2024-08-06 Nr. CB-5179-2-59-3-00056-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2964

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00056-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 29 d. paduotu atsakovės R. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė R. P. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. P. dėl nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnį, nes netinkamai nustatė ieškovės ieškinio reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino pradžios momentą. Anot atsakovės, ieškovei apie jos teisių pažeidimą (įmonės negalėjimą padengti ieškovės finansinio reikalavimo) turėjo (galėjo) būti žinoma ne vėliau kaip įmonės 2019 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkimo metu, kuriame buvo nuspręsta įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtinti bankroto ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šį terminą skaičiavo nuo įmonės 2020 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo, kuriame buvo nubalsuota dėl įmonės veiklos pabaigos.

Taip pat atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.131 straipsnį, todėl nepagrįstai atnaujino ieškovei praleistą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą tiesioginiam ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Anot atsakovės, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir nesivadovavo kasacinio teismo suformuotomis taisyklėmis dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013). Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė ir neįrodinėjo jokių svarbių priežasčių, kurios sutrukdė ieškinį pareikšti per įstatymo nustatytą laiką. Ieškovei nereikėjo rinkti jokių papildomų įrodymų (reikalavimo pagrindas – du įsiteisėję teismų sprendimai), praleistas ieškinio senaties terminas yra neprotingai ilgas (ilgiau nei vieneri metai), o ieškovė iš viso nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nukreipti savo reikalavimą į atsakovę ir iš esmės vilkino šį veiksmą.

Be to, atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog ieškinio dėl žalos atlyginimo pareikšto subsidiariam skolininkui senaties termino pradžia nesutampa su ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindiniam skolininkui terminu ir kad toks ieškinys dėl žalos atlyginimo subsidiariam skolininkui gali būti reiškiamas praėjus daugeliui metų po ieškinio senaties termino pagrindiniam skolininkui pasibaigimo. Anot atsakovės, šio klausimo žemesnių instancijų teismai iš viso nenagrinėjo. Atsakovės nuomone, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi būti pareikštas tokiam subsidiariam skolininkui kartu su ieškiniu pagrindiniam skolininkui (kaip kad yra solidarios atsakomybės atveju) arba paraleliai, o ne praėjus daugeliui metų po to, kai kreditoriui neva tampa galutinai aišku, kad pagrindinis skolininkas nesugebės atlyginti teismo sprendimu prieš daugiau nei penkerius metus priteistos žalos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą prašymas dėl skundžiamo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo nesprendžiami (CPK 363 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė