ba2d96a6-86c6-481f-a596-eaa64f2bb9b8 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-300/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00784-2013-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.; (S)              2.4.7.                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                    N U T A R T I S                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                    2014 m. spalio 1 d.                                                              Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nukentėjusiajai A.

B.,gynėjui advokatui Vitalijui Metelicai,nuteistajam A. P. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su bausme, neatlikta pagal Å iaulių rajono apylinkės teismo 2007-03-14 nuosprendį, tai yra prie neatliktos pagal 2007-03-14 nuosprendį paskirtos bausmės pridėta dalis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė A.

P. B. skirta – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktÄ bausmę A. P. B. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. rugsėjo 7 d. 2.40 val. iki 2013 m. rugsėjo 7 d. 15.40 val. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. P. B. nuteistas už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, o bÅ«tent, 2013 m. rugsėjo 7 d., apie 2 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto kambaryje, asmeninio konflikto su savo artima giminaite – seserimi A.

B. – metu sudavė delnu vienÄ kartÄ nukentėjusiajai A. B. per veidÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ jį iÅ¡teisinti, o bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, be pagrindo atnaujino įrodymų tyrimÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes padaryta veika, nuteistojo teigimu, nėra smurtas artimoje aplinkoje, veika padaryta ne tyčia, todėl negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat nurodo, kad, iÅ¡skyrus prieÅ¡taringus nukentėjusiosios parodymus, byloje daugiau nėra jokių tiesioginių įrodymų, tik specialisto iÅ¡vados dėl nukentėjusiosios A. B. sužalojimų, todėl įrodymai, pasak apelianto, turėjo bÅ«ti vertinami kaltinamojo naudai. Be to, nurodo ir tai, kad jis nėra Å¡eimos narys, kaip buvo pirmajame kaltinime, todėl minėtas nuosprendis kaip neteisėtas turi bÅ«ti panaikintas. Teigia, kad teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir buvo Å¡aliÅ¡kas, atnaujino įrodymų tyrimÄ , ir sudarė galimybę patikslinti įtarimÄ , kadangi pagal pirmÄ jį įtarimÄ jis nebuvo Å¡eimos nariu ir nebuvo galima patraukti jį baudžiamojon atsakomybės už smurtÄ artimoje aplinkoje.

Mano, kad teismas sudarė galimybę prokuratÅ«rai patikslinti įtarimÄ , Å¡eimos naryste, artima giminaite, ir taip sudarė sÄ lygas Å¡aliÅ¡kam nuosprendžiui priimti. Apelianto teigimu, nuketėjusioji parodė, kad jis galėjo suduoti netyčia, todėl teigia, kad remtis tokias prieÅ¡taringais jos parodymais teismas negalėjo. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo teiginiais, kuriais teismas liudytojų P. B., D. P. ir A. S. parodymus laikė prieÅ¡taringais, nenuosekliais, kadangi nuteistajam sunku suprasti, kaip girtaujantys asmenys, nuolat keisdamiesi vietomis, bendraudami, gali atsiminti kambario iÅ¡dėstymÄ bei esant konfliktinei situacijai įvardyti jų kambaryje konflikto metu buvimo vietas.

Be to, nurodo ir tai, kad Å¡ioje byloje nėra specialisto iÅ¡vados, kuri nustatytų nukentėjusiajai A. B. sužalojimų sunkumÄ ir skausmo sukėlimÄ , o visi įrodymai, kad buvo sukeltas skausmas, remiasi tik pareigÅ«nų parodymais, bet ne nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais. Nurodo, kad BK 140 straipsnio 2 dalis reikalauja tyčios. Å ioje byloje, pasak apelianto, tyčia nebuvo nustatyta nei iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, nei iÅ¡ pareigÅ«nų liudytojų parodymų, kurie teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar jis sudavė tyčia ar neatsargiai, tačiau parodė, kad jis tai padarė sėdėdamas ant žemės, mosikuodamas rankomis.

Mano, kad jo veiksmai – sėdėjimas ant žemės, mosikavimas rankomis ir nukentėjusiosios A. B. veiksmai – jo tampymas, striukės sudraskymas, rodo abipusį konfliktÄ ir dėl to pagrindžia jo netyčinius veiksmus. Mano, kad veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti nebuvo galima, o baudžiamasis persekiojimas galimas tik privataus kaltinimo tvarka. Taip pat nurodo, kad jis gyvena atskirai, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , todėl, pasak nuteistojo, jį teisti už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje, negalima, nes artima aplinka yra tokiu atveju, kai nuolat yra kartu gyvenama, bendraujama, ir neturi reikÅ¡mės, ar tai yra Å¡eimos narys, ar artimas giminaitis.

Pažymi, kad byloje yra iÅ¡tirtos ir iÅ¡siaiÅ¡kintos ne visos aplinkybės – byloje esantys medicininiai dokumentai, iÅ¡ kurių matosi, jog A. P. B. nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. 21 val. 52 min iki 2013 m. rugsėjo 7 d. 00 val. 40 min gydėsi Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyriuje ir buvo sunkios bÅ«senos dėl apsinuodijimo alkoholiu. Tai, pasak nuteistojo, rodo, kad jis dėl savo sveikatos bÅ«senos galėjo nesuprasti savo veiksmų ir tinkamai jų valdyti, todėl bÅ«tinas teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimas, iÅ¡siaiÅ¡kinti jo veiksmų supratimÄ ir valdymÄ .

Apibendrindamas tai, kas paminėta, nurodo, kad paminėtos aplinkybės ir motyvai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesurinko pakankamai įrodymų kaltei pagrįsti, todėl jis turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas, ir dėl to 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendis, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, turi bÅ«ti panaikintas. Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tvirtina, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė liudytojų P. B., D. P. ir A. S. parodymus, taip pat nepagrįstai vadovavosi prieÅ¡taringais nukentėjusios parodymais, neįvertino to, kad nebuvo jo tyčios sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajai. Taigi nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės keliamas iÅ¡imtinai įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo Å¡iuo aspektu klausimai.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡ios reikalavimus įvykdė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Remdamasi Å¡ia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Å iaulių apylinkės teismo iÅ¡vados dėl A.

P. B. kaltės bei jo veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , jų pakankamÄ tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, atitinkančias įrodymų turinį.

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė kaltinamojo A. P. B., nukentėjusiosios A. B., liudytojų P. B., D. P., A. S., E. T., A. N., J. M., L. L. parodymus, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iÅ¡klausė garso įraÅ¡e užfiksuotÄ praneÅ¡imÄ apie įvykį, bei, vadovaudamasis Å¡ių įrodymų visuma, konstatavo, kad A. P. B., smurtaudamas savo artimojo giminaičio – sesers atžvilgiu – suduodamas jai vienÄ kartÄ delnu per veidÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. PrieÅ¡ingai, skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad Å¡iuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Tai, kad A. P. B. asmeninio konflikto metu su savo artima giminaite – seserimi A. B. sudavė delnu vienÄ kartÄ nukentėjusiajai A.

B. per veidÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmÄ , patvirtina: liudytojo E. T. parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, kai jis parodė, kad pagal budėtojo praneÅ¡imÄ , kad brolis sumušė seserį, vyko į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini). Nuvykęs su kolega rado nukentėjusiÄ jÄ su mėlyne po akimi, ji pasakė, kad jÄ sumušė brolis, dėl to, jog ji nenorėjo jo įsileisti į butÄ . Ä®tariamasis įvykio vietoje kaltės neneigė, sakė, kad seseriai sudavė už tai, kad ji nenorėjo jo įsileisti (134–135 b. l.); liudytojo A.

N. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis paaiÅ¡kino, kad įvykio vietoje mergina nurodė, kad jÄ sumušė brolis (135 b. l.); liudytojos J. M. parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, kai ji parodė, kad kaltinamojo A. P. B. byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ ir jį apklausinėjo areÅ¡tinėje. Apklausos metu jis kaltę pripažino ir paaiÅ¡kino, jog seseriai sudavė dėl to, kad ji nenorėjo jo įsileisti (135–136 b. l.); ikiteisminio tyrimo metu duoti ir apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios A.

B. parodymai, kai ji parodė, kad jai bandant įkalbėti brolį eiti namo, jis trenkė jai vienÄ kartÄ rankos plaÅ¡taka per kairiÄ jÄ akį, jai labai skaudėjo, o vėliau atsirado mėlynė paakyje. Dėl suduoto smÅ«gio jai buvo sukeltas fizinis skausmas (8–9 b. l.); 2013 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad 2013 m. rugsėjo 7 d., apie 2.31 val., policijos pareigÅ«nai gavo praneÅ¡imÄ , jog brolis sumušė seserį. Nuvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai nustatė, kad policijÄ kvietė A.

B., kuri įvykio vietoje paaiÅ¡kino, kad 2013 m. rugsėjo 7 d., apie 2.20 val., į namus atėjo girtas jos brolis A. P. B., ir už tai, kad ji nenorėjo jo įsileisti, trenkė jai kumščiu į kairę akį. Taip pat Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti ir smurtÄ rodantys požymiai – mėlynė po kaire akimi (6–7 b. l.); policijos pareigÅ«no E. T. 2013 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog A. P. B. dėl to, kad sesuo A. B. nenorėjo jo įsileisti, trenkė jai iÅ¡ rankos į kairę akį.

