2013-08-07 Nr. AB-4183-3-61-3-01891-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-684/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01891-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1-3), prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5315 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo, servitutų nustatymo, suformavimo bei įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėja paaiškino, jog apie skundžiamą įsakymą sužinojo 2013 m. vasario 14 d., gavusi UAB „AVI valda“ pareiškimą ir dėl jo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su 2013 m. kovo 14 d. skundu. Tačiau apie esminius pažeidimus pareiškėja sužinojo tik iš 2013 m. gegužės 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas jai atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi (b. l. 13-14) netenkino pareiškėjos I. S. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus įsakymo panaikinimo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus skundžiamo įsakymo panaikinimo paduoti ir, pareiškėjos teigimu, apie skundžiamą įsakymą ji sužinojusi 2013 m. vasario 14 d., gavusi UAB „AVI valda“ pareiškimą. Siekdama gauti papildomą informaciją, pareiškėja nurodo 2013 m. vasario 18 d. kreipusis į atsakovą dėl dokumentų pateikimo. Šie buvo pateikti 2013 m. vasario 26 d. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, jog pareiškėja įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, nepateikė. Pareiškėja pridėjo 2013 m. kovo 14 d. skundą Nacionalinei žemės tarnybai ir šios 2013 m. gegužės 15 d. atsakymą, tačiau vien tik šie duomenys nepagrindžia skundo padavimo termino praleidimo priežasčių. Dėl to teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjai atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja I. S. atskiruoju skundu (b. l. 16-17) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjos prašyme dėl termino skundui pateikti atnaujinimo. Papildomai nurodoma, jog pareiškėja turi ne visus įrodymus, kuriais grindė prašymą atnaujinti praleistą terminą, pareiškėja neturi įrodymų, kad jos atstovui visi su ginčo klausimu susiję dokumentai buvo įteikti 2013 m. vasario 26 d., kadangi duomenys, įrodantys, kad nurodyti dokumentai buvo įteikti pasirašytinai, yra Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje ir pareiškėja prašo šiuos dokumentus iš atsakovo išreikalauti.

Pareiškėja veikė kaip asmuo, kuris atidžiai ir rūpestingai teisės aktų nustatyta tvarka gina savo interesus. 2013 m. kovo 14 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, pateikdama prašymus: panaikinti žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g., planuose esančias žymas apie žemės sklypų planų suderinimą; panaikinti žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g., ribų paženklinimo–parodymo aktus (aktų data – 2010 m. lapkričio 5 d.); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gariūnų g., pertvarkymo, servitutų nustatymo, suformavimo bei įregistravimo Valstybės įmonėje Registrų centre” Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5315. Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 15 d. atsakyme pareiškėjai buvo nurodyta ir daugiau padarytų pažeidimų, padarytų priimant ginčijamą įsakymą. Pareiškėja pažymi, jog nuo nurodyto rašto gavimo dienos ji nepraleisdama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjos vertinimu, nurodytų faktinių aplinkybių visuma liudija, kad ji terminą kreiptis su skundu į teismą praleido dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti jos teikiamo skundo padavimo terminą. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju neegzistuoja teisinio pagrindo praleistam skundo terminui atnaujinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Kita vertus, pastebėtina, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pats savaime tokių formalių reikalavimų nustatymas dar nereiškia, kad yra dirbtinai suvaržyta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą ar nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra pažymėjęs, jog teisingumas, viešumas ir greitumas, kaip teisminio proceso bruožai, netenka vertės, jei tokio proceso visų pirma negalima inicijuoti. Galimybė inicijuoti procesą vis dėlto nėra absoliuti, ji gali būti ribojama (žr. EŽTT 2013 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Perusko v. Croatia, 44–45 p.). Šiuo aspektu valstybė turi tam tikrą diskreciją (žr. EŽTT 2013 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Melikyan v. Armenia, 45 p.).

Taigi būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą yra tinkamas teismo procesas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus), todėl atitinkamai asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą suponuoja ir įstatymų leidėjo pareigą įstatymu nustatyti Konstitucijos normas ir principus atitinkantį bylų nagrinėjimo teisme procesą, o asmeniui įgyvendinant šią teisę įstatymuose numatyta tvarka yra privaloma ja vadovautis.

Pastebėtina, jog teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ numatytos tvarkos, kuri inter alia suponuoja ir nustatytų kreipimosi į teismą terminų laikymąsi.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje konkrečiai numatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Kita vertus, pažymėtina, jog įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010).

Pažymėtina, jog, pasibaigus terminui pateikti skundą (prašymą) teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.). Taikant termino atnaujinimo institutą ir kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią ir įvertinti proceso šalies nurodytas termino praleidimo priežastis administracinės bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgus į teismų praktikoje suformuotus kriterijus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą skundo terminą, inter alia nurodė, kad apie administracinėje byloje skundžiamą įsakymą, jo buvimą sužinojo 2013 m. vasario 14 d., gavusi 2013 m. vasario 4 d. UAB „AVI valda” pareiškimą, tačiau apie skundžiamo įsakymo turinį sužinojo iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateiktų dokumentų nuorašų (b. l. 1-3).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos pateikto skundo turinį (b. l. 1-3), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį (b. l. 13-14), pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir vertindamas nurodytas pareiškėjos įvardintas termino skundui pateikti praleidimo priežastis, formaliai pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl to, kad ji 2013 m. vasario 18 d. kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų pateikimo ir jie jai buvo pateikti 2013 m. vasario 26 d. Tačiau teismas neprašė pareiškėjos pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir/arba neišaiškino pareiškėjai teisės prašyti išreikalauti šiuos įrodymus, jeigu pareiškėja jų neturi ar/ir negali gauti. Pastebėtina, jog pareiškėja atskirajame skunde paaiškina, jog ji kreipėsi į atsakovą 2013 m. vasario 18 d. ir skunde įvardinti dokumentai jai buvo pateikti 2013 m. vasario 26 d. pasirašytinai, tačiau šių aplinkybių patvirtinančių duomenų ji neturi ir jie atitinkamai galėjo būti išreikalauti iš atsakovo (b. l. 16-17).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, pažymi, jog, teismui svarstant termino atnaujinimo klausimą turi būti įvertinta visuma aplinkybių, teismas, be kita ko, turi veikti aktyviai, įgyvendamas jam ABTĮ 10 straipsnyje numatytas teises. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimus). Atitinkamai manytina, jog iš dalies teismo pareigą, įgyvendinant visapusišką teisingumą, tvirtina ir ABTĮ 10 straipsnis, numatantis teismo pareigą išaiškinti teises ir pareigas proceso dalyviams, padėti jiems jas įgyvendinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skundo priėmimo stadijoje remtis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis ir pasiūlyti pareiškėjai pateikti termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus arba prašymą išreikalauti tokius duomenis, jeigu pareiškėja jų neturi ar/ir negali jų gauti (ABTĮ 34 str., 37 str. 1 d.).

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą iš dalies netinkamai taikė procesines teisės normas, nepasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos nurodytas termino skundui pateikti praleidimo priežastis, todėl pareiškėjos I. S. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos I. S. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas