2019-09-11 Nr. AB-17215-3-62-3-01293-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-559-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01293-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saurida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2019 m. gegužės 31 d. nutarimą skirti baudą Nr. 64-7-152 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirta bauda – 27 166 Eur, sumokėtina ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas, grįsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nurodė esąs įsitikinęs, jog jo skundas yra tikėtinai pagrįstas bei egzistuoja neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmė (dėl didelės baudos sumos ir galinčių atsirasti išieškojimo išlaidų Bendrovė nebegalėtų toliau vykdyti veiklos ar ją pakeisti, atsiskaityti su kreditoriais, turėtų atleisti daug darbuotojų, kiltų bankroto grėsmė, būtų pakenkta ne tik Bendrovės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui). Paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1174-357/2013 (dabartinis bylos Nr. B2-21-357/2019) Bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2014 m. lapkričio 17 d. patvirtintas restruktūrizavimo planas, pagal kurį Bendrovė privalo atsiskaityti su kreditoriais plane nustatytomis dalimis ir terminais. 2019 m. vasario 1 d. nutartimi teismas restruktūrizavimo procesą pratęsė iki 2019 m. lapkričio 17 d. Teismui netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ne tik nukentėtų Bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymas, bet ir sutriktų kasdienė jos veikla, t. y. įmonė nebegalėtų mokėti mokesčių, darbo užmokestį ir kt., tokiu būdu nukentėtų jos darbuotojai, kreditoriai ir valstybė (viešojo intereso pažeidimas). Pareiškėjas tvirtino, kad, nors Bendrovės apyvarta yra didelė, ji patiria dideles sąnaudas. Bendrovė 2017 metais patyrė 47 535 Eur grynojo nuostolio, o 2018 metais gavo 29 058 Eur grynojo pelno (lėšos panaudotos praėjusių metų nuostolių dengimui, restruktūrizavimo plano vykdymui, einamiesiems mokėjimams ir Bendrovės plėtrai). Bendrovė neturi laisvų apyvartinių lėšų, tai iš dalies patvirtina jos vėlavimai mokėti įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Saurida“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl būtinybės taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teiginiai apie tikėtinus neigiamus finansinius padarinius yra nukreipti į ateitį, grindžiami prielaidomis, jie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pareiškėjo argumentai, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, Bendrovė nebepajėgs tinkamai vykdyti teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano ar kitų einamųjų įmonės mokėjimų, todėl Bendrovė gali bankrutuoti, yra nepagrįsti faktiniais įrodymais, todėl atmestini. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti motyvai bei pateikti įrodymai šiuo metu nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas UAB „Saurida“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjo nuomone, teismas situaciją įvertino formaliai, neatsižvelgdamas į pateiktus duomenis apie Bendrovės finansinę padėtį, taip pat restruktūrizuojamos įmonės statusą. Pareiškėjas teikia ypatingą reikšmę savo statusui ir atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad restruktūrizuojamos įmonės statusas lemia viešojo intereso buvimą, kas reikšminga sprendžiant, inter alia (be kita ko, įskaitant), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Pakartoja, kad, jei Bendrovė nebus pajėgi vykdyti restruktūrizavimo planą, jai kils reali neatitaisoma žala, didelė bankroto tikimybė. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas taip pat netinkamai įvertino Bendrovės finansinę padėtį. Jis pakartoja savo argumentus, jog nors Bendrovės vykdoma veikla (prekyba kuru) generuoja dideles pajamas, tačiau pardavimo savikaina, sąnaudos ir kt. taip pat yra didelės, faktinis Bendrovės pelningumas nedidelis, o Nutarimu skirta bauda beveik lygi Bendrovės grynajam pelnui, gautam per 2018 metus. Dėl veiklos pobūdžio Bendrovei nuolat reikalingos apyvartinės lėšos, kad galėtų būti vykdoma kasdienė veikla, t. y.

įsigyjami pakankami kuro ir kitų prekių kiekiai, mokami mokesčiai, darbo užmokestis daugiau nei 300 darbuotojų ir kt. Minėti įsipareigojimai per vienerius metus sudaro apie 4,5 mln. Eur. Šiuo metu visos Bendrovės gaunamos lėšos skiriamos įsipareigojimų vykdymui, skolų dengimui, veiklos palaikymui ir plėtrai. Sudėtingą Bendrovės finansinę padėtį patvirtina tai, kad nuo 2019 m. birželio 18 d. yra susidaręs 30 521,84 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui, nors visose Bendrovės sąskaitose yra iš viso tik 24 429,52 Eur.

Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįsta teigti, jog jo pozicija, kad, įvykdžiusi Nutarimo dalį (nėra lėšų visai baudai sumokėti) ir nebegalėdama atlikti kitų mokėjimų, Bendrovė negalėtų vykdyti kasdienės veiklos, įgyvendinti restruktūrizavimo planą, yra paremta prielaidomis ar deklaratyvi. Pareiškėjas tvirtina, jog, netenkinus jo prašymo, jam kiltų neproporcinga žala, o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų žymiai apsunkintas ar net neįmanomas (sudarytų kliūčių vykdyti restruktūrizavimą ir veiklos plėtrą nebūti galima kompensuoti, baudos sumokėjimas gali lemti Bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimą bei bankroto bylos iškėlimą).

Pareiškėjas taip pat akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog nutarimo dėl baudos mokėjimo prevencinė funkcija yra labiau susijusi su tuo, kad ūkio subjektas nutrauktų teisės pažeidimą, o klausimas dėl baudos mokėjimo įgyja didesnę reikšmę tuomet, kai yra išnagrinėjamas ginčas teisme dėl nutarimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju ginčijamame Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas naudojo reklaminius įrenginius su išorine reklama pasibaigus leidimo galiojimo terminui ir tęsė tokį Reklamos įstatymo pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo raštu jį nutraukti, vietinė rinkliava nebuvo mokama už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio mėn. ir sudarytų 3 083 Eur, be to, pareiškėjas nesumokėjo jam Administracijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 64-7-186 už tai jau skirtos baudos – 1 700 Eur. Pareiškėjas savo poziciją, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, sieja su tuo, kad Nutarimas yra priimtas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 64-7-186 dalies neįvykdymo, nepaisant to, kad 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 64-7-186 šiuo metu yra ginčijamas teisme (administracinė byla Nr. eI-2361-422/2019), taip pat su tuo, kad atsakovas su juo nebendradarbiavo jam pateikus 2018 m. kovo 20 d. prašymą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo (nors, vertinant formaliai, pareiškėjas pastarąjį prašymą padavė ne tam Administracijos skyriui, vadovaujantis vieno langelio principu, jo prašymas turėjo būti persiųstas reikiamam Administracijos skyriui; administracinė procedūra pagal šį prašymą iki šiol nėra užbaigta), be to, pareiškėjas nesutiko su jam skirtos baudos dydžiu (bauda skirta neįvertinus atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Bendrovės finansinės padėties ir statuso).

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo, kuriuo jam skirta 27 166 Eur bauda, vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje – grindžia sudėtinga savo finansine padėtimi (bauda yra labai didelė lyginant su Bendrovės gaunamu grynuoju pelnu ir, ją sumokėjus, Bendrovė netektų laisvų apyvartinių lėšų kasdienei veiklai vykdyti, nebegalėtų įgyvendinti restruktūrizavimo plano, jau ir dabar Bendrovė vėluoja sumokėti mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondui) ir statusu (restruktūrizuojama įmonė), tvirtina, jog tokios didelės baudos sumokėjimas jai kelia bankroto grėsmę ir todėl gali pažeisti viešąjį interesą (Bendrovė liausis vykdyti veiklą, mokėti mokesčius valstybei, nebegalės atsiskaityti su kreditoriais, turės atleisti darbuotojus ir kt.).

Kartu su skundu pareiškėjas teismui pateikė, be kita ko, Bendrovės balansą už 2018 metų ataskaitinį laikotarpį (I t., b. l. 35–36) ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018 metų ataskaitinį laikotarpį (I t., b. l. 37), iš kurių matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė gavo 29 058 Eur grynojo pelno, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė patyrė 47 535 Eur grynųjų nuostolių, per vienerius metus gautinos sumos – 3 806 497 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 276 779 Eur, ir t. t.

Teisėjų kolegija, ištyrusi pateiktus dokumentus, taip pat duomenis pareiškėjo restruktūrizavimo byloje (pvz., Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1174-357/2013, kuria nutarta iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą, nurodė, kad Bendrovė yra moki, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų (pradelstų įsipareigojimų), kurie gali būti pašalinti restruktūrizavimo metu; Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-21-357/2019 nustatė, kad Bendrovė sėkmingai įgyvendina restruktūrizavimo plane išsikeltus tikslus, siekiama plėtoti Bendrovės veiklą ir visiškai atkurti jos mokumą), konstatuoja, jog pareiškėjo teiginiai apie sunkią finansinę padėtį ir jo atžvilgiu labai didelę baudos sumą (baudos suma beveik lygi praėjusiais metais gautam grynajam pelnui), kurios sumokėjimas gali padaryti didelę neigiamą įtaką Bendrovės restruktūrizavimo plano įgyvendinimui ir kelia bankroto bylos iškėlimo grėsmę, atitinka tikrovę, o pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo teiginiai apie neigiamus finansinius padarinius grindžiami prielaidomis ir kad pareiškėjo teiginiai apie sunkumus tinkamai vykdyti restruktūrizavimo planą ar atlikti kitus einamuosius įmonės mokėjimus neparemti faktiniais įrodymais, yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi skunde išdėstytus argumentus bei ginčijamo Nutarimo turinį, vertina, jog kai kurie pareiškėjo argumentai, pavyzdžiui, susiję su baudos individualizavimu ir proporcingumu, iš pirmo žvilgsnio yra pakankamai pagrįsti, t. y. pareiškėjui visiškai ar iš dalies palankus teismo sprendimas yra tikėtinas tiek, kiek yra užtektina reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus (I t., b. l. 50–54): 2019 m. liepos 2 d. interneto tinklalapio rekvizitai.lt nuotrauką, kurioje matyti Bendrovės įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondui, Bendrovės 2019 m. liepos 1 d. buhalterinę pažymą apie Bendrovei priklausančių piniginių lėšų likučius bankuose, taip pat Bendrovės 2019 m. kovo 31 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis – 2019 m. sausio–kovo mėn.) ir Bendrovės 2019 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (ataskaitinis laikotarpis – 2019 m. sausio–kovo mėn.). Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl šie dokumentai (duomenys) nebuvo ir negalėjo būti pateikti teismui kartu su 2019 m. birželio 25 d. skundu, kuriame suformuluotas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl teisėjų kolegija, spręsdamas dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, šių dokumentų (duomenų) nevertina ir dėl jų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl neteisingai nustatė, jog pareiškėjo argumentai, kad, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra grindžiami prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais, ir nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.

Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtu, kadangi šia nutartimi byloje kilęs ginčas (pagal pareiškėjo materialiuosius reikalavimus) nėra išsprendžiamas iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 31 d. nutarimo skirti baudą Nr. 64-7-152 vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė