2013-02-27 Nr. AB-160-3-63-3-00056-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-274/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00056-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei D. R. dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. sausio 10 d. raštą Nr. (1.32)-113 (toliau – ir Raštas).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. S. skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1-3 dalimis.

Nustatė, jog iš pareiškėjo ginčijamo 2013 m. sausio 10 d. rašto Nr. (1.32)-113, kuriuo informuojamas Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius ir advokatė D. R., kad advokatei A. M. apskundus teismui Tarnybos sprendimus (2012 m. gruodžio 12 d. Nr. (1.32)-SR-4579 ir 2012 m. gruodžio 18 d. Nr. (1.11)-SR-4654) dėl jos paskyrimo teikti antrinę teisinę pagalbą J. S., 2013 m. sausio 17 d. teismo posėdyje J. S. gins advokatė D. R., turinio matyti, kad jame nėra suformuota jokių privalomų elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui (pareiškėjui) ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Teismas nustatė, kad Raštas taip pat neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. Be to, Raštas negali būti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu, nes pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Raštas nėra administracinis aktas, kuris galėtų būti administracinio ginčo dalyku.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS146-201/2009, Nr. AS438-135/2009, AS502-466/2009, AS556-615/2009, AS143-290/2010), ABTĮ 23, 37, 52, 101, 103 straipsniais. Įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo esmę, reikalavimą, darė išvadą, kad šis Raštas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms), todėl skundą atsisakė priimti nesant savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 7 dalyje inter alia numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pažymėjo, kad, jeigu pareiškėjo netenkina paskirtas advokatas, jis įstatymo nustatyta tvarka su motyvuotu prašymu gali kreiptis į Tarnybą dėl advokato pakeitimo.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra įtrauktas bylos šalimi administracinėje byloje Nr. 1-355-386/2013, kurioje nagrinėjamas pareiškėjos A. M. skundas dėl sprendimų, kuriais ji paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą J. S., panaikinimo.

Pažymėjo, jog neteisingai Tarnybos nurodyta apskundimo tvarka negali būti pagrindas priimti pareiškėjo skundą nagrinėti, nes Raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo dalyku.

III. Pareiškėjas J. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog teismas sprendė subjektyviai ir suinteresuotai, pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Teigia, jog teismas pasisakė net nesusipažinęs su skundžiamu aktu ir padarė išankstinę subjektyvią išvadą, kad minėtas aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių.

Pažymi, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba veikdama ydingai ir suinteresuotai neužtikrino pareiškėjui gynėjo dalyvavimo bei kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio proceso metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme, neužtikrinamas jam antrinės teisinės pagalbos teikimas ir apeliaciniame procese Klaipėdos apygardos teisme. Nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė ydingą 2013 m. sausio 10 d. aktą Nr. (1.32)-113, siekdama užkirsti pareiškėjui teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba šiuo aktu neteisėtai paskyrė advokatę D. R., su kuria yra interesų konfliktas. Teigia, jog Tarnyba ir advokatė iš anksto žinojo, kad byloje pareiškėjui teisinė pagalba teikiama nebus. Mano, kad skundžiamas aktas yra apsimestinis, nesąžiningas ir neteisėtas. Pažymi, jog objektyvios aplinkybės gali būti ištirtos ir nustatytos tik teisminio proceso metu.

Pabrėžia, jog Klaipėdos apygardos administracinis pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, sprendė nesusipažinęs nei su skundžiamu aktu, nei su baudžiamosios bylos medžiaga, vadovaudamasis subjektyviais samprotavimais, kurie atmestini ir nevertintini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo J. S. skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Nepaisant to, kad įstatymas sieja galimybę kreiptis į teismą su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundą, privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiam subjektui teisines pasekmes. Tuo atveju jeigu ginčijamas aktas arba veiksmas, kuris neturi įtakos besikreipiančio subjekto teisėms ir pareigoms, o toks subjektas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, teismas turi atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011, kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu kėlė reikalavimą panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. sausio 10 d. raštą Nr. (1.32)-113, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1A-110-417/13 2013 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo posėdyje ginti J. S. yra paskirta advokatė D. R..

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji bylą Nr. 1A-110-417/13, kurioje J. S. yra kaltinamasis. Nustatyta, jog J. S. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (2 dalis). Minėto straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog, kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka.

Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1A-110-417/13 J. S. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, antrinę teisinę pagalbą suteiksiantis advokatas yra parenkamas vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio nuostatose įtvirtinta tvarka.

Pareiškėjo skundžiamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. sausio 10 d. raštas Nr. (1.32)-113, kuriame nurodyta, jog J. S. ginti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-110-417/13 2013 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo posėdyje yra paskirta advokatė D. R., iš esmės laikytinas sprendimu, kuriuo asmeniui parenkamas jam atstovausiantis advokatas, o ne tik suteikiama informacija. Pažymėtina, jog byloje nėra pateiktas joks kitas Tarnybos sprendimas, kuriuo būtų paskirtas pareiškėjui minėtoje baudžiamojoje byloje atstovausiantis advokatas.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog skundžiamu Raštu atstovauti jam paskirta Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė D. R., su kuria yra interesų konfliktas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Tarnybos 2013 m. sausio 10 d. raštas Nr. (1.32)-113 yra susijęs su pareiškėju, kuris mano, jog būtent šiuo aktu yra pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo skundžiamas Tarnybos 2013 m. sausio 10 d. raštas Nr. (1.32)-113 nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinio ginčo dalyku.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad tai, ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar jis turi teisę į šio reikalavimo patenkinimą, ar jo teisės arba teisėti interesai tikrai buvo pažeisti turi būti sprendžiama ne skundo priėmimo stadijoje, bet bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-559/2007). Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-616/2012). Įvertinusi pareiškėjo skundo pobūdį, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje daryti tokios išvados.

Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, skundžiamo akto turinį, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

Konstatuotina, kad pareiškėjo J. S. atskirasis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė