apeliacinio skundi 14.11 punktas) (3 t., b. l. 166–168). Jame pasiraÅ¡iusieji patvirtino, kad balsavo raÅ¡tu ir suprato, už kokius kandidatus į bendrijos įgaliotinius balsuoja, ir kad nebÅ«tų pritarę A. J. bei J. M. kandidatÅ«roms. Atsakovė praÅ¡o, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų šį naujÄ Ä¯rodymÄ . Susipažinusi su nauju įrodymu, teisėjų kolegija atsisako jį priimti, nes nurodytas įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsakovė, gavusi ieÅ¡kinį ir, įvertinusi jo argumentus, galėjo kreiptis į iÅ¡ anksto raÅ¡tu balsavusiuosius, praÅ¡ydama pateikti nuomonę, kuri pareikÅ¡ta 2018 m. lapkričio 19 d. pareiÅ¡kime. Taip pat nenustatyta, bÅ«tinybė pateikti šį įrodymÄ kilo vėliau. Dėl to naujas įrodymas nepriimamas (CPK 314 straipsnis).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 13 d. visuotiniame atsakovės narių susirinkime priimti tokie nutarimai:

1) patvirtinta atsakovės Å«kinės-finansinės veiklos ataskaita ir metinis finansinių ataskaitų rinkinys, atsakovės pirmininko darbÄ Ä¯vertintas teigiamai;

2) patvirtinta revizijos komisijos ataskaita už 2017 metus, atsakovės pirmininkas J. V. įpareigotas per metus pašalinti rastus trūkumus;

3) patvirtintas 2018 metų atsakovės pajamų projektas, pagal kurį nustatoma 110 Eur dydžio įmoka nuo bokso; 4) 4 (ketverių) metų kadencijai išrinkta 13 (trylika) bendrijos įgaliotinių;

5) naujai kadencijai išrinkta bei patvirtinti 3 (trijų) narių ginčų komisija (1 t., b. l. 42–45).

22. IeÅ¡kovė A. J. 2018 m. kovo 1 d. praÅ¡yme prašė, kad atsakovė pateiktų informacijÄ apie bendrijos veiklÄ ir valdymÄ (bendrijos 2017 metų metinės veiklos ataskaitos, 2018 m. vasario 13 d. visuotinio susirinkimo protokolo su priedais, 2017 m. revizijos komisijos iÅ¡rinkimo įgaliotinių susirinkime protokolo su priedais, bendrijos narių atstovavimo įgaliotinių susirinkime taisyklių, ginčų nagrinėjimo komisijos narių sÄ raÅ¡o ir kontaktų, bendrijos įstatų kopijas) (1 t., b. l. 9, 10).

23. Atsakovės pirmininkas 2018 m. kovo 20 d. raÅ¡te paaiÅ¡kino susipažinimo su informacija bÅ«dus ir tvarkÄ , t. y. nurodė laikÄ ir datÄ , kad galima atvykti į atsakovės sargų patalpÄ ir gauti praÅ¡omus dokumentus, taip pat nurodė, jog 2018 m. vasario 13 d. susirinkime patvirtinta metinė veiklos ataskaita, pajamų-iÅ¡laidų sÄ mata, paskelbtos vieÅ¡ai atsakovės skelbimų lentoje (1 t., b. l. 11).

24. Atsakovės įgaliotinių 2018 m. balandžio 25 d. susirinkime priimti tokie nutarimai:

1) bendrijos pirmininku išrinktas J. V.;

2) už advokato paslaugas, skundžiant Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, apmokėti pagal bendrijai iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ ; 3) patvirtino 2016 metų pajamų-iÅ¡laidų sÄ matÄ ;

4) patvirtinti 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinys, 2014–2015 metų revizijos komisijos ataskaita (2 t., b. l. 11–13).

25. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl dviejų netinkamų ieÅ¡kovų byloje. IeÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo S. L. vardu pasirašė motina. Bylos nagrinėjimo metu gautas ieÅ¡kovo S. L. 2018 m. spalio 5 d. įgaliojimÄ , iÅ¡duotas motinai O. L. (3 t., b. l. 101, 102). Nėra įrodymų, kad nurodyto ieÅ¡kovo motina turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nurodyto ieÅ¡kovo motina negalėjo bÅ«ti jo atstove teisme.

Atsakovės atstovei iÅ¡kėlus netinkamo ieÅ¡kovo S. L. klausimÄ , Å¡is ieÅ¡kovas pateikė teismui patvirtinimÄ , kad praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus (3 t., b. l. 115). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trÅ«kumas, dėl kurio ieÅ¡kovas S. L. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu buvo netinkamas, buvo paÅ¡alintas bylÄ nagrinėjant teisme, nes ieÅ¡kovas raÅ¡tu tiesiogiai (ne per atstovÄ ) suformulavo ir prašė tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

Dėl to atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kuriais keliamas netinkamo atsakovo S. L., taip pat ieÅ¡kovų nesÄ Å¾iningumo klausimai.

26. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovas L. V. ginčijamų susirinkimų Å¡aukimo metu nebuvo bendrijos narys, todėl neturėjo subjektinių teisių, kurias siekia ginti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad patalpas nurodytas ieÅ¡kovas įsigijo 2017 m. kovo 29 d, bendrijos nariu tapo 2018 m. birželio 25 d. IeÅ¡kovų atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodyta, kad ieÅ¡kovas L. V. kelis kartus teikė atsakovės pirmininkui praÅ¡ymÄ priimti jį į bendrijÄ , bet pirmininkas ne iÅ¡ karto tai padarė.

Tuo metu, kai priimti ginčijami sprendimai, ieškovas L. V. nuosavybės teise turėjo patalpas pastate. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktu, pagal kurį butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to, nepaisant to, buvo nurodytas ieškovas bendrijos nariu ar ne, jis turi teisę skųsti ginčijamus sprendimus, nes buvo patalpų savininku.

Taigi atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kuriais ginčijama ieškovo L. V. procesinis statusas.

27. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas A. P. nesuinteresuotas nagrinėjama byla, nes jo teisės nepažeistos: jis gavo praneÅ¡imÄ apie bendrijos susirinkimÄ , susipažino su darbotvarke ir priedais, todėl jo teisės nepažeistos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami ne tik tuo, kad pažeista bendrijos susirinkimo Å¡aukimo tvarka, bet taip pat ir kitais argumentais. Taigi aplinkybė, kad vienam iÅ¡ ieÅ¡kovų pasiraÅ¡ytinai įteiktas praneÅ¡imas apie bendrijos susirinkimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad jis nesuinteresuotas tuo, kad bÅ«tų patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Atsakovės argumentas dėl ieÅ¡kovo A. P. nesuinteresuotume bylos baigtimi atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Pagal Bendrijų įstatymo 1 dalį, jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas).

29. Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, įgaliotiniai išrenkami daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijos narių susirinkimuose 4 metų laikotarpiui. Įgaliotinio kadencijų skaičius neribojamas. Įgaliotiniu renkamas bendrijos narys. Bendrijos narių įgaliotinių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, vadovaujantis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu.

30. Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įgaliotinis atstovauja jį iÅ¡rinkusių bendrijos narių interesams. Kiekvienas įgaliotinis turi po vienÄ balsÄ . Ä®galiotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu konkrečiu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų bendrijos narių valiÄ , pareikÅ¡tÄ iÅ¡ anksto raÅ¡tu arba kita forma.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės įgaliotiniai susirinkime iÅ¡rinkti, susirinkime dalyvavusiems ir iÅ¡ anksto raÅ¡tu balsavusiems bendrijos nariams balsavus dėl atsakovės pirmininko parengto kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡o. Pažymėtina, kad atsakovės įstatuose nenustatyta, jog bendrijos įgaliotiniai renkami pagal iÅ¡ anksto parengtÄ sÄ raÅ¡Ä . Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad, pirmininkas, rengdamas kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡Ä , pranešė apie tokį sumanymÄ bendrijos nariams, pasiÅ«lė jiems bÅ«ti įtrauktiems į sÄ raÅ¡Ä .

Iki atsakovės narių susirinkimo kiti, t. y. į kandidatų sÄ raÅ¡Ä neįraÅ¡yti asmenys neturėjo galimybių iÅ¡kelti savo ar kitų narių kandidatÅ«rų. Atsakovė nurodė, kad susirinkime du ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«tų iÅ¡rinktais įgaliotiniais, bet už juos balsavo tik keli susirinkime dalyvavę nariai. IeÅ¡kovai pabrėžė, kad susirinkime jiems neleista dalyvauti pasyviÄ jÄ rinkimų teise, t. y. bÅ«tu renkamiems, nes susirinkime bendrijos nariams leista balsuoti tik už dviejų ieÅ¡kovų įraÅ¡ymÄ ar neįraÅ¡ymÄ Ä¯ kandidatų į įgaliotinius sÄ raÅ¡Ä .

Teisėjų kolegija spendžia, kad bendrijos narių susirinkime balsavus dėl dviejų ieÅ¡kovų įraÅ¡ymo (neįraÅ¡ymo) į kandidatų sÄ raÅ¡Ä , bet nebalsavus dėl Å¡ių ieÅ¡kovų iÅ¡rinkimo (neiÅ¡rinkimo) įgaliotiniais, nesilaikyta Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalis.

32. Atsakovės įstatų 41 punkte nustatyta, kad įgaliotiniai iÅ¡renkami visuotiniame bendrijos narių susirinkime 4 metų kadencijai. Nurodytoje įstatų nuostatoje nustatyta kitokia įgaliotinių iÅ¡rinkimo tvarka negu Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje. Pagal Bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, bendrijos įstatuose gali bÅ«ti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieÅ¡taraujančių nuostatų. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamame atsakovės visuotiniame narių susirinkime įgaliotiniai iÅ¡rinkti ne pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, bet pagal atsakovės įstatuose nustatytÄ tvarkÄ .

Taigi renkat įgaliotinius, pažeista Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta įgaliotinių rinkimo tvarka. Atsakovė teigia, kad garažo (boksų) komplekso negalima suskirstyti į dalis. Vis dėlto atsakovė teigia, kad jos pirmininko iÅ¡ anksto parengtame įgaliotinių sÄ raÅ¡e, kandidatai įraÅ¡yti laikantis proporcingumo principo pagal pastato rÅ«syje ir skirtinguose aukÅ¡tuose esančių garažų (boksų skaičių). Taigi atsakovės pozicija prieÅ¡taringa. Dėl to nagrinėjamoje byloje susidariusioje konkrečioje situacijoje įgaliotiniai turėjo bÅ«ti renkami garažų (bokso) komplekso dalių susirinkimuose.

Byloje taip pat nustatyta, kad vienas įgaliotiniu iÅ¡rinktas asmuo yra ne bendrijos narys (A. D.). Dėl to konstatuotina, kad pažeistas Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, jog įgaliotinius renkamas bendrijos narys. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu 2018 m. vasario 13 d. visuotinio susirinkimo nutarimÄ (sprendimÄ ), kuriuo iÅ¡rinkti įgaliotiniai.

33. Pripažinus negaliojančiu bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimÄ (sprendimÄ ), kuriuo iÅ¡rinkti įgaliotiniai, neteisėtas ir negaliojantis yra taip pat ir neteisėtai iÅ¡rinktų įgaliotinių 2018 m. balandžio 25 d. susirinkimÄ ir jame priimti sprendimai. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės atsakovės nurodytos aplinkybės ir klausimai, dėl kurių įgaliotiniai priėmė atitinkamu sprendimus. Pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė pagrįstai.

34. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino 2018 m. vasario 13 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkÄ . Atsakovės įstatų 83 straipsnyje nustatyta praneÅ¡imų ir skelbimų paskelbimo tvarka. Pagal jÄ , visi bendro pobÅ«džio bendrijos praneÅ¡imai ir skelbimai paskelbiami vieÅ¡ai bendrijos skelbimų lentoje. Pagal atsakovės įstatų 84 punktÄ , bendrijos nariai informuojami raÅ¡tu, t. y. pasiraÅ¡ytinai arba laiÅ¡ku, siunčiant bendrijai žinomu gyvenamosios vietos (juridinio asmens buveinės) adresu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad praneÅ¡imas apie susirinkimÄ paskelbtas atsakovės skelbimų lentoje. Dalis bendrijos narių apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ informuoti pasiraÅ¡ytinai, paprastu paÅ¡tu ir elektriniu paÅ¡tu. Bendrijos įstatuose nenustatyta, kad bendrijos nariai informuojami elektroniniu paÅ¡tu. Tai turėtų bÅ«ti įtvirtinta įstatuose, jeigu atsakovės veiklos praktikoje naudojamas informavimo elektroniniu paÅ¡tu bÅ«das. Vis dėlto, tai, kad kai kurie atsakovės nariai informuoti apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ elektroniniu paÅ¡tu, savaime nereiÅ¡kia, kad dėl tokios praneÅ¡imo apie susirinkimÄ formos įvykęs susirinkimas neteisėtas.

