ba95c586-ca2a-450a-a0db-e1f13dfbee95 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-686-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07342-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Å imanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, A.

S., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovė bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, A.

S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 712,81 Eur sumÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ginčija 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutartį, kuria restruktÅ«rizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko A. S. prievolė restruktÅ«rizuojamai įmonei perkelta naujam skolininkui – juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kovės teigimu, minėta sutartis buvo sudaryta, esant nesÄ Å¾iningam Å¡alių susitarimui, sutartis pažeidė kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslus, jos kreditorių teises ir interesus, kadangi A.

S. yra buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įmonei A. S. vadovavo nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d., iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla. A. S. taip pat priklauso dalis bankrutuojančios įmonės akcijų (34 proc. visų balsų akcininkų susirinkime). Taip pat A. S. buvo kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir yra jos akcininkas. Įvertinus šias faktines aplinkybes, nustatyta, jog 2019 m. spalio 28 d. trišalė Skolos perkėlimo sutartis realiai buvo pasirašyta vieno asmens – A.

S., veikiančio nesÄ Å¾iningai ir esant interesų konfliktui.

3. Ieškovės manymu, ginčijamas sandoris yra pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslams. Ieškovės teigimu, ginčijamas sandoris prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normoms, kadangi skolos perkėlimo sutartimi buvo konstatuotas bendrovės vadovo įsipareigojimas, t. y. restruktūrizuojamos įmonės gautinų lėšų (turto) suma, taigi ir sprendžiamas su restruktūrizavimo plano vykdymu susijęs klausimas. Duomenų, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas būtų svarstęs klausimus dėl vadovo kaip atskaitingo asmens negalėjimo atsiskaityti su restruktūrizuojama įmone bei tikslingumo tokius įsipareigojimus perkelti naujam skolininkui, nėra. Ginčijamas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei yra negaliojantis dėl piktavališko šalių susitarimo.

4. IeÅ¡kovės nuomone, yra tenkinamos visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos sandoriui nuginčyti, sandorio sudarymo metu restruktÅ«rizuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, atsiskaitymo su kreditoriais tvarka buvo nustatyta restruktÅ«rizavimo plane; akivaizdus restruktÅ«rizavimo plano nepaisymas ir pažeidimai pažeidė kreditorių, patvirtintų restruktÅ«rizuojamos įmonės restruktÅ«rizavimo byloje, teises, nes skola buvo perkelta tokiam juridiniam asmeniui, iÅ¡ kurio nebuvo realios galimybės jos iÅ¡siieÅ¡koti, ir sudarytos sÄ lygos įmonės vadovui iÅ¡vengti realaus savo asmeninių prievolių įvykdymo finansinių sunkumų turinčiai bendrovei; sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas įrodytas, nes visoms Å¡alims atstovavo vienas ir tas pats asmuo, kuris negalėjo nežinoti ir nesuvokti sandorio žalingumo ieÅ¡kovei.

Teismui pripažinus ginčijamÄ 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutartį negaliojančia, ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 17 712,81 Eur sumÄ .

5. Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratoriaus E. D., pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad po ginčijamo sandorio sudarymo 2020 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta dar viena skolų perkėlimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Kreditoriaus), A. S. (Senasis skolininkas 1), D. Z. (Senasis skolininkas 2) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Naujasis skolininkas). Å ia skolų perkėlimo sutartimi buvo perkelta ir nurodyta 17 712,18 Eur skola.

Pažymi, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turi reikalavimo teisę ne į A. S., o į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl restitucija pagal pateiktÄ ieÅ¡kinį yra negalima. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, mano, kad pagal pateiktÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nėra galimybės priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 712,81 Eur, kadangi 2020 m. lapkričio 25 d. skolų perkėlimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia ir iÅ¡ jos kylančios teisės ir pareigos yra privalomos visoms sutarties Å¡alims.

6. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikia įrodymų, kad skolos perkėlimo sutarties sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo „abejotino mokumo įmonė“, todėl bendrovės veiksmas, kuriuo sutinkama leisti fiziniam asmeniui perkelti savo skolÄ tokiam juridiniam asmeniui, yra pagrįstas. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad nekilnojamasis turtas, perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, buvo įkeistas.

Sandorio sudarymo metu Å¡i bendrovė nebuvo nemoki ar restruktÅ«rizuojama, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos ar atsakovo nesÄ Å¾iningumo tokiai bendrovei perkeliant skolÄ . Atsakovo teigimu, sudarant skolos perkėlimo sutartį, buvo siekiama skolÄ perkelti tuo metu mokiai, didelės vertės turtÄ valdančiai bendrovei, o ne jÄ palikti fiziniam asmeniui. IeÅ¡kovės teiginys, kad skolos perkėlimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra nepagrįstas, kadangi nenurodyta, kurios įstatymo nuostatos yra pažeistos.

