ada4d090-c9e0-4be9-9ca5-e19cbc0366ca · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-458-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00204-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.1.19.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2023 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2589-732/2023 pagal pareiÅ¡kėjos S. B. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotam asmeniui R. L., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja S. B. prašė atnaujinti jai terminÄ V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

2. Nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2003-03/2003 neterminuotai apribojo tėvų valdžiÄ motinai G. B. ir tėvui A. B. jų nepilnametės dukters S. B. atžvilgiu ir globėja paskyrė S. B. senelę V. G.. G. B. mirė kai pareiÅ¡kėjai S. B. buvo 4 m. Akmenės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1357-875/2011 V. G. paskyrė pareiÅ¡kėjos S. B. turto administratore.

3. Atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos S. B. rÅ«pintoja V. G. mirė, o pareiÅ¡kėja S. B. patyrė senelio S. G. psichologinį ir fizinį smurtÄ , Utenos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4972-1093/2020 (duomenys neskelbtini) paskyrė pareiÅ¡kėjos S. B. rÅ«pintoju ir turto administratoriumi.

4. Utenos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-544-335/2021 S. G. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. G. mirė.

5. Po senelio S. G. mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi į paveldėjimo bylÄ užvedusį notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau, pradėjus rÅ«pintis paveldėjimo klausimais, pareiÅ¡kėjai tapo žinoma, kad per įstatymo nustatytus terminus palikimas, atsiradęs po senelės V. G. mirties, liko nepriimtas.

6. PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog V. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 4, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 55, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po V. G. mirties užvedus paveldėjimo bylÄ , buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas R. L. (velionės dukters) naudai į proporcingÄ turto dalį.

7. PareiÅ¡kėja terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po senelės V. G. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, nes: 1) V. G. mirties momentu pareiÅ¡kėja buvo nepilnametė, todėl pati pareiÅ¡kimo notarui dėl palikimo priėmimo pateikti negalėjo; 2) V. G. buvo pareiÅ¡kėjos globėja ir turto administratorė; 3) pareiÅ¡kėja dėl savo amžiaus ir turimų žinių pagrįstai tikėjosi, kad visi paveldėjimo klausimai bus sutvarkyti arba (duomenys neskelbtini) iniciatyva, arba senelio S. G. iniciatyva; 4) pareiÅ¡kėja, dėl jos globėjos V. G. hospitalizacijos ir po to sekusios mirties ((duomenys neskelbtini)), dėl senelio S. G. 2020 m. rugsėjo 9 d. panaudoto smurto (sÄ lygoto senelio psichikos ligos) ir jo pasekmėje sekusios bÅ«tinybės persikraustyti į (duomenys neskelbtini), buvo itin prastoje emocinėje bÅ«senoje ir nesuvokė, kad turi imtis kokių nors teisinių veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2023 m. birželio 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos S. B. pareiÅ¡kimÄ tenkino ir atnaujino jai įstatymų nustatytÄ terminÄ priimti V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ .

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitė. Palikėja V. G. turėjo 4 vaikus: G. B. (mirusi, kai pareiškėjai S. B. buvo 4 m.); R. L.; G. K. (pareiškimo dėl palikimo priėmimo nėra pateikusi); K. G. (mirė (duomenys neskelbtini)). V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausė ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 55, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos S. B. motina G. B. mirė iki palikimo atsiradimo po palikėjos V. G. mirties, konstatavo, jog pareiškėja S. B. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.12 straipsnio tvarka yra palikėjos V. G. paveldėtoja ir kaip vaikaitė kartu su paveldinčiais turi teisę paveldėti palikėjos turto dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiai jos motinai G. B..

11. Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėja, gimusi (duomenys neskelbtini), atsiradus palikimui, buvo nepilnametė ir po to, kai jai sukako 18 metų, objektyviai neturėdama nei teisinių žinių nei gyvenimiÅ¡kos patirties, negalėjo įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teisių į atsiradusį palikimÄ .

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog suinteresuotas asmuo R. L., gimusi (duomenys neskelbtini), irgi praleido terminÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ palikimui priimti po K. G. mirties. R. L. yra 56 metai ir akivaizdu, jog ji turi daugiau gyvenimiÅ¡kos patirties (tuo labiau, jog ji laiku kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo po motinos mirties), bet vis tiek praleido terminÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ po brolio K. G. mirties. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja yra dvideÅ¡imties metų amžiaus, o palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametė, todėl jos amžius, gyvenimiÅ¡kos patirties ir teisinių žinių stoka, bei nežinojimas, ar močiutė V. G. po savo mirties paliko kokį nors turtÄ , sÄ lygojo termino palikimui priimti praleidimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. L. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2023 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje e2YT-2589-732/2023 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, – atmesti pareiÅ¡kėjos S. B. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

14. Nurodo, jog jeigu pareiÅ¡kėja tikėjosi, kad už jÄ veiksmus atliks (duomenys neskelbtini), tai akivaizdu, jog dėl Å¡ios teisės įgyvendinimo ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administracijÄ , kurie turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti, jog veiksmus dėl palikimo priėmimo, pareiÅ¡kėjai tapus pilnamete, turi atlikti pati pareiÅ¡kėja.

15. Po palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus tik 3 savaitėms, sukako 18 metų, ji tapo pilnamete. Būdama pilnametė visus veiksmus galėjo ir privalėjo atlikti savarankiškai pati. Atsižvelgiant į tai, jog terminas palikimui priimti yra trys mėnesiai po palikėjo mirties, pareiškėja turėjo laiko pareiškimui pateikti du mėnesius ir savaitę.

16. Apeliantė pažymi, kad teisinių žinių neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikÅ¡mę, lemianti termino praleidimo svarbumÄ , nes tai prieÅ¡tarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Taigi, asmens teisinio pobÅ«džio žinių stoka ar jaunas amžius savaime nepagrindžia ilgo palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių.

17. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ji, kaip vyresnis asmuo, turi daugiau teisinių žinių ar gyvenimiÅ¡kos patirties, nes tai niekuo nepagrįsta teismo iÅ¡vada. Taip pat, tai, kad apeliantė pateikė pareiÅ¡kimÄ palikimui priimti po kito asmens – K. G., mirties, negali bÅ«ti pagrindu tenkinti pareiÅ¡kėjos S. B. pareiÅ¡kimo Å¡ioje byloje, kadangi tai niekaip nesusiję argumentai ir iÅ¡vada.

18. Apeliantė pažymi, kad teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, jog turtas, dėl kurio priėmimo terminÄ norėtų atnaujinti pareiÅ¡kėja, faktiÅ¡kai nėra V. G. turtas, nes po V. G. mirties pareiÅ¡kimÄ priimti atsiradusį palikimÄ pateikė kitas pirmos eilės įpėdinis – jos vaikas K. G., kuris, nespėjus iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo, (duomenys neskelbtini) mirė. TeisiÅ¡kai turtas, kuriam priimti terminÄ atnaujinti pageidauja pareiÅ¡kėja, priklauso K. G., bet ne V. G.. Paveldėjimo teises liudijimas yra dokumentas, patvirtinantis, kad įpėdinis priėmė ir įgijo nuosavybes teisę į įgytÄ turtÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ , nei turto atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukdiausiojo Teismo 2008 m. balandžio I 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24012008)

19. Apeliantės nuomone byloje suinteresuotais asmenimis reikėjo įtraukti visus galimai suinteresuotus Å¡ia byla asmenis, t. y. palikėjo K. G. nepilnamečius vaikus D. G. ir G. G. bei jų įstatyminę atstovę, motinÄ A. A., kadangi pasikeitus įpėdinių, turinčių teisę priimti palikimÄ skaičiui, atitinkamai keičiamos ir paveldimo turto dalys.

20. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad, priėmusi palikimÄ , ji apmokėjo tam tikras paveldimo turto skolas, toliau moka einamuosius mokėjimus. Ji palikimÄ priėmė ir juo rÅ«pinosi, tuo tarpu pareiÅ¡kėja S. B. daugiau kaip du metus, t. y. ilgÄ laikÄ nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, pažeis civilinių santykių stabilumo principÄ .

21. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja S. B. praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2023 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-2589-732/2023 palikti nepakeistÄ bei priteisti pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

22. Nurodo, kad aplinkybė, jog, bÅ«dama nepilnamete, pareiÅ¡kėja neturėjo pakankamų teisinių žinių ar gyvenimiÅ¡kos patirties, kad gebėtų savalaikiai atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Tapimas pilnamečiu asmeniu savaime nereiÅ¡kia, kad asmuo įgyja daugiau teisinių žinių ar, kad jo gyvenimiÅ¡ka patirtis tampa didesne. Byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų nesÄ Å¾ininga arba nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi konkrečioje individualioje situacijoje.

23. RÅ«pintojo ir turto administratoriaus paskyrimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra objektyvi aplinkybė, patvirtinanti, kad pareiÅ¡kėja turėjo pagrindÄ tikėtis, jog visi reikiami formalÅ«s veiksmai, susiję su palikimo priėmimu, bus padaryti.

24. Nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje faktinės aplinkybės sutampa, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas individualiÄ faktinę situacijÄ nagrinėjamu atveju, nukrypo nuo teismų praktikos.

25. 2020 m. lapkričio 3 d. suinteresuotas asmuo R. L. mirusiosios V. G. palikimo bylÄ užvedusiam notarui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame galimai tendencingai nutylėjo apie dar vienÄ V. G. įpėdinį pagal įstatymÄ â€“ jos vaikaitę (pareiÅ¡kėjÄ ), kuri V. G. mirties metu buvo nepilnametė, dėl ko paveldėjimo bylos metu nebuvo atlikti visi reikiami veiksmai, užtikrinantys tinkamÄ pareiÅ¡kėjos teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ .

26. Aplinkybė, kad vienas iÅ¡ įpėdinių pateikė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo nekeičia teisės aktuose įtvirtintos paveldėjimo eilės ar paveldimo turto proporcijų. Mokesčių mokėjimas ar skolų dengimas yra prievolių, kildinamų iÅ¡ CK Å¡eÅ¡tosios knygos, vykdymas. Tinkamas prievolių vykdymas nėra teisės aktuose ar teismų praktikoje numatyta aplinkybė, sudaranti pagrindÄ neatnaujinti termino palikimui priimti. Tinkamas prievolių vykdymas yra įstatyminė suinteresuoto asmens pareiga, o ne veiksmas, suteikiantis suinteresuotam asmeniui privilegijas kitų, tos pačios eilės, įpėdinių atžvilgiu.

27. PareiÅ¡kėja pažymi, jog pati R. L. pripažino, kad velionio K. G. palikimo niekas nepriėmė, todėl atskirojo skundo argumentai apie velionio įpėdinius nėra paremti byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė į bylÄ Ä¯traukti galimus K. G. įpėdinius pagal įstatymÄ . Be kita ko, pareiÅ¡kėja siekia atsinaujinti terminÄ tik dėl jai tenkančio palikimo dalies priėmimo, tad jokių kitų asmenų teisės ar teisėti interesai nėra pažeidžiami ir jiems įtaka nėra daroma. R. L. neturi teisės savo iniciatyva nuspręsti, kurie asmenys yra velionio įpėdiniai, nes tai, visų pirma, yra palikimo bylÄ užvedusio notaro prerogatyva.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas priimti palikimÄ , atsiradusį po pareiÅ¡kėjos senelės mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties įžanginėje dalyje suinteresuotu asmeniu nurodyta Zita Jurgaitienė, o suinteresuoto asmens atstovė – R. L.. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nutartyje padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, o skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nurodytas suinteresuotas asmuo yra R. L., o jos atstovė – Zita Jurgaitienė (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde keliamas suinteresuotų asmenų neįtraukimo į bylÄ klausimas, be to, apeliacinės instancijos teismas ir ex officio turi pareigÄ patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju (CPK 338 straipsnis), nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas visų pirma pasisako dėl tokių suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų.

31. Baigtinis absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų sÄ raÅ¡as įtvirtintas CPK 329 straipsnyje. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikÅ¡mės faktas, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

32. Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali iÅ¡taisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes Å¡ie pažeidimai patys savaime nesÄ lygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besÄ lyginį pagrindÄ panaikinti sprendimÄ , grÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetencijÄ , pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiÅ¡kia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla bÅ«tinybė šį procesÄ pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja S. B. kreipėsi į teismÄ dėl termino senelės V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti atnaujinimo. V. G. mirė iÅ¡tuokoje; turėjo keturis vaikus: G. B. (pareiÅ¡kėjos S. B. motina, mirusi kai pareiÅ¡kėjai buvo 4 m.), R. L., kuriai 2022 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į ½ dalį motinai V. G. priklausiusio nekilnojamojo turto; G. K. (pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo po motinos V. G. nebuvo pateikusi), K. G., kuris 2020 m. gruodžio 16 d. pareiÅ¡kimu, paduotu Zarasų r. 1-ajam notaro biurui, priėmė palikimÄ po motinos V. G. mirties, bet paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo iÅ¡duotas, nes (duomenys neskelbtini) K. G. mirė. K. G. turėjo du nepilnamečius vaikus – D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Visagino 1-ojo notarų biuro 2023 m. balandžio 5 d. duomenimis (2023 m. balandžio 5 d. raÅ¡tas Nr. S-16) dėl palikimo priėmimo po K. G. mirties niekas nesikreipė. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog R. L. 2023 m. balandžio 24 d. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mus praÅ¡ydama atnaujinti jai terminÄ mirusio brolio K. G. palikimui priimti. Teismas 2023 m. balandžio 25 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. nutartimis nustatė pareiÅ¡kėjai terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti – nurodyti pareiÅ¡kime visus suinteresuotus asmenis. Atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėja nepaÅ¡alino visų teismo nurodytų trÅ«kumų, teismas pareiÅ¡kimÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjai. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2023 m. gegužės 23 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

34. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodo, jog Å¡ioje byloje suinteresuotais asmenimis reikėjo įtraukti visus galimai suinteresuotus Å¡ia byla asmenis, t. y. palikėjo K. G. nepilnamečius vaikus D. G. ir G. G. bei jų įstatyminę atstovę – motinÄ A. A., kadangi pasikeitus įpėdinių, turinčių teisę priimti palikimÄ skaičiui, atitinkamai keičiamos ir paveldimo turto dalys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ , turi pagrindÄ su Å¡iuo apeliantės argumentu sutikti.

35. Bylos duomenys patvirtina, jog K. G. priėmė palikimÄ po motinos V. G. mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo iÅ¡duotas, nes jis (duomenys neskelbtini) mirė. K. G. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – jo nepilnamečiai vaikai D. G. ir G. G.. Nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog K. G. nepilnamečiai vaikai po tėvo mirties nepriėmė palikimo per nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ (CK 5.50 straipsnio 3 punktas), tačiau taip pat nėra duomenų, jog jų vardu bÅ«tų palikimo atsisakyta (CK 5.60 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir vieÅ¡asis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rÅ«pintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigÅ«nai (CK 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis bÅ«tinų veiksmų tam, kad bÅ«tų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. apžvalga Nr. 35 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“).

36. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymÄ â€“ palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, paveldi lygiomis dalimis. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymÄ kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iÅ¡ jų tėvų, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymÄ (CK 5.12 straipsnis).

37. Nagrinėjamu atveju mirusiosios V. G. pirmos eilės įpėdiniai, priėmę palikimÄ , yra du – R. L. ir K. G.. Kaip minėta, R. L. jau yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį mirusiajai V. G. priklausiusį turtÄ . Jeigu pareiÅ¡kėja priimtų palikimÄ po senelės V. G. mirties, taigi atsiradus trečiam paveldėtojui, proporcingai persiskaičiuotų mirusiosios V. G. paveldimo turto dalys (CK 5.12. straipsnis).

38. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiÅ¡kėjai atnaujintas terminas palikimui priimti, gali turėti teisinių pasekmių kitų asmenų, laiku priėmusių palikimÄ , t. y. R. L. ir K. G. (atitinkamai jo įpėdinių), teisių ir pareigų apimčiai, todėl į bylos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimÄ turi bÅ«ti įtraukiami visi suinteresuoti asmenys, taigi ir K. G. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – nepilnamečiai vaikai D. G. ir G. G., atstovaujami įstatyminės atstovės.

39. Ä®statymas draudžia teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

40. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei bylos medžiagÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo nutartį, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis negali bÅ«ti pripažįstama teisėta dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo egzistavimo. Esant nustatytoms aplinkybėms byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi Å¡is teismo padarytas pažeidimas negali bÅ«ti iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

41. Nustatęs pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl suinteresuoto asmens R. L. atskirojo skundo ir pareiÅ¡kėjos S. B. atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su bylos esme, bus tiriamos iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pridėti prie Å¡ios bylos teikiamus papildomus įrodymus, nes tai taip pat turės iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas.

42. Patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2023 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjos S. B. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė