2018-05-29 Nr. AB-10588-3-61-3-01077-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-376-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01077-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaikystės sodyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaikystės sodyba“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vaikystės sodyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. kovo 29 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-303647 „Pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi nusprendė netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaikystės sodyba“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir jam grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nustatė, jog, pareiškėjo teigimu, jis Inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-303647 gavo 2017 m. gruodžio 21 d., todėl skundas dėl minėto sprendimo galėjo būti paduotas teismui iki 2018 m. sausio 22 d. (imtinai). Tačiau pareiškėjas skundą teismui pateikė 2018 m. kovo 29 d. Taigi, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė tuo, jog vienintelis Bendrovės darbuotojas (direktorius) T. U. 2017 m. lapkričio 17 d. patyrė nelaimingą atsitikimą ir buvo nedarbingas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo apie T. U. nedarbingumo laikotarpį matyti, kad T. U. dėl nelaimingo atsitikimo buityje buvo nedarbingas nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. vasario 9 d. Tačiau pareiškėjas, atstovaujamas T. U., skundą teismui pateikė tik 2018 m. kovo 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio nuo T. U. nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo aktyvus ir operatyvus, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintas, skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas UAB „Vaikystės sodyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį.

Pareiškėjo nuomone, teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus pateiktų rašytinių įrodymų ir faktinės situacijos, pažeidžiant teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas turi didelę įtaką Bendrovės mokumui, dėl jo vykdymo Bendrovė bus priversta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas T. U. nėra profesionalus teisininkas ar finansininkas, be to, grįžęs po nedarbingumo laikotarpio, jis pirmiausiai turėjo spręsti daug strateginių, organizacinio ir kitokio pobūdžio klausimų – teismas šių aplinkybių neįvertino. Pareiškėjas taip pat turėjo surinkti informaciją, susijusią su mokesčių administratoriaus nurodymais, kurie kito. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į mokesčių administratorių ir siekė rasti kompromisą. Supratęs, kad to padaryti nepavyks, pareiškėjas privalėjo surasti asmenis, galinčius atlikti situacijos analizę ir parengti skundą – šis procesas užėmė papildomą laiką, todėl skundas teismui buvo paduotas tik 2018 m. kovo 29 d. Teismas, vienintelio Bendrovės darbuotojo nedarbingumo nepripažindamas svarbia aplinkybe, kuriai esant terminas paduoti skundą gali būti atnaujinamas, pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėjo visas reikiamas pastangas, siekdamas įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas Inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-303647.

Pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškėjo skundo kaip paduoto praleidus terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, ir prašo šį terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl Inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-303647 (b. l. 37), kurį teigė gavęs 2017 m. gruodžio 21 d., padavė 2018 m. kovo 29 d. (žyma ant elektroninio dokumento, b. l. 1–5), t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad vienintelis Bendrovės darbuotojas (direktorius) T. U. nuo 2017 m. lapkričio 11 d. buvo nedarbingas, o pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, jis turėjo spręsti daug strateginių, organizacinių ir kitokio pobūdžio klausimų, teikti duomenis mokesčių administratoriui. Jis pakartotinai kreipėsi į mokesčių administratorių, siekdamas kompromiso, o kompromiso nepasiekus, turėjo surasti ir kreiptis į trečiuosius asmenis, kad būtų atlikta situacijos analizė ir parengtas skundas. Be to, T. U. nėra profesionalus teisininkas ar finansininkas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčui aktualus T. U. nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. vasario 9 d. (išrašas iš SODROS sistemos, b. l. 10), todėl nuo nedarbingumo laikotarpio pabaigos iki skundo teismui padavimo 2018 m. kovo 29 d. praėjo 1 mėnuo 20 dienų. Atskirojo skundo teiginiai apie būtinybę T. U., grįžus po nedarbingumo, pirmiausiai spręsti daug strateginių, organizacinių ir kitokio pobūdžio klausimų, teikti informaciją mokesčių administratoriui, yra deklaratyvūs, abstraktūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Inspekciją dėl skundžiamo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo, siekiant kompromiso. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į trečiuosius asmenis dėl konsultacijos ar skundo parengimo. Pareiškėjas skundą teismui padavė pats, skunde jokie jo atstovai, išskyrus direktorių T. U., nenurodyti, o prašant priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodytos tik išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas paprastai patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaikystės sodyba“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė