Legislator Case Law & Legislation
ba1c175b-b37f-4b80-b2af-e536ebcd5abd AI generated

ba1c175b-b37f-4b80-b2af-e536ebcd5abd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number ba1c175b-b37f-4b80-b2af-e536ebcd5abd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovai R. S., V. P. ir J. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams T. S. ir R. M. dėl žalos kreditoriams atlyginimo, praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. S. 10 709,03 Eur, J. G. 11 584,80 Eur ir V. P. 11 584,80 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Legislator headnote

AI generated

ba1c175b-b37f-4b80-b2af-e536ebcd5abd · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas R. M. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovui bei akcininkui, neįrodė ir net neįrodinėjo konkrečių tik prieÅ¡ juos nukreiptų atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų padarę ieÅ¡kovams individualiÄ Å¾alÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-820-1097/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10223-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; (S) 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 3.2.4.11 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Latvelė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, dalyvaujant ieÅ¡kovų R. S., V. P. ir J. G. atstovei advokatei Mildai Å mitaitei, atsakovo R. M. atstovui advokatui Mariui Grucei, atsakovo T. S. atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei, trečiojo asmens J. R. atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. S., V. P. ir J. G. ieÅ¡kinį atsakovams T. S. ir R. M. dėl žalos kreditoriams atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Progressus group“ ir J. R. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai R. S., V. P. ir J. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams T. S. ir R. M. dėl žalos kreditoriams atlyginimo, praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. S. 10 709,03 Eur, J. G. 11 584,80 Eur ir V. P. 11 584,80 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinus negaliojančia ieÅ¡kovų ir UAB „Apis Baltija“ sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį, UAB ,,Apis Baltija“ buvo įpareigota grÄ Å¾inti R. S. 10 709,03 Eur, J. G. – 11 584,80 Eur ir V. P. – 11 584,80 Eur, padengti ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ių priteistų sumų UAB ,,Apis Baltija“ negali grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams dėl bendrovės valdymo organų ir dalyvių – bendrovės vadovo bei akcininko atsakovo R. M. ir akcininko atsakovo T. S. – kaltės.

3. Grįsdami Å¡iuos teiginius, ieÅ¡kovai nurodė, kad 2013 m. lapkričio 7 d. UAB „Progressus group“ pardavė UAB „Apis Baltija“ akcijas atsakovams, o pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas iki akcijų perleidimo sandorio pabaigos bendrovės nuosavas kapitalas turėjo bÅ«ti ne mažesnis kaip 251 904 Lt (243 900 Lt įstatinis kapitalas bei 8 004 Lt rezervai), bendrovės banko sÄ skaitoje turėjo bÅ«ti ne mažiau kaip 247 904 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų - 0 Lt, gautinų sumų – ne mažiau kaip 2 000 Lt (atgautinas PVM) bei nematerialus turtas (licencijos ir leidimai) – 2 000 Lt.

Po akcijų perleidimo bendrovė jokios veiklos nevykdė, iÅ¡laidų nepatyrė, tačiau 2018 m. kovo 14 d. (t. y. jau esant iÅ¡keltai civilinei bylai dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo) kreditorių (bendrovės akcininkų – atsakovų) iniciatyva UAB „Apis Baltija“ pradėta bankroto procedÅ«ra ne teismo tvarka. Atsakovai, kaip kreditoriai, priimdami sprendimÄ dėl bankroto procedÅ«ros ne teismo tvarka, konstatavo, kad UAB „Apis Baltija“ yra nemoki, tačiau ieÅ¡kovams nėra žinoma, kada tai įvyko ir dėl kokių priežasčių, kada sumažėjo bendrovės nuosavas kapitalas.

IeÅ¡kovų teigimu, po akcijų perleidimo faktiÅ¡kai perduotÄ UAB „Apis Baltija“ priklausančių lėšų sumÄ (apie 71 246,52 Eur) bendrovės akcininkai atsakovai, iÅ¡ kurių vienas buvo ir bendrovės vadovu, pasisavino arba iššvaistė, kryptingai siekdami bankroto, siekdami iÅ¡vengti įprastos likvidavimo procedÅ«ros bei įsipareigojimų kreditoriams (tik ieÅ¡kovams, nes kitų kreditorių bankroto byloje nėra) vykdymo, aiÅ¡kiai suprasdami, kad kreditorių gali atsirasti iÅ¡nagrinėjus tuo metu jau pradėtÄ nagrinėti civilinę bylÄ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

BUAB ,,Apis Baltija“ bankroto administratorius pareigos ginčyti sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, nevykdė, tačiau ieškovai, kaip bendrovės kreditoriai, reiškia tiesioginį ieškinį buvusiems bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dėl žalos kreditoriams atlyginimo.

4. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovas R. M., bÅ«damas bendrovės vadovu, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, bendrovės turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su bendrovės Å«kine komercine veikla, tenkinti, dėl ko buvo prarastos akcijų perleidimo metu UAB „Apis Baltija“ banko sÄ skaitose buvusios lėšos, kurios galėjo bÅ«ti panaudojamos atsiskaityti su ieÅ¡kovais, t. y.: tinkamai neinventorizavo ir UAB „Apis Baltija“ buhalterijoje neapskaitė ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančių ir bendrovei UAB ,,Apis Baltija“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu perduotų lėšų ir, tikėtina, naudojosi jomis kaip priklausančiomis bendrovei; nuo 2013 m.

Juridinių asmenų registrui neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų; UAB „Apis Baltija“ tapus nemokia (jeigu bendrovė tokia tapo) neiniciavo sprendimų dėl įmonės finansinės padėties pagerinimo priėmimo, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, neteikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo; neišsaugojo 2013 m. lapkričio mėnesį jam perduoto įmonės turto, taip pažeisdamas jam kylančias fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).

5. Grįsdami reikalavimÄ atsakovų, kaip buvusių bendrovės akcininkų, atžvilgiu, ieÅ¡kovai nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. BUAB „Apis Baltija“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodoma, jog visa kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 30 415,32 Eur, iÅ¡ kurios atsakovui R. M. – 15 213,74 Eur ir T. S. – 15 201,58 Eur. IeÅ¡kovams nėra žinoma, kokių sprendimų ar sandorių pagrindu yra atsiradę Å¡ie bendrovės įsipareigojimai akcininkams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Apis Baltija“ nuo akcijų perleidimo veiklos nevykdė, sprendimai ar sandoriai, kurių pagrindu įgyti akcininkų reikalavimai bendrovei, laikytini sudarytais iÅ¡ esmės vien akcininkų interesais, siekiant asmeninės naudos bei virÅ¡ijant protingos Å«kinės komercinės rizikos ribas, kuriais kartu padaryta tiesioginė žala ieÅ¡kovams (CK 6.263 straipsnis).

Neatmestina ir prielaida, kad akcininkai galėjo pinigines lėšas perkelti į kitas susijusias ar kontroliuojamas bendroves, sukurti fiktyvius finansinius reikalavimus bendrovei, dėl kurių pastaroji formaliai tapo nemokia, siekdami iÅ¡vengti įprastos likvidavimo procedÅ«ros ir atsiskaitymo su ieÅ¡kovais. IeÅ¡kovų teigimu, kreditoriais bankroto byloje patvirtinti bendrovės akcininkai, todėl laikytina, kad atsakovų nesÄ Å¾iningi veiksmai buvo nukreipti bÅ«tent į konkrečius kreditorius – ieÅ¡kovus, tokiu bÅ«du padarant jiems tiesioginę ir individualiÄ Å¾alÄ .

Atsakovai Å¡iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti solidariai, nes nesÄ Å¾iningų tikslų (pirmiausia – iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kovais) sÄ moningai siekė kartu, abu atsakovai iÅ¡ esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo ir negalima nustatyti, kuri žalos ieÅ¡kovams dalis priskirtina kiekvienam iÅ¡ atsakovų ar kurio atsakovo veiksmai lėmė konkretų žalos dydį.

6. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas R. M. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovui bei akcininkui, neįrodė ir net neįrodinėjo konkrečių tik prieÅ¡ juos nukreiptų atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų padarę ieÅ¡kovams individualiÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės tapatina savo tariamÄ individualiÄ Å¾alÄ su UAB ,,Apis Baltija“ ir/ar visiems jos kreditoriams padaryta žala. Tai, kad UAB ,,Apis Baltija“ neturi lėšų ieÅ¡kovų kreditoriniams reikalavimams padengti, nereiÅ¡kia atsakovo neteisėtų veiksmų prezumpcijos. IeÅ¡kovai neįrodė visų atsakovo atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). PraÅ¡omus priteisti nuostolius ieÅ¡kovai kildina iÅ¡ 2011 m. įvykusių juridinių faktų – ieÅ¡kovų, UAB ,,Apis Baltija“ ir kitų asmenų žodinio susitarimo vykdyti bendrÄ veiklÄ ir to susitarimo pagrindu bendrovei pervestų ieÅ¡kovų lėšų.

IeÅ¡kovai įgijo teisę susigrÄ Å¾inti Å¡ias sumas dėl to, jog susitarimas dėl jungtinės veiklos nebuvo tinkamai įformintas, dėl ko jungtinės veiklos sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo pat sudarymo momento. Atsakovas UAB ,,Apis Baltija“ vadovu tapo tik 2013 m. pabaigoje, t. y. negali bÅ«ti susijęs su ieÅ¡kovams padaryta žala. Atsakovas nėra skolingas (neturi finansinių įsipareigojimų) UAB ,,Apis Baltija“ ir/ar jos kreditoriams.

7. PraÅ¡ydamas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti Å¡iuo pagrindu, atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovai yra praleidę 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes žala ieÅ¡kovams padaryta 2011 m., kai patys ieÅ¡kovai neteisėtai sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu pervedė bendrovei pinigus. Žodinė jungtinės veiklos sutartis buvo negaliojanti nuo pat sudarymo momento, o galutinis teismo sprendimas, įsiteisėjęs 2020 m. kovo 19 d., iÅ¡ esmės tik suteikė ieÅ¡kovams teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti jų praÅ¡omÄ priteisti sumÄ iÅ¡ UAB ,,Apis Baltija“.

Be to, ieÅ¡kovams buvo žinoma, jog, nepavykus pradėti veiklos pagal jungtinės veiklos sutartį, deponuota suma buvo grÄ Å¾inta UAB ,,Apis Baltija“ 2013 m. rugpjūčio 13 d., o apie tai, jog UAB ,,Apis Baltija“ nepripažįsta ieÅ¡kovų pretenzijų grÄ Å¾inti įmokėtÄ sumÄ , ieÅ¡kovams buvo žinoma 2017 m. vasario 9 d., kai buvo gautas bendrovės atsakymas į ieÅ¡kovų pretenzijÄ . IeÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuojant nuo bet kurio iÅ¡ Å¡ių įvykių, jis yra praleistas ir sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti.

8. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas T. S. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovams padarytos žalos faktas buvo žinomas tiek 2011 m., kai nesilaikydami imperatyvių įstatymo reikalavimų jie sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį, tiek 2013 m., kai deponuota suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta UAB ,,Apis Baltija“ ir ieÅ¡kovai tÄ Å¾inojo (turėjo žinoti). Ä® bendrovę dėl lėšų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovai kreipėsi tik 2017 m., t. y. praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB ,,Apis Baltija“ akcininku tapo jau po tariamos žalos ieškovams atsiradimo, o didžioji dalis ieškinio argumentų siejama su atsakovo R. M. atsakomybe. Dėl to atsakovui nėra aišku, kokiais neteisėtais veiksmais individualiai ieškovams jis sukėlė žalos. Atsakovas buvo tik UAB ,,Apis Baltija“ akcininkas ir investuotojas, neturėjo nei valdančiojo akcijų paketo, nei darbo santykių su bendrove. Vien tai, kad atsakovas buvo bendrovės akcininkas bei kreditorius, nepreziumuoja bei nepagrindžia jo veiksmų neteisėtumo.

9. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo J. R. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

10. Dublike ieÅ¡kovai prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ ir kryptingus nesÄ Å¾iningus veiksmus, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kovais, patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 20 d. (po bendrovės akcijų įsigijimo) iki bankroto pradžios sukÅ«rę bendrovės įsipareigojimus atsakovams, atsakovai bankroto ne teisme tvarka siekė iÅ¡vengti bendrovės atsiskaitymo bÅ«tent su ieÅ¡kovais, t. y. negalėjimo atsiskaityti situacija dirbtinai sukurta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovų atžvilgiu.

Atsakovui R. M. tapus bendrovės vadovu buvo iššvaistytos ar pasisavintos bendrovės lėšos, kurios galėjo būti skirtos atsiskaityti su ieškovais – vieninteliais kreditoriais, neskaitant patiems sau bendrovės skolinius įsipareigojimus sukūrusių atsakovų. Atsakovų veiksmais 2018 m. kovo 14 d. buvo pradėta UAB ,,Apis Baltija“ bankroto procedūra ne teismo tvarka, nors tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. bankroto procesas ne teismo tvarka negalėjo būti pradėtas.

Atsakovų sprendimas dėl bendrovės pabaigos priimtas tada, kai teisme tebebuvo nagrinėjama civilinė byla dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir dar buvo galimi kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡o patikslinimai, negalėjo bÅ«ti tinkamai sudarytas likvidacinis balansas. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , vietoje to, kad teikiant prioritetÄ visų juridinio asmens kreditorių lygiateisiÅ¡kumui bÅ«tų patvirtinti ieÅ¡kovų reikalavimai ir jiems suteikta teisė spręsti tolesnius bankroto klausimus (įskaitant juridinio asmens dokumentų patikrinimÄ , kreditorių susirinkimų sprendimų, juridinio asmens sudarytų sandorių ginčijimÄ , bankroto pripažinimÄ tyčiniu ir kt.), nelaukiant paskutiniojo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo pabaigos, tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2020 m. balandžio 6 d.

– buvo pateiktas prašymas išregistruoti bendrovę. Atsakovai siekė kuo greičiau išregistruoti bendrovę iš juridinių asmenų registro, kad išvengtų galimai jiems neigiamas pasekmes sukelsiančių kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo.

11. IeÅ¡kovai nurodė, kad nėra praleidę ieÅ¡kinio senaties termino, nes 2011 m. pervedę lėšas į bendrovės sÄ skaitÄ ir neegzistuojant (ar iÅ¡nykus) teisiniam pagrindui bendrovei lėšas saugoti, ieÅ¡kovai pagal bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ dar iki Å¡iol turėtų teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl jų susigrÄ Å¾inimo. Atsakovai nepagrįsti nurodo, kad ieÅ¡kovai dėl žalos atlyginimo galėjo kreiptis 2013 metais, kai bendrovei buvo grÄ Å¾intos deponuotos lėšos, nes tuo metu neegzistavo pagrindinė praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo sÄ lyga – bendrovės negalėjimas įvykdyti prievolės. Å i aplinkybė atsirado tik 2018 metais atsakovams konstatavus bendrovės nemokumÄ .

Civilinė byla dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia iÅ¡kelta 2017 m. birželio 20 d., o galutinis sprendimas joje įsiteisėjo tik 2020 m. kovo 19 d., todėl visÄ Å¡Ä¯ laikÄ ieÅ¡kovai negalėjo priverstinai nukreipti savo reikalavimų į bendrovę, o, atsiradus tokiai galimybei įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, to nebegalėjo padaryti dėl atsakovų veiksmais sukurto jos nemokumo.

12. Triplike atsakovas R. M. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, nes ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl žalos atlyginimo, o ieÅ¡kovai turto neteko 2011 m. sudarę jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu pervedę lėšas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinys atmestinas, nes reiÅ¡kiamas ne dėl individualios žalos ieÅ¡kovams atlyginimo, o dėl bendrovei ir/ar visiems kreditoriams galimai padarytos žalos.

Be to, ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų iššvaistęs ar pasisavinęs UAB ,,Apis Baltija“ lėšas. Bendrovėje lėšų nebeliko dar iki tol, kol atsakovui tapo žinoma apie ieÅ¡kinyje ir dublike minimÄ civilinę bylÄ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovas taip pat nurodė, kad bankroto bylos UAB ,,Apis Baltija“ iÅ¡kėlimas nėra susijęs su ieÅ¡kovams padaryta žala: bendrovė jau ilgÄ laikÄ nebevykdė veiklos, turto neturėjo, savo turimų įsipareigojimų padengti negalėjo, todėl akcininkai ir nusprendė iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Jos iÅ¡kėlimo dienai bendrovėje jokio turto nebebuvo. Minima civilinė byla dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pradėta kaip neturtinis ginčas, todėl atsakovas, priimdamas sprendimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, laikė, kad neteisminiam bankroto procesui pradėti jokių kliūčių nebuvo. Be to, patys ieÅ¡kovai, sužinoję apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nesiėmė jokių veiksmų, kad nutrauktų neva neteisėtÄ bankroto procesÄ , apskųstų jį, ginčytų, jų manymu, abejotinus kreditorinius reikalavimus ir pan.

IeÅ¡kovai neginčijo / neskundė BUAB ,,Apis Baltija“ iÅ¡registravimo ir nekėlė kitų klausimų dėl jos bankroto. Bendrovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , atsakovas neteko savo, kaip vadovo, įgaliojimų ir vadovavimÄ bendrovei įstatymų nustatyta tvarka perėmė bankroto administratorius, kuris ir yra atsakingas už kreditorių įtraukimÄ / neįtraukimÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimÄ ir kitų bankroto procese iÅ¡kylančių klausimų iÅ¡sprendimÄ .

13. Triplike atsakovas T. S. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pabrėžė, kad nebuvo nei UAB ,,Apis Baltija“ vadovas, nei dirbantis bendrovėje asmuo, neturėjo valdančiojo akcijų paketo ir nežinojo apie ieÅ¡kovų inicijuotÄ civilinę bylÄ ir jų pareikÅ¡tus bendrovei turtinius reikalavimus. Bendrovės bankroto procesas nebuvo susijęs su ieÅ¡kovams padaryta žala ar jų reikalavimais, nes atsakovai norėjo paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos dalyvį, kuris nebevykdė veiklos, turto neturėjo. Be to, atsakovams, kaip akcininkams, nusprendus bendrovei inicijuoti bankrotÄ ne teismo tvarka, bankroto procedÅ«rų atlikimo sÄ lygas vertino paskirtas bankroto administratorius ir nenurodė, jog bankrotas ne teismo tvarka bÅ«tų negalimas.

14. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad UAB ,,Apis Baltija“ prarado galimybę atsiskaityti su ieškovais dėl atsakovų veiksmų. Papildomai nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog UAB ,,Apis Baltija“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio metu turėjo galimybę atsiskaityti su ieškovais, tačiau lėšos buvo išleistos atsakovų reikmėms ir atsakovų veiksmai lėmė, kad įmonė prarado galimybę atsiskaityti su ieškovais.

Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. gautos lėšos iÅ¡leistos atsakovų asmeninėms reikmėms: 2014 m. sausio 16 d. sumokėta 30 409,23 Lt advokatų kontorai, o 2014 m. vasario 7 d. pervesta 61 000 Lt į užsienio valstybėje esančiÄ sÄ skaitÄ . Advokatų kontoros paslaugomis naudojosi atsakovai sudarant bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl mokėjimas advokatų kontorai iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos faktiÅ¡kai atliktas už teisinę pagalbÄ atsakovams sudarant sandorį, kurio Å¡alimi bendrovė nebuvo.

Atsakovui R. M. paaiÅ¡kinus, jog bendrovė po 2013 m. akcijų perleidimo nevykdė jokios veikos, 61 000 Lt suma sumokėta ofÅ¡orinei bendrovei fiktyviai imituojant atlygintinį sandorį, o iÅ¡ tiesų siekiant pasisavinti bendrovės lėšas. Be to, buvo sukuriami papildomi bendrovės įsipareigojimai akcininkams (savininkams), o tai sukÅ«rė sÄ lygas likviduoti bendrovę, t. y. įmonė tapo nemokia dėl atsakovų veiksmų. Nežinojimas apie ieÅ¡kovų reikalavimo teises bendrovei neduoda pagrindo elgtis su įmonės lėšomis kaip su savo.

Neteisėti atsakovų veiksmai pasireiÅ¡kė paskelbiant bankrotÄ ne teisme, nes bankroto procesas negalėjo bÅ«ti pradėtas nagrinėjant teisme civilinę bylÄ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. IÅ¡kėlus bendrovės bankroto bylÄ , neteisėti atsakovų veiksmai pasireiÅ¡kė kreditorių sprendimais, kai buvo priimti sprendimai dėl įmonės pabaigos, nors dar buvo nagrinėjama byla dėl jungtinės veiklos. IÅ¡registruojant įmonę galimai tyčia užkirsta galimybė ieÅ¡kovams dalyvauti bankroto procese.

Jei bankroto byla bendrovei nebÅ«tų iÅ¡kelta, ieÅ¡kovai savo reikalavimus galėtų nukreipti į bendrovę, tačiau dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų nebegali to padaryti. Atsakovų veiksmais padaryta žalos konkrečiai ieÅ¡kovams, nes kitų kreditorių įmonė neturėjo. Bendrovės negalėjimÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovais nulėmė ne tiek pats neteisminio bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktas, tačiau atsakovų anksčiau sudaryti sandoriai, sukėlę bendrovės nemokumÄ ir juos dengiantys sprendimai bankroto procese, kuriai iÅ¡ ieÅ¡kovų atimta galimybė patenkinti reikalavimus iÅ¡ bendrovės. IeÅ¡kovų teigimu, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turėtų bÅ«ti laikoma 2020 m. kovo 19 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas byloje dėl jungtinės veiklos sutarties ir atsirado ieÅ¡kovų reikalavimo teisė į BUAB ,,Apis Baltija“.

Taip pat teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovė nurodė, kad atsakovo T. S. atstovės advokato padėjėjos praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka protingumo kriterijaus ir turėtų bÅ«ti mažinamos, o iÅ¡laidos už dokumentų vertimÄ atsakovui R. M. neturėtų bÅ«ti priteistos, nes patirtos paties atsakovo rizika – didžioji dalis Å¡ių iÅ¡laidų yra už elektros energijos tiekimo sutarties vertimÄ , tačiau Å¡is dokumentas neturi tiesioginės reikÅ¡mės bylai.

15. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais. Pabrėžė, kad turi bÅ«ti vertinamas atsakovų sÄ Å¾iningumas tam tikrų veiksmų atlikimo ar sandorių sudarymo metu: Å¡iuo atveju ieÅ¡kovų nurodomi neva neteisėti atsakovų veiksmai atlikti 2013-2014 metais, o atsakovai iki 2017 metais ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų pretenzijų nežinojo apie ieÅ¡kovus ir jų reikalavimo teises, t. y. atsakovų veiksmai negalėjo bÅ«ti nukreipti prieÅ¡ ieÅ¡kovus, apie kuriuos atsakovai nežinojo.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovai pirko UAB ,,Apis Baltija“ akcijas, siekdami įsigyti įmonę be įsipareigojimų, turinčiÄ licencijÄ (leidimÄ ) tiekti energijÄ . Akcijų kaina buvo susieta su tam tikromis sÄ lygomis – licencijos turėjimu, ir realiai buvo 4 000 Lt (įmonės turto ir sumokėtos kainos skirtumas). Atsakovai pirko įmonę tik dėl to, kad buvę akcininkai (savininkai) garantavo, jog įmonė skolų bei įsipareigojimų neturi. Pirkdami įmonę atsakovai nežinojo apie ieÅ¡kovų sudarytÄ neteisėtÄ jungtinės veiklos sandorį.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad atsakovų bendrovei pervestos lėšos priklausė atsakovams ir turėjo bÅ«ti investuojamos, nes atsakovai ketino su UAB ,,Apis Baltija“ vykdyti elektros tiekimo veiklÄ . Pinigai įmokėti bendrovei, kad Å¡i juos pervestų į ofÅ¡orinę kompanijÄ veiklai vykdyti. Buvo siekiama vykdyti projektÄ su Ukrainos bendrove, kur tokie lėšų perdavimai yra įprasti. Dėl Maidano įvykių ryÅ¡iai su Ukraina nutrÅ«ko ir veikla nepavyko, pinigai nebuvo atgauti. Nuo 2014 m. vidurio UAB ,,Apis Baltija“ buvo nemoki, veiklos nevykdė, ir, nematydami perspektyvų atgaivinti įmonę, atsakovai inicijavo bankroto procedÅ«ras.

Tuo metu atsakovams nebuvo žinoma, kad bendrovė yra skolinga dar kam nors, išskyrus pačius atsakovus. Ieškovų su bendrove sudaryta jungtinės veiklos sutartis buvo neteisėta ir atsakovams nežinoma iki 2017 m. ieškovų pareikštos pretenzijos. Atsakovai taip pat pabrėžė, kad ieškovai turėjo galimybes savo teises ginti bendrovės bankroto procese, ginčyti bei skųsti bankroto procese priimtus sprendimus, tačiau nieko nedarė, nes suprato, jog įmonė neturi nei lėšų, nei turto.

Dėl to, atsakovų nuomone, ieÅ¡kovai siekė palaukti bendrovės likvidavimo ir kreiptis į akcininkus su tiesioginiu ieÅ¡kiniu. Atsakovai nurodė, kad dėl atsiradusios žalos yra kalti ir patys ieÅ¡kovai, nes, sudarydami įstatymo reikalavimus pažeidžiančiÄ jungtinės veiklos sutartį, elgėsi rizikingai ir dėl to negali atgauti lėšų (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

16. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens J. R. atstovas palaikė atsakovų praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Nurodė, kad įvykiai, kuriais padaryta žala, įvyko, kai trečiasis asmuo jau nebebuvo bendrovės dalyviu bei akcininku. PaaiÅ¡kino, kad 2011 m. jungtinės veiklos sutarties Å¡alys – ieÅ¡kovai ir UAB ,,Apis Baltija“ – vykdė veiklÄ nuginčytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o veikla – tai ir iÅ¡laidos. IÅ¡ ieÅ¡kovų pusės yra nesÄ Å¾ininga reikÅ¡ti reikalavimus dėl lėšų grÄ Å¾inimo, kai jie žino, jog veikla buvo vykdoma, jai patirtos iÅ¡laidos, o po tokio ilgo laiko, pasinaudojant sutarties neteisėtumu, ieÅ¡kovai bando susigrÄ Å¾inti Å¡ias patirtas iÅ¡laidas.

Reali žala ieÅ¡kovams atsirado iÅ¡ 2011 metais sudaryto jungtinės veiklos sandorio. IeÅ¡kovai sÄ moningai dalyvavo jungtinėje veikloje, kuri turėjo bÅ«ti finansuojama jų pinigais. Taip pat ieÅ¡kovai žinojo, jog jungtinė veikla nepavyko. Taip pat teigė, kad net ir įtraukus ieÅ¡kovus į bendrovės bankroto procesÄ , niekas nebÅ«tų pasikeitę, nes įmonė neturėjo lėšų, o, atsižvelgiant į tai, jog bankroto procese sandoriai gali bÅ«ti ginčijami už 3 metus atgal, ieÅ¡kovai net ir dalyvaudami kreditorių susirinkime negalėtų jų ginčyti.

Nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kur ieÅ¡kovai kildina praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , nes jei ir bÅ«tų iÅ¡kelta bendrovės bankroto byla teisme, lėšų nebÅ«tų atsiradę. Nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra ieÅ¡kovų nurodomos žalos ir atsakovų veiksmų priežastinio ryÅ¡io, nes ieÅ¡kovai nurodo, jog jų reikalavimo teisė atsirado 2020 metais – priežastinis ryÅ¡ys negali bÅ«ti nustatomas atgaline data. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys atmestinas.

17. Bylos medžiaga leidžia nustatyti tokias ginčui nagrinėti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: 17.1. 2013 m. lapkričio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas UAB ,,Progressus group“ pardavė pirkėjams R. M. ir T. S. 100 proc. UAB ,,Apis Baltija“ (toliau tekste – ir bendrovė) akcijų. Sutarties (B) dalyje patvirtinta, kad bendrovė turi galiojančiÄ nepriklausomo elektros tiekėjo licencijÄ bei galiojantį leidimÄ importuoti elektros energijÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos.

Taip pat įtvirtinta, jog esminė sÄ lyga akcijų įsigijimui yra, kad bendrovė turėtų galiojančiÄ nepriklausomo elektros tiekėjo licencijÄ leidimÄ importuoti elektros energijÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos, kurių sÄ lygos nebuvo niekaip pažeistos. Sutarties 5.1.1 punkte įtvirtinta, kad galiojanti licencija ir leidimas yra iÅ¡ankstinė sÄ lyga pirkimo kainai sumokėti. Sutarties 5.1.2 punkte kaip iÅ¡ankstinė sÄ lyga pirkimo kainai sumokėti įtvirtintas pardavėjo užtikrinimas, kad bendrovė bus padengusi visas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus.

Sutarties 1 priede ,,Pardavėjo pareiÅ¡kimai ir garantijos“ pardavėjas patvirtino, kad: nėra jokių prieduose nenurodytų bendrovės įsipareigojimų, prievolių, skolų (3.3 punktas), neiÅ¡vardytų prieduose sutarčių (5.3, 5.4, 5.5 punktai), nevyksta bylų procesai, nėra neįvykdytų prievolių (6.1, 6.2 punktai). 17.2. 2017 m. vasario 3 d. ieÅ¡kovų atstovas kreipėsi į UAB ,,Apis Baltija“ su pretenzija dėl jungtinės veiklos sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo. 2017 m. vasario 9 d., atsakydama į pretenzijÄ , UAB ,,Apis Baltija“ atstovė nurodė, kad bendrovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų ieÅ¡kovams.

Nurodoma, kad 2013 m. lapkričio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo metu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pagal bendrovės balansÄ buvo 0, t. y. bendrovės 2013 m. lapkričio 20 d. apskaitoje nebuvo apskaityta jokių įsipareigojimų ar mokėtinų sumų ieÅ¡kovams, o bendrovei nėra žinoma jokia informacija ar dokumentai dėl pretenzijoje iÅ¡dėstytų aplinkybių. 17.3. 2017 m. birželio 20 d. ieÅ¡kovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB ,,Apis Baltija“ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo, praÅ¡ydami pripažinti negaliojančia tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį ir taikyti restitucijÄ , įpareigojant atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams lėšas, iÅ¡ viso – 33 878,63 Eur, pervedant jas ieÅ¡kinyje nurodytomis dalimis ieÅ¡kovams, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (civilinės bylos Nr. e2-4232-808//2018). 17.4. 2018 m. kovo 14 d.

įvyko UAB ,,Apis Baltija“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo R. M. (50,02 proc. kreditorinių reikalavimų) ir T. S. (49,98 proc. kreditorinių reikalavimų); bendra finansinių reikalavimų suma susirinkimo dienai – 30 415,58 Eur. Susirinkimo metu nutarta pradėti UAB ,,Apis Baltija“ neteisminę bankroto procedÅ«rÄ . 2018 m. birželio 1 d. įvykusio BUAB ,,Apis Baltija“ kreditorių susirinkimo metu nutarta, be kitko, pripažinti BUAB ,,Apis Baltija“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 17.5. 2018 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-4232-808//2018 dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo gautas atsakovės UAB ,,Apis Baltija“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymas prijungti jį prie elektroninės bylos kortelės. 17.6.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-4232-808/2018 dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo ir ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančia ieÅ¡kovų R. S., V. P., J. G. ir BUAB ,,Apis Baltija“ sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. 17.7. 2019 m. vasario 1 d. BUAB ,,Apis Baltija“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimÄ dėl bendrovės pabaigos. 17.8.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1524-560/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo taikyti restitucijÄ panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3384-545/2020 tenkino reikalavimÄ taikyti restitucijÄ ir įpareigojo atsakovę BUAB „Apis Baltija“, atstovaujamÄ bankroto administratoriaus UAB „Usela“, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui R.

S. 10 709,03 Eur, ieÅ¡kovui J. G. – 11 584,80 Eur, ieÅ¡kovui V. P. – 11 584,80 Eur; priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å is teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 19 d. 17.9. 2020 m. kovo 13 d. el. laiÅ¡ku ieÅ¡kovų atstovė kreipėsi į BUAB ,,Apis Baltija“ nemokumo administratorių, praÅ¡ydama patikslinti kreditorių sÄ raÅ¡Ä BAUB ,,Apis Baltija“ bankroto byloje ir įtraukti į šį sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovų finansinius reikalavimus. 2020 m. kovo 25 d. el. laiÅ¡ku ieÅ¡kovų atstovė kreipėsi į BUAB ,,Apis Baltija“ nemokumo administratorę UAB ,,Usela“, praÅ¡ydama suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ ieÅ¡kovų reikalavimams patvirtinti. 17.10. 2020 m. balandžio 6 d.

BUAB ,,Apis Baltija“ kreditorių susirinkime patikslintas kreditorių sÄ raÅ¡as, įtraukiant ieÅ¡kovų finansinius reikalavimus. 17.11. 2020 m. balandžio 7 d. VÄ® Registrų centrui pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡registruoti BUAB ,,Apis Baltija“ iÅ¡ juridinių asmenų registro. 2020 m. balandžio 21 d. bendrovė iÅ¡registruota.

18. Å ių aplinkybių kontekste, 2020 m. balandžio 7 d. ieÅ¡kovai, kaip BUAB ,,Apis Baltija“ kreditoriai, kreipėsi į teismÄ , reikÅ¡dami tiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovams, kaip buvusiems bankrutavusios ir iÅ¡registruotos UAB ,,Apis Baltija“ vadovui bei akcininkams, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovų sumas, kurios ieÅ¡kovams priteistos įteisėjusiu teismo sprendimu iÅ¡ BUAB ,,Apis Baltija“ ir kurių nėra galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrovės, nes pastaroji yra bankrutavusi ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro. IeÅ¡kovų teigimu, bendrovė su jais negali atsiskaityti dėl neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų, kurie buvo nukreipti tiesiogiai prieÅ¡ ieÅ¡kovus.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja tiesioginio ieÅ¡kinio bendrovės vadovams ir / ar akcininkams instituto taikymo sÄ lygų turinio aiÅ¡kinimo bei taikymo praktikÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais:

1) tuo atveju, kai Å¡ie subjektai padaro tiesioginę žalÄ kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021).

20. Nagrinėjamoje byloje, nesant konstatuoto tyčinio BUAB ,,Apis Baltija“ bankroto, aktualus pirmasis atvejis, dėl kurio kasacinis teismas suformulavo bendrÄ taisyklę, kad kreditorius gali pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir / ar dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu Å¡ie subjektai padarė tiesioginę žalÄ konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne iÅ¡vestinę žalÄ kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiÅ¡kėlė bankroto bylos.

Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį kreditorius, jis turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovas jam padarė individualiÄ Å¾alÄ , kuri negali bÅ«ti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Toks ieÅ¡kinys galimas iÅ¡imtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ â€“ veiksmų neteisėtumas turi pasireikÅ¡ti specifiÅ¡kai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų.

Kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ (kreditoriaus klaidinimÄ , apgaulingos informacijos teikimÄ bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais) ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia tiek ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021).

21. Kasacinis teismas taip pat yra plačiau pasisakęs, kad akcininko atsakomybė yra deliktinė atsakomybė ir ji gali bÅ«ti dviejų rūšių – pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningo elgesio pareigÄ bendrovės atžvilgiu (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę ir pan., tuo sukeldami faktinį įmonės nemokumÄ ) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, o kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktikÄ laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl iÅ¡augusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo.

Visų kreditorių teisės ginamos Ä®monių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiÅ¡kiant netiesioginį ieÅ¡kinį bankrutuojančios įmonės vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad jei žala padaryta visiems kreditoriams kaip interesų grupei, kreditorius bankroto proceso metu gali reikÅ¡ti tik netiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės akcininkui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Antruoju atveju akcininko neteisėti veiksmai gali bÅ«ti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ â€“ akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikÅ¡ti specifiÅ¡kai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir, jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiÅ¡kimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija.

Å iuo atveju turi bÅ«ti nustatytas akcininko veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Jis gali pasireikÅ¡ti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisė pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį įmonės dalyviams CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra ribojama, kad pagrindiniam skolininkui yra iÅ¡kelta bankroto byla, o kreditorius, esant iÅ¡keltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu.

Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieÅ¡kinio tenkinimui turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia tiek ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

22. PareikÅ¡damas tiesioginį ieÅ¡kinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui ar akcininkui, o tik pačiam juridiniam asmeniui – valdymo organo narys turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu.

Taigi, neteisėti vadovo veiksmai, pasireiškę CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka individualaus kreditoriaus ieškinio pagrindo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Taip pat yra išaiškinta, kad žala, padaryta įmonės nemokumo sukėlimu, yra bendrovės patirta žala, todėl ji negali būti kreditoriaus individualaus ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditoriaus teisė į tiesioginį ieÅ¡kinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieÅ¡kinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Taigi, įmonės vadovo / dalyvio neteisėtiems veiksmams konstatuoti, turi bÅ«ti nustatyta, jog nesÄ Å¾iningi veiksmai buvo nukreipti ir pažeidimu padaryta tiesioginė žala konkrečiam tiesioginį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).

Be to, yra išaiškinta, kad įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???3K-3-19/2012).

23. Taigi, kai kreditorius pareiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui, bÅ«tent jam tenka pareiga įrodyti, kad bendrovės vadovas ir (ar) dalyvis jam padarė individualiÄ Å¾alÄ , kuri negali bÅ«ti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Jeigu kreditorius pareiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį, tačiau neįrodo Å¡io specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020). Tiesioginės įmonės vadovo / dalyvio atsakomybės taikymo sÄ lygos negali bÅ«ti pernelyg iÅ¡plėstos, nes kreditorių teisė nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovÄ (ar dalyvius) yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).

24. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami tiesioginį ieÅ¡kinį atsakovams, nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų BUAB ,,Apis Baltija“ nebegali atsiskaityti su kreditoriais ieÅ¡kovais. Grįsdami ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovai remiasi keliomis aplinkybėmis, kurias sukonkretino bylos nagrinėjimo metu: 2014 m. sausio 16 d. sumokėta 30 409,23 Lt advokatų kontorai, o 2014 m. vasario 7 d. pervesta 61 000 Lt į užsienio valstybėje esančiÄ sÄ skaitÄ ; neteisminio bankroto procesas pradėtas neteisėtai; skubiai priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

25. Teismo vertinimu, ieškovų nurodomos aplinkybės neatitinka pirmiau aptartų teismų praktikoje formuluojamų tiesioginio ieškinio kriterijų, nesudaro pagrindo pripažinti nurodytus atsakovų veiksmus neteisėtais deliktinės civilinės atsakomybės prasme ir nukreiptais konkrečiai į ieškovus, padariusiais jiems individualios žalos, neįrodo specifinio tiesioginio ieškinio pagrindo, todėl nėra pakankamos tiesioginiam ieškiniui tenkinti (CPK 185 straipsnis).

26. Pirma, neįrodyta, kad 2014 m. sausio 16 d. lėšų pervedimas advokatų kontorai ir 2014 m. vasario 7 d. tarptautinis lėšų pervedimas bÅ«tų nukreipti į konkrečių kreditorių – ieÅ¡kovų – teisių pažeidimÄ , kad Å¡ie veiksmai galėtų bÅ«ti laikomi neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovų atžvilgių ir atitiktų bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų.

27. Minėta, kad kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ (kreditoriaus klaidinimÄ , apgaulingos informacijos teikimÄ bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais) ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ .

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai UAB ,,Apis Baltija“ akcijas įsigijo 2013 metais, akcijų įsigijimo metu jiems buvo garantuota, jog bendrovė neturi neaptartų skolinių įsipareigojimų ar prievolių, o apie ieÅ¡kovų pretenzijas atsakovai pirmÄ kartÄ buvo informuoti tik 2017 m. pretenzija (Å¡io sprendimo 17.1, 17.2 punktai). Taigi, nėra duomenų, kad nurodytų mokėjimų metu 2014 metais atsakovai žinojo apie galimas ieÅ¡kovų pretenzijas bendrovei BUAB ,,Apis Baltija“.

Akivaizdu, kad nežinant apie ieškovų pretenzijas, objektyviai negalėjo būti veikiama prieš konkrečių kreditorių – ieškovų – interesus, ir konkrečiai ieškovams daroma individuali žala.

28. Å ios iÅ¡vados, kad nėra praktikoje suformuluotų sÄ lygų tiesioginiam ieÅ¡kiniui tenkinti, nepaneigia ieÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimu. IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovo R. M. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis, bÅ«damas bendrovės vadovu, tinkamai neinventorizavo ir neapskaitė jungtinės veiklos sutarties pagrindu perduotų lėšų; nuo 2013 m. Juridinių asmenų registrui neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų; neiniciavo sprendimų dėl įmonės finansinės padėties pagerinimo priėmimo, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, neteikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; neiÅ¡saugojo 2013 m. lapkričio mėnesį jam perduoto įmonės turto, taip pažeisdamas jam kylančias fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).

Kaip minėta, tiesioginis ieÅ¡kinys galimas iÅ¡imtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovų nurodomi atsakovo veiksmai siejami su bendrosiomis pareigomis bendrovei, tačiau nėra pagrįsta, jog jie buvo nukreipti į konkrečių kreditorių teisių pažeidimÄ . Nurodytais veiksmais galėjo bÅ«ti padaryta žalos bendrovei ar visiems kreditoriams, tačiau, nustačius, jog jų atlikimo metu atsakovams nebuvo žinoma apie ieÅ¡kovų pretenzijas UAB ,,Apis Baltija“ atžvilgiu, nėra pagrindo pripažinti tai individualia žala ieÅ¡kovams, nors jie ir tapo vieninteliais bendrovės kreditoriais be atsakovų.

29. Pažymėtina ir tai, kad nepasisekę verslo sprendimai ir to nulemtas bendrovės negalėjimas atsiskaityti taip pat nėra pagrindas tiesioginiam ieÅ¡kiniui tenkinti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, atsakovo neteisėtus veiksmus siedami su tarptautiniu lėšų pervedimu ir duomenų apie bandymų jas susigrÄ Å¾inti nebuvimu, nurodo bendro pobÅ«džio hipotetines prielaidas apie Å¡ių lėšų iššvaistymÄ (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovas R. M. paaiÅ¡kinimuose ir procesiniuose dokumentuose plačiai paaiÅ¡kino Å¡io pavedimo tikslÄ , pateikė teiginius apie ketintÄ vykdyti bendrÄ projektÄ su Ukrainos įmone patvirtinančius įrodymus (duomenys neskelbtini).

Ieškovai, abejodami šiais sandoriais, nepateikė galimas abejones pagrindžiančių duomenų (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybę, jog teisinės paslaugos, už kurias mokėta ieškovų nurodomu kitu 2014 m. pavedimu, buvo teikiamos ne tik atsakovams, tačiau ir įmonei, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. K. Ieškovai nepateikė priešingų duomenų. Nors, kaip minėta, nurodyti atsakovų veiksmai bet kokiu atveju nėra pakankami tiesioginio ieškinio kriterijams konstatuoti, nes buvo atlikti tuo metu, kai atsakovams nebuvo žinoma apie esančias ieškovų pretenzijas, tačiau bylos medžiaga nėra pakankama ir akivaizdžiam jų neteisėtumui ar atsakovų kaltei dėl žalos konstatuoti.

Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad 2013-2014 m. atsakovų atlikti veiksmai ar priimti sprendimai negali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi konkrečiai prieÅ¡ ieÅ¡kovus nukreipti veiksmai. O tokiais jų nepripažinus, jie nesudaro pagrindo tiesioginiam ieÅ¡kiniui tenkinti.

30. Antra, teismo vertinimu, bendrovės bankroto proceso pradėjimas ir atsakovų priimti sprendimai bankroto proceso metu nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su ieÅ¡kovų nurodoma patirta žala, todėl taip pat nesudaro pagrindo ieÅ¡kiniui tenkinti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovė nevykdė veiklos nuo 2014 metų, neturėjo turto. Ä® bylÄ pateikti bendrovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 14 d. sÄ skaitose lėšų judėjimas vyko ne didesne nei daugmaž 4 000 Eur apimtimi, ir buvo susijęs su likučių perkėlimu, sÄ skaitos tvarkymo mokesčiais ar pan., t. y. neduoda pagrindo spręsti apie vykdomÄ Ä¯monės veiklÄ (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 11 d. likvidacinis balansas atspindi, kad bendrovė jokio turto neturėjo.

Nesant duomenų apie bendrovės iki bankroto procedÅ«rų pradžios turėtÄ turtÄ , ieÅ¡kovams neįrodinėjant, jog 2018 m. kovo 14 d. bendrovė buvo moki, nėra pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedÅ«rų pradžia bei jų vykdymas bÅ«tų tiesiogiai lėmę ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , nes nėra pagrindo laikyti, jog vienokios ar kitokios formos bankroto procedÅ«rų inicijavimas ar vykdymas bÅ«tų galėjęs pakeisti situacijÄ , jog bendrovė neturėjo turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galėjusi atsiskaityti su ieÅ¡kovais.

Pastebėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovai, teisminiame bankroto procese sandoriai gali bÅ«ti ginčijami ir peržiÅ«rimi už tam tikrÄ laikotarpį į praeitį, o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų neteisėtais atsakovų veiksmais įvardinti lėšų mokėjimai įvyko 2014 metais ir į šį laikotarpį nebepatektų. IeÅ¡kovų teiginiai dėl tyčinio ar nusikalstamo bankroto grindžiami bendro pobÅ«džio prielaidomis, todėl nėra pakankamas pagrindas kitaip vertinti situacijos.

Pabrėžtina ir tai, kad civilinės bylos dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo Nr. e2-4232-808//2018 medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovai apie pradėtÄ UAB ,,Apis Baltija“ bankroto procesÄ turėjo sužinoti vėliausiai 2018 m. balandžio 18 d., kai į bylÄ buvo pateiktas atsakovės UAB ,,Apis Baltija“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymas prijungti jį prie elektroninės bylos kortelės. Nepaisant to, kad apie pradėtÄ bankroto procesÄ ieÅ¡kovai žinojo (turėjo žinoti), nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovai bÅ«tų bandę jame dalyvauti, ginčyti jo pradžiÄ ar priimamus sprendimus, bÅ«tų reiÅ¡kę pretenzijas dėl neteisėtos bankroto pradžios ar pan.

Bendrai situacijai įvertinti reikÅ¡minga ir tai, kad ieÅ¡kovai niekaip nepaaiÅ¡kino aplinkybės, kodėl pretenzijas UAB ,,Apis Baltija“ dėl įmokėtų sumų grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kė tik 2017 m. vasario 3 d., nors iÅ¡ bylos dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo matyti, jog buvo žinoma, kad jungtinė veikla nepavyko, kad 2013 metais bendrovei turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos kaip depozitas planuojant jungtinę veiklÄ Ä¯neÅ¡tos lėšos. Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kinys atsakovo T.

S. atžvilgiu iÅ¡ esmės grindžiamas tik bendro pobÅ«džio teiginiais apie bankroto proceso metu priimtų kreditorių sprendimų nukreipimÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovų interesus. IÅ¡ esmės nėra nurodomi konkretÅ«s neteisėti Å¡io atsakovo veiksmai, ypač turint galvoje, kad nėra ginčo dėl to, jog Å¡is atsakovas neturėjo kontrolinio akcijų paketo, nebuvo bendrovės darbuotojas. Nepaneigti atsakovų paaiÅ¡kinimai ir duomenys apie tai, jog bendrovės nemokumo situacijÄ ir sprendimus dėl bankroto procedÅ«rų bei pabaigos lėmė nepasiteisinusi verslo rizika ir dėl to nuostolių patyrė visi kreditoriai, t. y. taip pat ir patys atsakovai.

31. Taigi, nagrinėjamu atveju neįrodytos aplinkybės, jog atsakovų (bendrovės vadovo ir akcininkų) veiksmai buvo nukreipti bÅ«tent į žalos ieÅ¡kovams kaip bendrovės kreditoriams padarymÄ , kad tokios žalos padarymo atsakovai bÅ«tų kryptingai siekę. Nenustatyta atsakovo – bendrovės vadovo - didelės kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) Å¡iam priimant sprendimus dėl nurodytų mokėjimų, ar akcininkams priimant sprendimus bankroto procese, todėl nėra pagrindo konstatuoti bendrovės vadovo / dalyvių neteisėtų veiksmų, nukreiptų bÅ«tent prieÅ¡ ieÅ¡kovus, ir kaltės kaip bÅ«tinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų pagal bendrovės kreditorių (ieÅ¡kovų) tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovui / dalyviams.

Sprendimų priėmimas bankroto procese, kai nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, savaime dar nereiÅ¡kia, kad tokiu veiksmu daroma žala, nukreipta bÅ«tent į konkretų kreditorių. Nagrinėjamu atveju neįrodyta atsakovų veiksmų, pasireiÅ¡kusių ne galimai aplaidžiu įmonės valdymu ar nepamatuota verslo rizika, o konkrečių neteisėtų veiksmų darymu ieÅ¡kovų atžvilgiu, siekiant jiems sukelti žalÄ . Individualaus atsakovų delikto ieÅ¡kovų atžvilgiu (kreditorių apgaulės, klaidinimo ar pan.) byloje neįrodyta.

Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, tiesiogiai nukreiptų į konkrečius kreditorius ieÅ¡kovus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti tiesioginę atsakovų, kaip UAB ,,Apis Baltija“ vadovo ir akcininkų, atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 32. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3384-545/2020, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas taikyti restitucijÄ ir atsakovė BUAB „Apis Baltija“ įpareigota grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams nurodytas sumas, įsiteisėjo 2020 m. kovo 19 d., nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

33. Vis dėlto, vertinant sÄ lygas tiesioginiam ieÅ¡kiniui tenkinti, reikÅ¡minga yra tai, kad jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu bendrovei buvo sumokėtos ieÅ¡kovų Å¡ioje byloje kaip žalos atlyginimas praÅ¡omos priteisti sumos, buvo sudaryta 2011 metais, 2013 metais tapo aiÅ¡ku, kad planuota jungtinė veikla nevyks ir, bylos duomenimis, depozitu sumokėtos lėšos grÄ Å¾intos bendrovei, o ieÅ¡kovai pretenzijas bendrovei dėl sumų grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kė tik 2017 metais. Tokio delsimo ginti savo teises ir reikalauti grÄ Å¾inti įmokėtas sumas ieÅ¡kovai nepaaiÅ¡kino.

Å i aplinkybė yra svarbi bendrame kontekste vertinant ieÅ¡kovų veiksmų (ne)nuoseklumÄ ir (ne)savalaikį teisių gynimÄ â€“ ieÅ¡kovai nepaaiÅ¡kino, kodėl pretenzijos buvo iÅ¡keltos tik po bendrovės akcijų perleidimo kitiems savininkams, praėjus Å¡eÅ¡eriems metams po jų sumokėjimo ir ketveriems metams po to, kai buvo žinoma, jog jungtinė veikla nevykdoma. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovams iš ieškovų priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

36. Atsakovas R. M. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 2 450 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai, pateikė tokias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimÄ apie Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimÄ (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsakovo atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas priteistinas atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis.

37. Taip pat atsakovas R. M. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 360 Eur iÅ¡laidas už dokumentų vertimo paslaugas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai prašė Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo atsakovui nepriteisti, nurodydami, jog didžioji dalis iÅ¡laidų patirta elektros energijos tiekimo sutarčiai iÅ¡versti, o Å¡is dokumentas nebuvo bÅ«tinas teikti ir nelaikytinas susijusiu su nagrinėjam byla. Teismas, įvertinęs Å¡alių procesiniuose dokumentuose ir paaiÅ¡kinimuose dėstytus argumentus, atmeta Å¡iuos ieÅ¡kovų teiginius.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovai kvestionavo tarptautinį pinginių lėšų pervedimÄ iÅ¡ UAB ,,Apis Baltija“, o atsakovas, siekdama pagrįsti šį mokėjimÄ , teikė paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ių lėšų mokėjimo aplinkybių bei teikė Å¡iuos paaiÅ¡kinimus pagrindžiančius dokumentus, tarp jų – ir elektros energijos tiekimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog iÅ¡laidos nurodyto dokumento vertimui nėra susijusios su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku.

Šios išlaidos, kaip kitos būtinos bei pagrįsto išlaidos, priteistinos atsakovui iš ieškovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

38. Atsakovas T. S. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 4 180 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai, pateikė tokias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimÄ apie Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai pažymėjo, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra neproporcingai didelės ir jų atlyginimas neturėtų bÅ«ti priteisiamas pilna apimtimi. Minėta, kad proceso Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

Pagal Rekomendacijų 7 punkto nuostatas skaičiuojant maksimalų galimÄ priteisti iÅ¡laidų dydį pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (2020 IV – 1 524,20 Eur) ir dauginamas iÅ¡ nustatyto koeficiento. Taip apskaičiavus maksimalius dydžius ir palyginus su atsakovo praÅ¡omu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu, konstatuotina, kad atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos Rekomendacijose nurodytų dydžių nevirÅ¡ija, yra už juos mažesnės, t. y.: maksimaliai už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ galėtų bÅ«ti priteisiama 3 810,50 Eur – praÅ¡oma priteisti 1 800 Eur, maksimaliai už tripliko suraÅ¡ymÄ galėtų bÅ«ti priteisiama 2 286,30 Eur – praÅ¡oma priteisti 840 Eur; maksimaliai už pasirengimo teismo posėdžiui ir dalyvavimo teismo posėdyje valandÄ galėtų bÅ«ti priteisiama 152,42 Eur – praÅ¡oma priteisti taikant 120 Eur ir 100 Eur už valandÄ Ä¯kainius, nurodytas racionalus ir bylos nagrinėjimo trukmę atitinkantis rengiantis posėdžiams ir posėdžiuose praleistas laikas.

Atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjimo eigÄ , advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, teiktų procesinių dokumentų skaičių bei turinį, taip pat į tai, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovai tikslino ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ teikdami naujus argumentus bei duomenis, į kuriuos atsakovų atstovai turėjo pasirengti reaguoti, konstatuotina, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos teisinei pagalbai atitinka nurodytas rekomendacijas bei protingumo, proporcingumo principus. Dėl to atsakovo praÅ¡ymas priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų tenkintinas.

39. Tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

40. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (30,60 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei lygiomis dalimis priteistina 30,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, t. y. po 10,20 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : atmesti ieškovų R. S., V. P. ir J. G. ieškinį atsakovams T. S. ir R. M. dėl žalos kreditoriams atlyginimo. Priteisti atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2 810 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 936,67 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 67 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti atsakovui T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovų R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 4 180 Eur (keturis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, t. y. po 1 393,33 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus 33 ct) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 30,60 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, t. y. po 10,20 Eur (deÅ¡imt eurų 20 ct) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raÅ¡tinei). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rūta Latvelė