2025-05-07 Nr. AB-7963-3-61-3-04722-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-669-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04722-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos ir trečiojo suinteresuoto asmens restruktūrizuojamos akcinės bendrovės AUGA group apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundą atsakovui Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, akcinė bendrovė AUGA group, uždaroji akcinė bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Baltijos maisto organizacija (toliau – ir pareiškėjas, BMO) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 21RE-164 (AG-46/06-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad nėra teisinio pagrindo ginčą iš naujo nagrinėti ikiteismine tvarka, pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (šiuo metu – Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 2A-(8.13)-012 (toliau – ir Agentūros sprendimas, 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas pagal 2018 m. vasario 28 d. sudarytą dotacijos susitarimą Nr. 779489–ORGANICLLEUH/SUT-(6.24)001 (toliau – ir Susitarimas, Dotacijos susitarimas) su tuo metu veikusia valstybės įmone (toliau – ir VĮ) „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ vykdė Informavimo apie ekologiškus Europos Sąjungos gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programą (toliau – ir Programa), o jai pasibaigus, Programos įgyvendinimo laikotarpiui, pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. pateikė atsakovui galutinę ataskaitą kartu su prašymu dėl likučio išmokėjimo. Agentūra sprendimu nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo visą neigiamą likutį – 441 009,13 Eur (t. y. visą išankstinį mokėjimą – 433 000 Eur ir kompensuotų išlaidų dalį – 8 009,13 Eur). Pareiškėjas kreipėsi į Komisija dėl Agentūros sprendimo, ginčijo jį visa apimtimi, t. y. dėl visos jame nurodytos 441 009,13 Eur sumos pripažinimo susigrąžintina suma ir jos susigrąžinimo. Komisija sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalies, kurioje nustatyta galutinė dotacijos suma ir susigrąžinta suma, panaikinimo paliko nenagrinėtą iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. eA-640-822/2022, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Iš Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku, kokia konkrečiai apimtimi (dėl kokios skundo reikalavimų dalies) skundas yra paliktas nenagrinėtas, kokia skundo reikalavimų dalis yra atmesta, ir dėl kokių priežasčių atmesta.

2.2. Pareiškėjas Komisijai pateiktą skundą grindė keliais pagrindais:

1) nesutikimu su Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo argumentais, kad tik BMO yra atsakinga už Programos priemonių nevisišką įgyvendinimą. Pareiškėjas įrodinėjo, kad jo negalėjimą visa apimtimi įgyvendinti Programos priemones nulėmė trys neteisėti atsakovo 2019 m. priimti sprendimai dėl kitų pareiškėjo vykdytų programų (t. y. 2019 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 1 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 2 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 3 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“) (toliau visi kartu – ir 2019 m. sprendimai).

Dėl 2019 m. sprendimų pareiškėjo išleistų kitoms atsakovo administruotoms programoms ir 2019 m. neatgautų lėšų suma sudarė 489 240,52 Eur, o tai labai ženkliai sutrikdė ir faktiškai paralyžiavo pareiškėjo veiklą nuo 2019 m. vidurio. 2019 m. sprendimai buvo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 (toliau – ir LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimas);

2) nesutikimu su Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendime (3 skyriuje) nurodomu galutinės dotacijos sumos apskaičiavimu, nes, BMO nuomone, atsakovas nurodė netinkamą reikalavimus atitinkančių išlaidų sumą. Pareiškėjas negavo jokio pelno iš Programos vykdymo, todėl atsakovas nepagrįstai taikė ne pelno taisyklę (3 veiksmas), taip sumažindamas galutinę dotacijos sumą nepagrįstai jo apskaičiuoto 8 009,13 Eur pelno suma;

3) BMO įrodinėjo, kad 344 527,69 Eur sumą pagal Programą grąžino 2021 m. liepos 13 d. vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, kurio atsakovas nepagrįstai nepripažino įvykusiu. Po LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo priėmimo buvo atsiradusi Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) prievolė išmokėti ar sugrąžinti pareiškėjui 544 527,69 Eur sumą bei atitinkamai atsiradusi pareiškėjo reikalavimo teisė į šią sumą. BMO teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo teise vienašališkai atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą;

4) atsakovo 2021 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 2A-(8.13)-001, kuriuo remtasi Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendime kaip pagrindu pripažinti reikalavimų neatitinkančiomis 18 803,99 Eur išlaidas, buvo apskųstas įstatymu nustatyta tvarka, teisminis procesas nebuvo pasibaigęs (byla dar buvo nagrinėjama). Komisijos sprendime argumentus galima rasti tik dėl vienintelio epizodo – dėl jos pritarimo atsakovui, kad trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu Programa buvo vykdoma maža apimtimi, kad vienintelė įgyvendinta šiuo laikotarpiu Programos priemonė nesuteikė Programai įgyvendinti pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl Komisija pagrįstu pripažino atsakovo sprendimą pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų mokėjimo prašyme nurodytas trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu patirtas išlaidas – 1 220,00 Eur.

Komisijos sprendime nėra argumentų dėl visų kitų skundo teiginių ir jie iš esmės liko neišanalizuoti. Komisija sprendime nepateikė jokio vertinimo dėl 344 527,69 Eur avanso (išankstinio apmokėjimo) dalies grąžinimo įskaitymo būdu, kuri sudaro esminę ginčo sumą.

2.3. Komisijos sprendimas pažeidžia teisinio tikrumo, išsamumo, įstatymo viršenybės principus, o pareiškėjo padėtis liko neapibrėžta. Komisijai pripažinus, kad ji negali nagrinėti skundo, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka, turėjo būti paliekamas nenagrinėtas visas skundas, o ne aiškiai neapibrėžta ir nekonkretizuota dalis, todėl skundžiamas Komisijos sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Komisijai ikiteismine tvarka.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Agentūros 2019 m. sprendimai dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo nesusiję su tuo, jog pareiškėjas nuo 2019 m. vidurio negalėjo įgyvendinti Programos, nes 2019 m. sprendimai priimti dėl visiškai kitų, nesusijusių su Agentūros sprendimu, pareiškėjo vykdytų programų. BMO nevykdė Programos priemonių visa apimtimi jau nuo Programos įgyvendinimo pradžios, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d., o nuo 2019 m. kovo 1 d., t. y. dar iki 2019 m. sprendimų priėmimo, Programa jau iš esmės nebuvo vykdoma. Nors pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021, panaikinusį tris Agentūros 2019 m. sprendimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas panaikino 2019 m. sprendimus ne dėl jų turinio, o dėl to, jog konstatavo, kad Agentūrai nėra suteiktas įgaliojimas priimti tokius sprendimus.

3.2. NMA 2021 m. spalio 5 d. priėmė sprendimus Nr. SKP-43, Nr. SKP-44 ir Nr. SKP-45 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA 2021 m. spalio 5 d. sprendimai), kurie iš esmės yra analogiški LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu panaikintiems 2019 m. sprendimams, ir lėšų įskaitymo būdu padengė skolą, susidariusią dėl NMA 2021 m. spalio 5 d. sprendimų, bei 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. BR6-7225 „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 15 d. raštas) informavo pareiškėją apie NMA 2021 m. spalio 5 d. sprendimus.

3.3. Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai apie lėšų trūkumą, kilusį dėl Agentūros 2019 m. sprendimų, yra nepagrįsti. BMO teigė, kad jokio pelno iš Programos negavo, atsakovas nepagrįstai taikė ne pelno taisyklę, taip sumažindamas galutinę dotacijos sumą nepagrįstai jo apskaičiuoto 8 009,13 Eur pelno suma, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių argumentų. Dotacijos susitarime vartojama sąvoka „pelnas“ neatitinka įprasto sąvokos „pelnas“ supratimo (reikšmės), naudojamo įprastoje įmonių ūkinėje veikloje. Dotacijos susitarimo 5.3.3 punkte yra aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma pelnu, įgyvendinant Programą (t. y. „Pelnas yra perteklius, susidarantis, kai atlikus 1 ir 2 veiksmus gauta suma kartu su bendromis veiklos įplaukomis viršija bendras reikalavimus atitinkančias veiklos išlaidas“), 5.3 punkte yra pateikta išsami informacija, kas yra 1 bei 2 veiksmai, o 5.3.3 punkte pateikta informacija, kas yra bendrosios veiklos įplaukos bei nurodyta, kad „Dotacija negali būti pelno šaltinis“. Taigi, pagal šias Susitarimo nuostatas pelnas gaunamas, jeigu iš apskaičiuotos dotacijos bei veiklos įplaukų sumos atėmus reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų sumą, gaunamas teigiamas skirtumas. Atsakovas pateikė išsamų skaičiavimo aprašymą, nurodęs, kaip apskaičiuojamas pelnas pagal Susitarimą – 8 009,13 Eur, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, prieštaraujančių šiam skaičiavimui. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo jokių pastabų galutinės dotacijos ir susigrąžintinos sumos skaičiavimams.

3.4. Priimdamas Agentūros sprendimą, atsakovas įvertino ne tik Programos vykdymą trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu, bet ir visą Programos vykdymą, visą atitinkamą susirašinėjimą su pareiškėju bei visus Agentūros anksčiau dėl Programos vykdymo priimtus sprendimus. Priimdamas Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą, atsakovas privalėjo atsižvelgti ir į anksčiau priimtą 2021 m. sausio 5 d. sprendimą, kadangi jame nurodyta informacija apie pripažintas netinkamas išlaidas (18 803,99 Eur) buvo aktuali vertinant prašymą dėl likučio mokėjimo ir apskaičiuojant visą tinkamų Programos išlaidų sumą bei visą galimą kompensuoti sumą, kurias reikalinga žinoti, skaičiuojant galutinę dotacijos sumą.

3.5. Dėl 344 527,69 Eur avanso dalies grąžinimo įskaitymo būdu ir Agentūros įgaliojimų atlikti mokėjimą bei įskaitymą paaiškino, kad Agentūra atlieka jai deleguotas Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšomis finansuojamų programų administravimo funkcijas: sudaro dotacijos sutartis, vertina pareiškėjų pateiktus mokėjimo prašymus bei priima sprendimus pripažinti / nepripažinti tinkamomis išlaidas, susigrąžinti išmokėtas lėšas ar skirti administracines nuobaudas bei kita, o NMA atlieka mokėjimo funkcijas pagal Agentūros priimtus sprendimus, taip pat ir skolų įskaitymus. Agentūra, gavusi pareiškėjo 2021 m. liepos 13 d. raštą Nr. ISK-2021-1 „Dėl gauto avanso įskaitymo būdu“ (toliau – ir Raštas), kuris ir buvo adresuotas NMA, o jo kopija – Agentūrai, neturėjo ir iki šiol pagal Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės, Taisyklės) neturi įgaliojimų nei atlikti mokėjimo funkcijas, nei pripažinti pareiškėjo vienašališką priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. BMO yra įgyvendinusi ne vieną informavimo ir skatinimo programą, NMA įskaitymai buvo atlikti ne vieną kartą, kiekvieną Agentūros priimtą sprendimą pareiškėjas skundžia ir turi šešis nebaigtus ginčus administracinėse bylose. Nė viename iš ginčų pareiškėjas nekėlė klausimo dėl teisinio pagrindo NMA įskaityti lėšas. Pareiškėjui nėra pagrindo teigti, kad Agentūra, gavusi pareiškėjo Raštą, turėjo jį užginčyti, o neužginčijus laikyti, kad įvyko vienašališkas įskaitymas.

3.6. Dėl Komisijos sprendime nurodytos pareiškėjo skundo dalies, kuri palikta nenagrinėta, pažymėta, kad Komisijos sprendimu nėra sustabdomas bylos nagrinėjimas, o aiškiai įvardintas teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punktas, kuriuo Komisija palieka nenagrinėtiną skundo dalį. Komisijos sprendime aiškiai nurodoma, kad Komisija nusprendė pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo panaikinimo dalies, kurioje ginčijamas galutinės dotacijos sumos ir susigrąžintinos sumos pagrįstumas, palikti nenagrinėtą, kadangi „LVAT dar nepriėmė sprendimo pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalyje, kurioje nuspręsta 18 803,99 Eur išlaidų sumą pripažinti neatitinkančią reikalavimų, panaikinimo“ (t. y. ginčas dėl 2021 m. sausio 5 d. sprendimo). Iš Komisijos sprendimo yra visiškai aišku, kokiai konkrečiai piniginei išraiškai paliekama nenagrinėta skundo dalis. Šios nenagrinėtos skundo dalies suma yra pareiškėjo išlaidos, susijusios su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu – 18 803,99 Eur, kadangi būtent tokia suma 2021 m. sausio 5 d. sprendimu, kuris ginčijamas administracinėje byloje Nr. eA-1343-822/2023, pripažinta netinkamomis išlaidomis.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Komisijos sprendime nurodoma, jog ji vertins Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Agentūros sprendime pripažintos neatitinkančiomis reikalavimų visos mokėjimo prašyme trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu patirtos išlaidos – 1 220,00 Eur bei nuspręsta šia suma sumažinti dotacijos sumą; nustatyti galutinę 355 651,60 Eur dotacijos sumą bei susigrąžinti iš pareiškėjo visą neigiamą likutį – 441 009,13 Eur. Komisija sprendime pasisakė dėl trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu patirtų išlaidų, jog Agentūra pagrįstai nusprendė pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų mokėjimo prašyme nurodytas trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu patirtas išlaidas – 1 220 Eur bei šia suma sumažinti dotacijos sumą. Taip pat dėl galutinės dotacijos sumos ir susigrąžintinos sumos apskaičiavimo Komisija sprendime nurodė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepasisakius dėl 18 803,99 Eur išlaidų sumos pagrįstumo, ji negalinti įvertinti ir Agentūros sprendimu nustatytos galutinės dotacijos sumos pagrįstumo bei pažymėjo, jog galutinės dotacijos sumos dydis turi reikšmę ir dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo, jo susigrąžinimo. Komisija pažymėjusi, jog Agentūros sprendimu nustatytos iš pareiškėjo susigrąžintinos sumos vertinimas neatsiejamas nuo galutinės dotacijos sumos tinkamo apskaičiavimo, jos dydžio nustatymo. Nagrinėjamu atveju dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo patirtos 18 803,99 Eur išlaidų sumos atitikties nustatytiems reikalavimams, todėl Komisija negalinti vertinti Agentūros sprendimu nustatytos iš pareiškėjo susigrąžintinos 441 009,13 Eur sumos pagrįstumo. Taigi, priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, Komisijos sprendime nurodyti argumentai, dėl kokių priežasčių nuspręsta priimti tokį sprendimą.

4.2. NMA yra gavusi pareiškėjo Raštą, kuriame pareiškėjas informavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 priėmė sprendimą panaikinti Agentūros 2019 m. sprendimus, todėl atsirado 544 527,69 Eur NMA įsiskolinimas pareiškėjui. LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Agentūros 2019 m. sprendimai panaikinti tik dėl to, kad juos priėmė netinkamas viešojo administravimo subjektas, neturėdamas tam įgaliojimų. NMA 2021 m. spalio 15 d. raštu informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Gražintinų lėšų administravimo taisyklėmis lėšų įskaitymo būdu padengė 544 527,59 Eur skolą, susidariusią dėl NMA 2021 m. spalio 5 d. sprendimų. Grąžintinų lėšų įskaitymai atliekami vadovaujantis reglamentų nuostatomis bei Taisyklėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta CK ir kai santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Taigi, šiuo atveju įskaitymas pagal pareiškėjo prašymą negalėjo būti atliktas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) AUGA group (toliau – ir AUGA) atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1. Komisijos sprendimas yra neteisėtas, kadangi Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, netinkamai ir nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, neįsigilino į bylos aplinkybes ir neišsamiai ištyrė pateiktus įrodymus bei argumentus. Iš Komisijos sprendime nurodytų aplinkybių, matyti, kad Komisija nepasisakė (nevertino) dėl pareiškėjo teiginių, jog dėl Programos nevisiško įvykdymo yra kaltas atsakovas, priėmęs neteisėtus 2019 m. sprendimus. Kadangi byloje yra teigiamų valstybinių institucijų išvadų, pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad viską atliko tinkamai, nes nebuvo reikalaujama jokių papildomų dokumentų.

5.2. Pareiškėjas nesutiko su galutinės dotacijos sumos apskaičiavimu, nes negavo jokio pelno iš Programos vykdymo, atsakovas nepagrįstai taikė ne pelno taisyklę, taip sumažindamas galutinę dotacijos sumą nepagrįstai apskaičiuoto 8 009,13 Eur pelno suma. Iš Komisijos sprendimo matyti, kad šie pareiškėjo teiginiai ignoruoti, nors pareiškėjas kėlė konkrečius klausimus, susijusius su galutinės dotacijos sumos apskaičiavimu. Siekiant patikrinti galutinės dotacijos sumos teisėtumą ir pagrįstumą, visi pateikti dokumentai ir visos sumos turi būti vertinamos kartu, sistemiškai.

5.3. Komisijos sprendime nėra pateikta jokio vertinimo ir jokios argumentacijos dėl 344 527,69 Eur avanso (išankstinio apmokėjimo) dalies grąžinimo įskaitymo būdu, kuri sudaro esminę ginčo sumą, juolab, kad VAAT 2022 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1974-809/2022, kurioje teismas nagrinėjo atsakovo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą dėl tos pačios Programos, buvo padaryta išvada, kad jis pažeidė pagrindines procedūras ir ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių, taip pat ir dėl dalies lėšų grąžinimo įskaitymo būdu, įvertinimą. Kadangi VAAT 2022 m. spalio 4 d. sprendimu buvo neginčijamai konstatuota, jog atsakovas, priimdamas sprendimą, padarė pažeidimus, Komisija turėjo išsamiai, argumentuotai, nuodugniai įvertinti ir išnagrinėti, ar ginčijamas Agentūros sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

5.4. Atsakovas visiškai ignoravo faktą, kad pareiškėjas dalį avanso grąžino 2021 m. liepos 13 d. įskaitymo būdu. Kitaip tariant, atsakovui priimant 2021 m. spalio 5 d. sprendimą, pareiškėjo atliktas įskaitymas jau buvo įvykęs, tačiau atsakovas pakankamai nepasisakė dėl šios aplinkybės Agentūros sprendime. Taip pat nėra aišku, kodėl įskaitymas nėra galimas. Atsakovas vadovaujasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3.1 punktu dėl NMA kompetencijos šiuo aspektu, tačiau tokie argumentai negali būti laikomi pakankamu teisiniu pagrindu, pagrindžiančiu, jog įskaitymas nėra galimas. Agentūros sprendime nėra įvardijamos konkrečios teisės normos, kuriomis remiantis galima būtų daryti išvadą, kad įskaitymas nėra galimas.

5.5. Agentūros sprendime nebuvo nurodytos pakankamos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remdamasi atsakovas priėmė tokį sprendimą. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką visi su administracinio akto priėmimu susiję motyvai, taip pat ir dėl visų aplinkybių, atsiradusių iki galutinio sprendimo priėmimo, pagal įstatymą privalo būti nurodomi galutiniame administraciniame akte, o atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų, priimdamas papildomus aktus.

6. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo VšĮ Baltijos maisto organizacijos skundą.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. su VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovas VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (dabartinis atsakovo pavadinimas – Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos), sudarė Dotacijos susitarimą, pagal kurį BMO vykdė informavimo apie ekologiškus Europos Sąjungos gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programą.

8.2. Agentūra 2021 m. sausio 5 d. sprendimu pripažino reikalavimus neatitinkančiomis ir netinkamomis kompensuoti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas – 18 803,99 Eur ir nusprendė nutraukti Susitarimą. Taip pat Agentūra 2021 m. sausio 11 d. raštu informavo pareiškėją apie tinkamomis išlaidomis pripažintą 12 411,45 Eur sumą ir mokėtiną sumą – 8 688,02 Eur.

8.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 panaikino: VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 1 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 3 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“.

8.4. Atsakovas 2021 m liepos 22 d. sprendimu Nr. 3A-(4.32E)-142 nusprendė sugrąžinti neigiamą likutį – 441 099,13 Eur: negrąžinant išankstinio mokėjimo garantijos 433 000,00 Eur sumai ir susigrąžinti kompensuotų išlaidų dalį 8 009,13 Eur. VAAT 2022 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1974-809/2022 panaikino Agentūros 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir įpareigojo Agentūrą iš naujo priimti sprendimą dėl Programos išlaidų.

8.5. Vykdydama VAAT 2022 m. spalio 4 d. sprendimą, Agentūra 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė skundžiamą Agentūros sprendimą, kuriuo pripažino reikalavimų neatitinkančiomis visas 2021 m. balandžio 7 d. prašyme dėl likučio mokėjimo nurodytas trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu patirtas išlaidas – 1 220,00 Eur; susigrąžinti iš pareiškėjo 441 009,13 Eur (t. y. visą išankstinį mokėjimą – 433 000,00 Eur ir kompensuotų išlaidų dalį – 8 009,13 Eur):

8.5.1. Agentūros sprendime (2 skyrius) nurodoma, kad trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (2020 m. kovo 1 d.–2021 m. sausio 10 d., o Susitarimo nutraukimas įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 11 d.) Programa vykdyta nepilna apimtimi, įgyvendinta tik viena Programos priemonė (2020 m. spalio mėnesį parengtas ir publikuotas vienas straipsnis), nors Programoje numatyta trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu įgyvendinti 13 priemonių. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, Agentūra konstatavo, kad Programos vykdymo metu buvo pažeistas Susitarimo 7.1 punkte numatytas reikalavimas „įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas“. Programos trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu labai maža apimtimi įgyvendinta Programos priemonė nesuteikė Programai įgyvendinti pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl Programos priemonei (t. y. 2020 m. spalio mėnesį parengtas ir publikuotas vienas straipsnis) įgyvendinti išleistos lėšos (1 220,00 Eur, žr. priedo Nr. 2 lentelės B dalies 20 eilutę) negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų. Taigi, nuspręsta pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas mokėjimo prašyme nurodytas trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu patirtas išlaidas – 1 220,00 Eur, bei šia suma sumažinti dotacijos sumą;

8.5.2. Agentūros sprendime (3 skyrius) nurodyta, kad Agentūra, vadovaudamasi Susitarimo 5.3 punkte numatyta tvarka, apskaičiavo galutinę dotacijos sumą – 355 651,60 Eur; 4 skyriuje nurodoma, kad Programos vykdymo laikotarpiu pagal Susitarimą išankstiniu ir tarpiniais mokėjimais pareiškėjui iš viso sumokėta 796 660,73 Eur; 5 skyriuje nurodoma, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis grąžintinų lėšų įskaitymus vykdo administruojančioji institucija, kuri, pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3.1 punktą, yra NMA. Pastaroji, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkto ir 18 punkto nuostatomis, lėšų įskaitymo būdu padengė 544 527,69 Eur skolą, susidariusią dėl NMA 2021 m. spalio 5 d. sprendimų bei informavo, kad skolos pagal 2021 m. spalio 5 d. sprendimus yra padengtos. Pažymėta, kad dėl to už Programą 2018 m. balandžio 27 d. gauto avanso (433 000,00 Eur) dalies (344 527,69 Eur) grąžinimas įskaitymo būdu pagal pareiškėjo Raštą nėra galimas.

8.5.3. Vadovaujantis Dotacijos susitarimo 16.2 punktu, kuris numato, jog „Išankstinio finansavimo lėšos išlieka ES nuosavybe tol, kol išmokamas likutis“, 16.4 punktu, kuriame nurodyta, kad „jei likutis bus neigiamas, jis bus susigrąžintas (28 straipsnis)“ – likutis, kaip ir nurodyta ankščiau, yra neigiamas, 28.1 punktu, kuriame numatyta, kad „Valstybė narė, išmokėdama likutį arba vėliau, pareikalaus grąžinti visas išmokėtas, tačiau pagal Susitarimą nepagrįstas sumas“ – Agentūra turi teisę tiek išmokėdama likutį, tiek vėliau reikalauti iš pareiškėjo susigrąžinti išmokėtas, tačiau pagal Susitarimą nepagrįstas sumas (441 009,13 Eur), Susitarimo 28.1.1 punktu, kuris numato, kad pareiškėjui negrąžinus atitinkamos sumos, valstybė narė susigrąžins šias išlaidas pasinaudodama pareiškėjo pateikta finansine garantija arba imdamasi teisinių veiksmų, Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktu bei Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitas iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamas priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3D-750 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitas iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamas priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 7.1.1 punktu, kuriame nustatyta, kad sprendimas dėl lėšų sugrąžinimo priimamas, jeigu juridinis ar fizinis asmuo „nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti“, Agentūra nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo visą neigiamą likutį – 441 009,13 Eur (t. y. visą išankstinį mokėjimą – 433 000,00 Eur ir kompensuotų išlaidų dalį – 8 009,13 Eur).

8.6. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu ir prašė panaikinti Agentūros sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Komisija sprendimu nutarė pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros sprendimo dalies, kurioje nustatyta galutinė dotacijos suma ir susigrąžinta suma, panaikinimo palikti nenagrinėtą iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo byloje Nr. eA-640-822/2022, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo suformuluotus skundo reikalavimus kilusį ginčą dėl teisės nagrinės iš esmės ir pabrėžė, kad sprendžiamas Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo visą neigiamą likutį – 441 009,13 Eur (visą išankstinį mokėjimą – 433 000,00 Eur ir kompensuotų išlaidų dalį – 8 009,13 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas sudarė Dotacijos susitarimą dėl Programos vykdymo. Aptaręs Susitarimo 5.1, 5.2, 5.3 15.2 punktus, teismas priėjo prie išvados, kad pirmasis ataskaitinis laikotarpis: nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.; antrasis – nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.; trečiasis – nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Teismas nurodė, kad Susitarimo 16.2 punkte įtvirtintas išankstinio finansavimo mokėjimas ir išankstinio finansavimo garantija. Išankstinio finansavimo tikslas – suteikti gavėjui apyvartinių lėšų. Išankstinio finansavimo lėšos išlieka Europos Sąjungos nuosavybe tol, kol išmokamas likutis. Išankstinio finansavimo suma yra 568 591,41 Eur. Agentūra pagal pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus ir periodines technines ataskaitas nustatė, kad kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo panaudota didžioji dalis Programoje numatyto biudžeto ir kad kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjas neįvykdė tiek Programos priemonių, kiek jų buvo numatyta, be to, priemonės buvo vykdomos maža (nepilnai) apimtimi. Pareiškėjas to neginčijo, tačiau nurodė, kad tai lėmė būtent atsakovo veiksmai, t. y. 2019 m. neteisėtai Agentūros priimti sprendimai. Aptaręs LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo motyvus, teismas nustatė, kad Agentūros 2019 m. sprendimų panaikinimo pagrindas yra tai, jog juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Teismas pažymėjo, kad Agentūros 2019 m. sprendimais nuspręsta dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo pagal visai kitas pareiškėjo vykdytas programas.

11. Kadangi, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3.1 punktu, grąžintinų lėšų įskaitymus vykdo administruojančioji institucija NMA, o NMA 2021 m. spalio 5 d. priėmė sprendimus Nr. SKP-43, Nr. SKP-44 ir Nr. SKP-45 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ bei lėšų įskaitymo būdu padengė skolą, susidariusią dėl šių sprendimų (2021 m. spalio 15 d. raštas), teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Agentūros 2019 m. sprendimai sutrikdė jo veiklą dėl lėšų stygiaus. Teismas sutiko su atsakovu, jog įgyvendindamas Programą, pareiškėjas įsipareigojo turėti reikalingų techninių, finansinių ir profesinių išteklių Programai veiksmingai įgyvendinti (Susitarimo 8 str.), o pareiškėjo nurodomas aplinkybes, susijusias su jo finansinėmis priežastimis, teismas vertino kaip parodančias nesugebėjimą tinkamai ir laiku įvykdyti Dotacijos susitarimu prisiimtus įsipareigojimus.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nepagrįstai taikytos ne pelno taisyklės, teismas analizavo Susitarimo 5 straipsnio 3 dalį, 5.3.1 punktą, nustatė, kad Agentūra, vadovaudamasi Susitarimo 5.3 punkte numatyta tvarka, apskaičiavo galutinę dotacijos sumą, atlikdama šiuos veiksmus: 1 veiksmas – reikalavimus atitinkančioms išlaidoms pritaikoma kompensavimo norma; 2 veiksmas – suma apribojama iki nustatytos didžiausios dotacijos sumos; 3 veiksmas – suma sumažinama taikant ne pelno taisyklę, kadangi dotacija negali būti pelno šaltinis, kaip tai numatyta Susitarimo 5.3.3 punkte; 4 veiksmas – suma sumažinama dėl esminių klaidų, pažeidimų ar sukčiavimo arba iš esmės nevykdytų pareigų. Agentūrai atlikus Susitarimo 5.3 punkte numatytus veiksmus, gauta galutinė dotacijos suma yra 355 651,60 Eur. Pareiškėjos manymu, atsakovė nurodo netinkamą reikalavimus atitinkančių išlaidų sumą (3 veiksmas). Pagal Susitarimo 5.3.3 punkte nustatytą tvarką (pelnas yra perteklius, susidarantis, kai atlikus 1 ir 2 veiksmus gauta suma kartu su bendromis veiklos įplaukomis viršija bendras reikalavimus atitinkančias veiklos išlaidas) apskaičiuojamas pelnas, prie sumos (363 660,73 Eur), gautos atlikus 1 ir 2 veiksmus, pridedamos pareiškėjo nurodytos bendros veiklos įplaukos (163 863,72 Eur), atimama tinkamų išlaidų suma (519 515,32 Eur) ir gaunamas pelnas – 8 009,13 Eur. Atlikus 1 ir 2 veiksmus, gauta suma (363 660,73 Eur) sumažinta gauto pelno dydžiu, t. y. apskaičiuotas 363 660,73 Eur ir 8 009,13 Eur skirtumas, gauta suma – 355 651,60 Eur. Kadangi pareiškėjas nepaneigė tokio skaičiavimo ydingumo, teismas sprendė, jog Agentūra pagrįstai, vadovaudamasi Susitarimo 5.3 punktu, nustatė galutinę 355 651,60 Eur dotacijos sumą, ir Agentūros sprendime nurodytą jos apskaičiavimą, kurio pareiškėjas nepaneigė ir teismo posėdžio metu.

13. Kadangi administracinis teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Agentūros sprendime (3 skyriuje) nurodomas galutinės dotacijos sumos apskaičiavimas nėra teisingas, nes pareiškėjas negavo jokio pelno iš Programos vykdymo.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl 344 527,69 Eur sumos pagal Programą grąžinimo 2021 m. liepos 13 d. vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, kurio atsakovas nepagrįstai nepripažino įvykusiu, sutikęs su Agentūros pozicija, jog už Programą 2018 m. balandžio 27 d. gauto avanso (433 000,00 Eur) dalies (344 527,69 Eur) grąžinimas įskaitymo būdu pagal pareiškėjo Raštą negalimas, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 3D-577 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuolatinės akreditacijos administruoti Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšas suteikimo“ NMA akredituota administruoti Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – ir EŽŪGF) lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 2 punktu NMA skiriama atsakinga už EŽŪGF priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę bei sumų, laikomų EŽŪGF priskirtosiomis įplaukomis, valdymą. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3.1 punktu NMA skiriama administruojančia institucija. Teismas sprendė, jog Agentūra atlieka jai deleguotas EŽŪGF lėšomis finansuojamų programų administravimo funkcijas: sudaro dotacijos sutartis, vertina pareiškėjų pateiktus mokėjimo prašymus bei priima sprendimus pripažinti / nepripažinti tinkamomis išlaidas, susigrąžinti išmokėtas lėšas ar skirti administracines nuobaudas bei kita, o NMA teisės aktų nustatyta tvarka atlieka mokėjimo funkcijas pagal Agentūros priimtus sprendimus, taip pat ir skolų įskaitymus. NMA 2021 m. spalio 15 d. raštu informavus pareiškėją, kad lėšų įskaitymo būdu padengė 544 527,59 Eur skolą, susidariusią dėl NMA 2021 m. spalio 5 d. sprendimų ir pažymėjus, kad lėšų įskaitymai atliekami vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas (Agentūra) pagal pareiškėjo Raštą neturėjo ir neturi įgaliojimų nei atlikti mokėjimo funkcijas, nei pripažinti pareiškėjo vienašališką priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

15. Teismas, sutikdamas su Agentūra, atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog pareiškėjo prašomas įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes tarp pareiškėjo, atsakovo ir NMA yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai (Dotacijos susitarimas laikomas administracine sutartimi), o Agentūra turi įgaliojimus priimti atitinkamus sprendimus, kurie yra įtvirtinti viešojoje teisėje. Viešojo administravimo srityje CK normos taikomos tik, kai nėra tiesiogiai sureguliuota viešosios teisės normomis, tačiau nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi tokia situacija. Pareiškėjo įsipareigojimų vykdymas ar nevykdymas nėra ir negali būti siejami su tuo, turi jis ar neturi įsipareigojimų įgyvendinant kitas Europos Sąjungos lėšomis kompensuojamas programas (Programos įgyvendinimo pradžioje pareiškėjui buvo išmokėta išankstinio finansavimo suma – 433 000,00 Eur). Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentas, jog turėjo būti atliktas įskaitymas, niekaip nepagrindžia Programos veiklų nevykdymo.

16. Teismas nustatė, kad Agentūra 2021 m. sausio 5 d. sprendimu, kuris yra ginčijamas teisme, pripažino reikalavimų neatitinkančiomis ir netinkamomis kompensuoti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas – 18 803,99 Eur ir nutraukė Dotacijos susitarimą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo ir dėl Komisijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacine tvarka išsprendęs ginčą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti VAAT 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, todėl teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas paliko galioti Komisijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 21R-239 (AG-91/06-2021), kuriuo Komisija pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė (administracinė byla Nr. eA-1343-822/2023). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimą, kuriuo pripažintos reikalavimus neatitinkančiomis ir netinkamomis kompensuoti visos su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusios išlaidos – 18 803,99 Eur, išnyko pagrindas, dėl kurio Komisija paliko pareiškėjo skundo dėl Agentūros sprendimo panaikinimo dalį, kurioje nustatyta galutinė dotacijos suma ir susigrąžinta suma, nenagrinėtą. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad dėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo dar vyksta teisminis ginčas.

17. Teismas vertino, jog Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūros sprendimas priimtas dėl to, jog Agentūra, laikydamasi su pareiškėju sudaryto Dotacijos susitarimo, kurio pagrindu buvo vykdoma Programa, 28.1.1 punkte nurodytos procedūros, priėmė sprendimą susigrąžinti lėšas. Kadangi pareiškėjas iš esmės nevykdė įsipareigojimų pagal Susitarimą (neįgyvendino Programos priemonių) ir Agentūros sprendimą bei Komisijos sprendimą skundė abstrakčiais bei tiesiogiai su priimtu Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu nesusijusiais argumentais, kurie jau ne kartą nagrinėti administracinių teismų ir dėl jų priimti galutiniai ir neskundžiami teismo sprendimai, teismas vertino, kad pareiškėjas nei skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė Susitarimo įsipareigojimų (Programos priemonių) įvykdymo, o tik kartojo analogiškus argumentus.

18. Teismas sprendė, kad atsakovo pritaikyta sankcija yra adekvati ir proporcinga.

19. Teismas nepasisakė dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kurie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, o taip pat nurodė, jog pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 20. Pareiškėjas VšĮ Baltijos maisto organizacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl 344 527,69 Eur avanso dalies pripažinimo grąžintu, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, panaikinti atsakovo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl avanso dalies (344 527,69 Eur) susigrąžinimo. Pareiškėjas taip pat prašo pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų sakinį dėl adekvačios ir proporcingos atsakovo pritaikytos sankcijos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, jog už Programą 2018 m. balandžio 27 d. gauto avanso (433 000,00 Eur) dalies (344 527,69 Eur) grąžinimas įskaitymo būdu pagal pareiškėjo Raštą negalimas, grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad po 2021 m. birželio 30 d. egzistavo dvi vienarūšės priešpriešinės pareiškėjo ir NMA piniginės prievolės: pareiškėjo savanoriška prievolė grąžinti gautą avansą (ar bent jo dalį, ne mažesnę kaip 344 527,69 Eur) pagal Programą ir NMA prievolė išmokėti pareiškėjui 544 527,69 Eur sumą. Teismas neįvertino to, kad NMA prievolės pareiškėjui atsiradimo pagrindas yra LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimas, o pareiškėjo prievolė grąžinti avansą buvo savanoriška. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad NMA atliktais 2019 m. įskaitymais pareiškėjui buvo realiai neišmokėtos visos lėšos pagal Programą už pirmąjį jos ataskaitinį laikotarpį, nes dalis jų buvo išskaitytos ir užskaitytos už kitas programas, atsakovo 2019 m. sprendimų pagrindu, kuriuos teismas panaikino. Pareiškėjas, vadovaudamasis CK 6.130–6.131 straipsniais, pasinaudojo teise vienašališkai atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir grąžino 344 527,69 Eur dydžio avanso dalį pagal Programą. Teismas šiuo aspektu netinkamai taikė ir aiškino teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

21.2. Teismas nepasisakė dėl CK nuostatų taikymo, tik nepagrįstai atskyrė viešąją teisę ir CK. Aptarus CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įskaitymo instituto taikymo aspektu (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013), teigiama, jog pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį šios teisės normos, reguliuojančios prievolės pasibaigimą įskaitymu, ir jas aiškinanti teismo praktika taikytina šioje byloje.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad situacija, susiklosčiusi po LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo pareiškėjui įgijus reikalavimo teisę, yra sureguliuota viešosios teisės normomis. Nei atsakovas, nei teismas nenurodė įstatymo, kuris šiuo aspektu būtų tiesiogiai taikytinas, nes nėra tokio įstatymo, kuris reguliuotų tarp pareiškėjo, atsakovo ir NMA susiklosčiusius tarpusavio santykius, vykdant atsiskaitymus už Europos Sąjungos žemės ūkio fondų lėšas ir jų grąžinimus. Agentūra sprendime, teismas skundžiamame sprendime vadovavosi įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais, iš kurių svarbiausias – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės, tačiau jos negali būti taikomos, nes LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo pagrindu pareiškėjui mokėtinos lėšos ir jo savanoriškai grąžintas avansas (jo dalis) neatitinka „grąžintinų lėšų“ sąvokos, įtvirtintos Taisyklėse, ir Taisyklės nereguliuoja tokios situacijos, kuri yra susiklosčiusi šioje byloje.

Teismo skundžiamame sprendime nurodyti teisės aktai nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad įskaitymas pagal pareiškėjo Raštą nėra galimas, juolab, kad teismas nenurodė teisinio pagrindo išvadai, jog teisės aktų nustatyta tvarka NMA atlieka mokėjimo funkcijas pagal Agentūros priimtus sprendimus, o taip pat ir įskaitymus. Aptarus pagrindinius santykius, susijusius su Europos Sąjungos žemės ūkio fondų lėšų panaudojimu, reguliuojančius teisės aktus, Dotacijos susitarimo 28.1.1 punktą, akcentuota, kad nėra draudimo ar ribojimo pareiškėjui atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Tai reiškia, kad santykiai, susiklostę dėl atsakovo, Agentūros prievolės grąžinti pareiškėjui nepagrįstai įskaitytą 2019 m. 544 527,69 Eur sumą, nėra reguliuojami viešosios teisės normomis, todėl taikytina CK 1.1 straipsnio 2 dalis.

21.3. Tuo metu, kai buvo atliktas įskaitymas, NMA nebuvo užregistravusi jokių pareiškėjo grąžintinų į Europos Sąjungos žemės ūkio fondus paramos sumų. NMA 2021 m. spalio 5 d. sprendimai atsirado daug vėliau po pareiškėjo atlikto įskaitymo. Kai įvyko įskaitymas, netgi nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti, kad toks sprendimas gali netrukus atsirasti, nes nuo LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo neaišku, kokia valstybės institucija ar įstaiga turi kompetenciją priimti sprendimus dėl lėšų susigrąžinimo. Tokia situacija susiklostė ne dėl pareiškėjo kaltės ir dėl to negali būti ribojamos ar paneigiamos pareiškėjo teisės.

21.4. Atsakovo ir NMA argumentai dėl CK 1.1 straipsnio 2 dalies taikymo atsirado tik procesiniuose dokumentuose, ši nuostata nebuvo Agentūros sprendimo teisiniu pagrindu, o motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme netoleruotini. Atsakovas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu jau buvo priėmęs analogišką sprendimą susigrąžinti neigiamą likutį, tačiau VAAT 2022 m. spalio 4 d. sprendimu panaikino atsakovo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą kaip neatitinkantį VAĮ reikalavimų, todėl Agentūra 2022 m. gruodžio 21 d. sprendime turėjo visus argumentus ir motyvus išsamiai išdėstyti, o ne pateikti juos procesiniuose dokumentuose. Vien šiuo pagrindu Agentūros sprendimas pripažintinas neteisėtu, neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

21.5. Nekorektiškas teismo sprendimo argumentas, susijęs su tuo, kad atliktas įskaitymas niekaip nepagrindžia Programos veiklų nevykdymo, nes pareiškėjas negrindė ir neįrodinėjo Programos veiklų nevykdymo, o taip pat teismo sprendime yra nurodyta, kad „Teisėjų kolegija, įvertinusi Agentūros sprendimą, dar pabrėžia, kad pritaikyta sankcija yra adekvati ir proporcinga“, nors Agentūros sprendimas ne dėl sankcijų taikymo, o dėl išankstinio mokėjimo ir kompensuotinų išlaidų dalies susigrąžinimo. Pastarasis teismo argumentas šalintinas iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, nes ateityje gali sukelti pareiškėjui kitas neigiamas pasekmes (gali būti panaudotas atsakovo ar NMA kaip įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas apie pareiškėjui taikytas sankcijas, apie pareiškėjo tam tikrą baustumą).

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo AUGA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Agentūros sprendimą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, netinkamai aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos reglamentų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminių aktų ir kitų teisės aktų nuostatas. Teismas nevertino daugelio pareiškėjo pateiktų įrodymų, argumentų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė ir neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visa tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 str., 56 str., 57 str., 80 str., 86 str., 91 str. 1 d., 98 str.). AUGA apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl jo sutrikdytos veiklos, šių aplinkybių netyrė ir nesigilino, ar dėl neteisėtų atsakovo priimtų sprendimų kilo pareiškėjui neigiamos pasekmės ar ne. Teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę – kad atsakovas neteisėtai nusavino dideles piniginių lėšų sumas, kurios turėjo būti skirtos kitoms pareiškėjo vykdytoms programoms, finansuojamoms pagal kitas sutartis.

23.2. Pareiškėjas kėlė konkrečius klausimus, susijusius su galutinės dotacijos sumos apskaičiavimu, ir savo poziciją pagrindė nurodydama objektyvius argumentus. Skunde teismui pareiškėjas prašė vadovautis skunde Komisijai nurodytais motyvais ir pagrindais, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo susidaro įspūdis, kad nebuvo vertinti šie motyvai. Siekiant patikrinti galutinės dotacijos sumos teisėtumą ir pagrįstumą, visi pateikti dokumentai ir visos sumos turėjo / turi būti vertinamos kartu, sistemiškai.

23.3. Atsakovo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir tinkamu, kadangi jis neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, neatliktas faktinių aplinkybių ištyrimas, neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Atsakovas visiškai neatsižvelgė į dalies išankstinio mokėjimo sumos sugrąžinimą, atliktą iki sprendimo priėmimo.

23.4. Teismo sprendime nėra pateiktas teisinis pagrindas, kuris pakankamai ir argumentuotai pagrįstų, kodėl įskaitymas nėra galimas. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės šiuo atveju netaikytinos, kadangi LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo pagrindu pareiškėjui mokėtinos lėšos ir jo savanoriškai grąžintas avansas (jo dalis) neatitinka „grąžintinų lėšų“ sąvokos, numatytos Taisyklėse ir Taisyklės nereglamentuoja tokios situacijos, kuri yra susiklosčiusi šiame ginče. Net jeigu būtų konstatuota, kad savanoriškas avanso grąžinimas patenka po Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nustatyta „grąžintinų lėšų” sąvoka, tai nepaneigtų atlikto įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinius skundus teigia, jog tiek pareiškėjas, tiek AUGA apeliaciniuose skunduose nenurodo iš esmės jokių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tik pakartoja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išdėstytus savo argumentus bei deklaratyviai nurodo, jog teismas į pastaruosius argumentus tinkamai neatsižvelgė. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Atsakovas ginčo sprendimą priėmė 2022 m. gruodžio 21 d. Būtent pastarąją dieną atsirado pareiškėjo pareiga (prievolė) grąžinti aptariamas lėšas teisės aktų nustatyta tvarka (be viso kito, turint galimybę per Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nustatytą terminą tai padaryti geranoriškai) bei, atitinkamai, – administruojančiosios institucijos teisė dėl tokių lėšų susigrąžinimo (kitaip tariant – reikalavimo teisė pareiškėjo atžvilgiu). NMA 2021 m. spalio 5 d. priėmus sprendimus, pareiškėjas nebeturėjo jo procesiniuose dokumentuose akcentuojamos 544 527,69 Eur dydžio reikalavimo teisės NMA. Tad skirtingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, jokios dvi vienarūšės priešpriešinės reikalavimo teisės, kurias pareiškėjas būtų galėjęs įskaityti tarpusavyje, vienu metu neegzistavo, t. y. pareiškėjui išsiuntus Raštą, pareiškėjas dar neturėjo Taisyklių 4, 7.1.1 punktuose, Dotacijos susitarimo 16.4, 28.1.1 punktuose numatytu pagrindu atsirandančios prievolės grąžinti atitinkamas lėšas NMA. Tokia pareiškėjo teisė atsirado 2022 m. gruodžio 21 d. Agentūrai priėmus sprendimą. Esant Agentūros sprendimui, pareiškėjas jokių reikalavimo teisių, siejamų su LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu nebeturėjo dėl NMA 2021 m. spalio 5 d. sprendimų. Susiklosčiusioje situacijoje neįmanomas pareiškėjo neva atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nei administracinės, nei civilinės teisės prasme.

25.2. Atsiradus pareiškėjo prievolei grąžinti Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendime įvardintas sumas, tokia prievolė savaime pateko į Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių taikymo sritį, įskaitant tas nuostatas, kurios reguliuoja grąžintinų lėšų įskaitymo procedūrą. Taisyklės įskaitymo teisę suteikia tik NMA, o tokio paties pobūdžio priešpriešinė teisė BMO nėra suteikiama. Atsakovas neturėjo jokių įgaliojimų pripažinti BMO atliktą vienašališką priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą įvykusiu. Motyvuodami savo poziciją civilinės teisės normomis tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo yra nenuoseklūs, nes CK 6.134 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose nustatyta, kad yra draudžiama įskaityti reikalavimus valstybei (tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą), taip pat atlikti įskaitymą, kuomet prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo.

25.3. AUGA argumentas dėl teismo pareigos tirti, ar atsakovo 2019 m. birželio 17 d.–2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai dėl kitų programų įgyvendinimo metu BMO nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo neturėjo neigiamos įtakos pareiškėjo finansinei padėčiai, yra visiškai nepagrįstas, nes pareiškėjas, sudaręs Susitarimą, įsipareigojo turėti jam vykdyti reikalingus techninius, finansinius bei profesinius išteklius. Teismas tinkamai vertino įrodymus, o tai, kad teismo išvados tam tikrais klausimais buvo nepalankios pareiškėjui, nereiškia, jog į kuriuos nors iš byloje dalyvaujančių asmenų (įskaitant pareiškėją) pateiktus argumentus liko neatsižvelgta, kad jie buvo ignoruojami. AUGA samprotavimai apie pareiškėjo argumentų ignoravimą yra niekuo nepagrįsti. Agentūros sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, o apeliacinių skundų argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvūs.

25.4. Teismas, pavartojęs žodį „sankcija“ turėjo omenyje ne pareiškėjo nubaudimą, bet jam kilusias turtines pasekmes dėl Dotacijos susitarimo nevykdymo (netinkamo vykdymo), t. y. pareigą grąžinti Agentūros sprendime numatytas sumas. Vertinant šią skundžiamo teismo sprendimo pastraipą turinio viršenybės prieš formą principo aspektu, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo jos pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui.

26.2. Tarp pareiškėjo, Agentūros ir NMA yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai. NMA, kaip viešojo administravimo subjektas, negali pagal BMO norus bei pageidavimus atlikti sudengimų, priešingu atveju NMA veikimas neatitiktų teisės normų, principų. NMA 2021 m. rugpjūčio 23 d., atsakydama į pareiškėjo Raštą, išsiuntė raštą Nr. BR6-6302 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, jog pareiškėjo prašomas įskaitymas nėra galimas. Po LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo pasikeitus teisiniam reguliavimui, NMA priėmė 2021 m. spalio 5 d. sprendimus, juos išsiuntė 2021 m. spalio 15 d. raštu, kuriuo informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Gražintinų lėšų administravimo taisyklėmis, lėšų įskaitymo būdu padengė 544 527,59 Eur skolą, susidariusią dėl NMA sprendimų. NMA pažymėjo, kad grąžintinų lėšų įskaitymai atliekami vadovaujantis reglamentų nuostatomis bei Taisyklėmis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (šiuo metu – Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 2A-(8.13)-012 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos pagal 2018 m. vasario 28 d. Dotacijos susitarimą Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001, kuriuo atsakovas nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo visą neigiamą likutį – 441 009,13 Eur (visą išankstinį mokėjimą – 433 000,00 Eur ir kompensuotų išlaidų dalį – 8 009,13 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Ginčas buvo nagrinėtas Komisijoje, kuri 2023 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 21RE-164 (AG-46/06-2023) paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalies, kurioje nustatyta galutinė dotacijos suma ir susigrąžinta suma, panaikinimo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo byloje Nr. eA-640-822/2022, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

29. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės, be kita ko, nustatęs, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1343-822/2023 atmetus pareiškėjo skundą, išnyko pagrindas, dėl kurio Komisija paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros sprendimo panaikinimo, kurioje nustatyta galutinė dotacijos suma ir susigrąžinta suma. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

30. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo AUGA. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jo argumentai dėl 344 527,69 Eur sumos pagal Programą grąžinimo 2021 m. liepos 13 d. vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, kurio atsakovas nepagrįstai nepripažino įvykusiu. Trečiasis suinteresuotas asmuo AUGA apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, netinkamai aiškinus ir taikius Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos reglamentų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminių aktų ir kitų teisės aktų nuostatas.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija, ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinusi pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens AUGA apeliacinių skundų, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens NMA atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo inicijuotam ginčui dėl Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo visą neigiamą likutį – 441 009,13 Eur (visą išankstinį mokėjimą – 433 000,00 Eur ir kompensuotų išlaidų dalį – 8 009,13 Eur), išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais bei aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, juos papildo.

33. Byloje nustatyta, kad LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu panaikinti Agentūros 2019 m. sprendimai, kuriais nuspręsta dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo pagal pareiškėjo vykdytas programas (2015 m. lapkričio 12 d. Europos Komisijos patvirtintos Informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programos, 2014 m. spalio 30 d. Europos Komisijos patvirtintos Europos perdirbtų vaisių ir daržovių informavimo Baltijos šalyse programos ir 2013 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos patvirtintos Ekologinių produktų informavimo veiksmų Lietuvoje programos), nes juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Pareiškėjas 2021 m. liepos 13 d. raštu Nr. ISK-2021-1 „Dėl gauto avanso grąžinimo įskaitymo būdu“, adresuotu NMA, kopija – Agentūrai, be kita ko, nurodė, kad: NMA pagal Agentūros 2019 m. sprendimus užskaitymo būdu susigrąžino 544 527,69 Eur sumą (įskaitant palūkanas); po LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo atsirado 544 527,69 Eur NMA įsiskolinimas BMO; pareiškėjas, vykdydamas Programą, 2018 m. balandžio 27 d. gavo 433 000 Eur avansą ir šio avanso dalį 344 527,69 Eur grąžina įskaitymo būdu. Atsakovas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 3A-(4.32E)-142 nusprendė sugrąžinti neigiamą likutį – 441 099,13 Eur: negrąžinant išankstinio mokėjimo garantijos 433 000,00 Eur sumai ir susigrąžinti kompensuotų išlaidų dalį 8 009,13 Eur.

VAAT 2022 m. spalio 4 d. sprendimu panaikino Agentūros 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir įpareigojo Agentūrą iš naujo priimti sprendimą dėl Programos išlaidų. NMA 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. BR6-6302 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydama į pareiškėjo Raštą, informavo BMO, kad iš VšĮ Kaimo verslo ir rinkos plėtros agentūros nėra gavusi informacijos apie mokėtinas sumas, todėl pareiškėjo prašomas įskaitymas nėra galimas. NMA 2021 m. spalio 5 d. priėmė sprendimus Nr. SKP-43, Nr. SKP-44 ir Nr. SKP-45 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ bei lėšų įskaitymo būdu padengė skolą, susidariusią dėl šių sprendimų.

NMA 2021 m. spalio 15 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad iš pareiškėjui priskaičiuotos grąžintinos 489 240,52 Eur sumos buvo išskaičiuotos skolos, susidariusios pagal 2021 m. spalio 5 d. sprendimus (489 240,52 Eur), todėl BMO skolos pagal 2021 m. spalio 5 d. sprendimus yra padengtos. Atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė 2022 m. gruodžio 21 d.

34. Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su netinkamo teisinio reguliavimo taikymu (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė viešosios teisės normas, nenurodė argumentų, kad CK normų šiuo atveju negalima taikyti, ir kt.), teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.134 straipsnis reguliuoja atvejus, kada įskaitymą taikyti draudžiama. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus valstybei, tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad ši nuostata iš esmės reiškia tai, jog valstybės atžvilgiu draudžiama taikyti įskaitymą, tačiau pati valstybė turi teisę taikyti įskaitymą (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2215-12).

35. Valstybės teisė taikyti įskaitymą įtvirtinta 2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu, 28 straipsnyje – nepažeisdamos jokių kitų nacionalinėje teisėje numatytų veiksmų reikalavimų vykdymui užtikrinti, valstybės narės visas dar negrąžintas paramos gavėjo skolas, nustatytas remiantis nacionaline teise, išskaičiuoja iš išmokų, kurias tam pačiam paramos gavėjui ateityje mokės už skolos susigrąžinimą atsakinga mokėjimo agentūra.

36. Dotacijos susitarimo 28 straipsnis taip pat reguliuoja nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo tvarką, tiek susigrąžinimą išmokant likutį (Susitarimo 28.1.1 p.), tiek susigrąžinimą išmokėjus likutį (Susitarimo 28.1.2 p.). Bet kuriuo atveju, be kita ko, jei valstybė narė nuspręs vykdyti lėšų susigrąžinimą, ji patvirtins susigrąžintiną sumą ir oficialiai nusiųs gavėjui debetinį dokumentą su mokėjimo sąlygomis ir data (kartu pranešdama apie mokėtinas sumas). Jei mokėjimas neatliekamas iki debetiniame dokumente nurodytos dienos, valstybė narė susigrąžins tą sumą be gavėjo sutikimo išskaičiuodama ją iš sumų, kurias Komisija turi sumokėti gavėjui iš ES biudžeto, pasinaudodama finansine garantija arba imdamasi teisinių veiksmų.

37. Gražintinų lėšų administravimo taisyklių (2018 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 719 redakcija) tikslas – nustatyti grąžintinų Europos Sąjungos (toliau – ES) žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką (1 p.). Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3.1 punkte nustatyta, kad administruojanti institucija – NMA. Vykdomoji institucija, priėmusi sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nedelsdama apie tai informuoja administruojančiąją instituciją – NMA (Taisyklių 5 p.). Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių III skyrius reguliuoja skolininko informavimą apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, o V skyrius – grąžintinų lėšų susigrąžinimą ir naudojimą. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina, be kita ko, taikydama grąžintinų lėšų įskaitymą. Grąžintinų lėšų įskaitymas netaikomas grąžintinoms lėšoms, apie kurias skolininkas nebuvo informuotas, kaip nurodyta Taisyklių 13 punkte, grąžintinoms lėšoms, susidariusioms įgyvendinant EŽŪFKP techninę paramą ir taikant su ja susijusį pridėtinės vertės mokestį, ir grąžintinoms lėšoms, kai iškeltos įmonių ar fizinių asmenų bankroto bylos ar įmonių restruktūrizavimo bylos, jeigu įskaitymo galimybė nenumatyta restruktūrizavimo plane. Grąžintinų lėšų įskaitymas taikomas ir tuo atveju, kai administruojančioji institucija priima sprendimą leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis (Taisyklių 17.2 p.).

38. Vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika, ginčai, susiję su išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek dėl tokių išmokų išmokėjimo, tiek ir dėl išmokų grąžinimo, remiantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis yra nagrinėtini administraciniame teisme (žr., pvz., 2010 m. birželio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-36-2010; 2018 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2018). Vykdydama teisės aktų, reglamentuojančių paramos skyrimą bei sankcijų taikymą nuostatas, NMA veikia viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2006-07). Tai, kad dėl paramos skyrimo NMA su paramos gavėju yra sudariusi sutartį, nereiškia, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai t. y. viešasis administravimas pasibaigė. Sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. TK-2004-80). NMA turi teisę kontroliuoti paramos sutarties vykdymą, o nustačiusi lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir / ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą ar inicijuoti sankcijų taikymą, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-91/2019; 2017 m. liepos 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2017).

39. Taigi, šioje nutartyje aptartas teisinis reguliavimas bei teismų praktika patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados dėl santykių, susiklosčiusių tarp pareiškėjo, atsakovo (Agentūros) ir NMA, kurių pagrindas – administracinė sutartis (Dotacijos susitarimas), reguliavimo viešosios teisės normomis, pagrįstumą. Grąžintinų lėšų įskaitymo teisė suteikta tik NMA, todėl pareiškėjas neturėjo teisės vienašališkai atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neva grąžinant 344 527,69 Eur dydžio avanso dalį pagal Programą. Agentūrai priėmus 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir atsiradus pareiškėjo prievolei grąžinti Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendime įvardintas sumas, tokia prievolė savaime pateko į Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių taikymo sritį, įskaitant nuostatas, kurios reguliuoja savanorišką grąžintinų lėšų grąžinimą (9–11 p.), ir tas nuostatas, kurios reguliuoja grąžintinų lėšų įskaitymo procedūrą (3.5, 17.2 p.).

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pašalinti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų sakinį dėl adekvačios ir proporcingos atsakovo pritaikytos sankcijos. Byloje esant duomenų apie pareiškėjo 2018 m. balandžio 27 d. gautą avansą (433 000,00 Eur) pagal Programą ir BMO turint pareigą jį grąžinti, realiai tai taip pat reiškia sankcijos taikymą (šiuo aspektu, mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2006-07). Todėl nėra pagrindo šalinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir tinkamu, kadangi jis neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

42. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas.

44. Pirmosios instancijos teismas įvertino Agentūros sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą visais trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytais aspektais, t. y. įvertino pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes dėl sutrikdytos BMO veiklos, dėl atsakovo 2019 m. sprendimų neva kilusių pasekmių, dėl galutinės dotacijos sumos apskaičiavimo, dėl dalies išankstinio mokėjimo sumos sugrąžinimo, o taip pat Agentūros 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išsamumą, teisėtumą ir pagrįstumą.

45. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

46. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus.

47. Kiti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija detaliau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

49. Atsakovas prašo priteisti iš apeliantų 2 510,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog teisę į teisminę gynybą administracinėje byloje turi ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, o atmesdamas pareiškėjo skundą apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų. Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Taigi ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

51. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Viešojo administravimo subjekto administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo subjekto vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

52. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-36-822/2025).

53. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo prašymo argumentus, sprendžia, kad Agentūra nepagrindė advokato reikalingumo. Pažymėtina, jog iš viešai prieinamos informacijos (https://zua.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai/) matyti, kad Agentūroje yra Išteklių valdymo skyrius, kurio nuostatų 6.46 punkte įtvirtinta funkcija organizuoti Agentūros interesų atstovavimą ikiteisminio nagrinėjimo ir teisminio nagrinėjimo institucijose, pagal kompetenciją atstovauti Agentūrą ir rengti procesinius dokumentus; Išteklių valdymo skyriuje pareigas eina du vyriausieji specialistai (teisininkai), kurių pareigybių aprašymų 17 punktuose įtvirtintas Agentūros interesų atstovavimas ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijose, teismuose ir kituose institucijose, įstaigose bei organizacijose, rengimas susijusių dokumentų, stebėjimas teismuose nagrinėjamų civilinių ir administracinių bylų eigos, iniciavimas ir / ar rengimas procesinių dokumentų, rinkimas, analizavimas ir sisteminimas Agentūros veiklai aktualios teismų praktikos. Taigi, atsakovas turėjo turėti / turi atitinkamus vidinius administravimo pajėgumus atstovauti Agentūros interesams teismuose. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju advokato pasitelkimas buvo būtinas, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos ir trečiojo suinteresuoto asmens restruktūrizuojamos akcinės bendrovės AUGA group apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis