A-438-2392-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-2392/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02671-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui N. S. (N. S.),

vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. S. (N. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. S. (N. S.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. S. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių duoti atsakymą į jo 2011 m. spalio 3 d. prašymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nepateikia jokių atsakymų į jo prašymus dėl žemės sklypo Nr. 68 privatizavimo ar nuomos: kam, kokių dokumentų reikia, kokiais terminais juos pristatyti. Anot pareiškėjo, atsakymai nebuvo teikiami, todėl jis kreipėsi į Ginčų komisiją, Seimo kontrolierius, Seimo komitetą, teismą. Pareiškėjas pabrėžė, jog 2011 m. spalio 3 d. vėl kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakymo iki šiol nėra gavęs.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2011 m. spalio 3 d. pateikė skundą (reg. Nr. 48GS-249) dėl obelų ir uogų krūmų naikinimo ir žalos kompensavimo žemės sklype Nr. 68 Raudondvario kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Dėl didelio skyriui tenkančio darbų krūvio nespėta laiku, t. y. per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą 20-ties darbo dienų terminą atsakyti į pareiškėjo skundą. Atsakymas į 2011 m. spalio 3 d. skundą pareiškėjui pateiktas 2011 m. gruodžio 21 d.. Kadangi pateikus atsakymą į pareiškėjo 2011 m. spalio 3 d. skundą išnyko ginčo dalykas, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo N. S. (N. S.) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, nagrinėjant asmenų prašymus, skundus bei pareiškimus, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog šį ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusios institucijos vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas institucijos antspaudu.

Teismas pabrėžė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2011 m. spalio 3 d. pateikė skundą (reg. Nr. 48GS-249) dėl obelų ir uogų krūmų naikinimo ir žalos kompensavimo žemės sklype Nr. 68 Raudondvario kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Iš bylos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-3506 atsakė į pareiškėjo N. S. 2011 m. spalio 3 d. prašymą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog faktas kad pareiškėjui atsakymas į jo prašymą parengtas teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas M. Š.. Jis taip pat paaiškino, kad dėl didelio skyriui tenkančio darbų krūvio nespėta laiku, t. y. per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą 20-ties darbo dienų terminą atsakyti į pareiškėjo skundą. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, taip pat į tai, kad atsakovas geranoriškai įvykdė pareiškėjo prašymą, t. y. į pareiškėjo 2011 m. spalio 3 d. skundą atsakė 2011 m. gruodžio 21 d. raštu, padarė išvadą, kad ginčo dalykas išnyko.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti bei įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į užklausimą dėl žemės sklypo privatizavimo ir nuomos bei tam reikalingų dokumentų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Pareiškėjas akcentuoja, jog 2011 m. spalio 3 d. kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypo Nr. 68 privatizavimo ir nuomos: kam, kokių dokumentų reikia, kokiais terminais juos pristatyti, taip pat dėl asmenų, kurie suteikia leidimus nupjauti medžius valstybinėje žemėje. Be to, anot pareiškėjo, jeigu žemė bus atiduota privačiam asmeniui, kas man kompensuos žalą už tame sklype esančius medžius, krūmus ir pan. Pareiškėjas kartu atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis ar atsakovas pateikė atsakymą į jo prašymą, teismo posėdžio metu paklausė atsakovų, kodėl jie neatsako į jo prašymą, tuomet jie atsakė, kad turi labai daug darbo. Pareiškėjo vertinimu, nors byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 21 d. jam buvo pateiktas atsakymas į 2011 m. spalio 3 d. skundą, tačiau gautas atsakymas neatsako į jo prašyme pateiktus klausimus. Pareiškėjas pabrėžia, jog žemė, kurioje nupjauti medžiai, yra valstybinė ir jį domina atsakymas į klausimą, kas leidžia valstybinėje žemėje nupjauti medžius ir kas būtent šiame sklype leido nupjauti 2 obelis ir 2 serbentų krūmus, be to, jeigu ateityje ši žemė bus atiduota privačiam asmeniui, kas jam kompensuos žalą už ten esančius sodinius. Taip pat, anot pareiškėjo, neatsakyta į klausimą dėl šitos žemės privatizavimo ir nuomos, kadangi šią žemę jis paveldėjo iš J. M. ir nori sužinoti kam ir kokius dokumentus reikia pateikti dėl žemės privatizavimo, tačiau atsakovas nepateikė atsakymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pareiškėjui 2011 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakymą Nr. 48SS-(14.48.45.)-3506 į jo 2011 m. spalio 3 d. prašymą (skundą), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje ginčo dalykas yra išnykęs, bei, tuo remiantis, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis numato, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi ABTĮ įtvirtina tik vieną pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą – apeliaciją. Be to, ABTĮ 130 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

Aiškinant šias teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog būtent pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau pareiškėjo nurodytas skundo pagrindas turi būti susijęs su jo skundo dalyku suformuluotu teismui bei turi neperžengti jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribų. Todėl tais atvejais, kai pareiškėjo nurodomi argumentai ir aplinkybės, kurios nėra susiję su skundo dalyku ar peržengia jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribas, paprastai, kaip pertekliniai, teisme yra nerevizuojami (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1461/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirminis pareiškėjo prašymo (skundo) Vilniaus apygardos administraciniam teismui reikalavimas buvo įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių duoti atsakymą į jo 2011 m. spalio 3 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė patikrinti ir atsakyti kodėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai leido nupjauti 2 obelis ir 2 serbentų krūmus, išvardinti asmenis, leidusius nupjauti medžius ir asmenis, padariusius žalą, paaiškinti kas, kaip ir kada turi išmokėti kompensaciją už medžius (b. l. 1). Akivaizdu, jog šiame prašyme (skunde) apskritai nebuvo keliamas klausimas, susijęs su atsakovo įpareigojimu pateikti atsakymą į užklausimą dėl žemės sklypo privatizavimo ir nuomos bei tam reikalingų dokumentų. Dėl šios priežasties, darytina išvada, jog šis naujas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas peržengia bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme ir, atitinkamai, negali būti nagrinėjamas apeliacinio proceso tvarka (ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis).

Įvertinusi kito pareiškėjo reikalavimo - įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių duoti atsakymą į jo 2011 m. spalio 3 d. prašymą – teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, jog šis reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas 2011 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-3506 išsamiai atsakė į nurodytą pareiškėjo prašymą (b. l. 11). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas nepažeidė nei Viešojo administravimo įstatymo, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 875 nutarimu patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituos viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų, apibrėžiančių asmenų prašymų nagrinėjimo viešojo administravimo institucijose tvarką.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagrindų tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nenustatyta, todėl šis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo N. S. (N. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius