Legislator Case Law & Legislation
2016-02-22 Nr. AB-4371-3-62-3-00831-2014-3 AI generated

2016-02-22 Nr. AB-4371-3-62-3-00831-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-02-22 Nr. AB-4371-3-62-3-00831-2014-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2016-02-22 Nr. AB-4371-3-62-3-00831-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja pažymėjo, kad dirbo Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos valstybinėse institucijose, todėl, vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis, turi teisę į pensijos skyrimą iš naujo už 12 mėnesių atgal nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Kauno skyriui pateikė visus prašomus dokumentus (darbo sutartį, du paskutinius algalapius iš Briuselio, tarnautojo darbo pažymą ir kitus reikalingus dokumentus).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-731-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00831-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja G. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. PE-SP8-3575 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo G. P.“; 2) panaikinti VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-4901, paliekant galioti VSDFV 2014 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. PE-SP8-1499; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV ir VSDFV Kauno skyriaus, 28 889,36 Lt žalai atlyginti.

Pareiškėja paaiškino, kad prašymą perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją pateikė 2013 m. birželio 28 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 41 ir 42 straipsniais, VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimu teisėtai jai buvo paskirta 2 066,01 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2013 m. sausio 23 d. iki gyvos galvos. Pareiškėja nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo (toliau – ir Pensinių teisių perkėlimo įstatymas) 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, skundžiamais sprendimais jai nepagrįstai buvo paskirta mažesnė valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija tik nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos.

Pareiškėja pažymėjo, kad dirbo Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos valstybinėse institucijose, todėl, vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis, turi teisę į pensijos skyrimą iš naujo už 12 mėnesių atgal nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Kauno skyriui pateikė visus prašomus dokumentus (darbo sutartį, du paskutinius algalapius iš Briuselio, tarnautojo darbo pažymą ir kitus reikalingus dokumentus).

Pareiškėja pažymėjo, kad pensija iki perskaičiavimo buvo 781,09 Lt, todėl negaudama paskirtos pensijos nuo 2013 m. liepos 15 d., pareiškėja patyrė žalą. Pareiškėja nurodė, kad pensijų skirtumas kas mėnesį – 1 284,92 Lt. Pareiškėja prašė priteisti žalą, kurią sudaro negauta pensija nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. kovo 10 d., t. y. 10 279,36 Lt. Taip pat pažymėjo, kad sumažinus jai teisėtai priskaičiuotą pensiją, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kiekvienais metais praras papildomai po 419,16 Lt ((2 066,01 Lt – 2 031,08 Lt) x 12 mėn. = 419,16 Lt). Atsižvelgusi į tai, jog šiuo metu jai yra 35 metai, o moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė metais Lietuvos Respublikoje yra 79,40 metai (http://osp.stat.gov.lt., oficialiosios statistikos portalas), kiekvienais metais iki 79,4 metų, jos manymu, praras po 419,16 Lt, todėl turtinės žalos suma iki gyvos galvos sudarys 18 610 Lt ((79,4 m. – 35 m.) x 419,16 Lt = 18 610 Lt), bendra žalos suma – 28 889,36 Lt.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius ir Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovai nurodė, kad lėšas iš Europos Komisijos už pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises gavo 2013 m. gruodžio 18 d., todėl VSDFV Kauno skyrius 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai netekto darbingumo pensiją iš naujo nuo 2014 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius pareiškėjai apskaičiuodamas ir skirdamas iš naujo netekto darbingumo pensiją į valstybinio socialinio draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas įtraukė pareiškėjos lėšas, perkeltas iš ES institucijos. Atsakovai paaiškino, kad pareiškėjai iš naujo skiriant netekto darbingumo pensiją, į stažą buvo įtrauktas visas dirbtas laikotarpis ir gautos draudžiamosios pajamos Lietuvoje nuo 1998 m. iki 2012 m. pareiškėjos stažas, įskaitant ir laikotarpį, dirbtą ES institucijoje, iš viso – 9,3801 m. Taip pat atsižvelgta į draudžiamąsias pajamas, gautas 1998–2007 m., 2009 m. ir 2012 m. pareiškėjai įskaitytas į stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, 30,7028 metų, trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus.

Atsakovai nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai 2 031,08 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją iš naujo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos, t. y. nuo kito mėnesio po lėšų gavimo valstybinio socialinio draudimo fonde (toliau – ir Fondas) mėnesio pirmos dienos, kaip nustato Pensinių teisių perkėlimo įstatymas. Atsakovai paaiškino, kad netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgus į įgytą stažą bei turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 5 bei 2014 m. balandžio mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (360 Lt) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (1 488 Lt, kurias kiekvienais metais tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė).

Atsakovai paaiškino, kad priimant VSDFV Kauno skyrius 2014 m. vasario 5 d. sprendimą nesivadovauta Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalimis, todėl 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu pagrįstai nuspręsta jį laikyti negaliojančiu.

Atsakovai taip pat pažymėjo, kad VSDFV 2013 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į ES kompetentingą instituciją su prašymu perkelti į Fondą pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises. Negavusi iš ES kompetentingos institucijos atsakymo, VSDFV 2013 m. spalio 25 d. kreipėsi pakartotinai ir lėšas iš Europos Komisijos už pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises VSDFV gavo 2013 m. gruodžio 18 d.

Atsakovai tvirtino, kad pareiškėja skunde neteisingai nurodo, jog aiškinant ES institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1762 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12 punktą bei taikant analogiją 8 punktui, maksimalus tokių pinigų pervedimas turėtų užimti 15 dienų, tačiau VSDFV šių savo pareigų neįvykdė. Atkreipė dėmesį į tai, kad VSDFV ilgą laiką negavo atsakymo iš ES kompetentingos institucijos, o lėšos perkeltos 2013 m. gruodžio 18 d.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos G. P. skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėja dėl pensijos perskaičiavimo kreipėsi 2014 m. sausio 23 d. ir prašė netekto darbingumo pensiją perskaičiuoti įvertinus 2005 m. gegužės 16 d. – 2007 m. gegužės 15 d. darbo Belgijoje laikotarpius. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjos pensinės teisės į Fondą buvo perkeltos 2013 m. gruodžio 18 d. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstatavo, kad pareiškėja teisę į netekto darbingumo pensijos perskaičiavimą įgijo 2013 m. gruodžio 18 d., t. y. nuo pareiškėjos pensinės teisės į Fondą perkėlimo.

Teismas pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė į pensijos perskaičiavimą ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje yra nustatyta atsižvelgus į tai, kad socialinio draudimo įmokos, kurių pagrindu yra atliekamas pensijos perskaičiavimas, į Fondą jau būna įmokėtos, t. y. asmuo iš karto nerealizuoja teisės į pensijos perskaičiavimą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju akivaizdu, jog teisė į pensijos perskaičiavimą negali būti įgyjama iki to momento, kol iš ES kompetentingos institucijos nėra gaunamos lėšos už ES institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises.

Teismas pažymėjo, kad apskaičiuojant pareiškėjai perskaičiuotos pensijos dydį, atsižvelgiama į asmens trūkstamų iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad pareiškėjai paskiriant pensiją nuo 2014 m. sausio 1 d., trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius buvo 30,7028, tuo tarpu VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimu, kuris panaikintas paties atsakovo, trūkstamas iki pensijos amžiaus metų skaičius, skaičiuotinas nuo pensijos perskaičiavimo momento, t. y. nuo 2013 m. sausio 23 d., buvo nustatytas 31,6417. Konstatavęs, kad VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjai netekto darbingumo pensija nuo 2014 m. sausio 1 d. paskirta pagrįstai bei teisėtai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjai pensijos perskaičiuoti jos nurodyti būdu, t. y. vertinant, jog trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius yra 31,6417, o skirtinos pensijos dydis – 2 066,01 Lt.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sprendė, kad VSDFV Kauno skyrius 2014 m. balandžio 9 d. sprendime ir VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, sprendimai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį laikytini pagrįstais ir teisėtais. Reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą palikti galioti VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimą, laikė išvestiniu, todėl taip pat atmetė.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, nenagrinėjo ar yra teisinės prielaidos (visuma viešosios atsakomybės sąlygų) Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismas nurodė, kad konstatavus, kad VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, pareiškėjos nurodyta pensijos nepriemoka, kurią ji įvardija turtine žala, negali būti priteisiama. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 91 punktu ir pažymėjo, kad valstybinė socialinio draudimo pensija, išskyrus išankstinę senatvės pensiją, mokama už einamąjį mėnesį, o pensijos išmokėjimas už būsimuosius laikotarpius, priešingai negu nurodo pareiškėja, nėra numatytas.

III. Pareiškėja G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėja nurodė, kad yra neįgali nuo vaikystės, juda tik vežimėlio pagalba ir jai reikalinga kito asmens pagalba. Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. gegužės 15 d. dirbo vertėja-administratore ES Regionų komitete, Briuselyje. 2009 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas Pensinių teisių perkėlimo įstatymas, todėl pareiškėja 2013 m. birželio 28 d., o ne 2014 metais pateikė prašymą perskaičiuoti jos valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, todėl jai teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta 2 066,01 Lt dydžio pensija.

Pareiškėja nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsižvelgus į Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, teisę į netekto darbingumo perskaičiavimą įgijo tik 2013 m. gruodžio 18 d., t. y. nuo jos pensinės teisės į Fondą perkėlimo. Pareiškėja teigia, kad teismas neteisingai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas, nepaisė pareiškėjos, kaip silpnesnio civilinių ar administracinių teisinių santykių subjekto – neįgalaus asmens – teisių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėja taip pat teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Kauno skyriui 2013 m. birželio 28 d. buvo pateikti visi reikiami dokumentai, todėl sistemiškai aiškinant Pensijų įstatymo 41 ir 42 straipsnių nuostatas su Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, pensija jai privalo būti pradedama mokėti Pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėja tvirtina, kad skundžiamais sprendimais ir teismo sprendimu buvo neteisėtai pakeistas pareiškėjos pensijos mokėjimo terminas, nepagrįstai pažeidžiant teisę į pensijos skyrimą iš naujo už 12 mėnesių atgal nuo prašymo pateikimo dienos.

Pareiškėja aiškina, kad pensijos skyrimo ir skaičiavimo terminai nėra susiję su lėšų gavimu Fonde, nes lėšų gavimas Fonde yra susietas tik su faktiniu perskaičiuotos pensijos mokėjimo pradžios momentu. Pareiškėja pažymi, kad pagal teismo nurodytą teisės aktų aiškinimą, gali susiklostyti tokia situacija, jeigu asmuo pateikia prašymą ir visus dokumentus perskaičiuoti pensijai dėl darbo ES institucijose, o lėšos nepervedamos iš ES keletą metų, tai asmuo praranda galimybę gauti perskaičiuotą pensiją keletui metų. Toks aiškinimas yra ydingas, neteisingas ir prieštarauja Pensinių teisių perkėlimo įstatymo tikslui – užtikrinti asmenims pensines teises, išsaugoti jas ir perkelti jas į kitą sistemą.

Pareiškėja nurodo, kad teismas, neteisingai įvertinęs keliamo ginčo pobūdį bei nustatęs, jog skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nepagrįstai nenagrinėjo ar yra teisinės prielaidos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėja pažymi, kad teisės aktai aiškiai ir imperatyviai numato pareigą ir terminus VSDFV išreikalauti duomenis, o atsakovų neveikimas pagal teisės aktus, dėl kurių atsiranda žala, besąlygiškai suponuoja jų atsakomybę.

Pareiškėja vadovaujasi Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 3 straipsniu ir pažymi, jog 2013 m. birželio 28 d. pateikė prašymą dėl pensinių teisių, įgytų ES institucijų pensijų sistemoje, perkėlimo, tačiau VSDFV Kauno skyrius nesilaikė Tvarkos apraše įtvirtintu terminų ir tvarkos bei per 5 darbo dienas nuo pareiškėjos prašymo gavimo nesikreipė į ES kompetentingą instituciją. Pareiškėja pažymi, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad VSDFV kreipėsi visiškai į kitą instituciją prašydama duomenų. Pareiškėja akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog VSDFV per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo kreiptųsi į ES kompetentingą instituciją su prašymu patvirtinti asmens teisę perkelti pensines teises, byloje yra tik prašymas, bet ne jo išsiuntimą patvirtinantis dokumentas. Todėl akivaizdu, kad atsakovas neįvykdė teisės aktuose nustatytų pareigų ir nesirūpino greitu bei operatyviu pensinių teisių perkėlimo procesu.

Atsakovas VSDFV, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

VSDFV papildomai paaiškina, kad 2013 m. gruodžio 18 d. perkėlus pareiškėjos pensines teises į Fondą, ji įgijo teisę kreiptis dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo iš naujo (Pensijų įstatymo 42 str. 1 d.), t. y. tą dieną, kurią šios pensinės teisės buvo perkeltos (Fonde gautos lėšos), pareiškėja įgijo papildomą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir nuo šios datos atsirado teisė į netekto darbingumo pensijos skyrimą iš naujo.

Atsakovas VSDFV sutinka su teismo pateiktu Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies ir Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies aiškinimu bei padaryta išvada, kad asmenų, kurių ES institucijose įgytos pensinės teisės buvo perkeltos į Fondą, teisė į valstybinės socialinio draudimo pensijos perskaičiavimą negali būti įgyjama anksčiau, nei Fondo valdyba gauna iš ES kompetentingos institucijos lėšas (t. y., valstybinio socialinio draudimo įmokas) už asmens ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises ir informaciją apie asmens darbo ES institucijose laikotarpius, už kuriuos pervedamos lėšos.

VSDFV nurodo, kad pareiškėjos teiginiai dėl Fondo valdybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) atmestini kaip nepagristi. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjos 2013 m. birželio 28 d. prašymas perkelti jos pensines teises, įgytas ES institucijų pensijų sistemoje 2005 m. gegužės 16 d. – 2007 m. gegužės 15 d. jai dirbant ES Regionų Komitete, Fondo valdyboje gautas 2013 m. liepos 2 d. Fondo valdyba per 8 darbo dienas 2013 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į ES Regionų Komitetą su prašymu perkelti į Fondą pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises, todėl Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyto 5 darbo dienų kreipimosi į ES kompetentingą instituciją terminas pažeistas nežymiai ir iš esmės nesudarė kliūčių ES institucijose įgytų pensinių teisių perkėlimo procedūros vykdymui. VSDFV akcentuoja, kad kreipėsi į ES Regionų Komitetą, nes pareiškėja nurodė dirbusi šioje institucijoje, o negavus jokio atsakymo, Fondo valdyba 2013 m. spalio 25 d. raštu kreipėsi į Europos Komisiją, t. y. į aukštesniąją instituciją, kuri 2013 m. gruodžio 13 d. raštu pateikė informaciją apie pareiškėjos lėšų už ES institucijose įgytas pensines teises sumą bei jos darbo ES institucijoje laikotarpius, už kuriuos pervedamos šios lėšos. Atsakovas tvirtina, kad kreipdamasis į ES Regionų Komitetą ir vėliau į Europos Komisiją, Fondo valdyba veikė taip, kaip turėjo veikti.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Papildomai nurodo, kad Pensinių teisių perkėlimo įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis nuo kada, tokiu atveju, iš naujo pensija gali būti skiriama, t. y. ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po lėšų gavimo Fonde mėnesio pirmos dienos. Jis neprieštarauja minėtiems teisės aktams, reglamentuojantiems pensijų skyrimo tvarką bei terminus. Atsakovas pažymėjo, jog svarbu ne kada pareiškėja pateikė prašymą perskaičiuoti jos gaunamą netekto darbingumo pensiją, o kada jos pensinės teisės buvo perkeltos į Fondą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad maksimalus tokių pinigų pervedimas turėtų užtrukti 15 dienų, todėl Fondo valdyba, šiuo atveju, šių savo pareigų neįvykdė. Atsakovas paaiškina, kad Fondo valdyba ilgai negavo atsakymo iš ES kompetentingos institucijos, o pakartotinai pasikreipus 2013 m. spalio 25 d., lėšas gavo 2013 m. gruodžio 18 d. Atsakovas akcentuoja, kad Tvarkos aprašo 8 punktas nustato Fondo valdybai 10 darbo dienų terminą nuo prašymo Fondo valdyboje gavimo iš ES kompetentingos institucijos pervesti lėšas už asmens fonde įgytas pensines teises ir ši teisės norma nenustato termino per kiek laiko lėšas, už ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises, ES kompetentinga institucija turi perkelti į Fondą. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjos reikalavimu atlyginti turtinę žalą, nes VSDFV Kauno skyriaus veiksmai yra teisėti, VSDFV Kauno skyrius veikė vadovaudamasis įstatymais bei kitais teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl administracinių sprendimų, kuriais, perkėlus ES institucijose įgytas pensines teises, pareiškėjai G. P. perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, teisėtumo bei pagrįstumo ir pareiškėjos teisės į turtinės žalos atlyginimą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2013 m. liepos 2 d. VSDFV gautas pareiškėjos prašymas į Fondą perkelti ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises (b. l. 70). VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. PE-SP8-1499 (b. l. 10) pareiškėjai paskirta 2 066,01 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2013 m. sausio 23 d. iki gyvos galvos. VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. PE-SP8-3575 (b. l. 11) pareiškėjai paskirta 2 031,08 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos. Šį sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV, kuri 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4901 VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo nepanaikino ir pareiškėjos skundą atmetė.

Nesutikdama su VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. bei VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimais pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė teismo šiuos sprendimus panaikinti, palikti galioti VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimą bei priteisti perskaičiuojant pareiškėjos pensiją patirtą turtinę žalą. Skunde pareiškėja tvirtino, kad priimdamas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą VSDFV Kauno skyrius nepagrįstai nepritaikė Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatų ir neskyrė pareiškėjai pensijos ir už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje dienos. Taip pat pareiškėja teigė, jog neteisėtai 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu jai skirtos pensijos dydis yra 39,93 Lt mažesnis nei buvo nurodytas 2014 m. vasario 5 d. sprendime. Atsakovai su pareiškėjos skundu nesutiko, tvirtino, kad VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimu buvo neteisingai apskaičiuota ir skirta pensija pareiškėjai, nes priimant šį sprendimą nebuvo atsižvelgta į Pensinių teisių perkėlimo įstatymo, kuris yra specialusis Pensijų įstatymo atžvilgiu, 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą ribojimą perkėlus pensines teises pensiją skirti ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po lėšų gavimo Fonde mėnesio pirmos dienos. Atsakovai paaiškino, kad skiriasi trūkstamų iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius 2013 bei 2014 metais, todėl skiriasi ir apskaičiuotos pensijos dydis. Atsakovai teigė, kad nėra pagrindo atlyginti žalą pareiškėjai.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovų atsiliepimuose išdėstytiems argumentams ir pareiškėjos skundą atmetė.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo patirtos turtinės žalos, kurią pareiškėja be kita ko kildino ir iš atsakovo VSDFV vilkinimo atlikti veiksmus, klausimo.

Įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, bylos faktinių aplinkybių visumą, taikytinų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik dalis apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo gali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant pareiškėjos skundžiamų VSDFV Kauno skyriaus bei VSDFV sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar nuspręsdamas po pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytų pensinių teisių perkėlimo perskaičiuotą pensiją pareiškėjai skirti bei mokėti tik nuo 2014 m. sausio 1 d. VSDFV Kauno skyrius teisingai aiškino bei taikė Pensijų įstatymo bei Pensinių teisių perkėlimo įstatymo nuostatas ir ar 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu teisingai apskaičiuotas pareiškėjai mokėtinos pensijos dydis.

Spręsdama, ar pareiškėja turi teisę į po pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytų pensinių teisių perkėlimo perskaičiuotos pensijos mokėjimą nuo 2013 m. sausio 23 d., o ne nuo 2014 m. sausio 1 d., teisėjų kolegija sutinka su atsakovų pozicija, kurią pagrįstai palaikė ir pirmosios instancijos teismas, kad nagrinėjamu atveju Pensinių teisių perkėlimo įstatymas yra specialusis įstatymas Pensijų įstatymo atžvilgiu.

Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais valstybinė socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensija skiriama iš naujo arba anksčiau mokėta valstybinė socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), ištarnauto laiko pensija arba kompensacija už ypatingas darbo sąlygas pradedama mokėti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, bet ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po lėšų gavimo Fonde mėnesio pirmos dienos. Pažymėtina, kad pareiškėja išvadą, jog šioje teisės normoje įtvirtintas terminas taikytinas nustatant perskaičiuotos pensijos mokėjimo, bet ne jos skyrimo datą, daro neatsižvelgusi į tai, kad ši teisės norma bei joje vartojamos sąvokos aiškintinos sistemiškai viso Pensinių teisių perkėlimo įstatymo be kita ko ir 11 straipsnio, o ne Pensijų įstatymo, kontekste.

Atsižvelgus į tai, jog byloje nėra ginčo, kad lėšos į Fondą buvo pervestos 2013 m. gruodžio 18 d., nustatydamas datą, nuo kada pareiškėjai gali būti skiriama ir mokama perskaičiuota pensija po pensinių teisių perkėlimo, VSDFV Kauno skyrius pagrįstai bei teisėtai 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu nurodė, kad pareiškėjai perskaičiuota pensija mokėtina nuo 2014 m. sausio 1 d. (kito mėnesio po lėšų gavimo Fonde mėnesio pirma diena – Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 str. 3 d.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėjai pensiją skirti nuo 2014 m. sausio 1 d., yra teisėta bei pagrįsta, atitinkamai teisėta laikytina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patvirtintas aptariamos VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo dalies bei dalies VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo teisėtumas.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendime nurodytas pareiškėjai skiriamos pensijos dydis – 2 031,08 Lt – apskaičiuotas teisingai. Pažymėtina, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog apskaičiuojant pareiškėjai perskaičiuotos pensijos dydį, atsižvelgiama į asmens trūkstamų iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai paskiriant pensiją nuo 2014 m. sausio 1 d., trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius buvo 30,7028, o VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimu trūkstamas iki pensijos amžiaus metų skaičius, skaičiuotinas nuo pensijos perskaičiavimo momento, t. y. nuo 2013 m. sausio 23 d., buvo nustatytas 31,6417. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta nei teisės aktų nuostatomis nei įrodymais.

Pažymėtina, kad tiek VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendime, tiek ir 2014 m. balandžio 9 d. sprendime yra konkrečiai nurodyta į ką atsižvelgta apskaičiuojant pareiškėjai skiriamos pensijos dydį: t. y., į įgytą 9,3801 m. trukmės stažą bei 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006, 2007, 2009 ir 2012 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 5,0000. Sprendimuose nurodyta, kad pagal šiuos stažo ir pajamų duomenis bei 2014 m. sausio mėnesio (2014 m. balandžio 9 d. sprendime nurodyta – balandžio) valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (360,00 Lt) (šis dydis sutampa abiejuose sprendimuose, nors ir nurodomi skirtingi mėnesiai) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (1 488,00 Lt) apskaičiuotos pensijos dydis: 2014 m. vasario 5 d. sprendime nurodyta – šių metų sausio mėnesį yra 2 066,01 Lt; 2014 m. balandžio 9 d. sprendime nurodyta – šių metų balandžio mėnesį yra 2 031,08 Lt.

Įvertinus tai, darytina išvada, kad tiek 2014 m. vasario 5 d. sprendime, tiek ir 2014 m. balandžio 9 d. sprendime atsižvelgus į iš esmės tuos pačios duomenis yra gautos skirtingos sumos. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl jos nepasisakė – teismas iš esmės perrašė atsakovų atsiliepimuose pateiktą pozicija, tačiau jos neįvertino nei teisės, nei faktų požiūriu. Teigdamas, kad pareiškėjai apskaičiuotos pensijos sumos skiriasi dėl skirtingo trūkstamo iki pensijos amžiaus metų skaičiaus, bei kad šis dėmuo naudojamas apskaičiuojant pareiškėjai mokėtiną pensiją, pirmosios instancijos teismas nenurodė tai patvirtinančios teisės normos, taip pat nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytą, jog aptariamuose VSDFV Kauno skyriaus sprendimuose nurodyti pensijos dydžiai skiriasi tik dėl šios aplinkybės (pvz., pateikti skaičiavimai, patvirtinantys susidariusį skirtumą).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog negalima teisėta bei pagrįsta laikyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, jog VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendime nurodytas pareiškėjai skiriamos pensijos dydis yra teisingas.

Taip pat neteisėta bei nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nenagrinėti, ar yra teisinės prielaidos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, atsižvelgęs į tai, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti bei teisėti.

Kaip nustatyta šioje teismo nutartyje, VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo dalis, kuria apskaičiuota pareiškėjai mokėtina pensija, negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta, kol visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėtos aplinkybės, kurios lėmė tokį pareiškėjai skirtos pensijos dydį, todėl tik ištyrus papildomai surinktinus įrodymus bei įvertinus pensijos dydžio apskaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, būtų galima VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą bei jį patvirtinusį VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą laikyti teisėtais aktais, nesudarančiais pagrindo civilinei atsakomybei kilti.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjos teismui teiktų procesinių dokumentų turinio bei pareiškėjos atstovės teismo posėdyje išdėstytos pozicijos matyti, kad pareiškėja turtinę žalą kildina ne tik iš skundžiamų atsakovų sprendimų, bet ir VSDFV veiksmų nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pensinių teisių perkėlimo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. (10.30)I-4679 (b. l. 71–72) buvo nutarta kreiptis į ES Regionų komitetą („Comittee of the Regions“) prašant pervesti lėšas už pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises į Fondo sąskaitą. VSDFV 2013 m. spalio 25 d. raštu Nr. (10.30)I-7017 (b. l. 75–76) su iš esmės analogišku prašymu buvo nutarta kreiptis į Europos Komisiją („Commission Europeenne“). Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 13 d. raštu (b. l. 79–80) pareiškėja informuota, kad yra baigta tvarkyti jos byla ir patvirtinta, kad lėšos buvo pervestos pareiškėjos pasirinkai organizacijai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad lėšos į Fondą pervestos 2013 m. gruodžio 18 d.

Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 41–46) bei teismo posėdyje pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi, jog atsakovas VSDFV nebuvo pakankamai aktyvus, kad jos teisė į pensijos perkėlimą būtų realizuota per kuo įmanoma trumpesnį laiką. Pareiškėja akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas VSDFV išsiuntė 2013 m. liepos 12 d. raštą, pareiškėja abejojo, ar pirmą kartą atsakovas kreipėsi į kompetentingą ES instituciją, taip pat tvirtino, kad vykdant pensinių teisių perkėlimo procedūrą buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti terminai.

Įvertinusi apeliaciniu skundu skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, nes nepasisakė dėl skundo reikalavimo atlyginti turtinę žalą dėl pernelyg ilgo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, nevertino, ar sprendžiant pareiškėjos pensinių teisių perkėlimo klausimą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei gero administravimo principas. Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo, dalis, kuria spręstas pareiškėjos reikalavimas atlyginti turtinę žalą, yra neteisėta bei nepagrįsta, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjos teisės į turtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatytos teisiškai reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės, neišnagrinėti visi pareiškėjos skundo reikalavimai, daro išvadą, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas neišnagrinėtas iš esmės, pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 1 p., 142 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė