2017-10-04 Nr. AB-17912-3-61-3-00577-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1145-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00577-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. (T. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 10 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė teismui skundą, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Inspekcija, Vilniaus skyrius, atsakovas) atlikti veiksmus: išduoti 2015 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (23.31)-FAK-503 kopiją elektroniniu būdu; priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjas su A. D. ir L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pastebėjo, kad bendraturtis sienoje iškirto dar vieną langą ir dėl to 2015 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į atsakovą su skundu, kuriame prašė ištirti neteisėtas statybas, nustačius pažeidimus prašė imtis priemonių. Pareiškėjas iš Inspekcijos gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad Vilniaus skyrius 2015 m. gruodžio 4 d. patikrino lango įrengimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31)-FAK-503 (toliau – ir Patikrinimo aktas, Aktas). Pareiškėjas 2016 m. sausio 25 d. elektroniniu būdu kreipėsi į atsakovą su prašymu elektroniniu būdu pateikti 2015 m. gruodžio 4 d. Patikrinimo akto kopiją, tačiau atsakovas 2016 m. vasario 3 d. raštu Nr. (23.2)2D-1608 nurodė, kad prašomos Akto kopijos nepateiks. Su tokia atsakovo pozicija pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (3 str. 1 d., 16 str. 2 d.) (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, kuriuo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės ir kitais teisės aktais. Teigė, kad gautas atsisakymas teikti kopiją prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytiems viešojo administravimo principams. Atsakovas nenurodė jokių aiškių priežasčių, dėl kurių atsisako tenkinti prašymą ir taip apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją iš viešojo administravimo institucijos. Taip pat savo reikalavimą grindė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (5, 6, 49, 51.1 punktais) (toliau – ir Inspekcijos taisyklės).

3. Teisme gautas pareiškėjo 2016 m. kovo 9 d. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas atsisakė nuo skundo ir prašė bylą nutraukti, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šis pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas į elektroninę administracinę bylą pateikė atsiliepimą ir kartu su atsiliepimu buvo pateikta Patikrinimo akto kopija, kurios prašė pareiškėjas. Tokiu būdu jo reikalavimas faktiškai buvo patenkintas ir priežastis, dėl kurios pareiškėjas kreipėsi į teismą, išnyko. Tačiau pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl to šis pareiškimas buvo perduotas atsakovui su reikalavimu pateikti atsiliepimą.

4. Teisme gautas Vilniaus skyriaus atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo atsisakoma skundo. Šiame atsiliepime atsakovas nesutiko su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašė šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pateikiant Akto kopiją teismui vykdė teismo nutartį, kuri yra privaloma, o ne pareiškėjo reikalavimą.

5. Teisme 2016 m. kovo 29 d. gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti iš esmės, nes atsižvelgiant į atsakovo atsiliepimą dėl prašymo nutraukti bylą, pareiškėjas daro išvadą, kad jo reikalavimas geruoju nebuvo patenkintas, reiškia skundo dalykas neišnyko, atsiėmus skundą pareiškėjui negalės būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad atsakovas ir toliau ginčija pareiškėjo teisę gauti Akto kopiją. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas atsiima savo pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo ir prašo bylą nagrinėti iš esmės. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir keliamą reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad, nors pareiškėjas (jo atstovas) Akto elektroninę kopiją ir gavo ir gali tą kopiją pateikti į civilinę bylą, kurioje Akto kopija buvo reikalinga, tačiau, kadangi atsakovas neigia pateikęs pareiškėjui prašomą Akto kopiją, atsakovo atsisakymas teikti elektroninį dokumentą yra neteisėtas, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl pareiškėjas savo reikalavimą palaiko. Paaiškino, kad rašto, kuriuo atsisakyta teikti akto elektroninę kopiją, neskundžia dėl to, kad nelaiko jo viešojo administravimo institucijos sprendimu, o laiko pranešimu apie veiksmą, kuriuo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus, todėl teismo prašo įpareigoti atlikti tuos veiksmus. Taip pat patvirtino, kad tokiam apsisprendimui didelę įtaką turėjo ir atsakovo prieštaravimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius 2016 m. kovo 1 d. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad, tikrinant pareiškėjo skundą dėl neteisėtų statybų, Inspekcijos darbuotojai surašė Patikrinimo aktą. 2016 m. vasario 2 d. gautas pareiškėjo 2016 m. sausio 25 d. prašymas atsiųsti Aktą elektroniniu būdu. Vilniaus skyrius 2016 m. vasario 3 d. raštu pareiškėjui nurodė, jog Aktas nebus teikiamas, nes tai vidaus darbo dokumentas, įrodantis, kad patikrinimas buvo atliktas vietoje, o akto turinys pareiškėjui jau buvo išdėstytas anksčiau pateiktame Vilniaus skyriaus atsakyme. Tuo pačiu pareiškėjui buvo pasiūlyta su Aktu susipažinti Vilniaus skyriuje, konkrečiai nurodant adresą ir kabineto numerį. Savo poziciją grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalimi, Teisės gauti informaciją įstatymu, taip pat Inspekcijos taisyklėmis (5 punktu) ir nurodė, kad Inspekcija nagrinėja asmenų prašymus suteikti administracinę paslaugą, o pagal Taisyklių 54 punktą toks prašymas išsprendžiamas išduodant prašomą dokumentą arba nurodant atsisakymo išduoti dokumentą priežastis. Rėmėsi Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 2, 3 dalimis, teigdamas, kad tinkamai įgyvendino nurodytus teisės aktus. Atsakovas rėmėsi ir tuo, kad Akte jokie viešojo administravimo subjekto įpareigojimai neformuluojami, jis nesukelia kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Be to, pareiškėjui prašoma informacija buvo suteikta kitu aktu. Atsakovas nurodė, kad pasiūlė pareiškėjui ir kitą Teisės gauti informaciją įstatymo 17 straipsnyje numatytą informacijos gavimo būdą – leido susipažinti su aktu Vilniaus skyriuje. Pareiškėjas, pasak atsakovo, nenurodė, kaip jo reikalavimų patenkinimas paveiktų jo teisių ir pareigų apimtį ar įstatymų saugomus interesus.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – įpareigojo Inspekcijos Vilniaus skyrių per 20 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti T. O. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, surašyto 2015 m. gruodžio 7 d., Nr. (23.31)FAK-503, kopiją elektroniniu būdu. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš Inspekcijos Vilniaus skyriaus 171 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.

9. Teismas konstatavo, jog ginčas yra dėl asmens teisės gauti informaciją iš valstybės institucijos ar įstaigos įgyvendinimo. Šiuos santykius reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas ir šių įstatymų pagrindu priimti teisės aktai, reglamentuojantys asmenų aptarnavimą viešojo administravimo įstaigose. Tačiau esminis nagrinėjamu atveju yra Teisės gauti informaciją įstatymas, kuris nustato aiškius kriterijus, kokiais atvejais ir kokią informaciją, kokiais būdais ir terminais, įstaigos privalo teikti. Atsakovo nurodomos taisyklės reglamentuoja tik informacijos teikimo tvarką, tačiau jos nepaneigia įstatyme nustatytos pareigos teikti dokumentų kopijas, jeigu minėtas įstatymas tokią teisę garantuoja.

10. Teismas, vadovaudamasis Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 3 dalies 8 punktu, nurodė, kad atsakovo teiginiai apie tai, jog atsakovas neprivalėjo pateikti prašomu būdu dokumento kopijos vien dėl to, kad pareiškėjas nenurodė jos panaudojimo tikslo, o iš to atsakovas daro išvadą, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 ir 22 straipsnio nuostatas pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, yra visiškai nepagrįsti. Tokią išvadą patvirtina ir Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio nuostatos. Tačiau, nors Teisės gauti informaciją 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos įvairios informacijos teikimo formos, tarp jų ir leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą ir kt., visgi paskutinis šios dalies teiginys leidžia daryti išvadą, kad jeigu prašyme buvo nurodyta informacijos pateikimo forma, įstaiga ir turi pateikti dokumentą prašoma forma, o jeigu nebūtų nurodyta, tai įstaiga turi teikti informaciją tokia forma kaip ir gautas prašymas (jis buvo elektroninis). Be to, pati gauto prašymo forma ir turinys, atsakovo buvo priimta kaip tinkama, nes atsakovas nesiūlė patikslinti prašymą, įstaiga (atsakovas) 2016 m. vasario 3 d. raštu pasiūlė kitą informacijos teikimo formą – atvykti ir susipažinti su aktu. Atsakovas privalėjo teikti pareiškėjui jo prašomą dokumentą, nepaisant to, kad jis vidinis ir tarpinis darbo dokumentas, privalėjo jį teikti tokia forma, kokia buvo prašyta, nes pareiškėjo prašymo atsakovas nepripažino netinkamu, ir atsakovas neturėjo domėtis kaip pareiškėjas panaudos prašomą dokumentą, arba turėjo nurodyti, kad be tokio paaiškinimo, toks dokumentas negali būti teikiamas.

11. Teisės gauti informaciją 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstaigos elektroninėmis priemonėmis teikiami pareiškėjui dokumentai prilyginami rašytinės formos dokumentams, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima nustatyti parašo tapatumą. Nors pareiškėjo atstovas tik teisme paaiškino, kad prašoma dokumento kopija būtina pateikti į civilinę bylą, tačiau atsakovui neteikiant pareiškėjui prašomo dokumento prašomu būdu ir teigiant, jog elektronine forma prašyto dokumento kopija pateikta tik teismui, pareiškėjui galbūt iškils sunkumai pateikti Akto kopiją iš administracinės bylos į civilinę bylą. Nors dokumento kopijos gavimo tikslo įstaigai (atsakovui) nurodyti nagrinėjamu atveju įstatymas iš pareiškėjo nereikalauja (atsakovas raštu pateiktame atsisakyme nenurodė, kad tai yra išimtinis atvejis, kai tokį tikslą reikia nurodyti), tačiau pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos jau vien dėl to, jog jo prašymas netenkinamas nenurodant tokio neveikimo teisėtos priežasties, kaip to reikalauja Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys. Tuo metu Teisės gauti informaciją įstatymas vienareikšmiškai suteikia pareiškėjui teisę gauti prašomo dokumento kopiją elektroniniu būdu ir nenurodant dokumento kopijos panaudojimo tikslo. Atsižvelgiant į tai, kad toks veiksmas/neveikimas yra neteisėtas, pareiškėjo skundas tenkintas, įpareigojant atsakovą išduoti pareiškėjui prašomo dokumento kopiją elektroniniu būdu. Kadangi Teisės gauti informaciją įstatymo 14 straipsnis nustato, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, šis terminas nustatytas ir teismo sprendimu.

12. Teismas, pasisakydamas dėl teismo išlaidų, vadovavosi ABTĮ 44 straipsniu. Su skundu buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad už skundo padavimą M. O. sumokėjo 21 Eur (žyminis mokestis, įskaitytas už nagrinėjamą bylą). Prie skundo pridėta sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 16/09, 2016 m. vasario 9 d., kurioje nurodyta, kad pareiškėją atstovaujantis advokatas išrašė 350 Eur sąskaitą už skundo teismui parengimą ir atstovavimą, o SEPA mokėjimo nurodymas patvirtina, kad tą pačią dieną pareiškėjas už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje advokatui Artūrui Sebeikai pervedė 350 Eur. Prašyme dėl išlaidų atlyginimo nurodytos sumos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių už skundo parengimą (8 p.). Tačiau už atstovavimą suma nepriteistina, nes byla truko tik 24 min. (Rekomendacijų 9 p.). Atsižvelgiant į tai prašoma suma 350 Eur mažintina, nes ji mokėta ir už skundo surašymą, ir už atstovavimą. Be to, Rekomendacijų 2 punktas nurodo, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ir į kitus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą ir kt. Nagrinėjamu atveju byla iš esmės visiškai nesudėtinga (tik teismui buvo sudėtinga įvertinti pareiškėjo prieštaringus prašymus, kai pareiškėjas keitė nuomonę dėl to, ar jo reikalavimas buvo patenkintas, ar nebuvo), byloje iš esmės taikytinas tik vienas įstatymas, pats ginčo dalykas nebuvo itin reikšmingas, pareiškėjas galimybę susipažinti su prašomu dokumentu ir pasidaryti jo kopiją gavo tik padavęs teismui skundą, todėl nurodyta išlaidų suma kuri mažintina iki 150 Eur, taip pat priteistinas 21 Eur žyminis mokestis.

III. 13. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – patirtas atstovavimo išlaidas (350 Eur) priteisti visiškai; priteisti 50 Eur išlaidas už šio apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ginčas yra kilęs dėl Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) taikymo sprendžiant atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) skundo padavimo metu buvo 735,10 Eur. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis už ieškinio (skundo) parengimą sudaro 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5 ir sudaro 1 837,75 Eur (735,10 Eur x 2, 5 = 1 837,75 Eur). Teismas neįvertino aplinkybės, kad prašoma priteisti 350 Eur atstovavimo išlaidų suma yra 5,3 karto mažesnė, nei rekomenduojama priteisti maksimali suma. Teismas, sumažindamas šią sumą dar 2,3 karto, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes priteista suma yra 12,3 karto mažesnė už rekomenduojamą maksimalią.

13.2. 350 Eur atstovavimo išlaidų suma visiškai atitinka Rekomendacijų nuostatas, ją nustatant jau buvo įvertintas tiek bylos sudėtingumas, tiek apimtis. Be to, Rekomendacijose įtvirtintas dvejopas suteiktų teisinių paslaugų įvertinimo būdas: klientas su atstovu gali susitarti, kad bus mokama konkreti suma už visą paslaugų paketą – atstovavimą pirmosios instancijos teisme, arba susitarti, jog bus mokama už sugaištą paslaugų teikimo laiką – laiką, sugaištą skundo parengimui ir atstovavimą teismo posėdyje. Tuo atveju, kai pasirenkamas antrasis būdas mokėti už sugaištą teisinių paslaugų teikimo laiką, taikoma suminė laiko apskaita (Rekomendacijų 9, 10 punktai), t. y. skaičiuojamas visas sugaištas laikas nuo bylos pradžios, kuri pasideda skundo parengimu, padavimu teismui ir baigiasi teismo posėdžiu. Konkrečiai šiuo atveju buvo pasirinktas pirmasis atsiskaitymo būdas, kuomet klientas moka už paslaugų paketą – laikas nebuvo skaičiuojamas, todėl, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną atstovavimo išlaidų sumą tuo pagrindu, kad posėdis truko tik 24 min., nes teismui nežinomas visas sugaištas laikas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažindamas priteisiamas atstovavimo išlaidas jas faktiškai pavertė teisę į teisinę gynybą ribojančia priemone, nes pareiškėjo kreipimasis į teismą tapo jam nuostolingas – bendras balansas yra neigiamas, kas pakerta pasitikėjimą teismu ir teisingumu.

14. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 102–104) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas nurodo, kad nei ABTĮ, nei kituose įstatymuose nėra garantuojama, kad asmenys, pasinaudoję profesionalaus atstovavimo paslaugomis, gali tikėtis, jog visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos bus atlygintos. Administraciniam teismui yra paliekama teisė įvertinti jų atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų numatytiems reikalavimams, jų pagrįstumą, būtinumą, realumą, kt. Administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, be to, turi atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas jų pagrįstumo, būtinumo ir realumo aspektu bei nustatyti jų dydį.

Pažymėtina, kad pareiškėjas gavęs atsakovo Vilniaus skyriaus atsiliepimą į pareikštą pareiškimą nuo skundo atsisakymo jo atsisakė ir prašė bylą nagrinėti iš esmės. Taigi tokiu atveju negalima laikyti, kad šalis savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Teismas pagrįstai sumažino priteistiną atstovavimo išlaidų sumą, kadangi pareiškėjo skundas nebuvo labai didelės apimties, byla iš esmės visiškai nesudėtinga, byloje taikytinas tik vienas įstatymas, ginčo dalykas nebuvo itin reikšmingas, o prašomą susipažinti dokumentą pareiškėjas gavo kartu su atsakovo atsiliepimu.

Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti sumuojamas visas laikas, pradedant nuo skundo medžiagos parengimo iki teismo posėdžio pabaigos ir tik tada apvalinamas suteiktų teisinių paslaugų laikas. Jokių pagrindžiančių dokumentų, kiek galėjo trukti skundo parengimas, pareiškėjas byloje nepateikė, o apeliaciniame skunde tik hipotetiškai svarsto, kad skundo medžiagos parengimui sugaišta 1 val. ir 10 min.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjas netinkamai ir plečiamai aiškina Rekomendacijų minėtus punktus, todėl sutinka su pagrįstomis ir teisėtomis teismo išvadomis, kad išlaidos už dalyvavimą teismo posėdyje, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, apskritai nepriteistinos. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti išlaidas 50 Eur už šio apeliacinio skundo parengimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas teismo sprendimo dalies, kuria kilęs ginčas išspręstas iš esmės, neginčija, nesutinka tik su priteista išlaidų atstovavimui suma.

Todėl aplinkybė, jog pats pareiškėjas inicijavo apeliacijos procesą dėl iš esmės jam palankaus teismo sprendimo, nesudaro pagrindo laikyti pagrįstu prašymą priteisti išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, nes apskųsti teismo sprendimus yra proceso šalies teisė, o ne pareiga (ABTĮ 53 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaidų atlyginimo.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – įpareigojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių per 20 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti T. O. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, surašyto 2015 m. gruodžio 7 d., Nr. (23.31)FAK-503, kopiją elektroniniu būdu. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš Inspekcijos Vilniaus skyriaus 171 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, t. y. 150 Eur už skundo surašymą ir 21 Eur žyminį mokestį.

18. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog tarp proceso šalių nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas yra subjektas, turintis teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas nesutinka su priteistu atstovavimo išlaidų dydžiu. Atsižvelgus į subjektą, inicijavusį pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrą, dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pasisakytina.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies.

20. Kiek tai susiję su nurodyto klausimo esme, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju galutiniu sprendimu byloje buvo apgintos pareiškėjo teisės, todėl pareiškėjas įgijo teisę į prašomų išlaidų atlyginimą iš atsakovo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 str. 1, 2, 6 d.). Pareiškėjo prašyme nurodytas išlaidas pirmosios instancijos teisme pagrindžia 2016 m. vasario 9 d. advokato orderis, 2016 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 2016 m. vasario 9 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 16/09 ir SEPA mokėjimo nurodymas, kurie patvirtina, kad pareiškėjas jį atstovaujančiam advokatui Artūrui Sebeikai už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 350 Eur.

21. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios priteistinos sumos, o žyminio mokesčio išlaidas patvirtina byloje esantis kvitas. Tačiau teismas nepriteisė išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje, nes byla truko tik 24 min. (Rekomendacijų 9 p.) ir tuo pagrindu bei atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus pareiškėjo prašomą atlyginti 350 Eur atstovavimo išlaidų sumą sumažino.

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (atsižvelgus į pareiškėjo patirtų išlaidų už teisines paslaugas datą, aktuali redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

23. Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusių Rekomendacijų redakcijos 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

24. Atsižvelgus į pareiškėjo patirtų išlaidų už teisines paslaugas datą – 2016 m. vasario 10 d. pateiktas skundas (2016 metų I ketvirtis), aktualus 2015 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 735,1 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 1 837,75 Eur (2,5 x 735,1 Eur).

25. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų už atstovavimą 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 0,1. Nagrinėjamu atveju pagal Rekomendacijas už atstovavimą teismo posėdyje maksimali galima priteistina suma yra 75,69 Eur (756,9 Eur x 0,1). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad teismo posėdis truko tik 24 min. Šiuo atveju, nors pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ir atsižvelgiant į tai, jog atvykdamas ir dalyvaudamas tokiame trumpame teismo posėdyje advokatas vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje, trukusiame 24 min., turi būti atlyginta ne maksimali, bet adekvati pinigų suma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A662-124/2011, Nr. AS662-690/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015).

26. Šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti 350 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra reali ir pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais, todėl pareiškėjui priteistina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteistina iš viso 371 Eur išlaidų suma, kurias sudaro 21 Eur žyminio mokesčio suma ir 350 Eur atstovavimo išlaidos.

27. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 50 Eur išlaidas už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo parengimą.

28. Bylos medžiaga patvirtina, kad advokatas Artūras Sebeika 2016 m. balandžio 29 d. parengė apeliacinį skundą, už šią teisinę paslaugą pareiškėjas advokatui pagal 2016 m. balandžio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 16/24 2016 m. balandžio 28 d. sumokėjo 50 Eur.

29. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą yra 1 286,73 Eur (1,7 x 756,9 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti 50 Eur suma yra mažesnė nei maksimali suma, numatyta Rekomendacijų 8.10 punkte. Kadangi nėra nustatyta, kad prašoma priteisti suma yra neprotinga ar pernelyg didelė, įvertinus bylos baigtį, apeliacinio skundo turinį, jo apimtį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, bylos sudėtingumą, atsižvelgiant į Rekomendacijas ir jose įtvirtintus principus, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 50 Eur.

30. Apibendrinus konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis dėl išlaidų atlyginimo keistina – pareiškėjui priteistina 371 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Pareiškėjui taip pat priteistina 50 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 6 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. O. (T. O.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl išlaidų atlyginimo pakeisti, priteisiant pareiškėjui T. O. (T. O.) iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 371 Eur išlaidų (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui T. O. (T. O.) iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 50 Eur (penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius