Legislator Case Law & Legislation
2020-02-05 Nr. AB-2477-3-62-3-00978-2018-9 AI generated

2020-02-05 Nr. AB-2477-3-62-3-00978-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-02-05 Nr. AB-2477-3-62-3-00978-2018-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizacijos), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-02-05 Nr. AB-2477-3-62-3-00978-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), priteisti po 100 Eur turtinės žalos atlyginimą už kiekvieną teisės naudotis kompiuteriu pažeidimo dieną – viso 3 500 Eur; 1 000 000 Eur neturtinės žalos ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1066-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00978-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizacijos), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), priteisti po 100 Eur turtinės žalos atlyginimą už kiekvieną teisės naudotis kompiuteriu pažeidimo dieną – viso 3 500 Eur; 1 000 000 Eur neturtinės žalos ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka bausmę Kybartų PN ir jam reikalingas kompiuteris, kad galėtų efektyviai ginti savo teises. Pareiškėjo pažįstamas E. K. 2018 m. kovo 6 d. atvežė jam į Kybartų PN kompiuterį „Dell Vostro“ su priedais. Tačiau tą pačią dieną Kybartų PN administracija neteisėtai išgabeno pareiškėją į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI). Todėl Kybartų PN administracijos atstovė, dirbanti siuntinių ir perdavimų priėmimo skyriuje, atvežtą kompiuterį ir priedus priimti atsisakė. E. K. pareiškėjui tą patį kompiuterį 2018 m. kovo 8 d. atvežė į Kauno tardymo izoliatorių, tačiau pareiškėjas jau buvo išgabentas atgal į Kybartų PN. Pareiškėjo ieškojimas įvairiose įkalinimo įstaigose, tarp kurių atstumas yra virš 100 kilometrų, kainuoja nemažai lėšų, o pareiškėjo perkėlimas į kitą įkalinimo įstaigą, nesant tam privalomos teismo nutarties arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimo, vienareikšmiškai buvo neteisėtas. Pareiškėjo pažįstamas D. M. pakartotinai 2018 m. kovo 9 d. atvežė tą patį kompiuterį „Dell Vostro“, kompiuterio priedus – pelę, papildomą klaviatūrą, laidus bei USB atmintinę „Leef Surge 32 GB“ į Kybartų PN. Kybartų PN administracijos atstovė atvežtą kompiuterį ir priedus atsisakė priimti dėl to, jog kompiuteris pareigūnei yra negražus, nes ant jo nėra „Windows“ lipduko.

3. Pareiškėjas teigė, kad kompiuteryje „Windows“ sistemos nėra ir niekuomet nebuvo (kompiuteris pirktas iš oficialaus platintojo su „Linux“ operacine sistema). Pareigūnė kompiuterį apžiūrėjo tik iš tolo, nepaimdama jo nei į rankas nei nepriimdama pro perdavimų skyriaus langelį. Pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. Kybartų PN administracijai pateikė skundą dėl neteisėto kompiuterio nepaėmimo ir paklausimą, teiraudamasis, kur yra pareiškėjui atvežta USB atmintinė. Praleidusi administracinės procedūros terminus, 2018 m. balandžio 16 d. Kybartų PN administracija įteikė pareiškėjui du raštus, kuriuose nurodyta 2018 m. kovo 12 d. data ir kurių teiginiai prieštarauja vienas kitam. Rašte Nr. 7/1-444 nurodoma, kad tikrindami kompiuterį pareigūnai nustatė, kad priėjimas prie duomenų kompiuteryje buvo apsaugotas slaptažodžiu. Šis teiginys melagingas, nes kompiuteryje nebuvo absoliučiai jokių duomenų, taip pat nebuvo ir jokio slaptažodžio, o siuntinių ir perdavimų priėmimo skyriaus pareigūnė kompiuterio net nebuvo paėmusi iš atnešusio asmens rankų. Be to, joks įstatymas neriboja pareiškėjo specialiosios teisės naudotis kompiuteriu pagal slaptažodžio buvimo ar nebuvimo požymį. Rašte Nr. 7/1-442 pateikiamas melagingas teiginys, kad 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjui nebuvo perduoti jokie daiktai, tarp jų ir USB atmintinė. Kybartų PN administracijos veiksmai nepriimant pareiškėjui atvežto kompiuterio, įrašant į oficialų dokumentą melagingus teiginius, nepriimant atvežtos USB atmintinės ir kompiuterio priedų yra neteisėta veika, o pareiškėjo specialiosios teisės gauti perduodamą kompiuterį su priedais pažeidimas yra deliktu.

4. Neteisėti veiksmai buvo atlikti siekiant pareiškėją persekioti už kritiką, kadangi tas pats kompiuteris su tais pačiais priedais buvo pakartotinai nuvežtas kitam nuteistajam, patikrintas ir priimtas. Departamento direktorius taip pat atliko neteisėtą veiką, priimdamas įsakymą Nr. V-125, kuriame įrašyta visa eilė nekompetentingų, melagingų teiginių, kuriais vadovavosi Kybartų PN administracijos vadovas rašte Nr. 7/1-444. Atsakovo neteisėta veika pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnyje įtvirtintas pareiškėjo specialiąsias teises. Neteisėta veika pasireiškė trukdymu gauti pareiškėjui asmeninę privatinę nuosavybę, administracinių procedūrų terminų nepaisymu, žinomai melagingų teiginių įrašymu į oficialius dokumentus.

5. Kybartų PN neteisėti veiksmai pareiškėjui padarė neturtinę žalą – jis jautėsi persekiojamas už kritiką, buvo žeminamas pareiškėjo žmogiškasis orumas, trukdoma ruošti ieškinius teismams.

6. Turtinės žalos dydį pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.11 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad turtas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmeninius tikslus, atlygintinos žalos dydis turi atitikti asmeninių tikslų pažeidimu padarytą žalą. Naudojimasis kompiuteriu yra pareiškėjo nuolat ir sistemingai pažeidinėjamų žmogaus teisių gynimo priemonė teismuose. Savo specialiąją teisę netrukdomai naudotis privačia nuosavybe asmeniniu kompiuteriu pareiškėjas vertino 100 Eur suma per dieną. Ši turtinės žalos suma turi būti skaičiuojama nuo 2018 m. kovo 6 d. (pirmo neteisėto atsisakymo priimti kompiuterį) iki 2018 m. balandžio 10 d. (to paties kompiuterio priėmimo perduodant jį kitam nuteistajam dienos). Pažeidimas truko 35 dienas, todėl pareiškėjui padaryta turtinė žala vertintina 3 500 Eur suma.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 6 d. buvo etapuotas į Kauno TI, kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. kovo 7 d. 11 val. buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno TI. Kadangi pareiškėjas nepateikė atsisakymo dalyvauti teismo posėdyje, todėl buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių. Įvykus teismo posėdžiui, 2018 m. kovo 8 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Kybartų PN. Kybartų PN, vadovaudamiesi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartimi ir negavę pareiškėjo atsisakymo dalyvauti teismo posėdyje, teisėtai vykdė pareigas ir etapavo pareiškėją į Kauno TI. Kadangi pareiškėjas buvo etapuotas, nei Kybartų PN, nei Kauno TI pareigūnai negalėjo priimti kompiuterio su priedais iš pareiškėjo pažįstamo, kadangi Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21.4 punkte nustatyta, jog perduodami elektros prietaisai nepriimami, jeigu jie perduodami suimtiesiems ar nuteistiesiems, kurie perkelti į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, paleisti iš jų ar yra mirę.

9. Aprašo 8 punkte nustatyti reikalavimai, keliami perduodamiems elektros prietaisams, kompiuteriams ir informacijos laikmenoms. Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas R. P. 2018 m. kovo 9 d. apžiūrėjo kompiuterį, kurį norėta perduoti pareiškėjui. Apžiūros metu nustatyta, kad priėjimas prie kompiuteryje esančių duomenų yra apsaugotas slaptažodžiu ir nėra galimybės jų patikrinti, todėl, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, kompiuteris buvo nepriimtas. Vadovaujantis Aprašo 20–22 punktais, atneštas kompiuteris pirmiausiai Kybartų PN pareigūnų buvo įvertintas, ar yra galimybė nustatyti Aprašo 9 punkte nurodytus parametrus. Juos nustačius, kompiuteris kartu su vienu prašymo egzemplioriumi atiduodamas Kybartų PN atsakingiems darbuotojams patikrinti. Antrasis prašymo egzempliorius paliekamas kompiuterį perduodančiam asmeniui. Kadangi kompiuteris su vienu prašymo egzemplioriumi buvo pateiktas Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros specialistui, atsakingam už elektros prietaisų patikrinimą, ir buvo nustatyti Aprašo reikalavimų pažeidimai, kompiuteris nebuvo priimtas ir buvo gražintas perduodančiam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kompiuteris nebuvo priimtas ir perduotas pareiškėjui, o tik paimtas patikrinti, todėl Kybartų PN administracijos pateiktuose atsakymuose nėra jokių melagingų teiginių.

10. Kybartų PN administracija nediskriminuoja nuteistųjų. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo P. D. skundą atmetė.

12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 5 dalimi, teismas bylos šalimi nelaikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nes byloje priimtas procesinis sprendimas neturės jokios įtakos šios institucijos teisėms ir pareigoms.

13. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį viešoji (valstybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal minėtą straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

14. Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 21.4 punktą laisvės atėmimo vietų įstaigose perduodami elektros prietaisai nepriimami, jei jie perduodami suimtiesiems ar nuteistiesiems, kurie perkelti į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, paleisti iš jų ar yra mirę. Nustatęs, kad pareiškėjas į Kauno TI buvo 2018 m. kovo 6 d. etapuotas iš Kybartų PN Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties pagrindu, nes šiame teisme buvo 2018 m. kovo 7 d. nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis neteisėtai buvo perkeltas į kitą įstaigą ir sprendė, jog Kybartų PN pareigūnai, vadovaudamiesi Aprašo 21.4 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjui perduodamus elektros prietaisus.

15. Kaip paneigtus byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjui perduodamas kompiuteris nebuvo apžiūrėtas ir nepriimtas tik dėl to, jog ant kompiuterio nebuvo „Windows“ lipduko. Teismo vertinimu, Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto R. P. 2018 m. balandžio 12 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4/49-2327 duomenys patvirtino, jog įjungus pareiškėjui norimą perduoti kompiuterį paaiškėjo, kad priėjimas prie kompiuteryje esančių duomenų yra apsaugotas slaptažodžiu ir nėra galimybės jo patikrinti. Teismas konstatavo, jog Kybartų PN pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi objektyviai egzistavo Aprašo 8 punkte numatyti kompiuterio su priedais neperdavimo pareiškėjui pagrindai.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Kybartų PN, nagrinėdama pareiškėjo prašymą ir skundą, pažeidė administracinės procedūros terminą ir į pateiktus atsakymus įrašė melagingus teiginius, teismas pažymėjo, kad Kybartų PN parengti 2018 m. balandžio 12 d. raštai Nr. 7/1-444 (į pareiškėjo 2018 m. kovo 12 d. skundą) ir Nr. 7/1-442 (į pareiškėjo 2018 m. kovo 27 d. prašymą (pastaba: prašyme nurodyta 2018 m. kovo 12 d. data)) parengti praleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą 20 darbo dienų terminą administracinei procedūrai užbaigti, tačiau tokio pobūdžio procedūriniai pažeidimai, teismo vertinimu, negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamą poveikį, kuris laikytinas neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnį. Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad Kybartų PN buvo priimti kokie nors pareiškėjui perduodami daiktai, t. y. ir USB laikmena, teismas sprendė, jog minėtuose Kybartų PN atsakymuose nėra melagingų duomenų.

17. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų kaip būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį, be to, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė turtinės žalos fakto ir dydžio, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo atmetė, tuo pagrindu netenkino ir reikalavimo priteisti procesines palūkanas.

18. Pasisakydamas dėl skundo teiginių, kuriais tvirtinama, kad Aprašas neteisėtas, teismas nurodė, jog Departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Aprašas, yra norminis teisės aktas, kurių specialią tyrimo tvarką reglamentuoja ABTĮ II skyriaus pirmasis skirsnis ir vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kadangi teismui jokių pagrįstų abejonių dėl Departamento direktoriaus priimto norminio administracinio akto atitikties įstatymams nekilo, todėl teismas nurodė, jog nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

19. Kadangi kiti pareiškėjo argumentai, teismo vertinimu, buvo pertekliniai ir neturintys teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui, teismas nurodė, kad jų neanalizuos.

III. 20. Pareiškėjas P. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir bylą perduoti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja oficialiai konstitucinei doktrinai, tarptautiniams Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, nes yra neaiškus, nemotyvuotas, ir turi būti panaikintas. Pareiškėjo teigimu, atlyginti padarytą žalą yra privaloma.

22. Teismas savo sprendimą grindė neteisėtu Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-125, tačiau žmogaus teisės gali būti ribojamos tik įstatymu, o ribojimas turi būti proporcingas. Teismas turėjo vadovautis Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsniu, kad valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais tik šio kodekso numatytais atvejais, o poįstatyminiai aktai negali nustatyti naujų, įstatymo lygmeniu neaptartų nuteistų asmenų teisių apribojimų. Specialios nuteistųjų teisės negali būti suvaržytos, nes pareiškėjo teisė turėti asmeninį kompiuterį ir juo naudotis yra įtvirtinta BVK 96 straipsnyje, todėl nei Departamentas, nei Teisingumo ministerija neturi teisės šių pareiškėjo teisių riboti.

23. Pareiškėjas atsisakydavo raštu būti etapuojamas, nes Bausmių vykdymo kodeksas įtvirtina jo teisę bausmę atlikti vienoje įkalinimo įstaigoje, etapavimas į kitą kalinimo įstaigą buvo jo teisių pažeidimas. Kybartų PN turėjo pareiškėją į teismą gabenti tiesiogiai arba teismo posėdį organizuoti vaizdo konferencijos būdu. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus apie tai, jog Kybartų PN 2018 m. balandžio 12 d. raštuose nurodyti teiginiai dėl daiktų neperdavimo, kompiuterio tikrinimo melagingi. Pirmosios instancijos teismas didžiosios dalies ginčo klausimų iš viso nenagrinėjo, todėl jo sprendimas turi būti panaikintas.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, remdamasis teismų praktika priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš Kybartų PN pareigūnų veiksmų, kuriais pareiškėjas buvo etapuotas į Kauno TI, nebuvo priimtas ir pareiškėjui atiduotas kito asmens į pataisos įstaigą atneštas kompiuteris su priedais, USB laikmena, taip suvaržant pareiškėjo teisę jais naudotis. Pareiškėjo teigimu, su minėtais pažeidimais taip pat susiję Kybartų PN administracijos atsakymai, kurie pateikti pažeidus nustatytą terminą ir iš esmės melagingi.

27. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismo nutarties pagrindu buvo etapuotas į Kauno TI, kad galėtų kitą dieną dalyvauti teismo posėdyje, sprendė, kad jo perkėlimas buvo pagrįstas, todėl pareiškėjui nebūnant Kybartų PN, jam atnešti daiktai negalėjo būti priimti. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas taip pat nenustatė pareiškėjo teisės naudotis kompiuteriu pažeidimo, nes atneštas įrenginys neatitiko tokio pobūdžio įrangai keliamų reikalavimų, o Kybartų PN, nors ir pavėluotai, tačiau tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą ir skundą, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, jo teisių ribojimai negali būti grindžiami žemesnės nei įstatymas teisinės galios norminiu aktu, t. y. Aprašu. Pareiškėjo etapavimas į Kauno TI pažeidžia jo teisę bausmę atlikti vienoje įstaigoje ir bet kokiu atveju patirta žala turi būti atlyginta.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Akcentuotina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu, įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nekartoja.

32. Pareiškėjas tvirtina, kad jo teisė turėti ir naudotis kompiuteriu Kybartų PN neteisėtai ribojama Aprašu, kuris yra žemesnės teisinės galios norminis aktas nei įstatymas.

33. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas yra nuteistasis, atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, t. y. jis yra specifinį teisinį statusą turintis asmuo, kuriam paskirtos bausmės vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas (1 str. 1 d.). Šio kodekso 10 straipsnyje yra nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

34. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, vadovaujantis BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.) 96 straipsniu, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais (1 dalis); nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius (2 dalis).

35. Vadovaudamasis BVK 96 straipsnio 2 dalimi, Kalėjimų departamento direktorius 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtino Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą. Aprašas nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK numatytų elektros prietaisų techninius parametrus, elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką (1 punktas).

36. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimus). Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimus). Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimus).

37. Vadinasi, Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinus nuteistųjų teisę naudotis elektros prietaisais, be kita ko, ir kompiuteriais, Departamento direktoriaus nustatyta tvarka, o Apraše (poįstatyminiame akte) detalizavus šių elektros prietaisų techninius parametrus ir naudojimosi tvarką laisvės atėmimo vietose, pareiškėjo teisė bausmės atlikimo metu turėti kompiuterį ir juo naudotis nustatyta Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną atitinkančiu teisiniu reguliavimu. BVK 96 straipsnio nuostatas įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai priimti kompetentingų subjektų, jiems įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai ir pareiškėjo, kaip terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, specialiosios teisės ribojimas.

38. BVK 69 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais (1 dalis); teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (4 dalis). Pažymėtina, kad pareiškėjas iš pataisos įstaigos į Kauno TI buvo laikinai perkeltas vadovaujantis ne BVK 69 straipsnio, o BVK 67 straipsnio nuostatomis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties pagrindu dėl bylos nagrinėjimo teisme. Ši nutartis, vadovaujantis ABTĮ 16 straipsniu, yra privaloma visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pareiškėjo laikinas perkėlimas į Kauno TI nelaikytinas jo perkėlimu į kitą pataisos įstaigą, o minėtos teismo nutarties nevykdyti Kybartų PN neturėjo teisinio pagrindo.

39. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad atvežtas kompiuteris privalėjo būti perduotas pareiškėjui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad nustatyta tvarka nepatikrinti elektros prietaisai ar elektros prietaisai, kurie neatitinka nustatytų techninių parametrų ar tokių parametrų neįmanoma nustatyti, taip pat elektros prietaisai, kuriuose yra daiktai, kurių įsigijimas ir perdavimas suimtiesiems ar nuteistiesiems nėra numatytas, negali būti perduoti ir parduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietų įstaigose. Byloje iš Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros pareigūno, kuris tikrino kompiuterį, tarnybinio pranešimo buvo nustatyta, kad pareiškėjui perduoti atnešto kompiuterio duomenys buvo apsaugoti slaptažodžiu ir nėra galimybės jų patikrinti, t. y. atneštas elektros prietaisas neatitiko Aprašo 8 punkte įtvirtinto draudimo, kad kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo atstovas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjui atneštą kompiuterį su priedais ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl kompiuteryje esančios programinės įrangos ir kitų duomenų, taip pat apie tai, kad atsakingi pataisos įstaigos pareigūnai minėto prietaiso neapžiūrėjo ir netikrino, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti.

22. Kaip minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė