2021-02-03 Nr. AB-2421-3-61-3-03883-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-47-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03883-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. T., viešoji įstaiga „Laisvės TV“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau – ir LLRA-KŠS) 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. Sp-254 „Dėl akcijų „Viso gero, Voldemortai“ ir „Viso gero, Valdemarai?“ 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos metu“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punkto dalį, kuria nuspręsta nepripažinti neigiama LLRA-KŠS politine reklama A. T. ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Laisvės TV“ vykdytų akcijų kitais sklaidos kanalais, t. y. videofilmu, televizijos laidomis, transliuotomis youtube kanale bei Lietuvos ryto komercinėje televizijoje, A. T. bei VšĮ „Laisvės TV“ įrašais socialiniame tinkle facebook bei leidiniu „Viso gero Valdemarai“, kuris buvo platinamas internete;

2) panaikinti Sprendimo 2 punktą, kuriuo nuspręsta nepripažinti, kad, apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, buvo pažeista Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis;

3) įpareigoti Komisiją išsamiai įvertinti ir pateikti pagrįstas išvadas, ar A. T. ir VšĮ „Laisvės TV“ 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijos metu vykdytos akcijos „Viso gero, Voldemortai“ ir „Viso gero, Valdemarai“ kitais sklaidos kanalais, t. y. videofilmu, televizijos laidomis, transliuotomis youtube kanale bei Lietuvos ryto komercinėje televizijoje, A. T. bei VšĮ „Laisvės TV“ įrašais socialiniame tinkle facebook bei leidiniu „Viso gero, Valdemarai“, kuris buvo platinamas internete, yra politinė reklama;

4) įpareigoti Komisiją ištirti ir įvertinti, ar A. T. ir VšĮ „Laisvės TV“ 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijos metu vykdytos akcijos „Viso gero, Voldemortai“ ir „Viso gero, Valdemarai“ visais sklaidos kanalais, t. y. leidiniu „Viso gero, Valdemarai“, išleistu 300 000 tiražu bei platintu internete, videofilmu, televizijos laidomis, transliuotomis youtube kanale bei Lietuvos ryto komercinėje televizijoje, A. T. bei VšĮ „Laisvės TV“ įrašais socialiniame tinkle facebook, buvo tinkamai pažymėtos kaip politinė reklama, tinkamai atskirtos nuo kitos informacijos, o taip pat patikrinti tokios reklamos finansavimo šaltinio teisėtumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos skundą bei išaiškino jam, kad dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo jis turi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 str. 1 d. 3 p., 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, kad teismas akivaizdžiai suklydo dėl skundo dalyko ir pagrindo, todėl netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, pažymi, jog Sprendimas turi tiesioginę įtaką jo pasyviajai rinkimų teisei, nes dėl politinę kampaniją prieš LLRA-KŠS vykdžiusių asmenų (A. T. ir VšĮ „Laisvės TV“) veiksmų, t. y. dėl neteisėtos politinės kampanijos ir politinės reklamos skleidimo, buvo pažeista šios politinės partijos ir jos narių teisė į teisingus ir sąžiningus rinkimus (LLRA-KŠS buvo blogiau įvertinta rinkėjų). Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad jo keliamas ginčas nepriskirtinas apygardos administracinio teismo kompetencijai, kadangi, jo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip vienintelė ir galutinė instancija, nagrinėja tik ginčus dėl Komisijos sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką nustato atitinkami rinkimų įstatymai (aktualiu atveju – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas). Ginčai dėl kitų Komisijos sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendra ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai paduodami apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas į teismą kreipėsi ne vien dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, bet ir dėl Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimų, užsiminė apie tikėtinus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus, todėl toks skundas priskirtinas apygardos administracinio teismo kompetencijai. Tokią apskundimo tvarką Sprendime nurodė ir Komisija. Be to, A. T. ir VšĮ „Laisvės TV“ dėl to paties Sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat yra padavę skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris buvo priimtas nagrinėti (administracinė byla Nr. eI3-5867-535/2020). Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į teisės normas, įtvirtinančias teisę kreiptis į teismą, bei mano, jog šiuo atveju minėta jo teisė buvo nepagrįstai apsunkinta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų priskirtinumo teismams taisyklių.

Administracinių teismų kompetencija yra apibrėžta, be kita ko, ABTĮ I dalies II skyriuje (17–22 str.). Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį, apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. Pastebėtina, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte minimos bylos dėl rinkimų įstatymų ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pažeidimo. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ yra numatyti atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai, pavyzdžiui, bylų pagal skundus dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų (II dalies II skyriaus trečiasis skirsnis, 123–126 str.). ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai (ABTĮ 1 str. 3 d.). Šioje situacijoje aktualiame Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinta skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, tvarka, be kita ko, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (21 str. 1 d. 3 p.); Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendžia visus ginčus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo (94 str. 2 d.).

Sistemiškai išanalizavus minėtas teisės normas, darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele ir galutine instancija nagrinėja ginčus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką nustato atitinkami rinkimų įstatymai arba Referendumo įstatymas, dėl tokių Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, kurių apskundimo tvarka nustatyta konkrečiuose ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje (ABTĮ redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. birželio 30 d., – 119 str. 1 d.) išvardytuose įstatymuose. Ginčai dėl kitų Komisijos sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R492-8/2012, 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R552-3/2014, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R556-10/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-33-756/2015).

Iš Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad šiame teisme taip pat nagrinėjami skundai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, kuriais pripažinta, jog buvo padaryti šiurkštūs Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimai, nurodyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R552-12/2014, 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-3-552/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1010-520/2017).

Nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas Komisijai išnagrinėjus 2020 m. rugsėjo 21 d. gautą LLRA-KŠS atstovės rinkimams prašymą (pranešimą), vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 52 ir 53 straipsnių, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15, 16, 19, 21 ir 23 straipsnių nuostatomis, nedelsiant įvertinti pradėtą neigiamą šmeižto kampaniją prieš politinės kampanijos dalyvį, šios kampanijos organizatorių statusą politinės kampanijos laikotarpiu, planuojamų veiklų finansavimo šaltinius, atskaitomybę ir finansavimo limitų ribų užtikrinimą, deklaruotų kampanijos veiklų atitikimą nurodytoms įstatymų nuostatoms bei užkardyti numanomus įstatymų ir demokratijos procesų pažeidimus, taip pat ištyrus LLRA-KŠS narių ir atstovų vėliau pateiktus pranešimus, skundus, kurių pagrindu Komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius priėmė 2020 m. spalio 30 d. pažymą Nr. 3-110 (1.2). Ginčijamu administraciniu aktu Komisija nusprendė:

1) pripažinti, kad leidinys „Viso gero, Valdemarai?“ yra laikytinas neigiama LLRA-KŠS politine reklama;

2) nepripažinti, kad apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų buvo pažeista Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis;

3) perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai nagrinėti surinktą tyrimo medžiagą su prašymu įvertinti VšĮ „Laisvės TV“ ir A. T. skleistą informaciją apie akcijas „Viso gero, Valdemarai?“ ir „Viso gero, Voldemortai“ pagal Visuomenės informavimo etikos kodekso 25, 26, 27, 28 straipsnius ir pateikti komisijos sprendimą;

4) kreiptis į Seimą, kad būtų svarstoma būtinybė reglamentuoti trečiųjų asmenų dalyvavimą politinėje kampanijoje, numatant finansavimo šaltinius, deklaravimo ir žymėjimo prievolę bei išlaidų limitą.

Pirmosios instancijos teismas, nutardamas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, tik pacitavo ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, detaliau nepaaiškindamas, kodėl, jo vidiniu įsitikinimu, paduotas skundas nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Jokios kitos įstatymų nuostatos, sudarančios pagrindą manyti, kad skundas turėjo būti paduotas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundžiamoje teismo nutartyje neminimos. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad jame Komisija nekonstatavo šiurkštaus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimo, toks šiurkštus pažeidimas nenustatytas ir 2020 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. 3-110 (1.2) (priešingai, pažymoje siūloma nustatyto įstatymo pažeidimo nelaikyti šiurkščiu). Komisija Sprendime atkreipė dėmesį į Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sprendimų dėl politinės kampanijos dalyvio padaryto šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo apskundimo tvarką (t. y. skundas paduodamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo), bet nurodė, jog šiuo atveju priimtas sprendimas turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė Sprendime nurodytos jo apskundimo tvarkos vertinimo, t. y. kodėl nesutinka su šia nurodyta tvarka. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde pabrėžiama aplinkybė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas kitoje byloje priėmė nagrinėti kitų asmenų skundą dėl to paties Sprendimo (jo dalies) teisėtumo ir pagrįstumo, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo skundo priimtinumo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, jog byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė