2021-10-27 Nr. AB-22447-3-62-3-02740-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-547-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02740-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurioje dirbtinis dieninis apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą ir nustatė tik 38 lx apšvietą. Apšvietimui buvo naudojamos kaitrinės lemputės, natūrali šviesa silpnai patekdavo į patalpos vidų. Bendro naudojimo patalpose apšvietimas buvo dar prastesnis. Nebuvo naktinio apšvietimo. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamos apšvietos nuolat skaudėdavo galvą, akis, nebuvo įmanoma rašyti, skaityti ar užsiimti kita veikla, tai kėlė slogią emocinę būseną, mieguistumą, apatiją.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad daug kartų teikė skundus dėl netinkamos apšvietos, tačiau Pravieniškių PN-AK nesiėmė jokių priemonių pažeidimams pašalinti. Lempos buvo pakeistos tik 2019 m. rugsėjo 5 d. Gydytojas okulistas pareiškėjui nustatė regėjimo nusilpimą, išrašė vaistus.

4. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, dvasinę kančią, emocinę įtampą, buvo padarytas neigiamas poveikis jo sveikatai. Nurodė, kad dėl to kreipėsi į psichologą.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-9190-279-2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02434-2018-8) pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurioje pareiškėjas taip pat skundėsi dėl netinkamo apšvietimo nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos administracinės bylos dalis dėl nurodytų pažeidimų turėtų būti nutraukta.

7. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas gyveno 3 būryje 1 gyvenamojoje patalpoje. Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normoje Nr. 134:2015 nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Įstaigos patalpoms apšviesti naudojamos liuminescencinės ir LED lemputės.

8. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje, 2019 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į pataisos namų psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinio diskomforto, didelio dvasinio psichologinio sukrėtimo, orumo pažeminimo ar kitų psichologinių problemų, kurios galėjo atsirasti dėl apšvietimo. Pareiškėją ne kartą konsultavo gydytojai specialistai. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas į gydytojus kreipėsi dėl nerimo, peties skausmo, padidėjusio skrandžio rūgštingumo, bendro silpnumo, pilvo skausmų. Pareiškėjas atsisakė gydytojo rekomenduoto gydymo nuo nerimo. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas į gydytojus kreipėsi dėl bendro silpnumo, krūtinės skausmo, nemigos, padidėjusio skrandžio rūgštingumo, dusulio, nerimo, riešo skausmų. Pareiškėjas dėl akių paraudimo kreipėsi į įstaigoje dirbančią vidaus ligų gydytoją tik vieną kartą 2019 m. liepos 2 d. Skundėsi, kad vakarais akys parausta, jaučiamas sausumas akyse. Akių sausumo profilaktikai buvo paskirtas vaistinis preparatas. Pareiškėjui buvo siūloma užsakyti planinę II lygio gydytojo oftalmologo konsultaciją Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau pareiškėjas šios konsultacijos atsisakė. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su įkalinimo sąlygomis, yra nepagrįsti.

9. Atsakovo atstovo nuomone, Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl jų veikimo (neveikimo) pareiškėjui būtų kilusi žala. Pažymėjo, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta nei viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d.

11. Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-965-279/2019 pagal pareiškėjo skundą atstovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. dėl tinkamo apšvietimo neužtikrinimo, atlyginimo priteisimo ir 2019 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1599-662/2020 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimas įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I-965-279/2019, be kita ko, kėlė ginčą dėl netinkamo apšvietimo gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d., t. y. analogišką ginčą tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nutraukė administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamo apšvietimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d.

12. Teismas vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Teismas nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento (toliau – ir Sveikatos centras) 2019 m. liepos 30 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2-37073 nurodyta, jog Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 44±13 lx, Sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2-38939 nurodyta, jog 1 sektoriaus 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 38±lx.

13. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog vertinamuoju laikotarpiu 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo tinkama apšvieta. Teismas sprendė, kad, pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kurių apšvietimas neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 14 punkto reikalavimų. Teismas konstatavo Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus.

14. Teismas nurodė, kad Higienos norma nereglamentuoja naktinio apšvietimo įrengimo pataisos įstaigų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kaip pasireiškė jo teisių pažeidimas, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl to, kad nebuvo naktinio apšvietimo.

15. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2020 m. sausio 3 d. pažymoje Nr. 73(3)-916 nurodyta, jog pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamas apšvietimas, kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 5 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 2020 m. sausio 8 d. pažymoje Nr. PPV-PPN-AK(I)-12 nurodyta, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas dėl akių problemų (paraudimo) į gydytoją kreipėsi tik vieną kartą 2019 m. liepos 2 d. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė siūlomos II lygio gydytojo oftalmologo konsultacijos, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo vertinti, kad netinkamas apšvietimas labai pakenkė pareiškėjo regėjimui. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

16. Teismas nenustatė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą, sprendė, jog pareiškėjas dėl Higienos normos 14 punkto reikalavimų neužtikrinimo galėjo patirti papildomus neigiamus išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir apsiribojo teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 18. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

19. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju turi būti vertinamos kalinimo sąlygos ir laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d., nes administracinėje byloje Nr. I-965-279/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-1599-662/2020 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl netinkamo apšvietimo.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismas buvo šališkas, atmestinai išnagrinėjo bylą. Nurodo, kad tokio pobūdžio bylose neturtinė žala atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus, kurie pažeidė jo orumą, pakirto jo pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis. Teisės aktų reikalavimų neatitinkančios kalinimo sąlygos lėmė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimus.

21. Pareiškėjas pažymi, kad administracinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, esant panašioms situacijoms, priteisiamos skirtingo dydžio žalos atlyginimo sumos, neretai šios sumos būna per mažos arba apsiribojama teisės aktų pažeidimo konstatavimu. Pareiškėjo teigimu, tik pažeidimo konstatavimas yra nereikšmingas, kadangi pareiškėjo teisės yra nuolat pažeidžiamos (tai parodo su pareiškėju susijusių administracinių bylų skaičius teismuose).

22. Pareiškėjas nurodo, kad dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, neužtikrinant teisės aktuose nustatytų apšvietimo reikalavimų, jam buvo sugadinta rega, dėl to jis patyrė emocinę įtampą, apatiją, nervinį stresą. Be to, kildavo ginčai, muštynės su nuteistaisiais.

23. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių naujų aplinkybių ir teisinių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, o apsiriboja tik abstrakčiais samprotavimais, teismų sprendimų, priimtų kitose bylose, citavimu.

25. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d., atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto apšvietimo, pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. jau yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-965-279/2019 ir teismo sprendimas įsiteisėjęs, nutraukė administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d., atlyginimo.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį, kadangi administracinėje byloje Nr. I-965-279/2019 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl netinkamo apšvietimo. Teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021 ir kt.).

31. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl bylos nutraukimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Regionų apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-965-279/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d., atlyginimo, kurioje, be kita ko, pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės aktuose nustatytų apšvietimo reikalavimų neužtikrinimo. Teismo sprendimas minėtoje byloje, išnagrinėtoje dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, pagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį.

32. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir atmestinai išnagrinėjo bylą, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas ar atmestinai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

34. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

35. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui dėl to sutriko sveikata, ar ne ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo konstatuotas pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimas, t. y. higienos normų pažeidimas dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, truko pakankamai ilgą laiką – nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl nustatyto pažeidimo nepagrįstai apsiribojo teisės pažeidimo pripažinimu kaip teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-470-662/2021).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų beveik 6 mėnesius), taip pat tai, kad nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

39. Pareiškėjas prašo priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau nustatė netinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad buvo pažeista A. L. (A. L.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, pakeisti ir pareiškėjui A. L. (A. L.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė