2021-03-17 Nr. AB-5517-3-61-3-00131-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-151-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00131-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti kompetentingą asmenį išspręsti ginčą. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Lietuvos banko 2020 m. gruodžio 23 d. raštu „Dėl atsisakymo nagrinėti L. K. ir banko „Swedbank“, AB, ginčą“ (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. K. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia reikalavimą dėl Lietuvos banko 2020 m. gruodžio 23 d. rašto „Dėl atsisakymo nagrinėti L. K. ir banko „Swedbank“, AB, ginčą“ teisėtumo. Minėtame Rašte nurodyta, kad jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 29 straipsnio 3 dalimi, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo ginčas reguliuojamas privatinės, o ne viešosios teisės normomis. Bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

III. Pareiškėjas L. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad skundą teismui pateikė pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir Lietuvos banko įstatymas) 43 straipsnio 1 punktą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Iš bylos duomenų matyti, jog tokią nutartį teismas priėmė vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. priėjęs prie išvados, jog keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Lietuvos banko 2020 m. gruodžio 23 d. rašto „Dėl atsisakymo nagrinėti L. K. ir banko „Swedbank“, AB, ginčą“ teisėtumo. Rašte nurodyta, kad jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos bankas nagrinėja įvairaus pobūdžio ginčus. Vienu atveju jis veikia kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų ginčus su šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytais finansų rinkos dalyviais ir kitais juridiniais asmenimis, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos bankas taip pat nagrinėja vartotojų – Lietuvoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų dalyvių ginčus su šių subjektų ar fondų valdytojais, kylančius iš dalyvavimo atitinkamame subjekte ar fonde santykių, pensijų anuitetų gavėjų ginčus su pensijų anuitetų mokėtoju, kylančius iš pensijų anuitetų mokėjimo santykių, taip pat investuotojų ir emitentų, savo jėgomis vykdančių pirminę vertybinių popierių emisiją, ginčus, kylančius iš vertybinių popierių platinimo santykių. Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie finansų rinkos dalyvius, nevykdančius Lietuvos banko sprendimų (Lietuvos banko įstatymo 47 str. 5 d.). Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir Lietuvos banko patvirtintos vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklės (Lietuvos banko įstatymo 47 str. 6 d.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nesutiko su Raštu. Minėtu Raštu, kaip matyti iš jo turinio, Lietuvos bankas inter alia, vadovaudamasi VTAĮ 6 skirsnio, reglamentuojančio vartotojų teisų gynimą ne teisme, 233 straipsnio 1 dalies 8 punktu, numatančiu, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, kai ginčo suma yra mažesnė negu 10 eurų, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių, atsisakė nagrinėti vartojimo ginčą pagal pareiškėjo prašymą.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį, nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, minėta nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai expresis verbis nustato vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą apskundimo tvarką.

Pabrėžtina, kad ši tvarka, t. y. minėtos VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, aiškiai pacituotos ir pareiškėjo ginčijamame Lietuvos banko 2020 m. gruodžio 23 d. rašte „Dėl atsisakymo nagrinėti L. K. ir banko „Swedbank“, AB, ginčą“. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tuo tarpu vien tai, jog šiuo atveju skundžiamą Raštą priėmė viešojo administravimo subjektas (Lietuvos bankas), negali nulemti nagrinėjamo ginčo pobūdžio.

Jokie kiti privalomo pobūdžio patvarkymai ar įpareigojimai, sukeliantys pareiškėjui savarankiškas teisines pasekmes, Rašte nėra suformuluoti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis aktas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Lietuvos banko Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu dėl nutartyje nurodytų priežasčių. Teismas pagrįstai nurodė, kad su savo reikalavimais pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Lietuvos banko įstatymo 47 str. 3 d.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė