babe5e37-a39b-4c36-8293-e4e79936fddc · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1187-1072/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20461-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 18 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant prokurorui L. Ž., kaltinamajam G. M., jo gynėjai advokatei V. B., nukentėjusiajam R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ , gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016 m. gruodžio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2017 m. sausio 17 d.

Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams; 3) 2017 m. rugsėjo 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams, įpareigojant tęsti mokslÄ arba dirbti/registruotis darbo biržoje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, turintis neatliktÄ bausmę, turintis neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : G. M. pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2019 m. gegužės 12 d., laikotarpyje nuo 18 val. 00 min. iki 19 val. 30 min., nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), svetainėje, iÅ¡ ant spintos buvusios rankinės pagrobė R. S. priklausančiÄ piniginę, 40 eurų vertės, joje buvusius pinigus – 1 660 eurų sumoje, R. S. vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę, banko AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę, prieÅ¡gaisrinės saugos ir darbo pažymėjimus, t. y. tokiu bÅ«du nukentėjusiajam R.

S. padarė 1 700 eurų turtinę žalÄ . Byloje surinkti duomenys Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino pilnai, gailėjosi dėl savo veiksmų ir parodė, jog 2019 m. gegužės 11 d. svečiuodamasis pas savo draugę G. S. pavogė iÅ¡ jos brolio R. S. piniginę, nes matė, kad joje yra nemaža suma pinigų. Piniginėje esančios kortelės jo nedomino, todėl Kaune iÅ¡metė jÄ gatvėje, o rastus piniginėje 1660 eurų iÅ¡leido. Su R. S. susitaikė, žalÄ jam atlygino.

Su drauge G. S. laukia kÅ«dikio, ketina iÅ¡sinuomoti kartu bÅ«stÄ , kurti Å¡eimÄ , savo veikÄ vertina blogai, ateity ketina nebenusikalsti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. M. parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., dienos metu nuvažiavo pas savo panelę G. S. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten nakvojo. Namuose buvo G. S. brolis R. S. su savo Å¡eima, t. y. žmona V. ir vaikais. Sekmadienį visi leido Å¡iuose namuose. Ryte, laikotarpyje iki 12 val. 00 min., R. S. rodė turintis pinigų.

Jis pasiėmė iÅ¡ savo piniginės krÅ«vÄ pinigų, kurie buvo kupiÅ«romis po 50 eurų. R. S. demonstratyviai pinigus skaičiavo, norėjo pasirodyti. Jis (G. M.) tuo metu sėdėjo svetainėje, po to išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Matė, kad R. S. suskaičiavo pinigus – 1 660 eurų, juos įsidėjo į juodÄ piniginę, kuriÄ padėjo žmonos rankinėje svetainėje ant lovos ar tai ant sekcijos Å¡alia lovos. Apie 17 val. 00 min. – 18 val. 00 min., kada R. S. su žmona ir vaikais bei G.

S. buvo lauke, vienas nuėjo į namus atsigerti. Tada kilo mintis pasiimti R. S. pinigus. Jam nereikėjo R. S. dokumentų, reikėjo tik pinigų. Svetainėje ant grindų buvo sudėtos rankinės, nes Å¡ie jau ruošėsi namo. Å alia Å¡ių rankinių buvo padėta juodos ar tai rudos spalvos V. S. rankinė, ji buvo atsegta. Pravėrė jÄ ir iÅ¡ jos paėmė juodos spalvos, atverčiamÄ , segtuku užsegamÄ R. S. piniginę su joje buvusiais pinigais. Piniginę įsidėjo į savo vilkėto džemperio kiÅ¡enę.

Šioje kišenėje piniginę laikė, kol iš draugės G. S. namų išvyko namo į (duomenys neskelbtini). R. S. piniginę su joje buvusiais 1 660 eurų kupiūromis po 50 eurų parsivežė į namus. Matė, kad piniginėje buvo kažkokių kortelių. Po trijų ar keturių dienų R. S. piniginę su jos turiniu, išskyrus pinigais, išmetė Kaune netoli Savanorių prospekto, tiksliai gatvės pavadinimo nežino. Gailisi nusikaltęs (b. l. 79 - 80). Kaltinamojo G. M. parodymai teisiamojo posėdžio metu neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 79 - 80).

Kadangi kaltinamasis G. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, prokuroras neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Nukentėjusysis R.

S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., laikotarpyje nuo 18 val. 00 min. iki 19 val. 30 min., močiutės namuose, (duomenys neskelbtini), svetainėje, sekcijoje iš žmonos V. S. rankinuko dingo jo piniginė su joje buvusiais pinigais, bendroje 1 660 eurų sumoje. Piniginėje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė bei banko AB SEB bankas išduota elektroninė mokėjimo kortelė, norvegiški priešgaisrinės saugos ir darbo pažymėjimai. Piniginė juodos spalvos, odinė, užsegama segtuku.

Vagyste įtaria G. M., kuris yra sesės draugas ir lankėsi įvykio dienÄ močiutės namuose. G. M. buvo Å¡alia jo, svetainėje, kada jis pats dar iÅ¡ savo piniginės iÅ¡siėmęs perskaičiavo pinigus, juos įdėjo į piniginę, kuriÄ paliko žmonos rankinėje. Po įvykio jis su G. M. ne kartÄ bendravo telefonu, jis prisipažino pavogęs piniginę ir pinigus, prisipažino, kad tÄ piniginę iÅ¡metė kažkur (duomenys neskelbtini), o pinigus investavo pasiimdamas didesnę paskolÄ . Jo vardu iÅ¡duota banko AB „SEB bankas“ mokėjimo kortele, buvusia piniginėje, nebuvo bandyta pasinaudoti (b. l. 27-28, 29-30).

Apklausos, vykusios 2019 m. liepos 8 d., metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad jam policijos pareigÅ«nas grÄ Å¾ino piniginę ir joje buvusius dokumentus. Piniginė yra sudėvėta, t. y. apsitrynusi, purvina, iÅ¡siklaipiusi, dėl ko jam teks pirkti naujÄ piniginę. G. M. jam atlygino 1 700 eurų turtinę žalÄ , jis civilinio ieÅ¡kinio byloje nebereiÅ¡kia, G. M. dėl vagystės atleidžia (b. l. 27-28, 29-30, 31-32). Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., sekmadienį, su vyru R.

S. svečiavosi pas vyro močiutę, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vyro sesuo G. S., Å¡ios draugas G. M., du nepilnamečiai vaikai. Gal apie kokiÄ 15 val. 00 min. į svečius atėjo pažįstamas nepilnametis vaikinas, vardu H., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Vakare apie 18 val. 00 min. – 19 val. 00 min. kieme visi žaidė krepÅ¡inį. Tuo metu močiutė buvo namuose, užsidariusi savo kambaryje. Gali bÅ«ti, kad apie 16 val. 00 min. – 17 val. 00 min. namuose, svetainėje, kada joje buvo ji, jos vyras R.

S. ir G. M., R. S. perskaičiavo piniginėje turimus pinigus. Ji pastebėjusi, kad vyras paišlaidavo, paprašė jo paskaičiuoti, kiek liko pinigų, bardama, kad jis jų neleistų. Dėl šios priežasties R. S. iš jos rankinės, padėtos ant sekcijos, pasiėmė savo piniginę, juodos spalvos, ir perskaičiavo joje buvusius pinigus. Pinigų iš viso buvo 1 660 eurų. Kad jų buvo tokia didelė suma tikrai matė G. M., nes jis buvo tame pačiame kambaryje. Kada vėliau visi kieme žaidė krepšinį, G.

M. su R. S. sese G. S. vis užeidavo į kambarį atsigerti ar ko kito. Apie 19 val. 30 min. ji su vyru ir vaikais iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), namo. (duomenys neskelbtini) sustojus prie parduotuvės rankinėje neberado vyro piniginės. R. S. iÅ¡ karto vagyste įtarė G. M.. R. S. skambino G. M., su Å¡iuo bendravo ir dienÄ po to ir dar vėliau, norėdamas, kad G. M. gražiuoju atiduotų pavogtus pinigus (b. l. 51-52). Liudytoja G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena pas močiutę, (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 12 d., sekmadienį, pas močiutę buvo jos draugas G.

M., brolis R. S. su žmona V. S. bei jų vaikais. Ji ir G. M. alkoholio nevartojo. Kažkuriuo metu, gal popietę, pas juos atėjo nepilnametis H. Vakarop, apie 16 val. 00 min. – 17 val. 00 min., kieme, R. S. su H. ir vaikais žaidė krepÅ¡inį. V. S. buvo kieme. Ji su G. M. buvo kambaryje, bet kartas nuo karto iÅ¡eidavo su G. M. į laukÄ parÅ«kyti. Senyvo amžiaus močiutė kažkÄ veikė namuose, buvo savo kambaryje. G. M. įkrovinėjo savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ močiutės kambaryje. Sekantis kambarys yra svetainė, kurioje buvo sukrauti brolio Å¡eimos daiktai.

Brolis, R. S., tÄ dienÄ demonstravo turintis pinigų. IÅ¡sitraukęs piniginę iÅ¡ rankinės, kuri buvo ant spintos svetainėje, skaičiavo savo turimus pinigus. Kur jis po to pasidėjo savo piniginę su pinigais, ji nematė. G. M. galėjo pamatyti, kad brolis turi pinigų, virÅ¡ 1 000 eurų, bet kiek tiksliai, nežino. Ji matė kupiÅ«ras, kurios buvo po 50 eurų. Ji nežino, kada G. M. Å¡iuos brolio pinigus pavogė. Kada su V. S. buvo lauke, G. M. buvo užėjęs į namus, manė, kad jis eina pasiimti savo telefono.

Apie 18 val. 00 min. – 19 val. 00 min., brolio su šeima atvažiavo paimti draugas, o jiems išvažiavus po kelių minučių, į (duomenys neskelbtini), automobiliu, namo išvažiavo ir G. M.. Gal po pusvalandžio ar valandos jai skambino V. S., kuri prašė namuose paieškoti brolio piniginės. Ji jos kambariuose ieškojo, nerado. Dar po kiek laiko sulaukė skambučio iš brolio, jis savo piniginės ir joje buvusių pinigų vagyste įtarinėjo G. M.. Tik po kelių dienų G. M. prisipažino pavogęs jos brolio piniginę ir pinigus (b. l. 55-56).

IÅ¡ Protokolo-pareiÅ¡kimo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatÄ kreipėsi R. S., parodydamas, kad 2019 m. gegužės 12 d., laikotarpyje nuo 18 val. 00 min. iki 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo žmonos V. S. rankinuko buvo pavogta pareiÅ¡kėjui R. S. priklausanti piniginė, kurioje buvo 1 660 eurų, asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė, norvegiÅ¡ki dokumentai, t. y. prieÅ¡gaisrinės saugos ir darbo pažymėjimai, iÅ¡duoti R.

S. vardu. IÅ¡ viso R. S. padaryta 1 700 eurų žala (b. l. 1-2). IÅ¡ PraneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20461-19 pagal 2019 m. gegužės 17 d. R. S. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ -protokolÄ (b. l. 4-6). IÅ¡ Ä®vykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 11-13, 14-20).

IÅ¡ banko AB „SEB bankas“ pateiktos informacijos nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. R. S. sÄ skaitoje finansinių operacijų atliekama nebuvo, bandymų pasinaudoti sÄ skaita banke nebuvo (b. l. 45-48). IÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyr. patrulio A. B. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ir konteinerių žmonės rado ir į maisto prekių parduotuvę pristatė piniginę su joje buvusiomis įvairiomis parduotuvių nuolaidų kortelėmis, R.

S. vadu iÅ¡duota asmens tapatybės kortele, banko AB „SEB bankas“ mokėjimo kortele, užsienio dokumentais. Susisiekus su V. S. ir R. S., paaiÅ¡kėjo galimai Å¡ios piniginės ir joje buvusių kortelių vagystė Ukmergėje, dėl ko Å¡ie daiktai buvo persiųsti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatÄ (b. l. 65). IÅ¡ Daiktų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patalpose apžiÅ«rėta vyriÅ¡ka, juodos spalvos, galimai odinė, piniginė.

Piniginė apsitrynusi, purvina, iÅ¡siklaipiusi. Piniginė atsegama segtuku. Piniginės viduje rastos įvairios kortelės: prekybos centrų nuolaidų kortelės („Norfa“, „Eurokos“, „Depo“, „Noriu“, „Kubas“, „Maxima“, „Bičiulis“), R. S. varu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė, prieÅ¡gaisrinės darbo saugos pažymėjimas, kortelė su joje ranka užraÅ¡yta banko sÄ skaita, R. S. vardu iÅ¡duotas norvegiÅ¡kas darbo pažymėjimas bei lietuviÅ¡kas darbo pažymėjimas, R.

S. vardu iÅ¡duota banko AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelė, banko kodų kortelės (b. l. 66-68, 69-71), kurie pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾inti R. S. (b. l. 72). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rÅ«Å¡ių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas.

Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ . Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus raÅ¡ytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. M. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis G. M. apklausiamas teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad bÅ«damas pas draugę, gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), paėmė R. S. priklausančiÄ piniginę, su joje buvusiais 1 660 eurų, prekybos centrų nuolaidų kortelėmis, R. S. vardu iÅ¡duotais dokumentais bei banko mokėjimo ir kodų kortelėmis, tuo R. S. padarydamas 1 700 eurų turtinės žalos.

Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iÅ¡tirti įrodymai: liudytojų V. S. ir G. S. parodymai, R. S. pareiÅ¡kimas-protokolas, 2019 m. gegužės 17 d. praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-20461-19 ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys. Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog G. M. pagrobė svetimÄ turtÄ , todėl Å¡i kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalimi, tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Parinkdamas bausmės rūšį G. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei bei turtinėms teisėms (b. l. 83-87), nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 98-101), nėra įraÅ¡ytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitÄ , vykdo individualiÄ veiklÄ (b. l. 97). Anksčiau yra baustas viešųju darbų bausme, tačiau Å¡velnus baudžiamumas kaltinamajam nebuvo efektyvus. BÅ«damas nuteistas laisvės atėmimo bausme jos vykdymÄ atidedant, kaltinamasis vėl padarė turtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , todėl teismas vertina, kad G. M. resocializacija įmanoma tik jam skyrus laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad G. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , bausmės atidėjimo laikotarpiu, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), kÄ teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu nuosekliai pripažino padaręs nusikaltimÄ ir gailėjosi bei atlygino padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, kÄ teismas laiko jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes, taip pat į nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , kuri nėra itin ženkli, bausmės dydis nustatytinas žemesnis, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o bÅ«tent – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).

Å iuo konkrečiu atveju asmuo yra teisiamas ketvirtÄ kartÄ , todėl ir visuomenės saugumo interesas bei protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai gali bÅ«ti užtikrinti tik paskiriant jam tokio dydžio bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis G. M. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam G. M. paskirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su 2017 m. rugsėjo 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, skiriant G. M. galutinę subendrintÄ 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti G. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Å¡ias nuostatas taikyti.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad G.

M. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, t. y. jis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , jam Å¡iuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. NusikaltimÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, visgi pažymėtina, kad jo pabaigoje, tai yra, likus Å¡eÅ¡tadaliui jo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. M. nėra įraÅ¡ytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitÄ , siekia keisti gyvenimo bÅ«dÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, dirba – užsiima individualia veikla, planuoja kurti Å¡eimÄ , jo draugė G.

S. laukiasi jo vaiko (b. l. 125), neturi iÅ¡skirtinių antivisuomeninių nuostatų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į kaltinamojo jaunÄ amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktikÄ , kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpÄ laikÄ nusikaltusį jaunÄ Å¾mogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam teisės normoje numatytam laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose. Tikėtina, jog kaltinamojo G. M. elgesiui teigiamÄ Ä¯takÄ darytų kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , todėl BK 75 straipsnio 2 dalies, 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 71 straipsnio pagrindu, Å¡iuo nuosprendžiu ji kaltinamajam skirtina, nustatant nežymiai didesnį, nei minimalus jos dydis – 10 MGL.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų. Bausmės vykdymo atidėjimo laikas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir G. M. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, prie 2017 m. rugsėjo 25 d.

Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti G. M. galutinę subendrintÄ bausmę – 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. M. paskirtos 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. M. skirti įpareigojimus: - tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; - neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar liga; - neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y., 500,00 (penkių Å¡imtų) eurų dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant sumokėjimo terminÄ â€“ 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , bÅ«tina nurodyti: sÄ skaitos Nr.:

LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (bÅ«tina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardÄ ir pavardę bei asmens kodÄ ). Bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus.

Teisėja Eglė Venckienė