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad dalis jos narių nurodė pageidaujantys gauti informacijÄ elektroniniu paÅ¡tu. Jie nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovei, kad gavo praneÅ¡imus apie įvyksiantį susirinkimÄ elektroniniais laiÅ¡kais. Visi nariai informuoti skelbimų lentoje. Tai – tinkamas praneÅ¡imo paskelbimo bÅ«das. Taigi Å¡iuo aspektu dėl atsakovės dalies narių informavimo elektroniniais laiÅ¡kais atsakovės narių visuotinis 2018 m. vasario 13 d. susirinkimas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Dėl to ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepraneÅ¡imu ir netinkamu praneÅ¡imu apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ , atmetami kaip nepagrįsti.

35. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 192 straipsnio 1 dalį, nes vadovavosi liudytojos A. V. (atsakovės buhalterės) parodymais, nors ji apklausta prieÅ¡ tai jos nepaÅ¡alinus iÅ¡ teismo posėdžių salės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik nurodytos liudytojos parodymais, bet taip pat ir kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. kito liudytojo paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas byloje įvertino įrodymų visetÄ .

IÅ¡ teismo posėdžių salės nepaÅ¡alintos liudytojos parodymai yra ne vieninteliai ir neesminiai. Dėl to CPK 192 straipsnio 1 dalies pažeidimas Å¡iuo konkrečiu atveju nėra esminis. Negalima daryti iÅ¡vados, kad dėl Å¡io proceso teisės normos pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas atsakovės narių informavimo apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ klausimas. Dėl to Å¡is pažeidimas nėra pagrindas sprendimui panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

36. IeÅ¡kovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingÄ narių skaičių. IeÅ¡kovų teigimu, bendrijos narių skaičius yra 177, bet ne 157, todėl 2018 m. vasario 13 d. susirinkime nebuvo dalyvavusių narių kvorumo. IeÅ¡kovai remiasi kitoje byloje nustatyta aplinkybe, kad 2016 metais atsakovės narių skaičius buvo 177 (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018). Pažymėtina, kad nurodytoje kitoje civilinėje byloje nustatytas 2016 metais buvęs bendrijos narių skaičius.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo kvorumas. Atsakovė pateikė į bylÄ bendrijos narių registracijos knygÄ , dokumentus apie tai, kad 20 narių nepriklauso bendrijai, taip pat kad 11 narių valdo po daugiau negu vienÄ garaÅ¾Ä , bet susirinkime turi po vienÄ balsÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrindė, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) garažų boksų savininkai 2018 m. vasario 13 d. buvo bendrijos nariais.

37. Pagal Bendrijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo bendrijos pirmininkas privalo parengti bendrijos veiklos metinę ataskaitÄ . Å i ataskaita yra vieÅ¡a. Su ja turi teisę susipažinti kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas. Atsakovė nurodė, kad ataskaita parengta prieÅ¡ 15 dienų iki susirinkimo, ji nuo 2018 m. sausio 30 d. buvo iÅ¡kabinta bendrijos skelbimų lentoje. Atsakovės atstovas J. V. nurodė, kad su bendrijos sprendimų projektais buvo galima susipažinti sargų patalpoje.

IeÅ¡kovai teigia, kad sargų patalpoje A. S. neleido jiems susipažinti su dokumentais. Vis dėlto ieÅ¡kovai nepateikė į bylÄ nurodytÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos iÅ¡vados, kad su bendrijos veiklos metine ataskaita ieÅ¡kovai turėjo teisę susipažinti. IeÅ¡kovai taip pat ginčija susirinkimo sprendimÄ patvirtinti atsakovės pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matÄ , nes, ieÅ¡kovų nuomone, iÅ¡ anksto raÅ¡tu balsavusiesiems pateiktas tik vienas sÄ matos projektas, bet susirinkime svarstyti du projektai.

Pažymėtina, kad liudytojais apklausti A. V. ir V. S. paaiÅ¡kino, kad skelbimų lentoje paskelbta iÅ¡laidų sÄ mata. Du sÄ matų projektai, kurie svarstyti susirinkime, skyrėsi tik atlyginimo sargui dydžiu (380 Eur arba 400 Eur). Ä® bylÄ pateikti iÅ¡ankstinės nuomonės biuleteniai. Juose kai kurie balsavusieji pažymėjo, kad balsuoja už atlyginimo sargui didinimÄ iki 400 Eur. Taigi kiti iÅ¡ anksto balsavusieji balsavo už mažesnį sargo atlyginimÄ (380 Eur). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovų argumentas, jog iÅ¡ anksto ir susirinkime balsavusiesiems balsuoti pateikti skirtingi sÄ matų projektai, atmestini kaip nepagrįsti.

38. Ä®mokų mokėjimo tvarka ir delspinigių dydis nustatyti pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matoje, dėl kurios balsuota ginčijamame atsakovės visuotiniame narių susirinkime. IeÅ¡kovai teigia, kad susirinkimas negalėjo nustatyti delspinigių už vėlavimÄ mokėti įmokas, nes pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, delspinigiai gali bÅ«ti nustatyti tik įstatymuose, sutartyje ar teismo procesiniame dokumente. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytu ieÅ¡kovų argumentu. Bendrijos narių susirinkimas visuotinis susirinkimas neturi teisės nustatyti visiems nariams delspinigių, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma. Dėl nurodytos priežasties tenkinta ieÅ¡kovų reikalavimų dalis ir 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo sprendimas, kurio patvirtinta įmokų mokėjimo ir delspinigių dydis, tiek kiek juo nustatytas delspinigių dydis, pripažintinas negaliojančiu..

39. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo nutarimÄ (sprendimÄ ), kuriuo iÅ¡rinkta ginčų komisija. IeÅ¡kovai nurodė, kad ginčų komisijos nariai negali bÅ«ti renkami pagal sÄ raÅ¡us. Pagal įstatymÄ , balsuoti galima tik už atskirÄ kandidatÄ . KandidatÅ«ros turi bÅ«ti keliamos susirinkime. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktu, bendrijos visuotinis susirinkimas renka ir atÅ¡aukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį.

Byloje nustatyta, kad ginčų komisijos nariai iÅ¡rinkti atsakovės narių susirinkime balsuojant už bendrijos pirmininko parengtÄ komisijos narių sÄ raÅ¡Ä . Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovai kėlė savo ar kitų asmenų kandidatÅ«ras bÅ«ti iÅ¡rinktais ginčų komisijos nariais bei kad Å¡ių asmenų ir į iÅ¡ anksto parengtÄ kandidatų į komisijÄ sÄ raÅ¡e esančių asmenų galimybės bÅ«ti renkamais buvo nelygiavertės. Neįrodžius, kad dėl iÅ¡ anksto parengto kandidatų į ginčų komisijÄ sÄ raÅ¡o buvo nelygios galimybės pasinaudoti pasyviÄ ja rinkimų teise, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 13 d. atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl ginčų komisijos iÅ¡rinkimo.

40. IeÅ¡kovė A. J. pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, kad atsakovė pažeidė jos teisę gauti informacijÄ apie bendrijos veiklÄ . CK 1.138 straipsnyje įtvirtinti civilinių teisių gynimo bÅ«dai. Nurodytoje teisės normoje nenustatyta toks civilinių teisių gynimo bÅ«das, kurį taikydamas teismas tik pripažintų, kad pažeista ieÅ¡kovo teisė. Nei CK, nei Bendrijų įstatyme, nei kituose įstatymuose nenustatytas garažų bendrijos nario teisių gynimo bÅ«das, kurį taikydamas, teismas tik pripažintų, jog bendrija pažeidė bendrijos nario teisę į informacijÄ .

Be to, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikė dokumentus ir paaiÅ¡kinimus apie bendrijos veiklÄ , ginčijamų susirinkimų organizavimÄ , darbotvarkę, priimtus sprendimus. Taigi ieÅ¡kovės teisė susipažinti su atsakovės veikla ir valdymu susijusia informacija buvo įgyvendinta nagrinėjamos bylos proceso metu. Dėl to ieÅ¡kovai nepagrįstai apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl ieÅ¡kovės A. J. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo dėl pažeistos teisės į informacijÄ .

41. Pagal Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Nagrinėjamoje byloje kilo ieÅ¡kovai ginčijo atsakovės narių visuotinio narių susirinkimo sprendimus, taip pat įgaliotinių susirinkimo sprendimus. Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias bendrijos organas. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl aukščiausio bendrijos organo ir jo kompetencijai priskirtų sprendimų, bet ne dėl bendrijos primininko (valdymo organo) sprendimų. Dėl to nagrinėjamoje byloje netaikomas Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Tokios pozicijos laikomasis taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015).

42. Ä®vertinusi ieÅ¡kiniu ginčytų atsakovės narių visuotinio susitrinkimo nutarimų (sprendimų) ir įgaliotinių susirinkime priimtų sprendimų santykį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalys lygios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepaskirstė Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad praÅ¡ydama perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovė iÅ¡skyrė kiekvienÄ atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimÄ atskirai, bet atskirai neiÅ¡skyrė 2018 m. balandžio 25 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimų, nors jame priimti 6 sprendimai.

43. Kiti šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

44. Dėl visų Å¡ioje nutartyje iÅ¡vardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. IeÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pakeistina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovės visuotinio narių 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo nutarimo (sprendimo), kuriuo nutarta nesumokėjusiems laiku skaičiuoti 0,07 proc. delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ , pradėti skaičiuoti metams pasibaigus, skaičiuojant uždelstas dienas pagal nurodytus terminus, jeigu bendrijos narys neatsiskaitė iki metų pabaigos(1 t, b. l. 44). Nurodyta ieÅ¡kinio reikalavimo dalis tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad nepanaikintos teismo sprendimo dalys teisėtos ir pagrįstos.

46. IeÅ¡kovų apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies ir patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriuo bendrijos nariams nustatyti delspinigiai, pripažinimo negaliojančiu. Proporcingai apeliacinės instancijos teismo patenkintam ieÅ¡kinio reikalavimui ieÅ¡kovei A. J., sumokėjusiai ieÅ¡kovų advokatui už teisines paslaugas, iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliacinės instancijos teisme nurodyta ieÅ¡kovė patyrė 585 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , pirmosios instancijos teisme – 855 Eur (675 + 180 = 855) (3 t., b. l. 118–121; 196, 197).

IÅ¡ viso nurodyta ieÅ¡kovė patyrė 1 440 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (585 + 855 = 1 440). Ä®vertinusi bylos apimtį, pobÅ«dį, sudėtingumÄ , ieÅ¡kovų procesinių dokumentų turinį, teisinių paslaugų pobÅ«dį, turinį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės A.

J. prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Nurodytos išlaidos priteistinos proporcingai vienam apeliacinės instancijos teismo patenkintam ieškinio reikalavimui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

47. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iÅ¡ esmės patenkinta puse ieÅ¡kinio reikalavimų. Dėl to ieÅ¡kovei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis skaičiuojama nuo pusės visų ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų sumos, t. y. nuo 720 Eur (1 440 : 2 = 720). Atsakovės visuotiniame narių 2018 m. vasario 13 d. susirinkime priimti 9 nutarimai (sprendimai). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, pripažino negaliojančiu vienÄ 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo nutarimÄ (dėl įgaliotinių iÅ¡rinkimo).

Taigi apeliaciniu skundu be kita ko ginčyti aÅ¡tuoni 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo nutarimai. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ aÅ¡tuonių susirinkimo nutarimų pripažino negaliojančiu vienÄ . Dėl to apeliacinės instancijos teismo patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalys lygi 1/8 arba 12,5 proc. (100 proc. : 8 = 12,5 proc.). Proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai ieÅ¡kovei A. J. iÅ¡ atsakovės priteistina 90 Eur (720 x 0,125 = 90). Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ ir didžiÄ ja dalimi ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Atmesti atsakovės 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundÄ . Patenkinti iÅ¡ dalies ieÅ¡kovų A. J., J. M., S. L., L. V. (L. V.), A. P. apeliacinį skundÄ ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimÄ : Pripažinti negaliojančiu 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotinio narių 2018 m. vasario 13 d. sprendimÄ dėl delspinigių nustatymo.

Palikti nepakeistÄ kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalį. Priteisti ieÅ¡kovei A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (kodas 224752390) 90 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Irmantas Å ulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus