baaa168c-e2b8-4641-b7e2-2cdf67aba825 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-24995-1044/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19052-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainela“ ieÅ¡kinį atsakovei O. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas nustatė: IeÅ¡kovas BUAB „Ainela“ (toliau ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės O. G. (toliau ir atsakovė) 9 491,72 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo, 5,00 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. sausio 22 d., ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Gribžiniai“, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (civilinė byla Nr. eB2-933-912/2019).

Nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo ieškovo vadovė buvo atsakovė, ji minėtų teismo įpareigojimų neįvykdė ir ieškovui priklausančio turto bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai buvo už 2016 m. Iš įmonės 2016 m. balanso matyti, kad tuo metu ieškovas dar nebuvo nemokus – įmonė turėjo turto už 181 5767 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 55 953 Eur.

Nežinoma, nuo kada ieškovas tapo nemokus, kadangi atsakovė nevykdė pareigos Juridinių asmenų registrui teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nebuvo išviešinta reali įmonės finansinė padėtis. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio mėn. pateiktos informacijos matyti, kad šio kreditoriaus reikalavimas yra susidaręs nuo 2018 m. sausio 15 d., iš Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad šio kreditoriaus reikalavimas yra susidaręs nuo 2018 m. kovo 16 d., kas patvirtina, kad ieškovas įsipareigojimų kreditoriams nebevykdė nuo 2018 m. pradžios, Tačiau atsakovė neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ir leido ieškovo įsiskolinimams didėti.

IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡iuo metu įmonė turto neturi, nes atsakovė nevykdė teismo nutartimi jai nustatytų pareigų ir bankroto administratoriui neperdavė jokio įmonės turto ir dokumentų. Dėl to nėra turto net dalies bankroto administravimo iÅ¡laidoms padengti ir kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Už nurodytų pareigų nevykdymÄ Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi apribojo atsakovės teisę tris metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi nusprendė taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ , patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä bendrai 7 491,72 Eur sumai. Teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė visam bankroto procesui 2 000 Eur administravimo iÅ¡laidų sumÄ , iÅ¡ kurių 1 000 Eur skirti administratoriaus atlyginimui, 1 000 Eur – kitoms administravimo iÅ¡laidoms. Nurodo, kad minėtos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (9 491,72 Eur) laikytina bankrutavusio ieÅ¡kovo žala, kuriÄ ieÅ¡kovas patyrė dėl to, jog atsakovė laiku nesikreipė į teismÄ ir neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neperdavė ieÅ¡kovo turto bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Atsakovei ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijos bei teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovės gyvenamosios vietos adresu įteikti Å¡eimos nariui (mamai) 2019 m. liepos 27 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ dvideÅ¡imties dienų terminÄ nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, teismas priima sprendimÄ už akių. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y.

įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-933-912/2019 iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui BUAB „Ainela“ bankroto bylÄ , paskirdamas bankroto administratoriumi UAB „Gribžiniai“ ir įpareigodamas ieÅ¡kovo valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo (2019 m. sausio 22 d.) terminÄ perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo UAB „Ainela“ vadovė buvo atsakovė (e. b. l. 8-10). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi taikė ieÅ¡kovui supaprastintÄ bankroto procesÄ , patvirtino kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä bendrai 7 491,72 Eur sumai (e. b. l. 13-16). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino ieÅ¡kovÄ BUAB „Ainela“ bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto bei nustatė visam bankroto procesui 2 000 Eur administravimo iÅ¡laidų sumÄ , reikalingÄ teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti (e. b. l. 17-20).

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi apribojo atsakovės O. G. teisę 3 metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nare, konstatavęs, kad atsakovė nepagrįstai tokį ilgÄ laikÄ bankroto administratoriui neperdavė turto ir dokumentų, todėl bankroto administratorius negali tinkamai ir operatyviai vykdyti bankroto procedÅ«rų (e. b. l. 21-22). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, dalyvio pareiga kreiptis į teismÄ Ä¯monei tapus nemokia Ä®BÄ® prasme.

Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui ar dalyviui nustatyta dėl to, jog Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, kadangi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka.

Laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovas, be kita ko, prisiima rizikÄ dėl pareigos padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsiradimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti, Å¡iuo atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo nemokumas ir akivaizdus negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimas nevykdyti savo įsipareigojimų buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi, kuria bendrovei pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelta bankroto byla Nr. eB2-933-912/2019.

Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d. Taigi oficialiai ieškovas nemokiu buvo pripažintas tik 2019 m. sausio 22 d. Tačiau minėtoje nutartyje nustatytos aplinkybės bei su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, leidžia teigti, kad ieškovo nemokumo požymiai ir pagrindas pareiškimui teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti atsirado 2018 m., kai ieškovas nebevykdė įsipareigojimų VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (bankroto byloje yra tik šie du kreditoriai ir) (ĮBĮ 4 straipsnio 3 dalis), atsakovė tuo metu jau buvo ieškovo vadovė.

Dėl Å¡ios bylos aplinkybių kontekste, vadovaujantis Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad atsakovė, bÅ«dama vadove, esant įmonės nemokumo faktui, privalėjo nedelsdama pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismo vertinimu, atsakovė, bÅ«dama atsakinga už juridinio asmens apskaitos organizavimÄ , galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis, nes buvo susipažinusi su įmonės finansiniais dokumentais, o bÅ«dama rÅ«pestinga ir veikdama atidžiai, nustačiusi sunkiÄ Ä¯monės turtinę padėtį ir jos nemokumÄ , galėjo ir turėjo kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė.

Atsakovė neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ nurodytu laikotarpiu. Å ios faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovė nesikreipė su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuotolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė yra ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovei nevykdant įstatymų numatytų pareigų, t. y. nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Juridinių asmenų registrui neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdant teismo nutarties bei nerÅ«pestingai ir aplaidžiai valdant įmonę, ja nesirÅ«pinant bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalos.

Ä®monės vadovo (atsakovės) neatsakingumas, aplaidumas laikytinas pakankamu pagrindu įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymui. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos. Teismui nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovė (CPK 178 str., 182 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtinta bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 7 491,72 Eur. Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ , ar prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti kreditoriui įmokėtÄ sumÄ ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Taigi vadovaujantis teisiniu reglamentavimu darytina iÅ¡vada, kad kreiptis į teismÄ bankroto proceso metu ir reikalauti administravimo iÅ¡laidų iÅ¡ įmonės vadovo, kad Å¡is įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, gali Ä®BÄ® numatytais atvejais tik specialus subjektas (kreditorius arba bankroto administratorius) (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-594-265/2019). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad supaprastinto bankroto proceso procedÅ«ros specifika lemia tai, kad administratoriaus patiriama dėl įmonės likvidavimo žala negali bÅ«ti laikoma bankrutuojančios įmonės patiriama žala (.

Nagrinėjamu atveju dėl administravimo iÅ¡laidų atlyginimo kreipėsi ieÅ¡kovas BUAB „Ainela“ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas savo naudai. Ä®BÄ® imperatyviai nurodžius subjektus, turinčius teisę į administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kiti asmenys neturi teisės į Å¡io reikalavimo patenkinimÄ . Minėta įstatymo nuostata taip pat numato, kad tokiu atveju, kai bankroto administratorius kreipiasi į teismÄ , jis turi teisę praÅ¡yti priteisti jam jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas.

Tačiau nagrinėjamoje byloje jokie įrodymai, patvirtinantys bankroto administratoriaus patirtas iÅ¡laidas su ieÅ¡kiniu nepateikiami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, siekdamas administravimo iÅ¡laidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos iÅ¡laidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos eilutes, kad atitinkamos iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų yra patirtos ir kad jos buvo bÅ«tinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta visais su administravimo iÅ¡laidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių iÅ¡laidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-148-219/2018 53 punktÄ ;). Taigi bÅ«tent bankroto administratorius, reikÅ¡damas reikalavimÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu, privalo pagrįsti, kokios lėšos iÅ¡ tiesų yra patirtos supaprastinto bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nustatytÄ 2 000 Eur administravimo iÅ¡laidų sumÄ netenkintinas. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 7 491,72 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas yra bankrutavęs juridinis asmuo, todėl yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Už ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ turėjo bÅ«ti sumokėta 213,56 Eur žyminio mokesčio (9 491,72 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (patenkinta 78,93 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų), iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinos 168,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (213,56 Eur x 78,93 proc.). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 3,80 Eur ir yra priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, nusprendžia: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Ainela“ (juridinio asmens kodas 303397453) iÅ¡ atsakovės O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 491,72 Eur (septyni tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt vienas euras, 72 ct) nuostolių atlyginimo ir 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ skolos sumÄ (7 491,72 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 172,38 Eur (vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt du eurai, 38 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ (kodas 188728821, įmokos kodas 5660). Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

IeÅ¡kovas per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gerda Sinkevičienė