Taip pat nurodyta, kad po kairia akimi matosi didelė mėlynė (2 b. l.). Taigi, prieÅ¡ingai apelianto skunde nurodytiems teiginiams, kad jis neatliko jokių veiksmų nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu, kad ji susižalojo pati, griÅ«dama, o, jei jis ir trenkė jai, tai netyčia, anksčiau iÅ¡dėstyti ir iÅ¡analizuoti duomenys tvirtina, kad A. P. B., asmeninio konflikto metu su savo artima giminaite – seserimi A. B., sudavė delnu vienÄ kartÄ jai per veidÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmÄ .

Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad nukentėjusiosios                        A. B. parodymai dėl nuteistojo naudoto smurto artimoje aplinkoje, yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, kadangi jos parodymai, apie tai, kad ji susižalojo pati, griÅ«dama, duoti apylinkės teisiamojo posėdžio metu prieÅ¡tarauja jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kai ji nurodė, kad brolis jai sudavė plaÅ¡taka į veidÄ , o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji jau teigė, kad brolis jai trenkė netyčia, tada, kai ji norėjo jį pakelti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, remiasi jos pirminiais, ikiteisminio tyrimo metu duotais ir apylinkės teismo posėdžio metu pagarsintais parodymais, kai ji nurodė, jog brolis, jau bÅ«damas pasikėlęs nuo grindų, vis mosikavosi rankomis ir tu metu sudavė jai plaÅ¡taka į veidÄ , kadangi Å¡ie parodymai atitinka ne tik teisiamojo posėdžio metu duotus liudytojų – E. T. ir A.

N. parodymus (134–135 b. l.), kai jie nurodė, kad įvykio vietoje mergina jiems sakė, kad jÄ sumušė brolis, o apeliantas įvykio vietoje kaltės neneigė, sakė, kad seseriai sudavė už tai, kad ji nenorėjo jo įsileisti, bet ir liudytojos J. M. parodymus, kai ji parodė, kad A. P. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiÅ¡kino, jog seseriai sudavė dėl to, kad ji nenorėjo jo įsileisti (135–136 b. l.), bei liudytojos L. L., kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusiÄ jÄ , parodymus, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios apklausos protokolas suraÅ¡ytas iÅ¡ jos pačios žodžių, nukentėjusioji jį perskaitė ir pasirašė, o keisti parodymus ir atsiimti pareiÅ¡kimÄ nukentėjusioji norėjo atliekant supažindinimÄ su bylos medžiaga, jai paaiÅ¡kinus nukentėjusiajai, kad už melagingų parodymų davimÄ gresia baudžiamoji atsakomybė, nukentėjusioji atsakė, kad geriau ji bus nuteista, negu brolis (136 b. l.).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, kurie atitinka anksčiau nurodytus duomenis bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus – 2013 m. rugsėjo 7 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (6–7 b. l.), policijos pareigÅ«no E. T. 2013 m. rugsėjo 7 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ (2 b. l.), ir kurie esminėmis detalėmis sutampa, tarpusavyje vienas kitam neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus, patvirtina A. P. B. kaltę atlikus tyčinius smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, ir todėl jais pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisėtai ir pagrįstai.

Vertinant anksčiau iÅ¡dėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl A. P. B. kaltės, ir, remdamasi Å¡ių duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. P. B. betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jos veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl naikinti nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A. P. B. atžvilgiu nutraukti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Apeliantas skunde nurodo nesutinkantis, kad liudytojų P. B., D. P. ir A. S. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu nuteistojo nurodytų liudytojų parodymų vertinimu nesutinka. Pirmiausia pažymima tai, kad liudytojas P. B. yra nuteistojo brolis, liudytojai D. P. ir A. S. – nuteistojo pažįstami (121–123 b. l.). Antra, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, šių liudytojų parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, teisme jie negalėjo nurodyti nei kambario išdėstymo, nei kiekvieno jų buvimo kambaryje vietos konflikto metu.

Trečia, nė vienas iš šių liudytojų nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Ir galiausiai, visų šių liudytojų parodymai, kaip ir teismo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios parodymai, prieštarauja ne tik nukentėjusiosios parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų E. T., A. N., J. M., L. L. parodymams, pranešimui dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, policijos pareigūno E. T. 2013 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniam pranešimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios A.

B., liudytojų P. B., D. P. ir A. S. parodymai neatitinka tikrovės, ir jais, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , nesiremta teisėtai ir pagrįstai.  Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, kad teismas be pagrindo atnaujino įrodymų tyrimÄ , ir taip sudarė galimybę patikslinti kaltinimÄ . BPK 300 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų tyrimo teisme atnaujinimÄ , 1 dalyje numatyta, kad teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neiÅ¡samiai iÅ¡tirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimÄ Å¡io kodekso 295 straipsnyje nustatyta tvarka.

Byloje esanti 2014 m. kovo 28 d. nutartis tvirtina, kad bÅ«tent tokia situacija Å¡ioje byloje ir susiklostė, dėl to apylinkės teismas ir atnaujino įrodymų tyrimÄ , bei nutarė papildomai apklausti kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ (149 b. l.). Taigi, teismo sprendimas, atnaujinti įrodymų tyrimÄ teisme, BPK nuostatų reikalavimų nepažeidė. O tai, kad atnaujinus įrodymų tyrimÄ , prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ , kaip tai numato BPK 256 straipsnis, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir buvo Å¡aliÅ¡kas.

Å ioje situacijoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo neįžvelgė ir pats nuteistasis raÅ¡ydamas apeliacinį skundÄ , nes jame neprašė skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl to, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Å ių aplinkybių visuma rodo, kad teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos iÅ¡vados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo Å¡aliÅ¡kas ar padarė kitus nuteistojo skunde nurodytus pažeidimus. Taip pat nesutiktina su nuteistojo skunde nurodytais teiginiais, kad jo veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti nebuvo galima, nes baudžiamasis persekiojimas galimas tik privataus kaltinimo tvarka, kadangi jis gyvena atskirai, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , todėl jį teisti už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje, negalima.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius faktÄ , kad brolis galimai smurtavo sesers atžvilgiu, esant aiÅ¡kiai matomoms sumuÅ¡imo žymėms (2 b. l.). Taigi ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, kuris priimtas 2011 m. gegužės 26 d., o įsigaliojo 2011 m. gruodžio 15 d. Pagal Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas juo siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, be to, Å¡is įstatymas dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikÅ¡mę turinčių veikų, kuriuo siekiama greitai reaguoti į iÅ¡kilusiÄ grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamÄ pagalbÄ .

Pažymėtina, kad Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog policijos pareigÅ«nas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtÄ patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimÄ , informuoja prokurorÄ , jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti bÅ«tinas prokuroro reikalavimas, taip pat 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, sužinojus apie smurtÄ artimojoje aplinkoje, pradedamas ikiteisminis tyrimas, o smurtÄ patyręs asmuo skundo neteikia.

Tai reiÅ¡kia, kad nustačius smurto artimoje aplinkoje faktÄ , asmens, patyrusio smurtÄ , skundas nėra reikalingas. Vadinasi, sutikti su apelianto teiginiu, kad jo baudžiamasis persekiojimas galimas tik privataus kaltinimo tvarka, nėra teisinio pagrindo. Taip pat negalima sutikti ir su tuo, kad jis nesmurtavo artimoje aplinkoje, remiantis vien tomis aplinkybėmis, kad jis gyvena atskirai, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ . Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad artima aplinka – tai aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį.

Nuteistasis A. P. B. – nukentėjusiosios A. B. brolis. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Iš esmės analogiškai nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.135 straipsnio 1 dalyje, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Vadinasi, sesers nepripažinti artima giminaite, kaip ir to, kad ji nėra nuteistojo artimos aplinkos dalis, taip nėra teisinio pagrindo. Nepagrįstai nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad jis dėl savo sveikatos bÅ«senos galėjo nesuprasti savo veiksmų ir tinkamai jų valdyti, nes nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. 21 val. 52 min iki 2013 m. rugsėjo 7 d. 00 val. 40 min gydėsi Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyriuje ir buvo sunkios bÅ«senos dėl apsinuodijimo alkoholiu. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad savanoriÅ¡kas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, paÅ¡alinanti asmens pakaltinamumÄ ir kaltę.

Å i nuostata reiÅ¡kia, jog fiziologinis girtumas nepaÅ¡alina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigimo bÅ«senoje padarytÄ veikÄ , nepriklausomai nuo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamÄ veikÄ , savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios bÅ«senos, kai jo psichika ima iÅ¡kreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2001; 2K-666/2003).

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo             veikÄ pirmosios instancijos teismas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo – įrodyta, todėl apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuosprendį naikinti ir nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas – atmestinas. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

           Nuteistojo A. P. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Vidmantas Mylė                                                                                           Teisėjai                                                                                 Raimundas Jurgaitis                                                                                 Zigmas Kavaliauskas