2024-11-06 Nr. AB-16331-3-62-3-00036-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-126-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00036-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir M. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 70-2-3980 „Dėl žemės grąžinimo natūra“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjos 2021 m. spalio 28 d. prašymą tenkinti ir žemės sklypus: žemės sklypą šalia (duomenys neskelbtini), tarp sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1); žemės sklypą tarp (duomenys neskelbtini), bei įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2); žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 3); žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 4), pažymėti kaip laisvus (neužstatytus) valstybinės žemės sklypus.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. spalio 28 d. su prašymu kreipėsi į Savivaldybę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyrių, prašydama grąžinti natūra laisvą buvusio savininko K. M. iki 1940 m. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančią šiose vietose: 1) Žemės sklypas šalia (duomenys neskelbtini) tarp sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Žemės sklypas tarp (duomenys neskelbtini) bei įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų; 3) Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypų, (duomenys neskelbtini); 4) Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė šių 4 laisvų valstybinės žemės sklypų planus.

3. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintomis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, teigė, kad NŽT gali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą į miestui priskirtą žemę tik tuo atveju, jeigu savivaldybės administracija pateikia jai informaciją, jog savininko turėto žemės sklypo ribose yra laisvos (neužstatytos) žemės ir ši žemė nėra valstybės išperkama. Šiuo atveju pareiškėja pateikė duomenis apie laisvus (neužstatytus) valstybinės žemės sklypus, kad jie būtų pažymėti kaip laisvi ir, jog jai, kaip įpėdinei, būtų atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko turėtą žemę natūra. Tačiau atsakovas atsisakė pažymėti pareiškėjos nurodytus laisvus žemės sklypus, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypai yra priskiriami valstybės išperkamai žemei ir nėra laisvi (neužstatyti).

4. Atsakovas nurodė, jog žemės sklypas šalia (duomenys neskelbtini) tarp sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas tarp (duomenys neskelbtini), bei įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų patenka į sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo ribas ir yra sodininkų bendrijos naudojama žemė Kauno miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 828 pagrindu.

5. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju – sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis tokiai žemei, ar iš tikrųjų yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti (pvz., žemė reikalinga joje esančiam gręžiniui ar kitiems bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pan.) ir, ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

6. Pareiškėja teigė, kad šiuo atveju atsakovas realiai neįvertino aplinkybės, jog šiuo metu ginčo žemės sklypai naudojami ne sodininkystei, o naudojami kaip kitos paskirties žemė. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas apsiribojo formaliu 25 m senumo dokumento įvertinimu, tačiau netyrė ir nenustatinėjo faktinių aplinkybių, ar žemė realiai yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti ir, ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal Atkūrimo įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

7. Savivaldybė dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nurodė, kad visa (duomenys neskelbtini) gatvė ir aplink ją esanti teritorija priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijoms. Todėl šioje teritorijoje esantys infrastruktūros objektai, numatyti pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, taip pat pagal žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimą, su juose numatytais rekomendacinio pobūdžio sprendiniais už planuojamo sklypo ribų, įvardijami, kaip priešgaisrinio transporto judėjimui numatomas pravažiavimas. Šiuo atveju atsakovas taip pat nesiaiškino ir netyrė aplinkybių dėl teritorijoje esančių laisvų sklypų, kurie galėtų būti nuosavybės teisių atkūrimo natūra objektais.

8. Pareiškėja nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „SKP valda“, kuri neprieštarauja, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į buvusio savininko K. M. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą, pagal pateiktą 1 700 kv. m žemės sklypo schemą. UAB „SKP valda“ nurodė, jog sutinka pakoreguoti UAB „SKP valda“ užsakymu rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo sprendinius. Taigi, visi ginčo sklypai patenka į buvusios savininko žemės sklypo ribas ir pagrįstai manytina, kad jie yra laisvi (neužstatyti) ir gali būti grąžinti natūra pretendentams.

9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

11. Pažymėjo, jog Savivaldybė 2020 m. lapkričio 9 d. gavo M. R. prašymą dėl laisvos (neužstatytos) teritorijos buvusioje iki 1940 m. K. M. ir T. M. valdytoje žemėje. Pakartotinai išnagrinėjęs nurodytą teritoriją, Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. gruodžio 1 d. raštu pateikė informaciją NŽT apie nustatytą laisvą (neužstatytą) žemę (apie 430 kv. m) prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nurodė, jog daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra. NŽT 2021 m. lapkričio 11 d. persiuntė Savivaldybei pareiškėjos atstovės prašymą su schemomis, kuriose pažymėta tariamai laisva (neužstatyta) žemė buvusioje K. M. ir T. M. žemėvaldoje. Savivaldybė, pakartotinai išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, ginčijamame Sprendime nurodė išsamius motyvus, dėl kurių nurodytos teritorijos priskirtinos valstybės išperkamai žemei.

12. Atsakovo nuomone, nėra jokio pagrindo remtis pareiškėjos pateiktomis schemomis vertinant, ar jose nurodyti žemės sklypai gali būti traktuojami kaip laisva (neužstatyta) žemė. Šios schemos negali būti laikomos tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad jose nurodyta žemė yra laisva (neužstatyta) ir į ją gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra. Schemos nėra suderintos su NŽT, kurios kompetencijai pagal Tvarkos nuostatas yra priskirtas buvusių savininkų turėtų žemės sklypų ribų kartografavimas, nėra nurodytas jų rengėjas.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad visa SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija suplanuota detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 828 „Dėl sodininkų bendrijų naudojamų žemės sklypų detaliųjų planų“. Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2, nurodyti pateiktose schemose, patenka būtent į šiuo detaliuoju planu suplanuotą ir sodininkų bendrijai naudotis priskirtą teritoriją. Taip pat pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 (pakoreguotu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, toliau – ir Bendrasis planas), sprendinius ginčo teritorija patenka į sodininkų bendrijų zoną, kurioje galimi žemės ūkio paskirties sklypai, kurių naudojimo būdai – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, taip pat kitos paskirties žemės sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (nurodyta pastaba – gali būti įsiterpusių esamų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos sklypų).

14. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą užimta sodininkų bendrijų sodų žemė laikoma valstybės išperkama. Dėl nurodytų priežasčių Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2, patenkančių į SB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją nėra pagrindo žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės.

15. Atsakovas teigė, kad pagal Bendrojo plano sprendinius, schemoje nurodytas Žemės sklypas Nr. 3 patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. zoną, kurioje išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, tarp kurių yra ir savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos (11 p.). Tokios teritorijos pažymėtos Bendrojo plano brėžinyje „Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos“. Ginčo teritorija šiame brėžinyje yra pažymėta kaip savivaldybei svarbiems objektams rezervuotina teritorija. Ir iš planinės medžiagos, ir iš pareiškėjos pateiktų schemų matyti, kad nurodytoje teritorijoje įrengti magistraliniai vamzdynai (šilumos tiekimo, vandentiekio, elektros, dujų tiekimo infrastruktūra). Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tokiais infrastruktūros objektais (magistraliniais vamzdynais) užimta teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei.

16. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal pareiškėjos pateiktą schemą Žemės sklypas Nr. 4 pažymėtas kaip laisva (neužstatyta) žemė. Tačiau ši teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius (o taip pat gretimų suformuotų žemės sklypų detaliuosius planus) žymima kaip privažiavimo kelias, gatvė. Iš šio privažiavimo kelio suprojektuotos įvažos į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Be to, šiuo metu yra rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimas, pagal kurio sprendinius ši teritorija numatoma skirti priešgaisrinio transporto judėjimo pravažiavimui. Be to, didžioji dalis Žemės sklypo Nr. 4 patenka į kito savininko žemėvaldą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad į NŽT Kauno miesto skyrių 2021 m. spalio 28 d. kreipėsi pareiškėja dėl žemės grąžinimo natūra, atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. lapkričio 9 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išnagrinėti schemose pažymėtus sklypus ir pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 9, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius ginčijamu Sprendimu informavo, kad išnagrinėtose teritorijose, K. M. iki 1940 m. turėtose žemės vietose, daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

18. Atsižvelgiant į tai, kad nėra laisvos (neužstatytos) žemės buvusios K. M. žemėvaldos ribose, NŽT Kauno miesto skyrius neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, kadangi sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovas 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė informaciją NŽT apie laisvą 430 kv. m žemę prie (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad 1 567 kv. m laisvas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 269 kv. m laisvas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas sukūrė pareiškėjai teisėtus lūkesčius, kad jai į ginčo teritoriją bus atkurtos nuosavybės teisės ir ginčo žemės sklypai bus grąžinti pareiškėjai natūra. Manyti kitaip pareiškėja neturėjo jokio pagrindo. Pareiškėja 2021 m. spalio 28 d. prašyme nurodė keturis galbūt laisvus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į buvusio savininko K. M. turėtos žemės ribas, t. y. šalia (duomenys neskelbtini), laisvos žemės plotas 1 389 kv. m; tarp (duomenys neskelbtini), laisvos žemės plotas 4 092 kv. m; (duomenys neskelbtini) laisvos žemės plotas 1 409 kv. m; (duomenys neskelbtini), laisvos žemės plotas 1 700 kv. m.

20. Atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad žemė patenka į SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo ribas, tačiau nepateikia įrodymų, jog būtent kadastrinių matavimų metu yra suformuotas žemės sklypas SB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms bei atitinkamai perduotas bendrijai, kas leidžia teigti, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ ribos nėra nustatytos ir nėra aiškios. Nėra aišku, ar faktiškai žemė sodininkų bendrijos yra naudojama, pateikta informacija abstrakti, neleidžianti suprasti, ar tikrai visa 1 389 kv. m žemė, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra užimta.

21. Teigė, kad dėl žemės sklypo tarp (duomenys neskelbtini), taip pat nėra aišku, kiek pareiškėjos nurodytoje teritorijoje galbūt laisvo ploto (iš 4 092 kv. m) iš tiesų patenka į sodininkų bendrijos ribas ir kokia sklypo dalis yra jų bendro naudojimo.

22. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, jog šis žemės plotas patenka į Bendrojo plano sprendiniais nustatytą funkcinę zoną – inžinerinės infrastruktūros zoną, inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, skirtą susisiekimo komunikacijos miesto gatvės – C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai, miesto inžinerinių tinklų plėtrai ir yra užimtas miesto magistraline šilumine trasa su kompensacinėmis kilpomis, su šiluminės trasos apsaugos zonomis. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nei konkrečiai suformuluoto visuomenės poreikio, nei tinkama forma išreikšto visuomenės poreikio (dokumento, kuriame būtų išreikštas konkretus visuomenės poreikis į ginčo žemės sklypą ir kad jis negali būti patenkintas kitaip, kaip tik paimant jį visuomenės poreikiams), dėl to ginčo žemės sklypą galima būtų traktuoti kaip valstybės išperkamą žemę.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nesutinka, kad ginčo teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) atšakos – D kategorijos miesto gatvės ir/ar gatvės plėtrai skirtą teritoriją, jog nagrinėjama teritorija prie (duomenys neskelbtini), užimta asfalto danga, kurios teisinė priklausomybė nenustatyta ir ginčo žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

II. 25. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjos L. V. skundą atmetė.

26. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. spalio 28 d. kreipėsi NŽT Kauno miesto skyrių dėl žemės grąžinimo natūra, atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 8SD-5933-(14.8.125 E) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išnagrinėti schemose pažymėtus sklypus ir pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 9, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Savivaldybė ginčijamu Sprendimu informavo, kad išnagrinėtose teritorijose K. M. iki 1940 m. turėtose žemės vietose daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

27. Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl buvusio savininko K. M. iki 1940 m. valdytos žemės (duomenys neskelbtini), šiuo metu, esančios keturiuose sklypuose šiose vietose: 1) Žemės sklypas šalia (duomenys neskelbtini), tarp sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Žemės sklypas tarp (duomenys neskelbtini), bei įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų; 3) Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini); 4) Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 4 laisvų valstybinės žemės sklypų planus.

28. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu, Tvarkos 1061 punktu.

29. Nurodė, kad sistemiškai aiškinant šias teisės normas, jose pateikti du aspektai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai ji yra užstatyta ir, 2) kai ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Tuo atveju, kai žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas.

30. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 9 d. Savivaldybė gavo trečiojo suinteresuoto asmens M. R. prašymą išnagrinėti laisvą (neužstatytą) teritoriją buvusioje iki 1940 m. K. M. ir T. M. valdytoje žemėje. Pakartotinai išnagrinėjęs nurodytą teritoriją, Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 70-2-3925 pateikė informaciją NŽT apie nustatytą laisvą (neužstatytą) žemę (apie 430 kv. m) prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir nurodė, jog daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Šis administracinis aktas nebuvo ginčytas.

31. NŽT 2021 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 8SD-5933-(14.8.125 E.) persiuntė Savivaldybei pareiškėjos atstovės prašymą su schemomis, kuriose pažymėta tariamai laisva (neužstatyta) žemė. Savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, ginčijamame Sprendime nurodė, jog pateiktose schemose nurodyti žemės sklypai nėra laisvi (neužstatyti) ir nurodyta žemė yra priskirtina valstybės išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, nors pareiškėja teigia, kad tam tikras teritorijas galima formuoti kaip laisvos (neužstatytos) žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti.

32. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pateiktos schemos nėra suderintos su NŽT, kurios kompetencijai pagal Tvarkos nuostatas yra priskirtas buvusių savininkų turėtų žemės sklypų ribų kartografavimas, todėl nėra aišku, ar schemose pažymėtos buvusio savininko K. M. turėto žemės sklypo ribos nurodytos teisingai. Schemose nėra nurodytas jų rengėjas, jos nėra parengtos Savivaldybės iniciatyva, kadangi laisvos (neužstatytos) žemės žymėjimas priskirtas savivaldybės administracijos kompetencijai.

33. Teismas dėl žemės sklypų, kurie patenka į sodininkų bendrijos ribas, nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina ir nurodyta ginčijamame Sprendime, jog Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 yra valstybės išperkama žemė, kadangi patenka į SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo ribas. Visa SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija suplanuota detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 828 „Dėl sodininkų bendrijų naudojamų žemės sklypų detaliųjų planų“. Pageidaujamo susigrąžinti žemės ploto 1 389 kv. m vietoje detaliuoju planu yra suplanuoti mėgėjų sodo žemės sklypai pažymėti sodo sklypų Nr. 238 ir Nr. 240, kurie pagal aiškinamąjį raštą priskirti sodininkų bendrijos nariams. Taigi abu pareiškėjos schemose nurodyti žemės sklypai patenka būtent į minėtu detaliuoju planu, kuris yra galiojantis, suplanuotą ir sodininkų bendrijai naudotis priskirtą teritoriją.

34. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Tvarkos 1061 punktą, suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 (pakoreguotu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196) sprendinius ginčo teritorija patenka į sodininkų bendrijų zoną, kurioje galimi žemės ūkio paskirties sklypai, kurių naudojimo būdai – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, taip pat kitos paskirties žemės sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (nurodyta pastaba – gali būti įsiterpusių esamų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos sklypų).

35. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą užimta sodininkų bendrijų sodų žemė laikoma valstybės išperkama. Akivaizdu, kad abu ginčo žemės sklypai nėra laisvi (neužstatyti), todėl nėra pagrindo jų žymėti kaip laisvos žemės, kadangi jie patenka į SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo ribas.

36. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 ir pakoreguotą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), patenka į bendrojo plano sprendiniais nustatytą funkcinę zoną – inžinerinės infrastruktūros zoną, inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, skirtą susisiekimo komunikacijos miesto gatvės – C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai, miesto inžinerinių tinklų plėtrai ir yra užimtas miesto magistraline (vamzdynų diametrai d125, d300, d400, d400) šilumine trasa su kompensacinėmis kilpomis, su šiluminės trasos apsaugos zonomis. Tiek byloje esanti planinė medžiaga, tiek ir pareiškėjos pateiktos schemos patvirtina, kad nurodytoje teritorijoje įrengti magistraliniai vamzdynai (šilumos tiekimo, vandentiekio, elektros, dujų tiekimo infrastruktūra), o pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tokiais infrastruktūros objektais (magistraliniais vamzdynais) užimta teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei.

37. Be to, ginčo teritorija prie C kategorijos miesto gatvės – (duomenys neskelbtini) gatvės patenka į gatvės raudonąsias linijas. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 10 lentelės 1 pastaboje nurodyta, jog gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Pagal 59 punktą tarp gatvės raudonųjų linijų projektuojami lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai ir apšvietimo tinklai, kurie yra sudėtiniai gatvės elementai. Bendrojo plano ištrauka patvirtina, kad visa (duomenys neskelbtini) gatvė ir aplink ją esanti teritorija priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, atsižvelgiant į gatvės elementus, taip pat numatant galimybę gatvės plėtrai. Bendrojo plano sudėtinėje dalyje – Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos – (duomenys neskelbtini) gatvė pažymėta kaip savivaldybei svarbiems objektams rezervuotina teritorija. Bendrojo plano Aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos teritorijos yra miesto gatvės.

38. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Taigi, savivaldybės institucijos turi teisę ir prievolę rengti kompleksinio (bendrojo, specialiojo, detaliojo) planavimo dokumentus, skirtus savivaldybių teritorijoms tvarkyti ir miesto plėtros planams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, tarp kurių yra ir savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos (11 p.). Tokios teritorijos, kaip jau minėta, pažymėtos Bendrojo plano brėžinyje „Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos“, ir ginčo teritorija šiame brėžinyje yra pažymėta kaip savivaldybei svarbiems objektams rezervuotina teritorija.

39. Teismas dėl Žemės sklypo Nr. 4 nurodė, kad Žemės sklypas Nr. 4, kuris yra (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal Bendrojo plano sprendinius (o taip pat gretimų suformuotų žemės sklypų detaliuosiuose planuose) žymimas kaip privažiavimo kelias, gatvė. Iš šio privažiavimo kelio suprojektuotos įvažos į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimas, pagal kurio sprendinius ši teritorija numatoma kaip priešgaisrinio transporto judėjimui numatomas pravažiavimas. Iš NŽT pateiktos medžiagos matyti, jog didžioji dalis Žemės sklypo Nr. 4 nepatenka į K. M. žemėvaldos ribas. Analogiška buvusio savininko turėtos žemės riba yra pažymėta ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-526 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“, kuris buvo suformuotas pareiškėjai ir kitiems pretendentams nuosavybės teisėms atkurti į K. M. žemę.

40. Taigi akivaizdu, jog visi keturi pareiškėjos schemose nurodyti žemės sklypai nėra laisvi (neužstatyti), šios teritorijos priskirtinos valstybės išperkamai žemei, į kurią pagal minėtas Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatas negali būti atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams natūra.

41. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, sprendė, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 70-2-3980 „Dėl žemės gražinimo natūra“ yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis VAĮ reikalavimus, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundo dalį atmetė. Netenkinęs skundo reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. pažymėti 4 pareiškėjos nurodytus žemės sklypus kaip laisvus (neužstatytus) valstybinės žemės sklypus.

III. 42. Pareiškėja L. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Pareiškėja pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Teismas neanalizavo faktinių bylos aplinkybių, nevertino įrodymų, pareiškėjos nurodytų aplinkybių, M. R. nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, nenurodė jų atmetimo motyvų, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje apsiribojo atsakovo pažodiniu atsiliepimo į pareiškėjos skundą perrašymu, tačiau nenurodė teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kokie įrodymai patvirtina teismo padarytas išvadas. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas laikytinas be motyvų, tai sudaro pagrindą jį panaikinti.

44. Pareiškėja teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino K. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių įrodymų, vadovavosi tik atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių vertinimu. Teismas nesivadovavo analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Sprendime apskritai nėra nurodoma jokia teismų praktika, kuri pagrįstų teismo padarytas išvadas.

45. Pareiškėja nurodo, kad teismas, nurodydamas aplinkybę, dėl ko valstybinė žemė nelaikoma laisva valstybine žeme, vadovavosi 1996 m. parengtu detaliuoju planu, kuris šiuo metu nebeatitinka faktinės žemės situacijos. Teismas nevertino aplinkybės, jog žemės sklypai yra Kauno mieste bei, kad šiuo metu žemė naudojama ne sodininkystei, o naudojama faktiškai kaip kitos paskirties žemė. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas apsiribojo formaliu 25 m. senumo dokumento įvertinimu, tačiau netyrė ir nenustatinėjo faktinių aplinkybių, ar žemė realiai yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti ir, ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, neįvertino, ar yra poreikis žemę naudoti sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus. Šios aplinkybės nevertino ir pirmosios instancijos teismas, todėl priėmė nepagristą ir nemotyvuotą sprendimą. Teismas pareiškėjos skundą šioje dalyje išnagrinėjo formaliai, neįsigilinęs į faktinę situaciją, ar prašoma grąžinti natūra žemė yra realiai laisva ir gali būti grąžinama natūra. Teigia, kad nuo detaliojo plano 1996 m. patvirtinimo situacija yra itin pasikeitusi, kadangi SB „(duomenys neskelbtini)“ ribos yra pasikeitusios.

46. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovo Sprendime nurodyta, jog pageidaujamo susigrąžinti žemės ploto 1 389 kv. m vietoje detaliuoju planu yra suplanuoti mėgėjų sodo žemės sklypai, kurie pažymėti sklypų numeriais 238 ir 240, tačiau toliau tame pačiame rašte nurodyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis (kadastro žemėlapio ištrauka) ši teritorija užimta neįregistruotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Sprendimo visiškai neaišku, kokius plotus užima nurodyti sklypai Nr. 238 ir 240, koks teritorijos plotas, į kurią pretenduoja pareiškėja, užimtas neįregistruotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Nurodyti žemės sklypai nors pažymėti, tačiau nėra išmatuoti, nėra pažymėtos sklypų ribos, t. y. nėra atlikti šių žemės sklypų kadastriniai matavimai. Taigi nėra nustatytos sklypų aiškios ir neginčytinos ribos bei atitinkamai įregistruotos viešame registre. Atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad žemė patenka į SB „(duomenys neskelbtini)“ ribas. Su tokia atsakovo pozicija sutiko ir teismas, be kita ko, tai nustatęs byloje nesant jokių tai pagrindžiančių duomenų. Byloje nesant jokių įrodymų, kad būtent kadastrinių matavimų metu yra suformuotas žemės sklypas SB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ar jos konkretiems nariams, kas apskritai net negali būti padaryta, kadangi būtų pažeistas viešasis interesas ir teisės aktai, įtvirtinantys valstybinės žemės be aukciono įsigijimą, bei atitinkamai perduotas būtent bendrijai, leidžia teigti, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ ribos nėra nustatytos ir aiškios.

47. Pareiškėja pažymi, kad tiek atsakovas, tiek ir teismas apsiribojo tik formalia aplinkybe, jog žemė patenka į sodininkų bendrijos ribas, tačiau nevertino, kad faktiškai žemė sodininkų bendrijos nėra naudojama, ji nėra užimta sodininkų bendrijos. Vadinasi teismas netyrė ir nenustatė, jog realiai žemė yra naudojama sodininkų bendrijos ir yra būtina jos reikmėms, o tai daro sprendimą neteisėtą ir nepagristą.

48. Pareiškėja teigia, kad nesutinka su teismo sprendimo argumentais dėl Žemės sklypo Nr. 3, kadangi nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog žemė negali būti grąžinta natūra ir yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „SKP valda“, kuri yra pateikusi rašytinį sutikimą, jog neprieštarauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės esamiems pretendentams, tačiau teismas šio rašytinio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat, jog šie sklypai patenka į buvusio savininko žemės ribas, pareiškėja mano, kad laisvi žemės sklypai gali būti grąžinti natūra pretendentams ir gali būti laikytini laisva (neužstatyta) valstybine žeme. Atsakovas nepagrįstai ir šiuos žemės sklypus priskyrė valstybės išperkamai žemei, faktiškai neištyręs realiai situacijos.

49. Pareiškėja vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra nei konkrečiai suformuluoto visuomenės poreikio, nei tinkama forma išreikšto visuomenės poreikio (dokumento, kuriame būtų išreikštas konkretus visuomenės poreikis į ginčo žemės sklypą ir, kad jis negali būti patenkintas kitaip, kaip tik paimant jį visuomenės poreikiams), dėl ko ginčo žemės sklypą galima būtų traktuoti kaip valstybės išperkamą žemę. Esant bent minimalių duomenų, kad yra pretendentų susigrąžinti ginčo sklypą natūra, kaip nagrinėjamu atveju, atsakovas tokį ginčo sklypą savo reikmėms galėtų naudoti tik tuo atveju ir tik tada, kai būtų išpildytos visos būtinos sąlygos ginčo sklypą traktuoti kaip valstybės išperkamą žemę. Nagrinėjamu atveju nėra išpildytos visos būtinosios sąlygos, kad ginčo sklypas būtų pripažintas valstybės išperkamu, todėl ginčo žemės sklypas privalėjo būti pažymėtas kaip laisvas, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas atnaujintas ir nebevilkinamas.

50. Teismas neteisingai nustatė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tokiais infrastruktūros objektais (magistraliniais vamzdynais) užimta teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei visais atvejais. Pareiškėjos nuomone, teismas neteisingai aiškina Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Teismas nemotyvuotai šias nuostatas aiškina plečiamai, nesigilindamas į faktiškai egzistuojančius objektus sklypuose ir jų mažareikšmiškumą, dėl to nepagrįstai suabsoliutina atsakovo poziciją ir argumentus.

51. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar nėra galimybės nustatyti specialiųjų sąlygų ginčo žemės sklypams tam, kad jie būtų pažymėti kaip laisva valstybinė žemė ir grąžinti natūra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nurodyti žemės sklypai nėra laisva valstybinė žemė. Teismas turėjo pareigą nustatyti visuomenės poreikį, tačiau sprendime jis neanalizuotas, netirtas, dėl jo išsamiai nepasisakyta.

52. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo sprendimo argumentais dėl Žemės sklypo Nr. 4. Teigia, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nesiaiškino visuomenės poreikio dėl šių sklypų tam, jog būtų pagrindas nustatyti, kad žemė išimtinai reikalinga visuomenei, savivaldybės poreikiams. Be to, teismas rėmėsi tik bendruoju planu, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis dokumentas yra detalusis teritorijos planas, o nesant jo, išsamiai privalo būti ištirti visuomenės poreikiai ir interesai. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir nustatė aplinkybę dėl magistralinių vamzdynų, t. y. nenustatinėjo ir neištyrė, kokie magistraliniai vamzdynai nuteisti, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, inžineriniai tinklai nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises. Pastebi, kad teismas prioritetiniais laiko savivaldybės poreikius, o ne asmens, kurio žemė buvo nacionalizuota.

53. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas nevertino ir nesivadovavo trečiojo suinteresuoto asmens M. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais, todėl bylą išnagrinėjo selektyviai, vertino ne visus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ne visus įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

54. Atsakovas dar 2021 m. savo veiksmais pareiškėjai bei kitiems pretendentams akivaizdžiai sukūrė lūkesčius, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), bus atkurtos, netgi įpareigojo atlikti kadastrinius matavimus, tačiau po kurio laiko visiškai pakeitė savo poziciją. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių dėl šių žemės sklypų pasikeitimo aplinkybių nevertino ir netyrė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

55. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo motyvai dėl D kategorijos miesto gatvės ir/ar gatvės plėtrai skirtos teritorijos apskritai kelia pagrįstų abejonių nurodytos informacijos išsamumu ir patikimumu. Tačiau teismas šių aplinkybių nelaikė svarbiomis ir jų nevertino, dėl jų nepasisakė, nors iš esmės jos paneigia atsakovo teiginius. Teismas šias aplinkybes vertino netinkamai, dėl to nepagrįstai nustatė, kad šis žemės sklypas prikirstinas valstybės išperkamai žemei. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo selektyviai, nevertino visų byloje pateiktų įrodymų bei šalių nurodytų aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai dėl dviejų būtinųjų sąlygų, kurias privalo atitikti žemė siekiant, kad ji įgytų išperkamos (negrąžinamos natūra) teisinį statusą.

56. Pareiškėjos vertinimu, santykiuose tarp pareiškėjos ir atsakovo kilus teisės neaiškumų, jie aiškintini silpnesniosios šalies – pareiškėjos – naudai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir pažeidė silpnesniosios šalies interesus.

57. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

58. Atsakovas atsiliepime pakartoja faktines bylos aplinkybes. Teigia, kad nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

59. Atsakovas nurodo, kad sprendimas visiškai atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos skunde pareikštais reikalavimais, įvertino tiek pareiškėjos nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą) ir pateiktus įrodymus, tiek ir Administracijos atsikirtimus ir pateiktus įrodymus, taigi, teismas bylą išnagrinėjo tinkamai ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas sprendime nurodė, jog likusių šalių argumentų nedėstė ir neanalizavo, nes laikė juos pertekliniais ir neturinčiais tiesioginės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės. Tokia teismo pozicija buvo pagrįsta, sprendime nurodyta tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

60. Pareiškėja byloje neįrodė, kad pakartotinai nagrinėjant jos 2021 m. spalio 28 d. prašymą suformuoti jos nurodytus tariamai laisvos (neužstatytos) žemės sklypus, faktinė situacija ginčo teritorijoje buvo pasikeitusi tokiu būdu, jog atsirado galimybė suformuoti jos prašomus sklypus. Atitinkamai ginčijamame Sprendime nebuvo pagrindo kitaip vertinti ginčo teritorijos ir priimti kitokį sprendimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypų žymėjimo. Administracija Sprendime nurodė išsamius motyvus, dėl kurių nurodytos teritorijos priskirtinos valstybės išperkamai žemei. Sprendime pakartotinai padaryta tokia pati išvada, kad nėra pagrindo žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės pareiškėjos pateiktose schemose nurodytų žemės sklypų, taigi, NŽT pakartotinai pateikta ta pati informacija, kad laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

61. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai konstatuota, jog pareiškėjos pateiktos schemos nebuvo suderintos su NŽT, kurios kompetencijai pagal Atkūrimo tvarkos nuostatas yra priskirtas buvusių savininkų turėtų žemės sklypų ribų kartografavimas, todėl nėra aišku, ar schemose pažymėtos buvusio savininko K. M. turėto žemės sklypo ribos nurodytos teisingai. Schemose nenurodyta, kas jas parengė (neaišku, ar jas parengė atitinkamą kompetenciją turintis rengėjas), be to, jos nebuvo parengtos Administracijos iniciatyva, nors pagal minėtas Atkūrimo tvarkos nuostatas tai priskirta būtent jos kompetencijai. Atitinkamai teismas neturėjo pagrindo šias schemas vertinti kaip tinkamą įrodymą, patvirtinantį, jog ginčo teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Administraciją žymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę būtent pareiškėjos (o ne savivaldybės administracijos) nurodytus žemės sklypus.

62. Atsakovas dėl žemės sklypų, kurie patenka į SB „(duomenys neskelbtini)“ ribas nurodo, kad Sprendime pareiškėjai buvo išsamiai išaiškinta, dėl kokių priežasčių šios teritorijos priskirtinos valstybės išperkamai žemei, ir pirmosios instancijos teismas šį išaiškinimą pripažino pagrįstu ir teisingu.

63. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme ginčo teritorijoje (pareiškėjos nurodyto Žemės sklypo Nr. 1 vietoje buvo įregistruotas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai. Tai patvirtina, kad ši pareiškėjos nurodyta teritorija yra užimta sodininkystės reikmėms skirto žemės sklypo, atitinkamai laikytina valstybės išperkama žeme.

64. Teigia, kad pareiškėjos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu atveju neaktuali, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

65. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės sklypu prie (duomenys neskelbtini) nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo teisingai konstatuota, jog pagal Bendrąjį planą, nurodyta teritorija patenka į Bendrojo plano sprendiniais nustatytą funkcinę zoną – inžinerinės infrastruktūros zoną, inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, skirtą susisiekimo komunikacijos miesto gatvės – C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai, miesto inžinerinių tinklų plėtrai ir yra užimtas miesto magistraline (vamzdynų diametrai d 125, d300, d400. d400) šilumine trasa su kompensacinėmis kilpomis, su šiluminės trasos apsaugos zonomis. Pareiškėjai su Sprendimu buvo pateikta išsami planinė medžiaga, kuri patvirtina, kad pareiškėjos nurodytoje teritorijoje yra įrengti magistraliniai vamzdynai (šilumos tiekimo, vandentiekio, elektros, dujų tiekimo infrastruktūra).

66. Atsakovas akcentuoja, kad dar 2006 metais formuojant gretimą sklypą (duomenys neskelbtini), skirtą nuosavybės teisių atkūrimui tiems patiems pretendentams, žemės sklypo plane ginčo teritorijoje (už formuojamo sklypo (duomenys neskelbtini), ribos) buvo pažymėti magistraliniai vamzdynai. Pretendentai parengtą planą suderino, jokių pretenzijų dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į magistraliniais vamzdynais užimtą teritoriją nereiškė.

67. Atsakovas pritaria teismo argumentams, jog pagal Bendrojo plano sprendinius visas pareiškėjos nurodytas Žemės sklypas Nr. 3 patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją, skirtą gatvės eksploatavimui bei jos plėtrai. Ginčijamame Sprendime buvo nurodyta, jog pagal Bendrojo plano sprendinius, schemoje nurodytas Žemės sklypas Nr. 3 patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną (t. y. zoną, kurioje išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės). Teismas pagrįstai vadovavosi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, numatančia, jog magistraliniais vamzdynais užimta žemė priskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog į šią teritoriją gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nustatant šiam žemės sklypui specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nepagrįsti. Ši teritorija turi būti palikta savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms.

68. Atsakovas dėl Žemės sklypo įvažoje iš (duomenys neskelbtini) nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, jog ši teritorija skirta įvažai iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kvartale išsidėsčiusius žemės sklypus. Byloje pateikti teritorijų planavimo dokumentai bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kurių sprendiniuose aiškiai nurodyta, kad šiuo privažiavimo keliu patenkama ir suprojektuotos įvažos į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina visuomenės poreikį ginčo teritorijai, kuris patvirtintas teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose – naudotis šia teritorija kaip įvaža į žemės sklypus. Suformavus šioje teritorijoje žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti būtų pažeistos žemės sklypų savininkų ir naudotojų teisės ir teisėti lūkesčiai tinkamai ir pagal paskirtį naudotis žemės sklypais ir patekti į juos tokiu būdu, kaip nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose.

69. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje buvo pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko UAB „SKP valda“ sutikimas, kuriame nurodyta, jog bendrovė neprieštarauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į buvusio savininko K. M. iki 1940 m. valdytą žemę pagal pateiktą 1 700 kv. m žemės sklypo schemą. Iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokią reikšmę šiuo atveju turi šis sutikimas, nes ginčo įvaža yra naudojama privažiavimui ne tik į šį žemės sklypą, bet ir į kitus nurodytus žemės sklypus.

70. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytas Žemės sklypas Nr. 4 patenka į buvusio savininko K. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribas. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar pareiškėjos pateiktas žemės sklypų schemas parengė kompetentingas specialistas, turintis reikiamą kvalifikaciją teisingai kartografuoti buvusių savininkų žemės sklypų ribas, be to, parengtos schemos nebuvo suderintos su NŽT. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktą planinę dokumentaciją, atsakovas vertina, kad pareiškėjos pateiktose schemose buvusio savininko ribos galbūt pažymėtos klaidingai. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisingą buvusio savininko turėtos žemės ribų žymėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimus žymėti laisvą (neužstatytą) žemę būtent pagal jos pateiktas schemas.

71. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ginčijamame Sprendime nurodyti argumentai dėl pareiškėjos nurodytų žemės sklypų priskyrimo valstybės išperkamai žemei, yra teisingi ir pagrįsti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė visas svarbias faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, todėl naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

72. Tretieji suinteresuoti asmenys – NŽT ir M. R. atsiliepimų į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 73. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 70-2-3980 „Dėl žemės grąžinimo natūra“, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas pažymėti pageidaujamus žemės sklypus buvusiose K. M. žemėvaldos ribose, kaip laisvus (neužstatytus) valstybinės žemės sklypus, kadangi žemės sklypai yra valstybės išperkami, teisėtumo ir pagrįstumo bei Savivaldybės įpareigojimo pareiškėjos prašymą tenkinti.

74. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad žemės sklypai, kuriuos pareiškėja pageidauja pažymėti kaip laisvus (neužstatytus) valstybinės žemės sklypus, nėra laisvi (neužstatyti) ir priskirtini valstybės išperkamai žemei, į kurią pagal Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatas negali būti atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams natūra, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, pareiškėjos skundą atmetė.

75. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas neanalizavo faktinių bylos aplinkybių, nevertino įrodymų, pareiškėjos ir M. R. nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, nenurodė jų atmetimo motyvų, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje apsiribojo atsakovo pažodiniu atsiliepimo į pareiškėjos skundą perrašymu, todėl teismo sprendimas yra be motyvų. Be to, teismas nesivadovavo tokio pobūdžio bylose suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

76. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

77. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja, atstovaujama advokatės G. B., 2021 m. spalio 28 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama skubiai grąžinti natūra laisvą buvusio savininko K. M. valdytą žemę iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančią nurodytose vietose: žemės sklypas šalia (duomenys neskelbtini) tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas tarp (duomenys neskelbtini) bei įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini).

78. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius skundžiamame Sprendime nurodė, kad atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą ir pateiktus valstybinės žemės sklypų planus (schemas), išnagrinėjo turimą dokumentinę medžiagą nurodytose teritorijose, taip pat pateikė informaciją apie išnagrinėtas teritorijas pagal pareiškėjos prašyme išdėstytą tvarką ir parengtas laisvų valstybinės žemės sklypų schemas. Atsakovas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu nurodė, jog žemė, kurią pareiškėja pageidauja pažymėti kaip laisvą (neužstatytą), yra valstybės išperkama (užimta SB „(duomenys neskelbtini)“, patenka į inžinerinės infrastruktūros zoną, užimta miesto magistraline šilumine trasa ir jos apsaugos zonomis, gatvė patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, užstatyta esama asfalto danga ir pan.), todėl nėra pagrindo prašomas teritorijas žymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę.

79. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

80. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

81. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

82. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

83. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos, atsakovo, trečiųjų suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, skundžiamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

84. Pagrindinis klausimas, kylantis šioje byloje, yra tai, ar žemės sklypai, kuriuos pareiškėja prašo grąžinti natūra, yra laisvi žemės sklypai Atkūrimo įstatymo prasme, ar yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir dėl to nuosavybės teisės į žemę natūra negali būti atkuriamos.

85. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje; užimta sodininkų bendrijų sodų (4 punktas).

86. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 nutarime yra pažymėjęs, kad sprendžiant iš minėto įstatymo (t. y. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo) projekto aiškinamojo rašto, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. redakcija) buvo siekiama nustatyti konkrečius visuomenės poreikius, kai valstybė išperka žemę, buvusią iki minėtos datos miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose.

87. Be to, teismų praktikoje sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. <...> galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė yra laisva <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015).

88. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo Sprendimo matyti, kad Savivaldybė atsakė pareiškėjai, jog jos Prašyme nurodyti sklypai yra valstybės išperkami, kadangi: Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 patenka į SB „(duomenys neskelbtini)“ ribas, yra sodininkų bendrijų naudojimo žemė; Žemės sklypas Nr. 3 patenka į bendrojo plano sprendiniais nustatytą funkcinę zoną – inžinerinės infrastruktūros, inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, skirtą susisiekimo komunikacijos miesto gatvės – C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės, miesto inžinerinių tinklų plėtrai, užimtas miesto magistraline (vamzdynų diametrai d125, d300, d400, d400) šilumine trasa su kompensacinėmis kilpomis, su šiluminės trasos apsaugos zonomis. Teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, pageidaujamas susigrąžinti žemės plotas turi visuomenės poreikį, kuris matomas iš Kauno miesto bendrojo plano, be to, (duomenys neskelbtini) gatvė pažymėta kaip savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos; Žemės sklypas Nr. 4 patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės atšakos – D kategorijos miesto gatvės ir/ar gatvės plėtrai skirtą teritoriją, nagrinėjama teritorija prie (duomenys neskelbtini), yra užimta (užstatyta) esama asfalto danga, kurios teisinė priklausomybė nenustatyta. Pažymėta, kad šiuo metu yra rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimas, kurio rekomendacinio pobūdžio sprendiniai už planuojamo sklypo ribų įvardijami kaip priešgaisrinio transporto judėjimui numatomas pravažiavimas. Taigi Savivaldybė neturi pagrindo nurodytų pareiškėjos Prašyme nurodytų teritorijų žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės.

89. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Savivaldybė pareiškėjos Prašymo iš esmės neišnagrinėjo, o tik formaliai atsakė, jog pareiškėjos nurodyti žemės sklypai yra valstybės išperkami, tačiau iš esmės nevertino realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimo ar nebuvimo, taip pat, ar žemės sklypai, kuriuos atsakovas nurodo kaip patenkančius į SB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, yra reikalingi bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodo atsakovas, žemės sklypai yra sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemė, todėl šiuo atveju atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos Prašymą, turėjo atitinkamai įvertinti, ar žemės sklypai reikalingi sodininkų bendrijų poreikiams tenkinti. Atsakovas, be kita ko, nurodo, kad jau išnagrinėjus administracinę bylą teisme, Žemės sklypo Nr. 1 vietoje buvo įregistruotas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Taigi ši aplinkybė, priešingai nei teigia atsakovas, tik patvirtina, kad Savivaldybė, nagrinėdama pareiškėjos Prašymą, objektyviai nevertino, ar Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 reikalingi sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, ir, ar jie galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

90. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pateiktas UAB „SKP valda“ 2021 m. gruodžio 23 d. sutikimas, kuriame nurodoma, jog bendrovė neprieštarauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į buvusio savininko K. M. iki 1940 m. valdytą žemę sklypo ribose pagal pateiktą 1 700 kv. m žemės sklypo schemą. Sutinka pakoreguoti rengiamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo sprendinius. Taip pat pareiškėja su Prašymu pateikė žemės sklypų schemas, tačiau priimant skundžiamą Sprendimą, į jas nebuvo atsižvelgta, juose nurodyta informacija nebuvo įvertinta. Nors atsakovas teigia, kad jokio pagrindo remtis pareiškėjos pateiktomis schemomis vertinant, ar jose nurodyti žemės sklypai gali būti vertinami kaip laisva (neužstatyta) žemė, kadangi jos nėra suderintos su NŽT, kurios kompetencijai pagal Tvarkos nuostatas yra priskirtas buvusių savininkų turėtų žemės sklypų ribų kartografavimas, nėra nurodytas jų rengėjas, tačiau įrodymų, paneigiančių schemose nurodytą informaciją Savivaldybė nepateikė, jose nurodytų duomenų netikrino ir nepaneigė.

91. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-305/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-598/2010; 2014 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1183/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-63-2003 yra apibūdinta detaliojo plano reikšmė nuosavybės teisių atkūrimo procese, nurodant, kad šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada yra susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Taigi, sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010).

92. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant analogiško ar panašaus pobūdžio bylas ir aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, kad žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, kad „detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra.

Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276-04;

Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177).

93. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A11-263‑03 taip pat nurodė, kad aiškinant šią įstatymo normą (12 straipsnį) pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio minėtame punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 8, p. 497, taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010).

94. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neįvertino objektyvios faktinės situacijos dėl galimybės pareiškėjos nurodytus sklypus žymėti kaip laisvus, netyrė, ar sklypai realiai naudojami sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, ar visa teritorija atitinkamai yra užimta bei reikalinga infrastruktūrai, ar yra galimybė infrastruktūros užimtus sklypus formuoti nuosavybės teisių atkūrimui nustatant specialiąsias naudojimo sąlygas, ir pan., ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas pretendentams yra itin užsitęsęs, nors per tokį ilgą laiko tarpą iš esmės nebuvo nei kokių nors esminių teritorijos poreikio visuomenės reikmėms pokyčių, nei priimta dėl to atitinkamų sprendimų.

95. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aplinkybę, kad žemės sklypai nėra laisvi (neužstatyti), ginčo teritorijos priskirtinos valstybės išperkamai žemei, į kurią pagal Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatas negali būti atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams, nustatė remdamasis išimtinai formaliais kriterijais bei atsakovo sprendime bei atsiliepime nurodytais argumentais.

96. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurios reikšmingos ginčui išspręsti iš esmės, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjos reikalavimų (ne)teisėtumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Savivaldybės Sprendimas panaikinamas, atsakovas įpareigojamas pareiškėjos 2021 m. spalio 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

97. Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikia, todėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos L. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 70-2-3980 „Dėl žemės grąžinimo natūra“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos L. V. 2021 m. spalio 28 d. prašymą „Dėl žemės grąžinimo natūra“ iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė