ad91a24b-d4cc-4dc8-a3b2-bbae1594271a · Klaipėdos apygardos teismas

                                   Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-649-174/2012      Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02008-2012-8        Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 49. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. spalio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.

P., apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo, kuriuo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 1864 str. 1 d. 1 000 Lt bauda, n u s t a t ė: 2012 m. gegužės 18 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK VPS tyrėjas Jevgenijus Krasnovas G. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2012 m. balandžio 19 d., apie 09.50 val., S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, į Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salę Nr. 115, kurioje buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla                               Nr. A2.9.-969-777/2012, nebÅ«damas asmeniu, dalyvaujančiu administracinio teisės pažeidimo bylų procese (ATPK 272–278 str.), su savimi atsinešė videokamerÄ ir į teisėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡jungti jÄ ir įsidėti, nereagavo.

Tokiais savo veiksmais G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. 5 d. bei padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1864 str. 1 d.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu G. P. pripažino kaltu padarius ATPK 1864 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir paskyrė 1 000 Lt baudÄ .Apeliaciniu skundu G. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimÄ . Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta BalčiÅ«nienė nustatė, jog jis 2012-04-19, apie 09.50 val., S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, į Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salę Nr. 115, kurioje buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, nebÅ«damas asmeniu, dalyvaujančiu administracinio teisės pažeidimo bylų procese (ATPK 272–278 str.), su savimi atsinešė videokamerÄ ir į teisėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡jungti jÄ ir įsidėti, nereagavo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. 5 d. bei padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1864 str. 1 d. bei buvo nubaustas 1 000 Lt bauda.

Apelianto teigimu, 2012-04-19 9.30 val. į Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salę Nr. 115, kurioje buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, jis atvyko kaip liudytojas (ATPK 272–279 str.), todėl, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis buvo asmeniu, dalyvaujančiu administracinio teisės pažeidimo bylos procese. Apeliantas nurodo, jog į teismo posėdį jį pakvietė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L., tai įrodo prie skundo pridėtas 2012-03-13 teismo posėdžio protokolas.Apelianto teigimu, į įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai nenustatė fakto, kad teismo posėdžio metu buvo daromas įraÅ¡as, jie nustatė tik faktÄ , kad teismo posėdžių salėje ne posėdžio metu stovėjo į vaizdo kamerÄ panaÅ¡us įrenginys.

Daiktų turėjimas neįrodo fakto, kad jais buvo naudojamasi. Apeliantas teigia, jog be jo teismo posėdžių salėje buvo ir kiti asmenys, kurie su savimi turėjo technines priemones. G. P. neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du teisėja, o vėliau ir pareigÅ«nai nustatė, kad jo turima kamera buvo daromas vaizdo įraÅ¡as. Nenustatytas vaizdo kameros modelis, nenurodyta, kokio ilgio įraÅ¡as padarytas.G. P. teigimu, teismo nurodymai buvo klaidinantys ir dviprasmiÅ¡ki, t. y. teisėja pasakė, kad įraÅ¡Ä gali daryti tik proceso dalyviai, o duomenų, kad jis – G.

P. – yra proceso dalyvis, ji neturi. Tačiau apeliantas tvirtina, kad į teismo posėdį jis atvyko kaip liudytojas (ATPK 272–279 str.), todėl teisėjos pasisakymo jis nesuprato, nes viena vertus ji leido daryti įraÅ¡Ä , kita vertus prašė pasiÅ¡alinti iÅ¡ posėdžių salės. G. P. teigia, jog teisėjos reikalavimo supakuoti kamerÄ jis negalėjo įvykdyti, nes su savimi nesineÅ¡ioja daiktų pakuočių.Apeliantas aiÅ¡kina, jog liudyti atėjo svarbioje byloje, kuri yra tiesiogiai susijusi su V.

L., jo bei kitų piliečių iÅ¡aiÅ¡kinta Klaipėdos miesto savivaldybėje dirbančių asmenų apgaule dėl septynių milijonų litų pasisavinimo (daugiau apie tai raÅ¡oma internetiniame puslapyje http://www.voutube.com/playlist7jlst-PLA23F53664D4B74AD).Apeliantas nurodo, jog jis į kiekvienÄ teismo posėdį ar kitÄ vieÅ¡Ä susitikimÄ su savimi neÅ¡asi įvykius fiksuojančiÄ Ä¯rangÄ ir priklausomai nuo aplinkybių pasirenka, kuriÄ iÅ¡ jų naudoti. Ä®ranga reikalinga tam, kad jis galėtų įamžinti savo liudijimus, kuriuos vėliau nesunkiai galėtų peržiÅ«rėti, be iÅ¡kraipymų prisiminti ir pateikti kitiems asmenims, kuriems yra svarbi vieno ar kito įvykio baigtis.

G. P. aiÅ¡kina, jog į 2012-04-19 paskirtÄ teismo posėdį, kuriame turėjo bÅ«ti nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, 9.30 val. jis atsinešė kelis garsÄ bei vaizdÄ Ä¯raÅ¡ančius įrenginius, tačiau dar neprasidėjus teismo posėdžiui iÅ¡ teismo posėdžių sekretorės jis sulaukė reikalavimo vienÄ iÅ¡ atsineÅ¡tų įrenginių iÅ¡jungti ir supakuoti. Jis negalėjo įvykdyti teismo posėdžių sekretorės reikalavimo supakuoti kamerÄ , nes su savimi neturėjo pasiėmęs įrenginio pakuotės, o įraÅ¡Ä darė toliau, nes dar nebuvo prasidėjęs teismo posėdis.

Teismo posėdžių sekretorė vietoj to, kad nustatytų jo tapatybę, paskambino teisėjai ir klaidingai pranešė, kad teisme yra pašalinis asmuo, jis nepaklūsta jos reikalavimams. G. P. nurodo, jog jis savo tapatybės ir ketinimų neslėpė, o teisiškai nepagrįstus sekretorės reikalavimus ignoravo bei atsisėdo teismo posėdžių salės kampe ir laukė, kol prasidės teismo posėdis. Neprasidėjus teismo posėdžiui, apie 9.40 val., į teismo posėdžių salę atėjo moteris – E. B. (ji save pristatė kaip teismo atstovę spaudai) ir pasakė, kad, remiantis teismo tarybos nutarimu, teismo posėdžio metu visi įrašus darantys įrenginiai turi būti išjungti ir išnešami.

PapraÅ¡ius patikslinti, kada tiksliai tai reikia padaryti, teismo atstovė spaudai patikslino, kad tai turi bÅ«ti padaryta tuo metu, kai prasidės teismo posėdis ir sutiko su juo palaukti teismo posėdžio pradžios. 9.45 val. teismo posėdžių sekretorė paskambino teisėjai ir pasakė, kad jis – G. P. – sutinka iÅ¡jungti garsÄ bei vaizdÄ Ä¯raÅ¡antį įrenginį, jei teisėja neduos sutikimo daryti įraÅ¡Ä . Apeliantas aiÅ¡kina, jog prieÅ¡ prasidedant teismo posėdžiui teismo posėdžių salėje buvusių proceso Å¡alių jis paklausė, ar jie neprieÅ¡tarauja dėl to, kad jis darys vaizdo įraÅ¡Ä .

Proceso dalyviai tokiam jo veiksmui neprieÅ¡taravo. 9.50 val. į teismo posėdžių salę atėjusi teisėja paklausė, kas jis toks, jis pasakė, jog yra Lietuvos Respublikos pilietis ir pateikė teisėjai savo asmens dokumentÄ . Teisėja pasakė, kad jis nėra proceso dalyvis, pacitavo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. 5 d., paskelbė 5 minučių pertraukÄ ir liepė pasiÅ¡alinti iÅ¡ teismo posėdžių salęs. Kadangi į teismÄ jis buvo pakviestas kaip liudytojas, liko nesupratęs, kodėl teisėja nurodė, kad jis nėra proceso dalyvis, be to, jis pasimetė ir iÅ¡sigando, jog nebus apklaustas kaip liudytojas byloje, susijusioje su svarbiu Klaipėdos visuomenei įvykiu – apgaulės bÅ«du iÅ¡ miestiečių iÅ¡viliotų  7 000 000 Lt.

Apeliantas nurodo, jog jis matė savivaldybėje vykusio įvykio aplinkybes, todėl norėjo duoti parodymus kaip liudytojas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, nes žinojo, kad kitu atveju teismas priims neteisingÄ nutarimÄ , o tai savo ruožtu pakenks teisingo teismo principams, Klaipėdos miestui ir daugeliui kitų žmonių, kuriems svarbi Å¡i byla.Apeliantas tvirtina, jog teismo posėdžio metu jokio įraÅ¡o jis nedarė ir vieÅ¡o teismo posėdžio neketino palikti, kameros supakuoti neturėjo galimybės, nes nebuvo pasiėmęs įrenginio pakuotės. Pasibaigus pertraukai jis liko posėdžių salėje, įrenginys buvo iÅ¡jungtas, bet nesupakuotas. 9.55 val. jis dar kartÄ teisėjos paklausė, ar proceso dalyviui galima filmuoti teismo posėdį, tačiau teisėja pasakė neturinti duomenų, jog jis yra proceso dalyvis.

Tuo metu jis bandė garsiai pakartoti, kad yra G. P., pakviestas kaip liudytojas nagrinėjamoje byloje, tačiau teisėja neleido jam to pasakyti ir paprašė iÅ¡jungti filmavimo kamerÄ bei pasiÅ¡alinti iÅ¡ teismo posėdžių salės. Kokiu bÅ«du teisėja nustatė, kad kamera buvo įjungta, jis nežino. G. P. teigimu, kamera ir kiti jo turėti įrenginiai buvo iÅ¡jungti, jis įrašų nedarė. Teisėja dar kartÄ pareikalavo, kad bÅ«tų iÅ¡jungta ir supakuota kamera, pakartotinai paaiÅ¡kino, kad įraÅ¡o neleidžia daryti, nes jis nėra proceso Å¡alis.

Kodėl teismas jo nenorėjo apklausti kaip liudytojo nagrinėjamoje byloje, G. P. teigia nežinantis. Atsisakius jam palikti teismo posėdžių salę, teisėja iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykę pareigÅ«nai liepė jam iÅ¡eiti Å¡i teismo posėdžių salės, tačiau teisinio pagrindo, kodėl jis privalo tai padaryti, nenurodė, tik pasakė, kad jiems tokį nurodymÄ liepė įvykdyti teisėja Jolanta Gailevičienė. Be to, policijos pareigÅ«nai grasino pavartoti prieÅ¡ jį jėgÄ , jei jis nepaklus jų reikalavimui palikti teismo posėdžių salę.

Policijos pareigÅ«nams jis nesiprieÅ¡ino, pastarieji jį sulaikė ir nuvežė į areÅ¡tinę.Apibendrindamas G. P. pažymi, jog jis buvo proceso dalyvis (ATPK 272–279) 2012-04-19 nagrinėjamoje administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. A2.9.-969-777/2012 ir posėdžio metu įrašų nedarė, nors teisėja bei proceso Å¡alys davė leidimÄ daryti įraÅ¡Ä . Apelianto nuomone, Å¡is įvykis greičiausiai yra nesusipratimas, kuris kilo dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo. Tačiau, apelianto teigimu, teismas neturi teisės paÅ¡alinti liudytojÄ iÅ¡ teismo posėdžių salės, maža to – nubausti 1 000 Lt bauda už tai, kad jis norėjo apginti savo pilietines teises.

Apelianto teigimu: „ ...toks teisėjos Jolantos Gailevičienės neišmanėliškas elgesys ir baimė viešumui neturi nieko bendro su 7'000'000litų, kurie apgaulės būdu buvo pasisavintu iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Nori to teismas ar ne, ši byla yra ir bus viešinama spaudoje ir internete.“Be to, apeliantas pažymi, jog ATPK 36 str. numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Taigi daugiau nei prieÅ¡ metus laiko padaryti pažeidimai negalioja, o galiojantys nesukėlė niekam pavojaus, nepadarė žalos, todėl apeliantui neaiÅ¡ku, kodėl teismas rėmėsi duomenimis, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka. Apelianto teigimu, teisėjos nuomonė nėra įrodymai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus l. e. virÅ¡ininko pareigas ArÅ«nas Pužauskas praÅ¡o netenkinti G. P. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-08 nutarimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu G.

P. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ 1864 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡vada, jog G. P. kaltė dėl ATPK 1864 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumÄ , pagrįstai nustatė, kad G.

P. 2012 m. balandžio 19 d., apie 09.50 val., Klaipėdos miesto apylinkės teisme, esančiame S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, teismo posėdžių salėje, kurioje buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, nebÅ«damas nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso dalyviu, su savimi atsinešė ir naudojo techninę priemonę – videokamerÄ , į teisėjos praÅ¡ymus iÅ¡jungti videokamerÄ ir jÄ susipakuoti, nereagavo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. 5 d. numatytÄ draudimÄ teismo posėdžių metu naudoti technines priemones.Apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ATPK 1864 str. 1 d., padarymo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, jog teismo posėdžio metu vaizdo įraÅ¡o nedarė, be to, teigia nesuprantantis, kodėl teismas nusprendė, kad jis nėra proceso dalyvis, nes nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-969-777/2012 jis turėjo duoti parodymus kaip liudytojas.

Tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str. 1 d. nurodyta, jog visuose teismuose bylos nagrinėjamos vieÅ¡ai. Teisė į vieÅ¡Ä bylos nagrinėjimÄ Ä¯tvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 str. ir 38 str. Tačiau bylų nagrinėjimo teisme vieÅ¡umo užtikrinimas negali bÅ«ti betarpiÅ¡kai tapatinamas su laisve nevaržomai naudoti bet kurias technines priemones teismo posėdžio eigai fiksuoti.

Garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemonių naudojimas teismo posėdžių metu yra griežtai reglamentuotas teisės normomis, už kurių pažeidimus numatytos atitinkamos sankcijos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. įtvirtinta bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų fiksavimo tvarka. Proceso Å¡alys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä (Teismų įstatymo 38 str. 3 d.). Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įraÅ¡us bei naudoti kitas technines priemones.

Už draudimo teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidimÄ , šį pažeidimÄ padariusiems asmenims taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (Teismų įstatymo 38 str. 4 d., 5 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. nuostatomis, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, gali naudoti garso įraÅ¡ymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui. Tiek proceso dalyviams, tiek asmenims, neturintiesiems jokio procesinio statuso nagrinėjamoje byloje, įstatymas draudžia teismo posėdžio metu naudoti technines priemones.

Å iÄ tvarkÄ pažeidę asmenys bylÄ nagrinėjančio teisėjo įspėjami arba paÅ¡alinami iÅ¡ posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukÅ¡maujant ar rodant kitokiÄ nepagarbÄ teismui, taikomos įstatymų numatytos nuobaudos.ATPK 1864 str. 1 d. numatyta, jog asmenų, kuriems įstatymas draudžia teismo posėdžio metu naudoti technines priemones, tai yra filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įraÅ¡us bei naudoti kitas technines priemones, Å¡io draudimo pažeidimas užtraukia 1 000 Lt baudÄ .Apeliantas G.

P. neneigia, kad jis 2012-04-19 9.30 val. atvyko į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, su savimi atsinešė vaizdo kamerÄ , jÄ buvo įjungęs, taip pat neneigia, jog nepakluso teismo posėdžių sekretorės praÅ¡ymui, vėliau bylÄ nagrinėjančios teisėjos nevienkartiniams nurodymams bei policijos pareigÅ«nės nurodymui iÅ¡jungti vaizdo kamerÄ ir jÄ susipakuoti, tačiau kategoriÅ¡kai neigia teismo posėdžio metu daręs vaizdo įraÅ¡Ä , t. y. filmavęs teismo pasėdžio eigÄ , todėl, apelianto teigimu, jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo ir pagal ATPK 1864 str. 1 d. yra nubaustas nepagrįstai.

Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes juos paneigia byloje surinktų ir teismo kruopščiai iÅ¡tirtų įrodymų visuma. G. P. apeliacinio skundo argumentÄ , jog jis teismo posėdžio metu nedarė vaizdo įraÅ¡o, paneigia jam suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), policijos pareigÅ«nų K. S. bei R. L. (R. L.) 2012-04-19 tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 4, 5), Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Jolantos Gailevičienės 2012-04-19 tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 11–12) bei 2012-04-19 teismo posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡as Nr. 2 (b. l. 13–14).

Remiantis paminėtais raÅ¡ytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, jog G. P. į teismo posėdį buvo atsinešęs vaizdo kamerÄ , jÄ buvo įjungęs ir pasirengęs filmuoti posėdžio eigÄ . Nors apeliantas neigia aplinkybę, jog jis filmavo teismo posėdžio eigÄ , tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame teismo nutarime, ATPK 1864 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. laikoma baigta, kai asmuo, kuris nėra proceso dalyvis, teismo posėdžio metu panaudoja technines priemones (Å¡ios aplinkybės apeliantas neneigia), todėl Å¡iam administraciniam teisės pažeidimui kvalifikuoti neturi reikÅ¡mės G.

P. teisme minėta ir apeliaciniame skunde pabrėžiama aplinkybė, kad jis teismo posėdžio eigos nefilmavo. Kita vertus, pats faktas, jog G. P. buvo įjungęs vaizdo kamerÄ (Å¡ios aplinkybės apeliantas neneigia), rodo, kad ja buvo naudojamasi pagal paskirtį, ir Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės aplinkybė, ar pažeidėjas, naudodamas vaizdo kamerÄ , pasiekė norimo rezultato – nufilmavo posėdžio eigÄ ar atliko kitÄ pageidaujamÄ veiksmÄ . Nors G. P. tiek teismo posėdžių sekretorės, tiek bylÄ nagrinėjančios teisėjos, tiek policijos pareigÅ«nų ne kartÄ buvo įspėtas, kad ne proceso dalyviams yra draudžiama filmuoti teismo posėdį, be to, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. 5 d. numatyta, kad kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu naudoti technines priemones, t. y. filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įraÅ¡us bei naudoti kitas technines priemones, tačiau G.

P., bÅ«damas teismo įspėtas bei supažindintas su galimomis pasekmėmis dėl neteisėtai teismo posėdžio metu naudojamos techninės priemonės – vaizdo kameros, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė.Apelianto skunde tvirtinama, jog 2012-04-19 9.30 val. jis atvyko į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, nes buvo kviečiamas kaip liudytojas, taigi, G. P. teigimu, jis buvo proceso dalyvis minėtoje byloje. Tačiau, prieÅ¡ingai tokiam apelianto tvirtinimui, iÅ¡ 2012-03-13 teismo posėdžio protokolo kopijos, kuriÄ apeliantas pridėjo prie savo skundo (b. l. 49–51), matyti, jog teismas 2012-03-13 posėdžio metu, nusprendęs atidėti bylos nagrinėjimÄ 2012-04-19 9.30 val., nepriėmė sprendimo kaip liudytojÄ Ä¯ kitÄ teismo posėdį kviesti G.

P., nors tokį praÅ¡ymÄ ir buvo pareiÅ¡kęs administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L.. Todėl, prieÅ¡ingai apelianto G. P. tvirtinimui, jis nebuvo proceso dalyvis       2012-04-19 nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-969-777/2012. Taigi G. P., nebÅ«damas asmeniu, dalyvaujančiu administracinio teisės pažeidimo bylos procese, teismo posėdžio metu neturėjo teisės naudoti techninę priemonę, t. y. filmuoti ar daryti vaizdo įraÅ¡Ä ar kitaip fiksuoti teismo posėdžio eigÄ , tačiau Å¡io draudimo nepaisė, t. y.

į daugkartinius teisėjos nurodymus nefilmuoti ir iÅ¡jungti vaizdo kamerÄ bei jÄ susipakuoti nereagavo – vaizdo kameros neiÅ¡jungė ir jos nesupakavo, tuo trukdydamas teismo posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjama V. L. administracinio teisės pažeidimo byla, eigÄ . Å ie G. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 1864 str. 1 d.PrieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, teismas skirdamas nuobaudÄ G. P., be kita ko, pagrįstai atsižvelgė į jo asmenybę, t. y., jog jis anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 17–29).

Šie duomenys G. P. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų bei rodo, kad anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės, siekiant auklėti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, teigiamos įtakos neturėjo ir nuobaudos tikslai pasiekti nebuvo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.

P. apeliacinio skundo ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimÄ nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė