ba8bd0ab-e63b-4c4e-948e-814d5d030bd9 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2971-840/2021 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00798-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 15 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei ir Almai Kazlauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. R. ir atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei S. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

R. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo dėl tikrovės neatitinkančių, asmenį žeminančių duomenų (informacijos) pateikimo bei paskleidimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kinys 1. IeÅ¡kovas R. R., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatomis, ginančiomis asmens garbę ir orumÄ , kreipėsi į teismÄ (2020 m.

CBP-15398, DOK-93966) praÅ¡ydamas: - įpareigoti atsakovės Lietuvos valstybės atstovę PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ paneigti 2019 m. gegužės 7 d. raÅ¡te Nr. 7-2017 pateiktÄ nepagrįstÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ : „<...tuo metu kol JÅ«s atlikinėjote bausmę toje kameroje JÅ«s pats sugadinote: radijo ryÅ¡io taÅ¡ko laidus, spintelę bei Å¡viestuvÄ ...>“ raÅ¡tu ir dėl Å¡ios informacijos pateikimo raÅ¡tu atsipraÅ¡yti, nustatant vieno mėnesio terminÄ informacijai paneigti ir atsipraÅ¡yti; - priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5,00 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

II. Šalių pozicijos 2. Teismo posėdžio metu ieškovas R. R. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

3. Atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovė S. Č. teismo posėdžio metu palaikė atsakovių atsiliepime į ieÅ¡kovo R. R. reikalavimus (2020 m. DOK-102144) iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ â€“ su ieÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutiko ir prašė jį atmesti. III. IeÅ¡kovo argumentai 4. IeÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami Å¡iais ieÅ¡kinyje (2020 m. CBP-15398, DOK-93966) ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (2020 m.

DOK-106362; 2021 m. DOK-10363) nurodytais argumentais, kuriuos ieÅ¡kovas palaikė ir paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu: 4.1. IeÅ¡kovas R. R. nurodė, kad yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Teismo skirtÄ bausmę nuo 2001 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario 13 d. atlikinėjo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), t. y. iki, vykdant LukiÅ¡kių TI-K uždarymo ir jame laikomų nuteistųjų iÅ¡keldinimo darbus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-165 buvo perkeltas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ (AntrÄ jį sektorių) (toliau – (duomenys neskelbtini)).

Atvykęs į (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 13 d., ieÅ¡kovas kartu su kitu tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į (duomenys neskelbtini) atvykusiu nuteistuoju V. A. buvo paskirtas į 14-Ä bÅ«rį, kamerÄ Nr. 3. Nurodytame bÅ«ryje ir nurodytoje kameroje ieÅ¡kovas kartu su nurodytu nuteistuoju buvo laikomas iki 2019 m. gegužės 6 d., t. y. iki iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo perkelti į Å iaulių tardymo izoliatorių (toliau – Å iaulių TI), vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. NN-444.

Visas Å¡ias aplinkybes patvirtina teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas R. R. (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas į visiÅ¡kai nepritaikytÄ nuolatiniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui kamerÄ , o tiksliau – į kamerų tipo patalpÄ , – kadangi (duomenys neskelbtini) 14 bÅ«rys, kaip atskiras pastatas, nuo pat jo pastatymo pataisos įstaigos teritorijoje pradžios iki ieÅ¡kovo atvykimo dienos, buvo skirtas Å¡ioje pataisos įstaigoje laikomiems nuteistiesiems drausminėms nuobaudoms atlikti, t. y.

šiame būryje buvo įrengtos tik patalpos –kameros, – kurios vadinosi „baudos izoliatorius“, „drausmės izoliatorius“, „karceris“, jame buvo laikomi į drausmės grupę perkelti nuteistieji ir t. t. Jokių kitų nuteistiesiems skirtų patalpų nuolatiniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui šiame būryje nebuvo įrengta. Vieninteliu ir tik tokiu tikslu šis pastatas (būrys) buvo pastatytas, įrengtas ir eksploatuojamas. Tik vienintelė ir tokia šio būrio paskirtis buvo iki pat ieškovo atvykimo dienos, t. y. iki 2019 m. vasario 13 d.

Nors ieÅ¡kovui nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda dėl ko jis turėtų bÅ«ti laikomas tokiose drausminėms nuobaudoms atlikti skirtose patalpose, tačiau ieÅ¡kovas vis tik visÄ nurodytÄ laikotarpį, kol buvo laikomas (duomenys neskelbtini), buvo laikomas tik Å¡iose patalpose, t. y. 14 bÅ«rio kameroje Nr.

3. IeÅ¡kovas R. R. 2019 m. kovo 15 d. pateikė praÅ¡ymus pataisos įstaigos administracijai (registr. Nr. 71/14/161 ir Nr. 71/14/168), kuriuose prašė iÅ¡aiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių jis yra laikomas 14 bÅ«rio kameroje Nr. 3, ir pateikti teisinį reglamentavimÄ dėl kalėjimo kamerų ir kamerų tipo patalpų bei jo laikymo jose galimybių. Dėl Å¡ių ieÅ¡kovo praÅ¡ymų pataisos įstaigos administracijos padalinio (Resocializacijos skyriaus) virÅ¡ininkas D. K., priėję prie ieÅ¡kovo kameros, paaiÅ¡kino, kad:

– „viskas čia yra gerai“, ir „pasiÅ«lė“ atsiimti praÅ¡ymus ir nereikalautų atsakymų į juos raÅ¡tu, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų patalpintas į dar blogesnės bÅ«klės kamerÄ . IeÅ¡kovui beliko tik sutikti su „pasiÅ«lymu“ ir atsakymų raÅ¡tu į nurodytus praÅ¡ymus ieÅ¡kovas nebereikalavo. Patalpa, kurioje buvo laikomas ieÅ¡kovas R. R. (14 bÅ«rio kamera Nr. 3), buvo baisi – neaiÅ¡ku, kiek laiko ji nebuvo remontuota (manytina, kad labai daug metų); dažų ant sienų nebuvo; tinkas luposi ir krito tiesiog ant galvos; kampuose buvo pelėsis; visi metaliniai pavirÅ¡iai surÅ«diję (durys, grotos, gultai, geležinės spintelės ir kt.).

Kadangi iki pat ieÅ¡kovui atvykstant nurodytoje kameroje asmenys visÄ laikÄ buvo laikomi tik drausminėms nuobaudoms atlikti, dėl natÅ«ralių priežasčių kameros bÅ«klė matomai nebuvo saugoma (tausojama), viskas buvo sulaužyta (gultai, spintelės, kriauklė, suolai), laidų instaliacijos iÅ¡draskytos, dieninio bei naktinio apÅ¡vietimo instaliacijos iÅ¡draskytos, prisiliesti baisu bÅ«davo, kad negauti aukÅ¡tos įtampos elektros srovės smÅ«gio ir pan. Net lango stiklai buvo purvini, kažkuo iÅ¡teplioti, žemėti.

Dėl sulaužyto kameros inventoriaus ieÅ¡kovas R. R. 2019 m. balandžio 19 d. pateikė skundÄ (registr. Nr. 71(14)-278). Per visÄ laikymo (duomenys neskelbtini) laikotarpį ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ reiÅ¡kė nusiskundimus dėl kameros bÅ«klės įstaigos administracijai tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu (pvz., 2019 m. kovo 15 d. praÅ¡ymas, registr. Nr. 71/14/153), nusiskundimus taip pat reiÅ¡kė ir kartu su pareiÅ¡kėju laikomas asmuo – nuteistasis V. A.. Atsakovė PPN-AK nuolat formaliai atsakydavo suteikti informacijÄ apie nurodytos kameros remonto darbus: atliktus praeityje ir/ ar ketinamus atlikti ateityje (2019 m. balandžio 23 d. raÅ¡tas Nr. 7-1851; 2019 m. liepos 16 raÅ¡tas Nr. 7-3387).

Taip pat į ieÅ¡kovo R. R. 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. praÅ¡ymus reagavo ir Kalėjimų departamentas (2019 m. birželio 13 d. raÅ¡tas Nr. 2S-2448). Tokiais atsakymais siekė iÅ¡vengti tiesaus ir aiÅ¡kaus atsakymo pateikimo į ieÅ¡kovo užduodamus klausimus, kas gali tik patvirtinti, kad atsakovė PPN-AK tokiu bÅ«du siekė nuslėpti jai nepalankiÄ informacijÄ , kuri savo ruožtu galėtų pagrįsti neteisėtus jos veiksmus, nors tokios teisės – atsisakyti pateikti informacijÄ â€“ atsakovė neturėjo vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

IeÅ¡kovas R. R. nesijautė oriai laikomas tokios bÅ«klės patalpoje, bet jautė nuolatinį jo orumo pažeminimÄ ir pasityčiojimÄ iÅ¡ jo. Pažymėtina, kad tai, jog (duomenys neskelbtini) kamerų tipo patalpų inventorius, kur buvo laikomas ieÅ¡kovas, buvo netvarkingas, sulaužytas ir suniokotas objektyviai patvirtina teismui pateikta ir vieÅ¡ai internete prieinama neÅ¡aliÅ¡ka Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. Ataskaita dėl žmogaus teisių padėties <...> PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje <...> Nr. NKP-2019/1-1.

Šios ataskaitos 7.2.1. punkte nurodyta, kad „laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji ir asmenys, kuriems teismas yra skyręs laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime, iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN, Marijampolės PN, Panevėžio PN, Pravieniškių PN-AK ir Šiaulių TI buvo perkelti ir apgyvendinti šiose įstaigose įrengtose kamerų tipo patalpose. Alytaus PN šiose patalpose, prieš perkeliant pirmiau nurodytus asmenis, buvo atliktas einamasis remontas, Marijampolės PN dalies šių patalpų einamasis remontas patikrinimo metu buvo vykdomas, o kita dalis patalpų jau suremontuota;

Panevėžio PN, Pravieniškių PN-AK ir Šiaulių TI kamerose remontas nebuvo atliktas.“ Ataskaitos 7.2.2. punkte (penktoje pastraipoje) nurodyta, kad „Alytaus PN, Marijampolės PN ir Šiaulių TI dalyje kamerų neužtikrinami minimalūs aprūpinimo baldais (taburetė ir/arba kėdė, ir/ arba suolai) reikalavimai: kameroje laikomiems nuteistiesiems trūksta sėdimų vietų (pvz., kameroje laikomi penki asmenys, o sėdimo vietos įrengtos tik keturiems, arba laikomas tik vienas asmuo ir nėra jam skirtos sėdimos vietos ir pan.).

PravieniÅ¡kių PN-AK kai kuriose kamerose techniÅ¡kai netvarkingi baldai, pvz., sulaužytos spintelės, skirtos susidėti daiktus.“ IeÅ¡kovas R. R. yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus dėl to, kad PN-AK 2 buvo įkeltas ir laikomas kameroje, kurioje viskas buvo sulaužyta, tame tarpe ir spintelės, Å¡viestuvai, laidai ir pan. – administracinė byla Nr. eI1-6582-554/2020. 4.2. IeÅ¡kovas R. R. kreipėsi į teismÄ dėl atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡te Nr. 7-2017 „Dėl atsakymų į praÅ¡ymus bei skundus pateikimo“ (raÅ¡tÄ rengė pataisos įstaigos tarnautoja S. I., o pasirašė pataisos įstaigos direktorius D.

S.) pateiktų tikrovės neatitinkančių ir ieÅ¡kovÄ Å¾eminančių bei Å¡meižiančių teiginių, kuomet, atsakydama į pareiÅ¡kėjo raÅ¡tu pareikÅ¡tas pretenzijas dėl baisios kameros bÅ«klės, kad viskas kameroje sulaužyta (spintelė, gultas, iÅ¡draskyti laidai, dėl ko neveikia nei radijo taÅ¡kas, nei kabelinė televizija), atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai apkaltino patį ieÅ¡kovÄ , kad tai esÄ jis pats dėl visko kaltas – viskÄ sugadino, sulaužė ir suniokojo. Taip atsakovė PPN-AK ieÅ¡kovÄ apibÅ«dino kaip teisės pažeidėjÄ .

Nurodytame raÅ¡te atsakovė nurodė, kad „tuo metu kol JÅ«s atlikinėjote bausmę toje kameroje JÅ«s pats sugadinote: radijo ryÅ¡io taÅ¡ko laidus, spintelę bei Å¡viestuvÄ â€œ. Å is teiginys ieÅ¡kovÄ ypač įžeidė, kadangi tokia informacija – jam pareikÅ¡ti kaltinimai – nėra pagrįsti, o yra visiÅ¡kai iÅ¡galvoti, neatitinkantys tikrovės bei siekiantys pareiÅ¡kėjÄ nepagrįstai apÅ¡meižti. IeÅ¡kovas R. R. nebuvo traukiamas nei drausminėn, nei materialinėn atsakomybėn dėl raÅ¡te nurodyto turto sugadinimo.

Be to, dėl raÅ¡te nurodyto turto sugadinimo, kÄ neva padarė ieÅ¡kovas, nebuvo jokių pataisos įstaigos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų, atliktų tyrimų ar kažko panaÅ¡aus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje kameroje ieÅ¡kovas buvo laikomas kartu su kitu nuteistuoju, o 2019 m. vasario 26 d., kovo 12 ir 28 d., balandžio 9 ir 26 d. ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs – (etapuotas) į LukiÅ¡kių TI-K, kur kiekvienÄ kartÄ užtrukdavo apie savaitę, – dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-87-932/2019 teismo posėdžiuose.

Negana to, kad ieÅ¡kovas buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis – baisioje kameroje, – negana to, kad nepagrįstai visÄ tai kentė, atsakovė apkaltino ieÅ¡kovÄ , kad esÄ jis pats yra viso to kaltininkas, nes esÄ pats viskÄ sulaužė. Å ie atsakovės kaltinimai ieÅ¡kovÄ ypač įžeidė ir pažemino. Su Å¡ia tikrovės neatitinkančia, žeminančia ir ieÅ¡kovÄ R. R. Å¡meižiančia (juodinančia) informacija teko susipažinti ne tik ieÅ¡kovui, bet ir (duomenys neskelbtini) administracijai (sprendimÄ pasiraÅ¡iusiam įstaigos vadovui; raÅ¡tÄ ieÅ¡kovui įteikusiam Ä®skaitos skyriaus tarnautojui ar net visam skyriui, nes įstaigos vadovo pasiraÅ¡ytas raÅ¡tas ieÅ¡kovui buvo įteiktas ne voke;

Socialinės reabilitacijos skyriaus tarnautojams/ specialistams, bÅ«rio virÅ¡ininkams, t. y. iÅ¡ esmės pataisos įstaigos administracijos tarnautojams), vėliau, ieÅ¡kovÄ perkėlus atlikti bausmės į Å iaulių TI, su ieÅ¡kovÄ Å¡meižiančiais teiginiais susipažino pastarosios pataisos įstaigos administracija, kadangi nurodytas PPN-AK raÅ¡tas, kuriame yra pateikiama ieÅ¡kovÄ Å¡meižianti ir žeminanti informacija, yra ieÅ¡kovo kaip nuteistojo asmens byloje, kuriÄ nuolat analizuoja (varto) pataisos įstaigos administracija (pataisos įstaigos administracijos tarnautojai, Ä®skaitos, Socialinės reabilitacijos bei Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrių tarnautojai/ specialistai, Psichologinės tarnybos specialistai, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai ir kiti).

Be to, ieÅ¡kovas yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus dėl baisių kalinimo sÄ lygų jam kalint (duomenys neskelbtini), todėl su tikrovės neatitinkančia ir ieÅ¡kovÄ Å¡meižiančia, žeminančia informacija teko susipažinti ir teismui. Su nuteistojo asmens byla yra susipažinę ir Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mai. Kadangi ieÅ¡kovas yra labai daug rašęs skundų, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Kalėjimo departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarnautojams/ pareigÅ«nams, pareikalavus su skunduose nurodytais teiginiais susijusios medžiagos, nuteistojo asmens byla taip pat yra visiÅ¡kai prieinama.

Pažymėtina, kad PPN-AK kolonijos 2019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tas Nr. 7-2017 nėra įslaptintas ir su juo gali/ galėjo ir galės susipažinti visi, kas susipažino ar susipažins su ieÅ¡kovo kaip nuteistojo asmens byla – pagrindiniu nuteistÄ jį charakterizuojančiu Å¡altiniu. Nuteistojo asmens byloje esantis raÅ¡tas, kuriame nuteistasis įvardijamas kaip teisės pažeidėjas, gali ieÅ¡kovui sukelti ir neigiamas teisines pasekmes svarstant su nuteistojo bausmės atlikimu susijusius klausimus. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika dėl asmens apÅ¡meižimo paskleidžiant apie asmenį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , pakanka, kad su ta informacija susipažintų du–trys asmenys, todėl net ir tuo atveju, jeigu su nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija susipažino PPN-AK ir Å iaulių TI administracija, tokio kiekio asmenų visiÅ¡kai pakanka.

Nors su Å¡ia informacija susipažino ir teismai, nagrinėję administracines bylas Nr.: eI1-5248-644/2020, eI1-6306-554/2020, I1-3633-554/2020 ir I1-4615-283-2020, į kurias Å¡iÄ informacijÄ kartu su 2019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tu Nr. 7-2017 pateikė pati atsakovės atstovė su ieÅ¡kovo/ nuteistojo asmens byla. Nuteistų asmenų asmens bylas tvarko pagal kompetencijÄ kiekvienoje pataisos įstaigoje įsteigti įskaitos skyriai, vadovaujantis be kitų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymu Nr. V-33. Susipažinti su nuteistojo asmens byla gali ir turi teisę visi bet kurios pataisos įstaigos administracijos padaliniai ir jų darbuotojai (ir netgi privalo susipažinti, pvz., pataisos įstaigos Resocializacijos skyriaus darbuotojai privalo iÅ¡samiai bÅ«ti susipažinę su nuteistojo asmens byla, Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus, Dinaminės priežiÅ«ros ir t.t.), kad galėtų dirbti su nuteistuoju, nes asmens byla (ir joje esantys dokumentai) yra pagrindinis ir pats svarbiausias dokumentas charakterizuojantis nuteistÄ jį.

Visa reikÅ¡minga informacija apie nuteistÄ jį yra segama į jo asmens bylÄ . Todėl nėra jokių, nei menkiausių abejonių, kad su atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tu Nr. 7-2017 ir joje pateikiama tikrovės neatitinkančia informacija susipažino didelis, tiksliu skaičiumi neapibrėžtas, kiekis asmenų – mažiausiai, PPN-AK ir Å iaulių TI administracijos darbuotojai, skaitydami ir analizuodami ieÅ¡kovo asmens bylÄ bei pažindindamiesi su ja, kas yra akivaizdus faktas ir kurio įrodinėjimas bÅ«tų absurdas.

Vadovaujantis teismų praktika, akivaizdžių faktų nereikia įrodinėti. IeÅ¡kovas R. R. mano, kad nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad su tikrovės neatitinkančia informacija apie ieÅ¡kovÄ , su nepagrįstais kaltinimais, kad ieÅ¡kovas sugadino/ sulaužė kameros inventorių, yra susipažinę daugiau kaip du–trys asmenys. 4.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio (Asmens garbės ir orumo gynimas) 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . <...> Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.

Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. Å io straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumÄ , teismas nutartimi gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ . Baudos dydį nustato teismas. Ji yra iÅ¡ieÅ¡koma ieÅ¡kovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas R. R. siekia, kad už tikrovės neatitinkančiÄ ir jį Å¡meižiančiÄ informacijÄ atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama PPN-AK, ir PPN-AK atsakytų teisės aktuose nustatyta tvarka – raÅ¡tu paneigtų apie ieÅ¡kovÄ paskleistÄ tikrovės neatitinkančiÄ ir jį Å¡meižiančiÄ informacijÄ , raÅ¡tu atsipraÅ¡ytų ieÅ¡kovo ir atlygintų ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas R. R. mano, kad, iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ civilinę bylÄ , bÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga, teisėta ir teisinga, atsakovės Lietuvos valstybės atstovei PPN-AK nustatyti vieno mėnesio terminÄ nurodytos informacijos paneigimui ir atsipraÅ¡ymui dėl tos informacijos paskleidimo pateikimui, tačiau ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, jeigu teismas savo nuožiÅ«ra patikslintų šį terminÄ .

Be to, ieÅ¡kovas mano, jog nurodytos informacijos paneigimo ir atsipraÅ¡ymo dėl jos pateikimo (paskleidimo) forma ir bÅ«das (o ir aplinkybės) turėtų bÅ«ti panaÅ¡ios, adekvačios ir proporcingos į tas, kuriomis ta informacija buvo pateikta (paskleista), t. y. paneigimas ir atsipraÅ¡ymas turėtų bÅ«ti pateikti raÅ¡tu (pataisos įstaigos blanke) dviem egzemplioriais, paaiÅ¡kinant lydraščiu tos pataisos įstaigos, kurioje bus laikomas ieÅ¡kovas administracijai, kad, vykdant teismo sprendimÄ vienas raÅ¡to (paneigimo bei atsipraÅ¡ymo) egzempliorius bÅ«tų įsegtas į ieÅ¡kovo/ nuteistojo asmens bylÄ , o kitas egzempliorius bÅ«tų įteiktas ieÅ¡kovui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įkalinimo įstaigose laikomi nuteistieji/ suimtieji negali turėti su savimi savo asmens bylų – jų asmens bylas tvarko (administruoja) įkalinimo įstaigos administracija. Nuteistieji/ suimtieji gali tik, iÅ¡reiÅ¡kę pageidavimÄ raÅ¡tu, susipažinti su savo asmens bylomis, taip pat gauti savo asmens bylos ar jos dalies kopijas, Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-218 „Dėl susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais“).

Dėl nurodytos tikrovės neatitinkančios, melagingos, jokiais faktais nepagrįstos, niekinančios, žeminančios ir Å¡meižiančios informacijos, su kuria yra susipažinę ir kiti asmenys, ieÅ¡kovas R. R. patyrė stiprų emocinį Å¡okÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir didelį neteisybės jausmÄ â€“ įsižeidė – ir tebepatiria nemalonius/ neigiamus iÅ¡gyvenimus, dėl ko net kreipėsi į teismÄ teisinės gynybos. IeÅ¡kovas nėra tikras dėl ateities, nes nuteistojo asmens byloje esantis raÅ¡tas, kuriame nuteistasis įvardijamas kaip teisės pažeidėjas, gali ieÅ¡kovui sukelti ir neigiamas teisines pasekmes svarstant su nuteistojo bausmės atlikimu susijusius klausimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei jÄ Ä¯gyvendinančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos tarnauja žmonėms, o teismų praktikoje akcentuojama, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos ir jų darbuotojai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad nepadarytų kitiems asmenims žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikrovės neatitinkančios informacijos apie asmenį paskleidimas yra vertinamas kaip deliktas civilinei atsakomybei atsirasti ir dėl to neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgus į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 ir 6.271 straipsnių nuostatomis, ieÅ¡kovas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ , nes yra visi įstatyme numatyti civilinės atsakomybės pagrindai: pataisos įstaigos neteisėti veiksmai, ieÅ¡kovui sukeltos neigiamos pasekmės (padaryta neturtinė žala) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių/ žalos. IeÅ¡kovas R. R. mano, kad Å¡iame kontekste aktualu yra ir tai, kad neteisėtais veiksmais/ neveikimu, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. A525-2247/2012; 2014 m. vasario 12 d. nutartis Nr. A552-213/2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatyta, kad kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais arba neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė/ neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis Nr. A552-213/2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės (moralinės) žalos apskaičiavimo formulių, tarifų dydžių paprastai nėra. Neturtinės žalos institutas yra kildinamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ Ä¯vertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma, sugražinti – tokiÄ bÅ«senÄ galima tik iÅ¡ naujo sukurti.

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui apskritai niekas–jokie pinigai, joks materialus turtas-negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, ieÅ¡kovo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. A-146-1897/2008).

Pažymėtina, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atveju svarbu tai, kad neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. A-14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. A-444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis Nr. A-858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Atitinkamai, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neigiamų pasekmių ir galimai neteisėtų veiksmų/ neveikimo ieÅ¡kovas R. R. pažymėjo, jog jeigu atsakovė PPN-AK nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų/ neveikimo ieÅ¡kovo atžvilgiu, jeigu nebÅ«tų apÅ¡meižusi ir pateikusi akivaizdžiai melagingÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs tų neigiamų, nepagrįstų pasekmių, diskomforto, nebÅ«tų pablogėjusi jo psichinė, emocinė ir fizinė sveikata, nebÅ«tų blogai jautęsis ir Å¡ios neigiamos pasekmės nebÅ«tų jam turėjusios ilgų iÅ¡liekamųjų neigiamų (nepageidaujamų) reiÅ¡kinių.

Tai yra toks tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp sukeltų neigiamų padarinių (pasekmių) ir atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis neturtinės žalos atlyginimÄ , bei Lietuvos Respublikos teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, net ir nėra bÅ«tinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kilusios neturinės žalos ir neteisėtų veiksmų/ neveikimo, gali bÅ«ti ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryÅ¡ys yra civilinės atsakomybės sÄ lyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikÅ¡tų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sÄ lygojo žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-614/2002, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-197/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-476/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad atsakovo elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo, žalos padarymo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad atsakovo elgesys yra pakankama nuostolių/ žalos atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-263/2007). Remiantis nurodytu, teismui sprendus, kad ginčo atveju tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos – nėra, ieškovas mano, kad pagrindas spręsti dėl netiesioginio priežastinio ryšio neabejotinai turėtų būtų pakankamas.

Subjektyviai vertindamas patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl nurodytos tikrovės neatitinkančios, menkinančios, žeminančios ir Å¡meižiančios informacijos paskleidimo, ieÅ¡kovas R. R. patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino simboline pinigų suma – 300,00 Eur, – kas nagrinėjamu atveju jo nuomone yra protinga, sÄ Å¾ininga, adekvatu, pagrįsta ir teisinga. IV. Atsakovių atsikirtimai 5. Atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsikirtimai į ieÅ¡kovo R.

R. ieÅ¡kinį grindžiami Å¡iais atsiliepime į ieÅ¡kinį (2020 m. DOK-102144) ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (2020 m. DOK-105093 ir 2021 m. DOK-16116) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiÅ¡kino atsakovių atstovė S. Č.: 5.1. Atsakovės praÅ¡o teismo nevertinti ieÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kinyje nurodytų kalinimo sÄ lygų, kadangi tai yra administracinių teismų kompetencijÄ , – Å¡iuo metu dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-4615-283/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01092-2020-0) pagal pareiÅ¡kėjo R.

R. skundÄ . 5.2. IeÅ¡kovas R. R. yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ â€“ nuteistasis, –todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir/ ar pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Specifinis ieÅ¡kovo statusas nedraudžia jam ginti savo teises teisėtais bÅ«dais. IeÅ¡kovui R. R. adresuotame PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PPN-AK) 2019 m. gegužės 7 d. raÅ¡te Nr. 7-2017 – atsakyme į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus ir skundus – buvo nurodyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta raÅ¡to/ atsakymo apskundimo tvarka. Å is raÅ¡tas/ atsakymas per vienÄ mėnesį galėjo bÅ«ti apskųstas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, tačiau ieÅ¡kovas R.

R., bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę ginti savo garbę ir orumÄ pateikdamas skundÄ , tačiau to nepadarė ir nurodyto raÅ¡to/ atsakymo neapskundė, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas su pataisos įstaigos raÅ¡te/ atsakyme nurodytais teiginiais sutiko. 5.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas R. R. per jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laikÄ PPN-AK nedemonstravo noro dalyvauti užimtumo programose, dirbti ar užsiimi kita pozityvia veikla.

VisÄ laisvalaikį ieÅ¡kovas skirdavo įvairių praÅ¡ymų/ skundų pataisos įstaigos direktoriui ir teismams raÅ¡ymui. Kartais per vienÄ dienÄ ieÅ¡kovas paraÅ¡ydavo po du ir daugiau skundų ir/ ar praÅ¡ymų. IeÅ¡kovas nėra linkęs elgtis pagal pataisos įstaigose nustatytÄ tvarkÄ bei paklusti pataisos įstaigos pareigÅ«nų teisėtiems nurodymams, kÄ patvirtina teismui pateikta pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. Tikslių įrodymų dėl (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡te Nr. 7-2017 nurodytų aplinkybių, jog pats ieÅ¡kovas R.

R. kameroje sugadino radijo ryÅ¡io taÅ¡ko laidus, spintelę ir Å¡viestuvÄ , atsakovė PPN-AK neturi. Å is raÅ¡tas ieÅ¡kovui buvo parengtas pagal pataisos įstaigos pareigÅ«nų, atlikusių kameros apžiÅ«ras, žodinius paaiÅ¡kinimus, nors turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas pagal Kameros apžiÅ«ros žurnalo duomenimis, kuriame fiksuojami turto sugadinimai, tačiau Å¡iame žurnale tokių įrašų nėra. Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę (duomenys neskelbtini)-ojo sektoriaus 14-o bÅ«rio 3-e kameroje, buvo paskirtas kameros budinčiuoju ir pasiraÅ¡ytinai supažindintas dėl materialinės atsakomybės. Teismui pateikti tai patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai. (duomenys neskelbtini)-ojo Saugumo valdymo skyriaus Kamerų tipo patalpų techninio stovio talpinant nuteistuosius priėmimo–perdavimo apskaitos žurnale Nr. 8.89 yra ieÅ¡kovo R.

R. paraÅ¡as (įraÅ¡as Nr. 5). Savo paraÅ¡u ieÅ¡kovas patvirtino, kad buvo įkeltas į kamerÄ , kurioje esminių trÅ«kumų nebuvo, nors procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas teigia, kad kamera buvo netvarkinga jau tada, kai jis buvo įkeltas. Pažymėtina, kad pataisos įstaigoje nėra galimybės iÅ¡ karto užfiksuoti turto sugadinimo, kai tik turtas sugadinamas, kadangi nuteistieji gyvenamosiose patalpose nėra stebimi visÄ parÄ . Turto gadinimas pataisos įstaigoje yra dažnas, kadangi patys nuteistieji, sugadinę inventorių, vėliau raÅ¡o skundus teismams reikalaudami neturtinės žalos.

IeÅ¡kovas R. R. PPN-AK laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlikinėjo nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. Per šį laikotarpį PPN-AK direktorius jam paskyrė drausminę nuobaudÄ už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymÄ , o bÅ«tent už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ 2019 m. balandžio 18 d., kai pataisos įstaigos pareigÅ«nas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui eiti į pasivaikščiojimo kiemelį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å iaulių TI 2019 m. birželio 4 d. direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-644 ieÅ¡kovui R.

R. skirta drausminė nuobauda už pataisos įstaigos turto laužymÄ ir gadinimÄ , kas charakterizuoja ieÅ¡kovÄ , kaip pataisos įstaigų turtÄ gadinti linkusį asmenį. IeÅ¡kovas R. R. savo ieÅ¡kinį grindžia abstrakčiais argumentais ir reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, kurie nėra konkretÅ«s. Vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir argumentų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais, įrodymais. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovė PPN-AK atliko neteisėtus veiksmus ir sÄ moningai siekė ieÅ¡kovÄ pažeminti ar įžeisti jo garbę ir orumÄ .

IeÅ¡kovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės – visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų – sÄ skaita. Teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys neturtinės žalos atsiradimo faktÄ ir dydį. (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tas Nr. 7-2017 ieÅ¡kovui R. R. nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Nors ieÅ¡kovas tvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡te Nr. 7-2017 nurodyto teiginio patyrė neigiamų pasekmių, diskomfortÄ , pablogėjo jo emocinė ir fizinė sveikata, Å¡ios pasekmės turėjo ilgų iÅ¡liekamųjų neigiamų reiÅ¡kinių, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, į psichologus nesikreipė.

Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų faktÄ , kad (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tas Nr. 7-2017 yra nepagrįstas. 5.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ : faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Tai reiÅ¡kia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami.

Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali bÅ«ti tikra arba klaidinga (netiksli), iÅ¡galvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiÅ¡kinių nebuvo arba bÅ«ta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-106/2011).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2006). Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiÅ¡kai pateikiama informacija, kuria iÅ¡kraipomos arba nutylimos įvykių, reiÅ¡kinių sÄ sajos, priežastiniai ryÅ¡iai su kitais įvykiais ir reiÅ¡kiniais.

Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobÅ«dį, apimtį, žinių paplitimÄ , jų vertinimÄ ir svarbÄ visuomenėje, nukentėjusiojo požiÅ«rį ir reakcijÄ Ä¯ paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-260-695/2015).

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tas Nr. 7-2017 – atsakymas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus ir skundus – nebuvo skelbiamas vieÅ¡ai ir nebuvo perduotas tretiesiems asmenims. Å is raÅ¡tas buvo pateiktas tiesiogiai pačiam ieÅ¡kovui R. R., o Å¡io raÅ¡to kopija buvo įdėta į nuteistojo asmens bylÄ , su kuria neturi galimybės susipažinti jokie paÅ¡aliniai asmenys. Pataisos įstaigose, į kurias perkeliami nuteistieji tolesniam bausmės atlikimui, dirba ir duomenis tvarko asmenys supažindinti su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-33 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijos patvirtinimo“.

Vadovaujantis šiuo teisės aktu, pataisos įstaigų įskaitos darbuotojai turi teisę tvarkyti nuteistųjų asmens bylos duomenis. Kiti asmenys su nuteistojo asmens byla susipažinti negali. Suprantama, teismui nuteistųjų asmens bylos pateikiamos, kitoms institucijoms – ne. Advokatas taip pat gali susipažinti su nuteistojo asmens byla. Su nuteistojo asmens byla gali susipažinti tik ribotas asmenų ratas. Atsižvelgus į tai, ieškovo teiginys, kad jo asmens duomenys (t. y. nepagrįsti teiginiai apie jį) buvo paskelbti viešai, yra visiškai nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

Žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali bÅ«ti atlyginama tik nustačius visas bÅ«tinas vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas: 1) neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ );

2) žalos padarymo faktÄ ; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Nagrinėjamu atveju neteisėtų PPN-AK veiksmų (neveikimo) nenustatyta. (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. pateikdama nuteistajam – ieÅ¡kovui R.

R. – atsakymÄ Nr. 7-2017 raÅ¡tu nepadarė jokio teisės pažeidimo. Nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad dėl pataisos įstaigos pareigÅ«nų veikimo ar neveikimo ieÅ¡kovui bÅ«tų atsiradusi žala. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos įrodymų, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui sÄ lygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju teismas, prieÅ¡ nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryÅ¡ys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia iÅ¡analizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (nukentėjusio asmens patirta žala turi bÅ«ti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir prieÅ¡ingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas.

Taigi nepakanka nustatyti ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , bÅ«tina tokiÄ Å¾alÄ susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu). Formuojantis teisės taikymo praktikÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų buvo tęstinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis Nr. A556-95/2009).

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s ir yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo mastais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-337/2006). Kita sÄ lyga, reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti – žala.

Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A556-1639/2008) yra pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas pats pasirenka, kokiais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje iÅ¡vardintais įrodymais grįs skundo dalykÄ . Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, pirmiausia, apima pareigÄ pateikti įrodymus. Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalÄ (nuostolius) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas.

Kaip matyti iÅ¡ nurodytos administracinių teismų praktikos, Å¡iuo atveju taip pat bÅ«tent pareiÅ¡kėjui kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kyla bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. A525-3063/2011). Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis), neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visas prielaidas, sÄ lygojančias pastarosios žalos atlyginimÄ : neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis), teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ , taip pat pažymėtina, kad visos nurodytos prielaidos viena be kitos žalos atsiradimo kontekste egzistuoti negali.

Neturtinės žalos atlyginimas priklauso ne tik nuo pažeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentėjusiojo asmens patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo. Teismai, nustatydami ir vertindami konkretaus pažeidimo rimtumÄ , jo buvimÄ ar nebuvimÄ , kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, turi atsižvelgti į teisės pažeidimu nukentėjusiajam asmeniui sukeltus padarinius (ar buvo sukelti padariniai), jų sunkumÄ ir trukmę. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas R. R. nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl PPN-AK administracijos ar pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir atmestinas.

Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais –rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-531-248/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).

V. Liudytojai 6. Teismo posėdžio metu liudytojas – nuteistasis – V. A. patvirtino ieÅ¡kovo R. R. nurodytÄ aplinkybę, kad 2019 m. vasario 13 d. jie abu buvo perkelti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į PPN-AK tęsti paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Liudytojas nurodė, kad tÄ dien vežė (etapavo) maždaug apie trisdeÅ¡imt nuteistųjų. Atvykus, jį patikrino ir apgyvendino kameroje Nr. 3, kuri buvo netvarkinga: sulaužyta spintelė (neatsidarė durelės), sekcija be lentynėlių, apdegusios virÅ¡ tualeto lubos (juodos nuo smalkių), neveikiantis pareigÅ«no iÅ¡kvietimo mygtukas, besimėtantys nutraukti radijo taÅ¡ko laidai, iÅ¡draskyta rozetė (atviri elektros laidai).

Jis iÅ¡ karto pareiÅ¡kė pretenzijas pataisos įstaigos pareigÅ«nui, kuris paaiÅ¡kino, kad Å¡iose patalpose buvo laikomi drausminėmis nuobaudomis nubausti, į karcerį paskirti nuteistieji. PareigÅ«nas pasiÅ«lė Å¡iek tiek pakentėti, nes viskas po truputį bus sutvarkyta. Po kurio laiko, maždaug po 15–20 minučių į kamerÄ atvedė ieÅ¡kovÄ R. R.. Liudytojas labai nustebo, kad juos apgyvendino kartu, nes liudytojas buvo priskirtas drausmės grupei, o ieÅ¡kovas – ne. Nuo 2003 m. nebebuvo galima kartu laikyti drausmės ir paprastosios grupės nuteistųjų.

Be to, liudytojas V. A. nurodė, kad jis kartÄ , o ieÅ¡kovas R. R. ne kartÄ kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ praÅ¡ydami pagerinti kameros sÄ lygas. Kai kÄ pataisos įstaigos administracija sutvarkė, pavyzdžiui, lentynėlę, gulto kietÄ jį pagrindÄ , bet didžioji ieÅ¡kovo praÅ¡ymų dalis buvo nepatenkinta, dėl ko kildavo konfliktų. Apie pataisos įstaigos raÅ¡tiÅ¡kus atsakymus ieÅ¡kovui R. R. liudytojas V. A. nieko nežino – nesidomėjo.

7. Liudytoja – (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡to Nr. 7-2017 rengėja/ Turto valdymo skyriaus inspektorė – S. I. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuteistųjų skundų gaunama labai daug. Ä®prastai, gavus skundÄ dėl pataisos įstaigos sugadinto inventoriaus, pataisos įstaigos patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, neapžiÅ«ri, su nuteistaisiais nebendrauja, o susisiekia telefonu su atsakingais ten dirbančiais ar patalpas prižiÅ«rinčiais pataisos įstaigos pareigÅ«nais, bÅ«rio virÅ¡ininkais, kurie žodžiu suteikia visÄ reikiamÄ informacijÄ apie patalpų ir jose esančio inventoriaus bÅ«klę.

Taip liudytoja elgėsi ir gavusi ieÅ¡kovo R. R. praÅ¡ymus ir skundus. Pasiskambino vienam iÅ¡ pataisos įstaigos pareigÅ«nų, kurio vardo ir pavardės Å¡iuo metu negali nurodyti, pasakė ieÅ¡kovo praÅ¡ymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, o pataisos įstaigos pareigÅ«nas žodžiu informavo jÄ , kad, prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ apgyvendinant, kamera ir jos inventorius buvo tvarkingi. Jei yra kažkokių sugadinimų, tai patys nuteistieji juos ir padarė. Pataisos įstaigos pareigÅ«nai pataisos įstaigos inventoriaus neniokoja.

Atsižvelgus į gautÄ informacijÄ , buvo parengtas bÅ«tent toks atsakymas ieÅ¡kovui. Paklausta, liudytoja S. I. atsakė, kad nagrinėjamu atveju rėmėsi tik žodžiu iÅ¡ pataisos įstaigos pareigÅ«no gauta informacija, jokios informacijos raÅ¡tu ji negavo, ir nesigilino, su nuteistojo asmens byla nesusipažino. Ä®prastai, parengusi raÅ¡tÄ / atsakymÄ nuteistajam, pateikia jį kartu su nuteistojo skundu/ praÅ¡ymu pasiraÅ¡yti pataisos įstaigos vadovui, per sekretorę. Pataisos įstaigos vadovo pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ raÅ¡tinė registruoja ir perduoda Resocializacijos skyriaus specialistui/ bÅ«rio virÅ¡ininkui, kuris raÅ¡tÄ / atsakymÄ Ä¯teikia nuteistajam.

Taip buvo ir teisme nagrinėjamu atveju. Kitas raÅ¡to/ atsakymo nuteistajam egzempliorius su nuteistojo skundu/ praÅ¡ymu įsegamas į nuteistojo asmens bylÄ â€“ tai tvarko Ä®skaitos skyrius. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas VII. Faktinės aplinkybės 8. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad: 8.1. Vykdant LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planÄ , ieÅ¡kovas, nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, R.

R. K. departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-165 buvo perkeltas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ (toliau – PPN-AK). 2019 m. vasario 14 d. PPN-AK direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovas R. R. buvo paskirtas į 2-ojo sektoriaus 14-o bÅ«rio kamerÄ Nr. 3, kur buvo iki 2019 m. gegužės 6 d., t. y. iki iÅ¡ PPN-AK buvo perkelti į Å iaulių tardymo izoliatorių (toliau – Å iaulių TI), vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. NN-444. 2019 m. vasario 14 d.

į (duomenys neskelbtini)-ojo sektoriaus 14-o bÅ«rio kamerÄ Nr. 3 buvo įkeltas ir nuteistasis – liudytojas – V. A., kuris nurodytoje kameroje gyveno iki 2019 m. gegužės 2 d. IeÅ¡kovas R. R. 2019 m. vasario 26 d., kovo 12 ir 28 d., balandžio 9 ir 26 d. dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-87-932/2019 teismo posėdžiuose, t. y. buvo iÅ¡vykęs – (etapuotas) į LukiÅ¡kių TI-K. IeÅ¡kovas R. R. ne kartÄ raÅ¡tu kreipėsi į PPN-AK administracijÄ su praÅ¡ymais/ skundais/ paklausimais dėl (duomenys neskelbtini)-ojo sektoriaus 14-o bÅ«rio kameros Nr. 3: joje laikytinų nuteistųjų, gyvenimo sÄ lygų, kameros remonto ir inventoriaus.

Nepatenkintas pataisos įstaigos atsakymais, ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi ir į Kalėjimų departamentÄ (ieÅ¡kinio priedai: 2020 m. CBP-15398, DOK-93966; ieÅ¡kovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priedai: 2020 m. DOK-106362, 2021 m. DOK-10363 ir DOK-18546; atsakovių pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2020 m. DOK-105093), taip pat ir į administracinį teismÄ . Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. 8.2. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis kai kurios ieÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės nagrinėtos Å¡iose administracinėse bylose: 8.2.1.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4615-283/2020 atmestas pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PPN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo kalinamas (duomenys neskelbtini)-ajame sektoriuje nežmoniÅ¡komis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis: kameroje Nr. 3 buvo laikomas su konfliktiÅ¡ku nuteistuoju, o kameroje nebuvo įrengta signalinė prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema; kameroje nebuvo įrengtas radijo taÅ¡kas; jam nebuvo iÅ¡duodama spauda, net sena; nebuvo leidžiama pasinaudoti riboto interneto prieiga.

Teismas sprendime konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos administracijai iÅ¡ viso buvo pateikęs 18 skundų ir 68 praÅ¡ymų. Teismas nustatė, kad nurodytu laikotarpiu kameroje Nr. 3 buvo įrengta signalinė prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema, tačiau dėl gedimo neveikė. Be to, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kameroje Nr. 3 buvo įrengtas ir veikė radijo taÅ¡kas, o tuo atveju, jeigu jis sugesdavo, PPN-AK nedelsdama jį remontuodavo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-94-968/2021 pareiÅ¡kėjo R. R. apeliacinį skundÄ atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 8.2.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-209-554/2021 iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjo R. R. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PPN-AK, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas pripažino, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas PPN-AK, tačiau atmetė pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir metinių palÅ«kanų priteisimo. PareiÅ¡kėjas R. R. skundėsi daug kuo, tačiau ir tuo, kad (duomenys neskelbtini)-ojo sektoriaus kamera Nr. 3 nepritaikyta nuolatiniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui, nebuvo suremontuota, ant sienų nebuvo dažų, tinkas luposi ir krito ant galvos, kampuose buvo pelėsis, visi metaliniai pavirÅ¡iai buvo surÅ«diję, gultai, spintelės, kriauklė, suolai buvo sulaužyti, elektros instaliacijos iÅ¡draskytos, lango stiklai buvo purvini, sanitariniame mazge nebuvo jokios efektyvios oro Å¡alinimo sistemos, todėl buvo blogas kvapas;

čiužinys ir patalynė buvo iÅ¡duoti seni, susidėvėję, dėmėti, dvokiantys ir suplyšę; gultas neatitiko jo Å«gio, buvo per mažas, kreivas, nelygus ir surÅ«dijęs. Teismas pripažino, kad tik dėl Higienos normos HN 134:2015 20 ir 40 punktų pažeidimo (nepakankamo buitinių parazitų naikinimo, tinkamų sÄ lygų iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti drabužius nesudarymo) pareiÅ¡kėjas R. R. galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Pažymėtina, kad Å¡is teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas apeliacinis skundas. 8.3. Pagal (duomenys neskelbtini)-ojo Saugumo valdymo skyriaus Kamerų tipo patalpų techninio stovio talpinant nuteistuosius priėmimo–perdavimo apskaitos žurnalÄ Nr. 8.89 ieÅ¡kovas R. R. ir nuteistasis – liudytojas – V. A. buvo supažindinti su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatyta nuteistųjų materialine atsakomybe (2019 m. vasario 20 d įraÅ¡ai Nr. 4–5; yra nuteistųjų paraÅ¡ai; grafoje „Patalpų ir inventoriaus bÅ«klė“ nurodyta, kad „esminių trÅ«kumų nėra“).

Pagal (duomenys neskelbtini)-ojo Saugumo valdymo skyriaus Kamerų tipo patalpų nuteistųjų skyrimo budinčiais apskaitos žurnalÄ Nr. 8.96 ieÅ¡kovas R. R. buvo skirtas kameros tvarkiniu 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 4 d. (atsakovių pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2021 m. DOK-16116). 8.4. IeÅ¡kovas R. R. per visÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laikÄ buvo baustas drausmine tvarka už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymÄ daugiau kaip 70 kartų, tačiau tik vienÄ kartÄ â€“ 2019 m. balandžio 25 d.

– PPN-AK – už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ 2019 m. balandžio 18 d., kai pataisos įstaigos pareigÅ«nas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui eiti į pasivaikščiojimo kiemelį. Å iaulių TI 2019 m. birželio 4 d. ieÅ¡kovui R. R. skirta drausminė nuobauda už pataisos įstaigos turto laužymÄ ir gadinimÄ â€“ 2019 m. gegužės 25 d. Å¡luotos kotu draskė apsauginį tinklÄ nuo lango grotų (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedai: 2020 m. DOK-102144; atsakovių pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2021 m.

DOK-16116). 8.5. Per visÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laikÄ PPN-AK ieÅ¡kovas R. R. dėl patiriamų nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos, garbės ir orumo pažeidimo, dėl to, kad jis galėjo bÅ«ti apÅ¡meižtas PPN-AK administracijos/ darbuotojų ar PPN-AK įžeidė nuteistojo garbę ir orumÄ , į psichologus nesikreipė (atsakovių pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2020 m. DOK-105093). 9. (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tu Nr. 7-2017 atsakė ieÅ¡kovui R.

R. į jo 2019 m. balandžio mėnesio praÅ¡ymus ir skundus Nr.: 71(19)-322, 71(14)-278, 71(14)-311 ir 71(14)-314. Vienas Å¡io raÅ¡to egzempliorius buvo įteiktas ieÅ¡kovui R. R., antras – įdėtas į ieÅ¡kovo/ nuteistojo R. R. asmens bylÄ . Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. VIII. Ginčo esmė 10. IeÅ¡kovas R. R., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatomis, ginančiomis asmens garbę ir orumÄ , kreipėsi į teismÄ dėl jam, tuo metu jau į Å iaulių TI perkeltam, adresuoto atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡to Nr. 7-2017 „Dėl atsakymų į praÅ¡ymus bei skundus pateikimo“, kurį rengė pataisos įstaigos tarnautoja – liudytoja – S. I., o pasirašė pataisos įstaigos direktorius D.

S., prieÅ¡paskutinės pastraipos teiginio: „<...tuo metu kol JÅ«s atlikinėjote bausmę toje kameroje JÅ«s pats sugadinote: radijo ryÅ¡io taÅ¡ko laidus, spintelę bei Å¡viestuvÄ ...>“. IeÅ¡kovas R. R. tvirtina, kad Å¡ie į jo (nuteistojo) asmens bylÄ Ä¯segto PPN-AK neįslaptinto raÅ¡to, su kuriuo susipažino ir gali susipažinti visa eilė asmenų, teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės, įžeidžiantys ir Å¡meižiantys, žeminantys jo garbę ir orumÄ , dėl ko ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala – ieÅ¡kovas patyrė stiprų emocinį Å¡okÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir didelį neteisybės jausmÄ â€“ įsižeidė – ir tebepatiria nemalonius/ neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Be to, ieškovas nėra tikras dėl ateities, nes nuteistojo asmens byloje esantis raštas, kuriame nuteistasis įvardijamas kaip teisės pažeidėjas, gali ieškovui sukelti ir neigiamas teisines pasekmes svarstant su nuteistojo bausmės atlikimu susijusius klausimus.

11. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama PPN-AK, ir PPN-AK su ieÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinka ir parÅ¡o teismo jį atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo R. R. garbę ir orumÄ Å¾eminančių, tikrovės neatitinkančių duomenų (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡te Nr. 7-2017, jų paskleidimo, neturtinės žalos ieÅ¡kovui padarymo ir jos atlyginimo. IX. Teisinis vertinimas 13. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti ir aiÅ¡kinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl garbės ir orumo gynimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas. Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai (1 dalis). Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama PPN-AK, ir PPN-AK privalo įrodyti, kad (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡te Nr. 7-2017 ieÅ¡kovo R. R. nurodyti duomenys „<...tuo metu kol JÅ«s atlikinėjote bausmę toje kameroje JÅ«s pats sugadinote: radijo ryÅ¡io taÅ¡ko laidus, spintelę bei Å¡viestuvÄ ...>“ atitinka tikrovę, o ieÅ¡kovas R.

R. privalo įrodyti, kad dėl tokių duomenų paskleidimo nurodytame PPN-AK raÅ¡te jam padaryta neturtinė žala, taip pat pagrįsti praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį. Tačiau akcentuotina svarbiausia, jog teismui privalu nustatyti, ar ieÅ¡kovo R. R. nurodyti tikrovės neatitinkantys, jo garbę ir orumÄ Å¾eminantys duomenys buvo paskleisti, t. y. norint taikyti civilinę atsakomybę už asmens garbės ir orumo pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti duomenų paskleidimo faktÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ ; antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ; trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas teismine tvarka gali bÅ«ti ginami taikant įvairius gynimo bÅ«dus: ieÅ¡kovas gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovÄ paneigti paskleistus duomenis, atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ , tačiau už garbės ir orumo pažeidimÄ taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsipraÅ¡yti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsipraÅ¡ymas nėra nei teisinė atsakomybė, nei teisinės gynybos bÅ«das, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kuriÄ atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-169/2006).

14. Ä®vertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieÅ¡kovo R. R. ir atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos PPN-AK, ir PPN-AK atstovės S. Č. paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro Å¡ias iÅ¡vadas: 14.1. IeÅ¡kovui R. R. adresuoto atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡to Nr. 7-2017 „Dėl atsakymų į praÅ¡ymus bei skundus pateikimo“ prieÅ¡paskutinės pastraipos formuluotė: „<...tuo metu kol JÅ«s atlikinėjote bausmę toje kameroje JÅ«s pats sugadinote: radijo ryÅ¡io taÅ¡ko laidus, spintelę bei Å¡viestuvÄ ...>“ vertintina kaip teiginys, faktÄ â€“ tikrÄ , nepramanytÄ dalykÄ â€“ atskleidžianti informacija.

Be to, iÅ¡ Å¡ios formuluotės ir Å¡io raÅ¡to adresato akivaizdu, kad atsakovės PPN-AK pateikta žinia yra bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ R. R.. 14.2. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė PPN-AK pripažino, kad tikslių įrodymų dėl (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡te Nr. 7-2017 nurodytų aplinkybių, jog pats ieÅ¡kovas R. R. kameroje sugadino radijo ryÅ¡io taÅ¡ko laidus, spintelę ir Å¡viestuvÄ , atsakovė PPN-AK neturi. Å is raÅ¡tas ieÅ¡kovui buvo parengtas pagal pataisos įstaigos pareigÅ«nų, atlikusių kameros apžiÅ«ras, žodinius paaiÅ¡kinimus, nors turėjo bÅ«ti parengtas pagal Kameros apžiÅ«ros žurnalo duomenimis, kuriame fiksuojami turto sugadinimai, tačiau Å¡iame žurnale tokių įrašų nėra (Å¡io teismo sprendimo 5.3. punkto antra pastraipa).

Å iuos atsakovės PPN-AK teiginius patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta nurodyto raÅ¡to rengėja – liudytoja – S. I. (Å¡io teismo sprendimo 7. punktas). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas R. R., atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę PPN-AK, nebuvo baustas drausmine tvarka už pataisos įstaigos turto/ inventoriaus sugadinimÄ , dėl to nebuvo svarstytas Drausmės komisijos posėdyje ir jam nebuvo taikyta materialinė atsakomybė (Å¡io teismo sprendimo 8.4. punktas).

Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, jog atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡to Nr. 7-2017 teiginys: „<...tuo metu kol JÅ«s atlikinėjote bausmę toje kameroje JÅ«s pats sugadinote: radijo ryÅ¡io taÅ¡ko laidus, spintelę bei Å¡viestuvÄ ...>,“ yra nepagrįstas. Atsakovės PPN-AK teismui pateikti duomenys apie tai, kad 2019 m. vasario 20 d. ieÅ¡kovas R. R. neturėjo esminių pastabų dėl kameros ir kad kelis kartus buvo paskirtas kameros tvarkiniu, taip pat duomenys apie ieÅ¡kovo R.

R. pataisos įstaigos tvarkos pažeidimus ir jam skirtas drausmines nuobaudas LukiÅ¡kių TI-K ir Å iaulių TI (Å¡io teismo sprendimo 8.3.–8.4. punktai) nepatvirtina ir negali patvirtinti atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡to Nr. 7-2017 prieÅ¡paskutinėje pastraipoje nurodyto teiginio apie PPN-AK turto/ inventoriaus sugadinimÄ . 14.3. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieÅ¡kovu R. R., kad atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡to Nr. 7-2017 prieÅ¡paskutinėje pastraipoje pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ieÅ¡kovÄ , t. y. teiginys, kad „<...tuo metu kol JÅ«s atlikinėjote bausmę toje kameroje JÅ«s pats sugadinote: radijo ryÅ¡io taÅ¡ko laidus, spintelę bei Å¡viestuvÄ ...>,“ gali pažeisti asmens garbę ir orumÄ , tačiau teismas pažymi, kad asmens garbė ir orumas yra pažiedžiami paskleidžiant apie asmenį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Å iuo atveju svarbus yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo faktas. 14.4. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tu Nr. 7-2017 atsakė tuo metu jau į Å iaulių TI perkeltam ieÅ¡kovui R. R. į jo 2019 m. balandžio mėnesio praÅ¡ymus ir skundus. Vienas Å¡io raÅ¡to egzempliorius buvo įteiktas ieÅ¡kovui R. R., antras – įdėtas į ieÅ¡kovo/ nuteistojo R. R. asmens bylÄ (Å¡io teismo sprendimo 9. punktas). IeÅ¡kovas R.

R. tvirtina, kad nurodyto neįslaptinto PPN-AK raÅ¡to, kuriame yra pateikta apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkanti ir jo garbę ir orumÄ Å¾eminanti informacija, įdėjimas į nuteistojo asmens bylÄ , su kuria susipažino ir gali susipažinti daugybė asmenų, pradedant PPN-AK ir Å iaulių TI administracijos bei Å¡ių pataisos įstaigų struktÅ«rinių padalinių pareigÅ«nais ir darbuotojais bei baigiant teismais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Kalėjimo departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigÅ«nais ir tarnautojais, ir yra tikrovės neatitinkančios ir ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos paskleidimas.

IÅ¡ tiesų atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tas Nr. 7-2017 nėra įslaptintas – neturi nė vienos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytos slaptumo žymos, tačiau pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-218 patvirtintų Susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklių 2 punktÄ visi dokumentai, esantys nuteistųjų asmens bylose, yra konfidencialÅ«s, kas reiÅ¡kia, jog jie yra įslaptinti.

Pagal Å¡ias taisykles susipažinti su asmens bylų dokumentais, gauti Å¡ių dokumentų kopijas ar iÅ¡raÅ¡us leidžiama: bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiklos teisėtumo priežiÅ«rÄ atliekantiems teismams, prokurorams, Lietuvos Respublikos Seimo skiriamiems kontrolieriams, Teisingumo ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos; probacijos tarnybų priežiÅ«roje esantiems ir buvusiems nuteistiesiems (jei nuteistasis nepilnametis – jo tėvams arba kitiems teisėtiems atstovams) ir laisvės atėmimo vietose laikomiems ir iÅ¡ jų paleistiems nuteistiesiems arba suimtiesiems – su savo asmens bylos dokumentais; ikiteisminio tyrimo įstaigoms – atliekant ikiteisminį tyrimÄ ; asmenims, turintiems nuteistojo, su kurio asmens bylos dokumentais pageidaujama susipažinti, sutikimÄ su notariÅ¡kai paliudytu paraÅ¡o tikrumu arba notaro patvirtintÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ Ä¯galiojimÄ ; kitiems asmenims, kurie įrodo, kad turi pagrįstÄ ir teisės saugomÄ interesÄ susipažinti su asmens bylos dokumentais ar gauti Å¡ių dokumentų kopijas ar iÅ¡raÅ¡us (2.1.–2.6. punktai).

Taisyklių nuostatos netaikomos probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų darbuotojams, kuriems susipažinimas su nuteistųjų arba suimtųjų asmens bylų dokumentais reikalingas tarnybinėms pareigoms eiti (3 punktas). Tiek pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-33 patvirtintÄ Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijÄ , tiek ir pagal iki jos galiojusiÄ Kalėjimų departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintÄ Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijÄ nuteistųjų bylas tvarkė ir tebetvarko tik už asmenų įskaitÄ atsakingi darbuotojai, kurie yra asmeniÅ¡kai už jas atsakingi.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų asmens bylos yra tvarkomos tik teisės aktuose nustatytiems tikslams įgyvendinti – užtikrinti asmenų priėmimo į laisvės atėmimo įstaigas, laikymo, perkėlimo ir paleidimo iÅ¡ jų teisėtumÄ ; įforminti asmenų priėmimo, įskaitos, konvojavimo, paleidimo ir kitus dokumentus; vykdyti teismų nuosprendžius, nutartis, baudžiamuosius įsakymus bei kitus jų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų sprendimus; teikti Kalėjimų departamentui duomenis apie įstaigose laikomų asmenų skaičių ir jų kaitÄ , teikti ataskaitas ir kitus duomenis apie suimtuosius ir nuteistuosius ir pan., kas reiÅ¡kia, kad nuteistųjų asmens bylos (joje esantys dokumentai) yra skirtos tik tarnybiniam naudojimui ir jų (joje esančių dokumentų) negalima atskleisti teisės aktuose nenustatytiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nuteistųjų asmens bylos, kaip ir ieškovo/ nuteistojo R. R. asmens byla, nėra viešai prieinamos ir joje esantys dokumentai, kaip ir atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-2017, nėra, nebuvo ir negali būti atkleistas, t. y. paskleistas, asmenims, kurie nėra numatyti teisės aktuose ir kuriems nėra būtina žinoti tarnybos tikslais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas R. R. nenurodė jokių kitų teisės aktuose nenurodytų – trečiųjų/ pašalinių – asmenų, kuriems atsakovės (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-2017 buvo atskleistas. 14.5.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka atlyginti tik žeminančių jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Nagrinėjau atveju nenustatytas tikrovės neatitinkančių žinių apie ieÅ¡kovÄ R. R. ((duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡to Nr. 7-2017) paskleidimo faktas, o (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tas Nr. 7-2017, parengtas pataisos įstaigai vykdant jai pavestas funkcijas (nagrinėjant nuteistųjų skundus), tiksliau Å¡io raÅ¡to prieÅ¡paskutinėje pastraipoje pateiktas teiginys, kad „<...tuo metu kol JÅ«s atlikinėjote bausmę toje kameroje JÅ«s pats sugadinote: radijo ryÅ¡io taÅ¡ko laidus, spintelę bei Å¡viestuvÄ ...>,“ galėjo bÅ«ti ginčijamas specialia teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, kas nurodyta (duomenys neskelbtini)019 m. gegužės 7 d. raÅ¡to Nr. 7-2017 paskutinėje pastraipoje, – galėjo per vienÄ mėnesį bÅ«ti apskųstas Kalėjimo departamento direktoriui, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

15. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjau atveju nenustatytos visos civilinei atsakomybei už asmens garbės ir orumo pažeidimÄ bÅ«tinos sÄ lygos, ieÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kinys atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai PPN-AK, ir PPN-AK dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo dėl tikrovės neatitinkančių, asmenį žeminančių duomenų (informacijos) pateikimo bei paskleidimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. X. Bylinėjimosi iÅ¡laidos 16.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovui R. R. atidėtas 90,00 Eur (75,00 Eur + 15,00 Eur) dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atmetus ieškovo R. R. ieškinį, iš ieškovo priteistina 90,00 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 93 ir 96 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

R. R. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 90,00 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų 00 ct) žyminio mokesčio. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėja Joana Kvaselytė