Legislator Case Law & Legislation
bab6f28c-ccaf-47a2-8bb6-dfffc1663ad1 AI generated

bab6f28c-ccaf-47a2-8bb6-dfffc1663ad1 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number bab6f28c-ccaf-47a2-8bb6-dfffc1663ad1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius                           Baudžiamoji byla Nr. 1 A-96-366/2010Teisėja Gražina Kazilionienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-46-1-00099-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1; 2.4.6 (S)    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2010 m. kovo  17 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Å ukaičio,Sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjai Lidijai Blinkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

Legislator headnote

AI generated

bab6f28c-ccaf-47a2-8bb6-dfffc1663ad1 · Panevėžio apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. G. veika atitinka bÅ«tent Å¡iame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėtį. M. G. neneigia fakto, kad D,M buvo sužalotas jo turėtu peiliu, tačiau teigia, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nes jis turėjo kirvį, be to, konfliktas įvyko po to, kai nukentėjusysis jį įžeidė. Å i apelianto versija yra visiÅ¡kai paneigta. Nukentėjusysis D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius                           Baudžiamoji byla Nr. 1 A-96-366/2010Teisėja Gražina Kazilionienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-46-1-00099-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1; 2.4.6 (S)    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2010 m. kovo  17 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Å ukaičio,Sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjai Lidijai Blinkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-09 nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas - pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems metams.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 18 d., apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, su peiliu du kartus dÅ«rė D. M., tuo padarydamas jam pjautinę žaizdÄ kairėje plaÅ¡takoje bei durtinę-pjautinę žaizdÄ kairėje Å¡launyje, ir taip dėl durtinės-pjautinės kairės Å¡launies žaizdos su Å¡launies arterijos ir venos nupjovimu, sukėlusiu Å«mų arterinį-veninį nukraujavimÄ bei Å¡okÄ dėl nukraujavimo, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D.

M. sveikatÄ .M. G. skundžia apylinkės teismo nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti. Neneigia sudavęs vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam peiliu, tačiau tikslo sužaloti jo neturėjo, tik gynėsi, nes D. M. rankose matė kirvį. Nesutinka, kad teismas jo apsvaigimÄ nuo alkoholio pripažino kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes alkoholis neturėjo jokios įtakos jo veiksmams. Jo elgesiui nukentėjusiojo atžvilgiu įtakos turėjo tai, kad jis įžeidė apeliantÄ , dėl ko kilo ginčas.

PraÅ¡o atkreipti dėmesį, kad nukentėjusį sužalojo suvenyriniu peiliu, specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad paimtas iÅ¡ jo durklas nepriskiriamas prie neÅ¡aunamųjų ginklų, tai rodo, kad iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ nukentėjusį neturėjo. Nurodo, kad yra neteistas, nedirba, nes dėl ekonominės padėties negali susirasti darbo, todėl negali atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos. Å½Ä lÄ atlyginti sutinka ir tÄ padarys iÅ¡ karto, kai susiras darbÄ . Dėl padarytos veikos gailisi.

Teismo posėdyje gynėja prašė skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti.Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Apeliantas skunde tam tikrais argumentais iÅ¡ esmės ginčija teismo konstatuotus faktus dėl sužalojimo padarymo aplinkybių, nurodo, kad D. M. sužalojo gindamasis, nes matė jo rankose kirvį. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka.BK 135 str. 1 d. numato atsakomybę už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ kitam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. G. veika atitinka bÅ«tent Å¡iame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėtį. M. G. neneigia fakto, kad D,M buvo sužalotas jo turėtu peiliu, tačiau teigia, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nes jis turėjo kirvį, be to, konfliktas įvyko po to, kai nukentėjusysis jį įžeidė. Å i apelianto versija yra visiÅ¡kai paneigta. Nukentėjusysis D.

M. parodė, kad įvykio dienÄ , jis telefoninio pokalbio metu su M. M., jam pasakė kažkÄ negražaus. Netrukus M. M. atvyko pas jį į namus su M. G.. Jis pats gulėjo lovoje, buvo iÅ¡gėręs. KažkÄ paklausęs M. M. sudavė jam atsineÅ¡ta lazda ir kažkur dingo. Likęs M. G. kažkÄ pasakė ir dÅ«rė rankoje laikytu peiliu vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ . Jis neteko sÄ monės, daugiau nieko nepamena. Jokio kirvio rankoje neturėjo. Kirvis kambaryje buvo, tačiau atremtas prie židinio, apie 1-1.5 metro atstumu nuo lovos.

Liudytoja R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. G. su M. M. pas juos atvyko po pokalbio su pas juos viešinčia E. L.. Tik įėję jie puolė prie jos vyro, M. M. mušė pagaliu, M. G. bedė peiliu ir išbėgo. Apeliantas buvo girtas. Kirvio vyras rankose neturėjo. Kirvis yra kambaryje prie židinio.Liudytojas M. M. nurodė, kad girtaujant su M. G., pastarasis kalbėdamas telefonu susikivirčijo su R. M. ir D. M., todėl abu nusprendė nuvažiuoti išsiaiškinti. Jis pats pirmas trenkė D.

M. lazda, nes pastarasis užsimojo kirviu. Lazda po smÅ«gio iÅ¡krito, tada jis kelis kartus D. M. sudavė į galvÄ kumščiais ir išėjo. Vėliau M. G., toliau geriant alkoholinius gėrimus pasakė, kad dÅ«rė D. M. peiliu. Pats smÅ«gio nematė.Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad bÅ«tent apeliantas su M. M. atvykę į nukentėjusiojo namus, pirmi užpuolė D. M. – M. M. sudavė nukentėjusiajam lazda ir kumščiais, o vėliau M. G. smogė peiliu, savo veiksmais nukentėjusiajam padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Apelianto ir liudytojo M. M. pateikiama versija, kad jie vartojo smurtÄ gindamiesi nuo galimo nukentėjusiojo smurto, nes jis buvo užsimojęs kirviu vertinama kritiÅ¡kai, kaip siekimas suÅ¡velninti M. G. padėtį. Tiek nukentėjęs, tiek liudytoja R. M. patvirtino, kad D. M. rankose kirvio neturėjo, kirvis buvo padėtas už kelių metrų nuo lovos, prie židinio. ApeliantÄ su M. M. į namus įleido E. L. po pokalbio telefonu, ir pastarieji tik įėję į namo vidų puolę prie nukentėjusiojo pradėjo smurtauti jo atžvilgiu dėl anksčiau kilusio konflikto.

Apeliantui nebuvo jokio pagrindo ginti savęs ar M. M. nuo tariamo nukentėjusiojo kėsinimosi. Tuo labiau, kad iki to momento, kada jis peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam, smÅ«gius lazda ir kumščiais nukentėjusiajam jau buvo sudavęs M. M.. Be to, M. G. neturėjo jokio teisėto pagrindo veržtis į nukentėjusiojo namus ir vartoti smurtÄ . Taip pat D. M. betarpiÅ¡kai įvykio metu nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų sukėlę staigų apelianto pyktį, iÅ¡provokavusį smurto pavartojimÄ .

Nuo pokalbio ir ginčo telefonu iki smurto pavartojimo D.M atžvilgiu buvo praėję pakankamai daug laiko. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu įtakojo įžeidimas visiškai nepagrįstas. Taigi, M. G. kaltė yra visiškai įrodyta aptartų įrodymų visetu.Tai, kad M. G. nukentėjusį sužalojo suvenyriniu durklu, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pagal BK 135 str. 1 d., atsakomybė kyla ne dėl veikos padarymo būdo ir panaudoto įrankio, o pagal atsiradusias pasekmes.

Tai, kad apeliantas atėjo pas nukentėjusį turėdamas suvenyrinį durklÄ , nereiÅ¡kia, kad jis iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ nukentėjusį neturėjo, kaip teigia skunde. Vien tai, kad minėtÄ durklÄ jis nešėsi su savimi, duoda pagrindÄ manyti, kad jis neatmetė galimybės jį panaudoti ir nebuvo nusiteikęs teigiamai, kaip nurodo skunde.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po įvykio M. G. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,44 promilės, todėl teismas pagrįstai kaip jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kad prieÅ¡ įvykį buvo girtaujama, neneigė ir pats apeliantas. Be to liudytoja R. M. parodė, kad M. G. įvykio metu buvo girtas, buvo nusiteikęs agresyviai, klausė jos, ar nori, kad jÄ papjautų. Visi Å¡ie duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. G. girtumas turėjo įtakos veikos padarymui.Ä® aplinkybes, kad apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmÄ kartÄ , nedirba, apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl atsižvelgti į tai dar kartÄ nėra pagrindo. Nors M. G. pripažino esmines bylos aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau nėra pagrindo jo prisipažinimo laikyti nuoÅ¡irdžiu.

M. G. nurodė, kad gynėsi nuo galimo nukentėjusiojo kėsinimosi. Tai leidžia teigti, kad jis nebuvo nuoÅ¡irdus duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes ir nukentėjusįjį. Be to, jis savalaikiai nesiėmė jokių priemonių, kad jo paties sužalotam nukentėjusiam bÅ«tų suteikta neatidėliotina reikalinga pagalba. Po dÅ«rio peiliu iÅ¡važiavo namo ir toliau girtavo. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog M. G. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo padarytos veikos, jo gailėjimasis yra daugiau formalaus pobÅ«džio, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į jo skunde minimÄ aplinkybę, kad jis gailisi dėl nusikaltimo.M.

G. padarė sunkų nusikaltimÄ , už kurį yra numatyta iÅ¡imtinai tik laisvės atėmimo bausmė iki deÅ¡imties metų. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, paskirtosios bausmės pripažinti aiÅ¡kiai per griežta nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė jam bausmę todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1d. 1 p., n u t a r ė : Nuteistojo M. G. apeliacinį skundÄ atmesti.                           Kolegijos pirmininkas             Sigitas Bagdonavičius                                                                                                                                                                                                    Teisėjai             Bronė Vidzėnienė                                                    Arnoldas Å ukaitis            Â