IeÅ¡kovė nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių sandorio Å¡alių kaltę tyčios forma sudaryti piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ .

7. Dėl actio Pauliana nuostatų taikymo atsakovas nurodė, jog šį kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dÄ galima taikyti, jei kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Å iuo atveju atsakovo įsipareigojimas sumokėti skolÄ ieÅ¡kovei yra perleistas skolos perkėlimo sutartimi, taigi ieÅ¡kovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui, dėl to Å¡is ieÅ¡kinys Å¡iuo metu negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad skolininkas (atsakovas) žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeis kreditoriaus teises, nes savo skolÄ perleido vykdančiam veiklÄ juridiniam asmeniui, kuris turi turto ir gali skolÄ grÄ Å¾inti.

Tas pats pasakytina ir apie trečiojo asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesÄ Å¾iningumo nepagrindimÄ . Dėl skolos priteisimo atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kina, kaip Å¡i atsakovo skola ieÅ¡kovei susidarė, todėl toks ieÅ¡kinio reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijama skolos perkėlimo sutartimi skola buvo perkelta mokiam juridiniam asmeniui, turinčiam didelės vertės turtÄ ir didesnes galimybes iÅ¡mokėti skolÄ ieÅ¡kovei, pagal skolos perkėlimo sutarties 2 punktÄ , atsakovas tapo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi atsakovas iÅ¡liko finansiÅ¡kai įsipareigojęs – tik kitam asmeniui.

Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad šia sutartimi atsakovas siekė išvengti asmeninių prievolių vykdymo.

8. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, jame nurodė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės ir įmonės finansinių dokumentų, ataskaitų, patvirtinančių, kad įmonė vykdo veiklÄ ir turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais, klausimas byloje nėra aktualus, kadangi byloje nėra įvertinta, kad po minėtų 2020 m. lapkričio 25 d. skolos perkėlimo sutarčių trečiasis asmuo 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė tarpusavio skolų sudengimo aktÄ , pagal kurį trečiasis asmuo turėjo 546 170,23 reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o ji turėjo 388 002,58 Eur reikalavimo teisę į trečiÄ jÄ Å¡alį.

Å alys, atsižvelgusios į viena kitÄ saistančius prieÅ¡prieÅ¡inius tarpusavio įsipareigojimus, akto pagrindu susitarė įskaityti tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, Å¡alims juos sudengiant, o atsižvelgus į įvykusį prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų sudengimÄ , po tarpusavio skolų sudengimo likusi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos dalis trečiajam asmeniui sudarė 158 167,56 Eur, ji turėjo bÅ«ti trečiajam asmeniui sumokėta iki 2021 gruodžio 31 d. Taigi tampa neaktualus klausimas dėl trečiojo asmens galimybės atsiskaityti, kadangi trečiasis asmuo nėra skolingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino.

10. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ byloje pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, jog įmonės veiklos tikslas – vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ ir gauti pelno. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 28 d. balanso matyti, jog įmonė vykdė komercinę veiklÄ , tačiau pelno negavo, be to, buvo restruktÅ«rizuojama. Ginčo sutarties sudarymo metu naujoji skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perėmusi RUAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamÄ jį turtÄ 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. sandoriais.

Atsiskaitymas pagal Å¡iuos sandorius buvo numatytas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, vėliau terminas perkeltas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nors atsakovas teigia, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos perkėlimo metu buvo nemoki įmonė, tačiau iÅ¡ byloje pateikto 2020 m. rugsėjo 17 d. Hipotekos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota sutartinė hipoteka turimam turtui. Pažymima, jog skola buvo perkelta likus vos keliems mėnesiams iki visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal minėtus nekilnojamojo turto sandorius, tačiau duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų atlikusi nors vienÄ piniginį mokėjimÄ turto pardavėjai, byloje nėra.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog skolos perleidimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių įsipareigojimų.

11. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ RUAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktÅ«rizavimo plano matyti, jog restruktÅ«rizuojama įmonė yra suinteresuota kuo greičiau atgauti ir iÅ¡ieÅ¡koti jai priklausančias sumas. Teismo vertinimu, A. S. atsiskaitymo prievolės perkėlimas naujam skolininkui vertintinas kaip žalingas įmonei, kadangi iÅ¡ byloje pateiktų finansinių dokumentų akivaizdu, jog atsakovas turėjo visÄ reikiamÄ informacijÄ ir tikrai neabejotinai suprato, jog pasiraÅ¡oma sutartis neatitinka restruktÅ«rizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų, yra nenaudinga bendrovei ir jos kreditoriams. Teismo vertinimu, atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį ir perkeldamas skolÄ , veikė nesÄ Å¾iningai, siekdamas iÅ¡vengti asmeninės prievolės įmonei.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas, perleisdamas savo skolÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė restruktÅ«rizuojamos įmonės kreditorių teises. Skolos perkėlimo sutartyje, kuri savo turiniu ir prasme yra daugiaÅ¡alis sandoris, veikė vienas ir tas pats asmuo – A. S., vadinasi, jis vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė sprendimÄ perkelti savo asmeninę skolÄ kitai savo atstovaujamai įmonei, kuri, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, patyrė finansinių sunkumų. Byloje esantys įrodymai teismui leidžia spręsti, jog atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti asmeninių prievolių įvykdymo, veikė nerÅ«pestingai ir aplaidžiai, perleisdamas skolinius įsipareigojimus įmonei, kuri turėjo finansinių sunkumų.

Teismo vertinimu, ginčijamos sutarties Å¡alių ketinimai buvo nukreipti į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK. 1.81 straipsnio pagrindu yra tenkintinas.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, žinodamas įmonių finansinę padėtį, kuri buvo kritinė, atstovaudamas visoms ginčo sandorio Å¡alims (bÅ«damas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei akcininkas), atliko piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ , kuris buvo nenaudingas ir žalingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu bÅ«du nesÄ Å¾iningai siekdamas iÅ¡vengti prievolių įvykdymo. Teismo vertinimu, konstatavus vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ su kita Å¡alimi, ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindais.

14. Teismas akcentavo, kad ginčo sutarties sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo restruktÅ«rizuojama ir turėjo finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, restruktÅ«rizavimo plano nesilaikymas pažeidė kreditorių, patvirtintų restruktÅ«rizavimo byloje, teises, nes skola buvo perkelta asmeniui, iÅ¡ kurio nebuvo galimybės iÅ¡siieÅ¡koti skolos. Taigi buvo sudarytos sÄ lygos atsakovui iÅ¡vengti savo asmeninės prievolės įvykdymo. Be to, atsakovo elgesys buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi ginčo sandoris buvo sudarytas vieno ir to paties asmens, kuris negalėjo nežinoti ar nesuvokti sandorio žalingumo kreditorei. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju konstatuotos visos bÅ«tinos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos, todėl ginčijamas 2019 m. spalio 28 d. skolų perkėlimo sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 6.66 str. numatytu pagrindu.

15. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas aplinkybes, jog po ginčijamo sandorio sudarymo 2020 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta dar viena skolų perkėlimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Kreditoriaus), A. S. (Senasis skolininkas 1) D. Z. (Senasis skolininkas 2) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Naujasis skolininkas). Šia skolų perkėlimo sutartimi buvo perkelta ir nurodyta 17 712,18 Eur skola. Teismas nurodė, jog 2020 m. lapkričio 25 d sutarties sudarymas nepaneigia atsakovo A. S. 17 712,18 Eur skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“.

16. Pripažinęs 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutartį negaliojančia, teismas ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovo A. S. priteisė 17 712,81 Eur skolÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 17. Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o: panaikinti 2022 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo administravimui skirtų lėšų visas suinteresuoto asmens A. S. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 17.1. Sprendžiant dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu, byloje nebuvo įrodyta:

1) valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams;

2) privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; 3) (net ir konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ ) pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu, o ne paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais. 17.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pažeistos Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 9 straipsnio ir 12 straipsnio nuostatos ir dėl to sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Apeliantė akcentuoja, kad Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymas aiÅ¡kiai įtvirtino, kad sandorius juridinio asmens vardu sudaro ir juridinio asmens vardu veikia valdymo organai (tai yra bendrovės vadovas). Pažymima, kad restruktÅ«rizuojamos bendrovės kreditorių susirinkimas nėra bendrovės organas, be to kreditorių susirinkimas nespendžia visų einamųjų sandorių sudarymo klausimų, todėl kreditorių susirinkimo sprendimo ginčijamam sandoriui sudaryti nereikėjo gauti. 17.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas kaip galimÄ sandorio prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei pagrindÄ nurodė galimÄ restruktÅ«rizavimo plane nurodomos informacijos netikslumÄ .

Tačiau vien to, kad restruktÅ«rizavimo plane nebuvo nurodytas tiksliai tokio dydžio debetinis įsiskolinimas, negalima vertinti kaip motyvo sandorį pripažinti negaliojančiu. PrieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiskolinimo dydis buvo nurodytas restruktÅ«rizavimo plane. Pažymima, kad Å¡is dydis pasikeitė jau po restruktÅ«rizavimo plano parengimo. Dėl to negalima vertinti, kad buvo pažeistas Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 12 straipsnis. 17.4. Apeliantas akcentuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio sudarymo metu turėjo didėlės vertės turto, ne visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo įkeistas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo finansavimÄ iÅ¡ licencijuotų skolintojų, o tai įrodo, kad sandorio sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo gera ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo prisiimti tokio dydžio įsipareigojimÄ , o toks įsipareigojimo perkėlimas juridiniam asmeniui, vystančiam NT projektÄ , buvo naudingas ir ieÅ¡kovui.

Ginčijama sutartis buvo sudaryta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pajėgesnė atsiskaityti su kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei fizinis asmuo A. S.. Tokia sutartis perkeliant skolÄ tuo metu finansiÅ¡kai pajėgesniam ir daugiau turto valdančiam juridiniam asmeniui (vystančiam NT projektus) laikytina ekonomiÅ¡kai naudingu veiksmu, vertinant pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. 17.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrindė ieÅ¡kovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo kaltės tyčine forma.

Pažymima, kad sandoris neturi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ post factum perspektyvos, o turi bÅ«ti vertinamas pagal aplinkybes, buvusias sandorio sudarymo metu. Å ios aplinkybės patvirtina, kad jokio piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi nebuvimo ir sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. 17.6. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai deklaratyviais motyvais nepagrįstai pripažino įrodytomis bÅ«tinÄ sias actio Pauliana sÄ lygas. Pažymima, kad ieÅ¡kovui ieÅ¡kiniu nepagrindus actio Pauliana sÄ lygų viseto (CPK 178 straipsnis), neegzistuoja teisinis pagrindas ginčijamÄ sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. 17.7.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolÄ , nenurodė skolos pagrindimo ir dėl jo niekaip nepasisakė. IeÅ¡kovas taip pat byloje neįrodė skolos fakto, nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių skolos susidarymÄ , todėl toks reikalavimas laikytinas neįrodytu. 17.8. Apelianto nuomone, teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, pritaikė vienaÅ¡alę restitucijÄ , todėl atsakovas A. S. patirtų neigiamas pasekmes, nes tÄ pačiÄ skolÄ privalėtų sumokėti du kartus.

Atsižvelgiant į tai, net ir nusprendus pripažinti negaliojančiu ginčijamÄ sandorį, vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, restitucija turėtų bÅ«ti taikoma, priteisiant 17 712,18 Eur sumÄ iÅ¡ jÄ faktiÅ¡kÄ gavusio asmens – atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba iÅ¡ viso netaikoma.

18. IeÅ¡kovė likviduojama dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės J. Z. V., pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 18.1. Apeliantas byloje nepateikia duomenų nustatyti objektyvioms aplinkybėms, kurios ginčijamo sandorio sudarymo metu bÅ«tų leidusios abiejų įmonių vadovui A.

S. pagrįstai manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. gruodžio 31 d. (pagal restruktÅ«rizavimo plane nustatytÄ atsiskaitymo grafikÄ ) bus pajėgi atsiskaityti su pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dar papildomai prisiimti jo asmeninę skolÄ . 18.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti su turto pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, o restruktÅ«rizuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki tos pačios datos turėjo atlikti atsiskaitymus pagal restruktÅ«rizavimo planÄ , tačiau ginčo sutartimi A.

S. įsipareigojimas buvo perkeltas ir taip nemaÅ¾Ä skolÄ turinčiam debitoriui, o pats atsiskaitymo su nauju skolininku terminas perkeltas net iki 2020 m. gruodžio 31 d. Teismas, įvertinęs restruktÅ«rizuojamos įmonės tikslus ir jos kreditorių lÅ«kesčius, pagrįstai tokį sandorį pripažino žalingu restruktÅ«rizuojamai įmonei. 18.3. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. S. ginčijamos sutarties sudarymo metu turėjo visÄ reikiamÄ finansinę informacijÄ tiek apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl suvokė sandorio restruktÅ«rizuojamai įmonei žalingumÄ .

Kadangi suvoktas žalingas veikimas reiÅ¡kia Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ , o visoms Å¡alims atstovavo vienas ir tas pats asmuo, tai reiÅ¡kia, kad visos Å¡alys suvokė sandorio žalingumÄ restruktÅ«rizuojamai įmonei, todėl elgėsi nesÄ Å¾iningai. 18.4. Dėl ginčijamo sandorio prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ieÅ¡kovė nurodo, kad atsižvelgęs į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ debetinis reikalavimas A. S. buvo perleistas pažeidžiant restruktÅ«rizavimo įstatymo nuostatas, taip pat nustatęs, kad sandoriu realiai siekta padėti įmonės vadovui iÅ¡vengti savo asmeninės prievolės įvykdymo, įvertinęs įmonės vadovo fiduciarines pareigas įmonei, teismas pagrįstai pripažino tokį veikimÄ prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. 18.5.

Dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi (CK 1.91 straipsnis) pažymėtina, kad ginčijamos sutarties Å¡alys žinojo apie viena kitos finansinę padėtį ir įsipareigojimus, sudarant žalingÄ sandorį, buvo veikiama sÄ moningai, o tai reiÅ¡kia tyčinį veikimÄ . Toks veikimas buvo įmanomas pasinaudojus situacija, kad visoms sandorio Å¡alims atstovauja vienas ir tas pats asmuo, t. y. buvo piktnaudžiaujama vadovo padėtimi. 18.6. Dėl actio Pauliana pagrindų (CK 6.66 straipsnis) ieÅ¡kovė pažymi, kad apeliantas nurodo, jog sprendžiant klausimÄ , ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebuvo patenkinti anksčiau.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nenagrinėjo Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos buvimo. IeÅ¡kovės teigimu, akivaizdu, kad, konstatavus neatsiskaitymÄ su kreditoriais ir nutraukus bei iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , tie patys kreditoriai su tais pačiais reikalavimais yra patvirtinami ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Be to, A. S. vadovavo restruktÅ«rizavimo įmonei iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, žinojo pačius kreditorius, jų reikalavimų susidarymo aplinkybes, terminus. 18.7.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje restitucijos taikymas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas elgesys A. S. atžvilgiu, tačiau bÅ«tent dėl paties apelianto nesÄ Å¾iningo elgesio ginčo sutartis ir pripažįstama negaliojančia. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

21. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutartis, pasiraÅ¡yta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir iÅ¡ atsakovo A. S. priteista 17 712,81 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos ieÅ¡kovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Dėl ginčijamo sandorio prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis) 22.

Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl bÅ«tina įrodyti, kad kita sandoris Å¡alis veikė tikrai nesÄ Å¾iningai.

23. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sandorį sudarė vieÅ¡asis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Nepaneigus kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali bÅ«ti ginamos kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 27 punktas).

24. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) bÅ«tų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

25. Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiÅ¡kia aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iÅ¡ tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokiÄ adekvačiÄ naudÄ (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 30 punktas).

Ginčijamas sandoris buvo sudarytas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pajėgesnė atsiskaityti su kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei fizinis asmuo A. S.. Tokia sutartis perkeliant skolÄ tuo metu finansiÅ¡kai pajėgesniam ir daugiau turto valdančiam juridiniam asmeniui (vystančiam NT projektus) laikytina ekonomiÅ¡kai naudingu veiksmu, vertinant pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Byloje nėra pateikta duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sudarymo metu buvo nemoki.

26. Apeliantas tvirtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pajėgesnė atsiskaityti su kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei fizinis asmuo A. S.. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai, nes jiems pagrįsti apeliantas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų.

27. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo sutarties sudarymo metu naujoji skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. sandoriais buvo perėmusi RUAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsiskaitymas pagal minėtus sandorius buvo numatytas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, vėliau terminas perkeltas iki 2019 m. gruodžio 31 d. IÅ¡ byloje pateikto 2020 m. rugsėjo 17 d. Hipotekos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota sutartinė hipoteka turimam turtui.

Nors apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir neįkeisto turto, tačiau nepateikia iÅ¡samios informacijos apie turėtÄ turto masę, jo vertę, vertinant galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Byloje pateikti Hipotekos registro iÅ¡raÅ¡ai (2020 m. rugsėjo 17 d. Hipotekos registro iÅ¡raÅ¡as (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), papildomai pateikta medžiaga iÅ¡ bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie hipotekos kreditorių finansinius reikalavimus atskleidžia sudėtingÄ finansinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, jog vien faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė turtÄ , savaime reiÅ¡kia, jog buvo finansiÅ¡kai pajėgi prisiimti papildomus įsipareigojimus. Tačiau atsakovas nevertina ir nepasisako dėl skolinių įsipareigojimų masto, nekomentuoja fakto, kad, už tÄ valdomÄ turtÄ dar neatsiskaičius su pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, turtas yra įkeičiamas už papildomas naujas prievoles. IÅ¡ pateiktų kreditavimo sutarčių matyti, kad nuo 2018 m. gautos paskolos yra refinansuojamos, joms gauti atliekami iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimto turto įkeitimai, o kredito sutarties sÄ lygos reikalauja, kad kotedžų pirkėjai už kotedžus atsiskaitytų tiesiogiai su paskolos davėjais.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog skola buvo perkelta likus vos keliems mėnesiams iki numatyto atsiskaitymo pagal minėtus nekilnojamojo turto sandorius, tačiau duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų atlikusi nors vienÄ piniginį mokėjimÄ turto pardavėjai, byloje nėra. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2020 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1145-513/2020 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 533 802,98 Eur dydžio kreditinis reikalavimas, iÅ¡ jų 1 243 000 Eur susidarė pagal 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. kotedžų pirkimo–pardavimo sutartis.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nurodo, jog keli kotedžai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įkeisti. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymi, kad apeliantas nėra atviras teismui ir nutyli, kad tie 2020 m. rugsėjo 17 d. hipotekos akte nenurodyti kotedžai buvo įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. vasario 20 d. kreditavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovės teiginiais, nes kreditavimo sutartis buvo pateikta prie 2021 m. liepos 14 d. nemokumo administratorės teiktos papildomos medžiagos. Be to, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikiamo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o, minėti kotedžai 2019 m. balandžio mėnesį buvo parduoti fiziniams asmenims ir todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau ir nebepriklausė.

30. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina atkreipti dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2860-803/2021, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 2 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistÄ 2021 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartyje konstatavo: „<…> buvo sudaromi didelės vertės sandoriai su Å¡alimi, žinant, kad ji yra nepajėgi įvykdyti sandoriais prisiimtÄ prievolę – sumokėti sutartÄ kainÄ ; <...> Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktÅ«rizavimo plane atsiskaitymo su kreditoriais data buvo numatyta 2019 m. gruodžio 31 d., akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sudarydamas 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutartį, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesus, nes įmonės kreditoriai neteko galimybės gauti dalies savo reikalavimų patenkinimo ne tik anksčiau negu iki 2020 m. gruodžio 31 d., bet ir tik tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiks reikalavimÄ naujajam skolininkui.“ 31.

Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. spalio 28 d. skolų perkėlimo sutarties 1 straipsnio 3 dalies, joje nustatyta, jog sutartimi naujasis skolininkas perima senojo skolininko pareigÄ grÄ Å¾inti skolÄ kreditoriui, kurios grÄ Å¾inimo terminas apibrėžiamas kreditoriaus raÅ¡ytiniu reikalavimu, pateikiamu prieÅ¡ tris mėnesius. Minėto straipsnio 4 dalyje susitarta, jog kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020 m. gruodžio 31 d. neteiks raÅ¡ytinio reikalavimo naujajam skolininkui grÄ Å¾inti skolÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog iki 2019 m. gruodžio 31 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti su turto pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, o restruktÅ«rizuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki tos pačios datos turėjo atlikti atsiskaitymus pagal restruktÅ«rizavimo planÄ , tačiau ginčo sutartimi A. S. įsipareigojimas perkeliamas ir taip didelę skolÄ turinčiam debitoriui, o pats atsiskaitymo su nauju skolininku terminas perkeliamas net iki 2020 m. gruodžio 31 d.

32. Svarbu pažymėti tai, kad restruktÅ«rizuojamos įmonės tikslas yra laiku pagal nustatytus grafikus atsiskaityti su savo kreditoriais, t. y. restruktÅ«rizuojama įmonė yra suinteresuota kuo greičiau atgauti ir iÅ¡ieÅ¡koti jai priklausančias sumas, atsiskaitymo termino sÄ lyga bendrovei turi esminės reikÅ¡mės, o nepagrįstas atsiskaitymo terminų perkėlimas restruktÅ«rizuojamai įmonei yra žalingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. S. nepagrįstai pratęsė atsiskaitymo terminÄ , ir tokį A. S. atsiskaitymo prievolės perkėlimÄ naujam skolininkui vertintino kaip žalingÄ Ä¯monei, kadangi iÅ¡ byloje pateiktų finansinių dokumentų akivaizdu, jog atsakovas valdė visÄ reikiamÄ informacijÄ ir tikrai neabejotinai suprato, jog pasiraÅ¡oma sutartis neatitinka restruktÅ«rizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų, yra nenaudinga bendrovei ir jos kreditoriams.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 28 d. balansas, kurį vertino sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, šį balansÄ pateikė teismui pats atsakovas su 2020 m. lapkričio 18 d. atsiliepimu į ieÅ¡kinį. Be to, prieÅ¡ingai, nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ sandorį vertino ne vien pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos duomenis.

Kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ginčo bylos kontekste buvo svarbu konstatuoti, kÄ ir padarė pirmosios instancijos teismas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ , jos prisiimtus įsipareigojimus pagal restruktÅ«rizavimo planÄ kreditoriams bei tokios įmonės prioritetinius siekius, specifiÅ¡kai bÅ«dingus restruktÅ«rizuojamai įmonei, t. y. bÅ«tinybę atsiskaityti su kreditoriais laiku pagal restruktÅ«rizavimo planÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti bankroto.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neabejotinai suprato, jog įmonės restruktÅ«rizavimas – tai laikinų finansinių sunkumų turinčios arba jų artimiausiu metu galinčios turėti įmonės pertvarkymo bÅ«das, procesas, tikslas – atkurti įmonės mokumÄ ir iÅ¡vengti jos bankroto. Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties Å¡alims atstovavo vienas ir tas pats asmuo, tai yra iÅ¡ esmės atsakovas sudarė sandorį su savimi, o sudarydamas ginčo sutartį ir perkeldamas skolÄ , veikė nesÄ Å¾iningai, siekdamas iÅ¡vengti asmeninės prievolės įmonei.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog A. S. atsiskaitymo prievolės perkėlimas naujam skolininkui yra vertintinas kaip žalingas įmonei, kadangi iÅ¡ byloje pateiktų finansinių dokumentų akivaizdu, jog atsakovas valdė visÄ reikiamÄ informacijÄ ir tikrai neabejotinai suprato, jog pasiraÅ¡oma sutartis neatitinka restruktÅ«rizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų, yra nenaudinga bendrovei ir jos kreditoriams. Dėl ginčijamo sandorio neprieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) 35.

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

36. Sutiktina su skundžiamo sprendimo motyvais, kad ginčijamas sandoris buvo žalingas restruktūrizuojamai įmonei, iš esmės buvo sutrukdyta kreditoriams patenkinti reikalavimus iš įmonės turto, nes sudarytu ginčo sandoriu ieškovė nebeturėjo galimybės išsireikalauti skolos iš atsakovo. Taigi, atsakovas, siekdamas išvengti asmeninių prievolių įvykdymo, veikdamas nerūpestingai ir aplaidžiai perleisdamas skolinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo finansinių sunkumų, pažeidė restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teises.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sandoris sudarytas, pažeidžiant restruktÅ«rizavimo įstatymo nuostatas, taip pat nesilaikant įmonės vadovo fiduciarinių pareigų įmonei. Taigi teismas pagrįstai pripažino tokį veikimÄ prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. PrieÅ¡ingai atsakovo teiginiui, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pakankamai įvertino ginčo sandorį geros moralės požiÅ«riu ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamos sutarties Å¡alių ketinimai buvo nukreipti į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ .

Dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarant ginčijamÄ sandorį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis) 37. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi. PiktavaliÅ¡kas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sÄ lygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavaliÅ¡ko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties Å¡alies atstovo, ir kitos Å¡alies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavaliÅ¡ko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties Å¡alies atstovo ir kitos Å¡alies (jos atstovo) kaltę tyčios forma.

Sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo sandoris yra sudarytas vieno ir to paties asmens atsakovo A. S., kuris, bÅ«damas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, neabejotinai žinojo įmonių finansinę padėtį, kuri buvo kritinė. Taigi, ginčijamos sutarties Å¡alys, žinodamos apie viena kitos finansinę padėtį ir įsipareigojimus, veikdamos sÄ moningai, sudarė nenaudingÄ ir žalingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimÄ , o tai neabejotinai reiÅ¡kia tyčinį veikimÄ .

Kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , toks veikimas buvo įmanomas pasinaudojus situacija, kad visoms sandorio Å¡alims atstovavo vienas ir tas pats asmuo, t. y. buvo piktnaudžiaujama vadovo padėtimi. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, konstatavęs vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ su kita Å¡alimi, pagrįstai ginčo sandorį pripažintino negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindais. Dėl actio Pauliana taikymo 39.

CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

40. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

41. Taigi, viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų – kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Apelianto nuomone, byloje neįrodyta neabejotina ir galiojanti ieškovės reikalavimo teisė, todėl ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktÅ«rizavimo byla buvo iÅ¡kelta 2017 m. rugpjūčio 4 d., nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi nutraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktÅ«rizavimo bylÄ ir iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , konstatavęs, kad restruktÅ«rizuojama įmonė neatliko pagal planÄ numatytų atsiskaitymų su kreditoriais. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, iÅ¡ 2019 m. kovo 19 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinto patikslinto restruktÅ«rizavimo plano matyti, jog iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo bÅ«ti patenkinta kreditorių finansinių reikalavimų už 539 435,38 Eur sumÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, akivaizdu, kad konstatavus neatsiskaitymÄ su kreditoriais, nutraukus ir iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , tie patys kreditoriai su tais pačiais reikalavimais yra patvirtinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pirmoji actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra įrodyta ir ieÅ¡kovės nemokumo administratorė turi teisę reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį.

43. Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateiktais pastebėjimais, kad pats atsakovas A. S. bylos nagrinėjimo metu neteikė pastabų dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios teisės kaip actio Pauliana sÄ lygos nebuvimo. Kaip jau minėta, A. S. vadovavo restruktÅ«rizavimo įmonei iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, taigi jis buvo susipažinęs su restruktÅ«rizavimo planu, jame nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka ir neabejotinai žinojo pačius kreditorius, jų reikalavimo susidarymo aplinkybes, terminus ir galiausiai su kokiais kreditoriais restruktÅ«rizavimo procese nebuvo atsiskaityta.

44. Dėl kreditorių teisių pažeidimo teismų praktikoje pažymima, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-717/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo sutarties sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo restruktÅ«rizuojama ir turėjo finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, restruktÅ«rizavimo plano nesilaikymas pažeidė kreditorių, patvirtintų restruktÅ«rizavimo byloje, teises, nes skola buvo perkelta asmeniui, iÅ¡ kurio nebuvo galimybės iÅ¡siieÅ¡koti skolos, o atsakovui buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡vengti savo asmeninės prievolės įvykdymo.

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu konstatuotinas kreditorių interesų pažeidimas ir antrosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos buvimas.

45. Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamÄ sandorį pažymėtina, kad privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

46. Å iuo atveju nebuvo nei pareigos, nei bÅ«tinybės, nei tam tikrų susiklosčiusių faktinių aplinkybių atsakovui sudaryti 2019 m. spalio 28 d. skolų perkėlimo sandorį. Nors apeliantas nurodo, kad skola buvo perkelta tuo metu finansiÅ¡kai pajėgesniam ir daugiau turto valdančiam juridiniam asmeniui, tačiau byloje nepateikia iÅ¡samios informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtÄ turto masę, jo vertę, vertinant galimybes atsiskaityti su kreditoriais. PrieÅ¡ingai, kaip jau konstatuota Å¡ios nutarties 27 punkte, bylos duomenys atskleidžia sudėtingÄ finansinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu. Todėl yra nustatyta ir trečioji actio Pauliana taikymo sÄ lyga.

47. Dėl ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo pažymėtina, kad sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).

Vertinant asmens nesÄ Å¾iningumÄ , nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad visoms ginčijamos sutarties Å¡alims atstovavo tas pats asmuo, konstatuotinas A.

S. (kaip pradinio / senojo skolininko) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaip naujojo skolininko) nesÄ Å¾iningumas, nes Å¡alys žinojo ir galėjo suprasti, jog pasiraÅ¡oma sutartis neatitinka restruktÅ«rizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų, yra nenaudinga bendrovei ir jos kreditoriams, nepagrįsta jokiais komercinio naudingumo rodikliais. Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir ketvirtoji, ir penktoji actio Pauliana sÄ lygos.

48. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė actio Pauliana institutÄ reglamentuojančias teisės normas, kadangi yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos pripažinti negaliojančiu ginčijamÄ 2019 m. spalio 28 d. skolų perkėlimo sandorį. Dėl 2020 m. lapkričio 25 d. skolos perkėlimo sutarties 49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, jog 2020 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta dar viena skolų perkėlimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kreditoriaus), A.

S. (Senasis skolininkas 1), D. Z. (Senasis skolininkas 2) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Naujasis skolininkas). Å ia skolų perkėlimo sutartimi buvo perkelta ir nurodyta 17 712,18 Eur skola. Atsakovo teigimu, esant tokiai situacijai, turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl restitucijos netaikymo arba restitucijos taikymo, priteisiant 17 712,18 Eur sumÄ iÅ¡ jÄ faktiÅ¡kÄ gavusio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka ir, pritardamas pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad 2020 m. lapkričio 25 d. sutarties sudarymas nepaneigia atsakovo A.

S. 17 712,18 Eur skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir nors apeliantas nurodo, kad restitucijos taikymas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas elgesys A. S. atžvilgiu, tačiau bÅ«tent dėl paties apelianto nesÄ Å¾iningo elgesio ginčo sutartis ir pripažįstama negaliojančia.

50. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamÄ 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutartį negaliojančia, pagrįstai ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovo priteisė 17 712,81 Eur sumÄ . Dėl procesinės bylos baigties 51. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

54. Atsakovo (apelianto) A. S. apeliacinį skundÄ atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė nepateikė praÅ¡ymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jas pagrindžiančius įrodymus, todėl klausimas dėl Å¡ių iÅ¡laidų nesprendžiamas.

55. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsakovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, jo apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovo valstybės biudžetui priteistina 574 Eur žyminio mokesčio. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. valstybės naudai 574 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio. Teisėjos Erinija Kazlauskienė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė