Legislator Case Law & Legislation
ad46fb4b-e1ec-4fbf-a600-bd0a6a35bec2 AI generated

ad46fb4b-e1ec-4fbf-a600-bd0a6a35bec2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number ad46fb4b-e1ec-4fbf-a600-bd0a6a35bec2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Dėl tėvystės nustatymo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Viena iÅ¡ prigimtinių vaiko teisių, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, – teisė žinoti savo kilmę, turėti giminystės pagrindu atsirandančias teises ir pareigas.

Legislator headnote

AI generated

ad46fb4b-e1ec-4fbf-a600-bd0a6a35bec2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: IeÅ¡kovės pasirinkimas su vaiku ir toliau gyventi Norvegijoje – tai rodo gyvenamojo bÅ«sto įsigijimas – yra ieÅ¡kovės priimtas vienasmeniÅ¡kai, atsakovas negali bÅ«ti už tai atsakingas. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Didelėmis ieÅ¡kovės iÅ¡leidžiamomis sumomis banko paskolai dengti yra įsigyjamas turtas ieÅ¡kovės nuosavybėn, taigi kuriama nauda pirmiausia ieÅ¡kovei, ne tiek vaikui. Akcentavo, kad iÅ¡laikytinių skaičius, Å¡iuo atveju keturi atsakovo vaikai, yra svarbus kriterijus sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio vienam vaikui.

Keywords

AI generated
foster care expulsion of family members delayed family reunification deportation despite health issues donation mortis causa living expenses
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1145-1102/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22954-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, sekretoriaujant Neringai Stuglytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei G. J. B., atsakovui A. S. (A. S.), atsakovo atstovei advokatei I. B. Z., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui posėdyje nedalyvaujant (iÅ¡vada byloje pateikta), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

B. ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė 2019 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, taip pat su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos nepilnamečio sÅ«naus N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , kas mėnesį mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 215 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės ir 7135 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki kreipimosi į teismÄ dienos, nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys kaip pora pradėjo bendrauti 2006 m. spalio mėn., 2007 m. pradžioje pradėjo kartu gyventi, Å¡alims 2008 m. sausio 1 d. gimė sÅ«nus, atsakovas juo džiaugėsi. Å alys toliau bendravo, tačiau atsakovas atsisakė oficialiai pripažinti savo tėvystę, 2010-2013 m. Å¡eima gyveno Norvegijoje. Atsakovas rÅ«pinosi vaiku, buvo užsimezgęs stiprus vaiko ir tėvo ryÅ¡ys, bet Å¡alių santykiams 2013 m. nutrÅ«kus, atsakovas grįžo gyventi į LietuvÄ ir su vaiku nebebendrauja.

Vaikas atsakovÄ pažįsta kaip savo tėvÄ , sÅ«nui trÅ«ksta bendravimo su atsakovu. Nurodė, kad vaikas prie ieÅ¡kovės prisirišęs, nori su mama gyventi, bÅ«damas beveik 12 m. amžiaus geba iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, kuri yra svarbi, todėl vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė praÅ¡omÄ tvirtinti tėvo ir vaiko bendravimo tvarkÄ . Teikė į bylÄ vaiko poreikių tenkinimo iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, duomenis apie savo darbo užmokestį, Norvegijoje įsigytÄ bÅ«stÄ ir mokamas paskolos įmokas, gaunamÄ valstybės iÅ¡mokÄ už vaikÄ , mokestį už vaiko mokslÄ pagrindžiančius dokumentus, įrodymus, kad vaikas lanko futbolo treniruotes ir kt., Å¡iais dokumentais grindė iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo reikalavimus.

Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad Å¡alys yra atlikusios DNR tyrimÄ , laukia rezultatų, atsakovas neprieÅ¡taraus tėvystės nustatymui, jei tokie bus tyrimo iÅ¡vada. Pažymėjo, kad su ieÅ¡kove santuokos sudarę nebuvo, tačiau kelis metus bendravo, kurį laikÄ kartu gyveno. PrieÅ¡ vaiko N. B. gimimÄ ieÅ¡kovės iniciatyva Å¡alių santykiai ir bendravimas nutrÅ«ko. 2008-2009 metais ieÅ¡kovė buvo iÅ¡vykusi į NorvegijÄ , sÅ«nų paliko buvusio sutuoktinio tėvams.

Po kurio laiko grįžo į LietuvÄ , Å¡alys vėl pradėjo bendrauti, 2010 m. iÅ¡vyko kartu į NorvegijÄ . Pažymėjo, kad visÄ laikÄ atsakovo ir ieÅ¡kovės santykiai buvo įtempti, pora nuolat pykdavosi, nesutardavo. 2014 metais atsakovas grįžo į LietuvÄ , ieÅ¡kovė su Å¡alių vaiku bei savo sÅ«numi iÅ¡ ankstesnės santuokos liko gyventi Norvegijoje. IeÅ¡kovė tuomet atsakovui Skype parašė žinutę, kad atsakovas dingtų iÅ¡ jos ir vaiko gyvenimo, kad neieÅ¡kotų jos, parašė, kad vaikui jis yra miręs, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė galutinai nutraukė Å¡alių bendravimÄ .

Nuo to laiko Å¡alys visiÅ¡kai nebendravo, atsakovas jokių žinių apie ieÅ¡kovę ir vaikÄ neturėjo iki 2019 metų vasaros, kai su atsakovu susisiekė ieÅ¡kovės pilnametis sÅ«nus, susižinojo atsakovo tel. Nr., neužilgo parašė ieÅ¡kovė, kad paduos atsakovÄ Ä¯ teismÄ dėl tėvystės nustatymo, vaiko iÅ¡laikymo ir skolos. Dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nurodė, kad turi dar tris mažamečius vaikus, vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ užsiima metalo suvirinimo darbais, jo pajamos sudaro apie 800 Eur per mėnesį.

Jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena žmonos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, turi 1999 m. gamybos automobilį. Atsakovo žmona iki 2019 m. liepos mėn. buvo vaikų priežiÅ«ros atostogose, iki Å¡iol neturi darbo, yra užsiregistravusi darbo biržoje. Teikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad jo žiniomis, ieÅ¡kovė Norvegijoje gaudavo iÅ¡mokÄ , skirtÄ motinoms, kurios vienos augina nepilnamečius vaikus. Mano, kad ieÅ¡kovė, ilgÄ laikÄ nesikreipdama dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, tikėtina, turėjo pakankamai lėšų vaiko poreikiams tenkinti.

Jei iÅ¡laikymo įsiskolinimas bÅ«tų priteistas, prašė iÅ¡dėstyti įsiskolinimo mokėjimÄ . Posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė atkreipė dėmesį, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkos nustatymo. Nurodė, kad sutinka su atsakovo praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti iÅ¡laikymo įsiskolinimo mokėjimÄ 24 mėnesių laikotarpiui. Dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis dydžio pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma 215 Eur per mėnesį suma sudaro mažiau nei pusę vaiko poreikių tenkinimui ieÅ¡kovės patiriamų iÅ¡laidų, praÅ¡oma suma taip pat yra mažesnė nei 1/2 minimalios mėnesio algos 2020 m. dydžio.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nusprendė įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ pasiimdama banko paskolÄ ir mokėdama po 845 Eur per mėnesį, nes pastovaus bÅ«sto turėjimas kuria saugiÄ aplinkÄ vaikui, o nuomojamo bÅ«sto keitimas, kai tai tekdavo daryti, neigiamai veikė vaiko emocinę bÅ«klę bÅ«sto nuomai bÅ«davo taip pat iÅ¡leidžiamos didelės sumos. Detalizavo dalį kitų iÅ¡laidų, atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė dirba ir naktimis, tuo metu turi bÅ«ti žmogus, kuris prižiÅ«rėtų vaikÄ , taigi tam patiria papildomų iÅ¡laidų.

Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo pažymėjo, kad apskaičiuojant įsiskolinimo sumÄ atsižvelgta į Lietuvoje 2016-2019 m. buvusius MMA dydžius, nepaisant to, kad ieÅ¡kovė gyvendama Norvegijoje patyrė didesnes iÅ¡laidas vaiko iÅ¡laikymui. Pažymėjo, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ tenka abiem tėvams, vaiko interesai negali nukentėti ar nebÅ«ti tenkinami dėl netinkamo tėvų ar vieno iÅ¡ jų elgesio. Todėl mano, kad ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai. Posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad jo ir ieÅ¡kovės tarpusavio santykiai buvo permainingi, kaip pora jie iÅ¡siskyrė 2014 m. vasarÄ , kai atsakovas sužinojo apie ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę, dar maždaug po trijų mėnesių ieÅ¡kovė nutraukė bet kokius ryÅ¡ius su atsakovu, liepusi jam dingti iÅ¡ jos ir vaiko gyvenimo, tuomet atsakovas nustojo pervedinėti ieÅ¡kovei lėšas, kurias iki tol mokėjo vaikui.

Iki poros iÅ¡siskyrimo atsakovo ir sÅ«naus santykiai buvo Å¡ilti, artimi. IÅ¡irus bendram jo ir ieÅ¡kovės gyvenimui atsakovas grįžo į LietuvÄ , pradėjo bendrauti ir sukÅ«rė Å¡eimÄ su dabartine savo žmona, jiems gimė 3 vaikai. PaaiÅ¡kino, kai trijų mažamečių vaikų priežiÅ«ra reikalauja daug laiko, vaikai pradėję lankyti ugdymo įstaigas daug serga, todėl jis negali viso laiko skirti tik darbui, turi skirti laiko ir Å¡eimai. Dirba suvirintoju savarankiÅ¡kai, pagal individualius užsakymus Vilniaus mieste, patyrė iÅ¡laidų įrangai įsigyti, todėl kai grįžo iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ , darbinės veiklos pradžioje 2015-2016 m. pajamos buvo mažesnės, dabar sudaro apie 800-900 Eur per mėnesį.

Nuosavo bÅ«sto neturi, Å¡eima gyvena žmonos tėvų name, kartu su žmonos tėvais. Nurodė, kad praÅ¡omos priteisti sumos jam yra didelės, tokių mokėti neiÅ¡galėtų. PaaiÅ¡kino, kad turėjo skolų antstoliams, tuos įsiskolinimus vykdomosiose bylose jam padėjo padengti jo mama, paskolinusi pinigų. Atsakovo atstovė posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, o nemaža dalis ieÅ¡kovės nurodytų vaiko poreikių atsieina panaÅ¡iai, kaip Lietuvoje, pavyzdžiui mokestis už mokslÄ sudaro 720 Eur per metus arba 60 Eur per mėnesį, futbolo treniruotės kainuoja 30 Eur per mėnesį, iÅ¡ pateiktų pirkinių kvitų matyti, kad batai kainavo 40 Eur, 29 Eur, 89 Eur, termosas į mokyklÄ â€“ 24 Eur ir kt.

Ieškovės pasirinkimas su vaiku ir toliau gyventi Norvegijoje – tai rodo gyvenamojo būsto įsigijimas – yra ieškovės priimtas vienasmeniškai, atsakovas negali būti už tai atsakingas. Dėl šių priežasčių ieškovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Didelėmis ieškovės išleidžiamomis sumomis banko paskolai dengti yra įsigyjamas turtas ieškovės nuosavybėn, taigi kuriama nauda pirmiausia ieškovei, ne tiek vaikui. Akcentavo, kad išlaikytinių skaičius, šiuo atveju keturi atsakovo vaikai, yra svarbus kriterijus sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vienam vaikui.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės pateiktame pirkinio – planÅ¡etės – kvite, 729 Eur vertės, kaip pirkėjas nurodytas kitas asmuo, ne ieÅ¡kovė, todėl Å¡is pirkinys galimai nepriskirtinas prie vaiko iÅ¡laidų. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo pastebėjo, kad ieÅ¡kovė gaudavo iÅ¡mokÄ už vaikÄ , kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo padidinta iki beveik 200 Eur per mėnesį, į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos 2019 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡vadoje Nr. 1SD-6528 nurodyta, kad ieÅ¡kovei su vaiku gyvenant ne Lietuvos Respublikoje, Tarnyba negali iÅ¡klausyti ieÅ¡kovės ir nepilnamečio nuomonės, patikrinti buities sÄ lygų ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje bei pateikti buities tyrimo akto.

Pažymėjo, kad vaiko teisė žinoti savo tikrÄ jÄ kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Vaikai turi teisę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžiÄ ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Nurodė, kad reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo yra pareikÅ¡ti vaiko interesais (el. b.

T. I, psl. 52). Ieškinys tenkinamas iš dalies. Remiantis leistinais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 1 d. gimusio nepilnamečio vaiko N. B. motina yra ieškovė I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas gimimo įraše nenurodytas (el. b. T. I, psl. 8). Vaikas gyvena su mama Norvegijoje, Eiksmarka mieste, mokosi bendrojo lavinimo mokyklos prie Rusijos ambasados Norvegijoje specializuotame švietimo skyriuje (el. b. T. I, psl. 103). Atsakovas A. S. (ankstesnė pavardė – K) gyvena Vilniuje, su sutuoktine V.

S. augina tris vaikus: sūnų, gimusį 2016 m., ir dvynukes dukras, gimusias 2017 m. (el. b. T. I, psl. 57-59).

1. Dėl tėvystės nustatymo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Viena iÅ¡ prigimtinių vaiko teisių, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, – teisė žinoti savo kilmę, turėti giminystės pagrindu atsirandančias teises ir pareigas.

Kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsakovas į bylÄ pateikė UAB „Endemik“ 2019 m. spalio 25 d. raÅ¡tÄ su tyrimų rezultatų patvirtinta kopija, iÅ¡ kurios nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko N. B. tėvas su 99,9999995 proc. tikimybe (el. b.

T. I, psl. 87-88). Byloje esant teigiamai DNR tyrimo išvadai bei šalims šios išvados neginčijant, konstatuotina, kad tėvystės faktas byloje yra nustatytas ir neginčijamas. Spręstina, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra N. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. B. yra A. S. sūnus.

2. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norÄ . Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, bet į vaiko interesus, lemiamÄ reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikÄ , moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Byloje nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustačius, kad nepilnametis gyvena su mama ieÅ¡kove I. B., yra jos prižiÅ«rimas, nesant duomenų, kad mama netinkamai rÅ«pintųsi vaiku ar netinkamai įgyvendintų tėvų valdžiÄ , ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja tenkinamas, kaip geriausiai atitinkantis vaiko interesus.

3. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymÄ .

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvienÄ kartÄ turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri atitiktų konkrečiÄ situacijÄ .

Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylÄ , vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. Atsakovui neprieÅ¡taraujant ir sutinkant su patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarka, Å¡i tvarka tvirtinama. Teismas savo iniciatyva (ex officio) patikslina ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ tvarkÄ tokiu bÅ«du, kad ji bÅ«tų aiÅ¡kesnė, nekeisdamas tvarkos esmės. Pažymėtina, kad Å¡eimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Å alims iÅ¡aiÅ¡kinama, kad Å¡is teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti Å¡iuo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ su bendru praÅ¡ymu patvirtinti pageidaujamÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , taip pat bet kuris iÅ¡ tėvų gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siÅ«lomu bÅ«du.

4. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.).

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Tik iÅ¡imtiniais atvejais, pvz., dėl iÅ¡laikymÄ teikiančio asmens sveikatos bÅ«klės, dalinio darbingumo, kitų iÅ¡laikytinių buvimo ir pan., gali bÅ«ti teikiamas iÅ¡laikymas, kuris užtikrina tik bÅ«tinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimÄ . Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur neatskaičius mokesčių, arba 470 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos).

Atitinkamai kiekvieno iÅ¡ tėvų teikiamo iÅ¡laikymo suma bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti paprastai nustatoma ne mažesnė kaip 235 Eur. Vaiko iÅ¡laikymui priteistinÄ sumÄ teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau Å¡i teismo pareiga negali bÅ«ti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi bÅ«ti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Ieškovė teikė dokumentus, pagrindžiančius vaiko poreikius. Teigė, kad bendra suma, reikalinga vaiko išlaikymui, yra bent 600-700 Eur per mėnesį, nurodė, kad atsakovas turėtų vaikui skirti bent po 215 Eur, kas sudaro ½ MMA 2019 m. dydžio. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 2120 – 2980 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius (el. b. T. I, psl. 96-97), ieškovė turi nekilnojamojo turto Norvegijoje ir Lietuvoje, kas mėnesį patiria apie 845 Eur išlaidų būsto kredito įmokoms mokėti (el. b.

T. I, psl. 120-121, 132-134; 2020 m. sausio 15 d. DOK-11440 priedai). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (el. b. T. I, psl. 60), iš Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų pajamų deklaracijų matyti, kad jo pajamos iš individualios veiklos 2017 m. sudarė 27 837 Eur per metus, neatskaičius mokesčių, taip pat atsakovas patyrė 26 436 Eur išlaidų, susijusių su individualios veiklos vykdymu, 2018 m. pajamos ir išlaidos sudarė atitinkamai 9530 Eur ir 8060 Eur (el. b. T. I, psl. 61-73). Teismas sprendžia, kad atsakovo teiginys, kad per mėnesį jis uždirba apie 800-900 Eur, yra galimai teisingas.

Sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio Å¡ioje byloje esmine aplinkybe yra tai, kad atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo iÅ¡laikyti. CK 3.198 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo suma visiems vaikams turi bÅ«ti panaudota lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių yra bÅ«tina nukrypti nuo lygybės principo. Ta aplinkybė, kad vienas iÅ¡ atsakovo vaikų gyvena kitoje valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra skirtingas nei Lietuvoje, negali bÅ«ti pagrindu spręsti, kad yra bÅ«tina nukrypti nuo minėtame kodekso straipsnyje įtvirtintos iÅ¡laikymo teikimo lygiomis dalimis taisyklės. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė savarankiÅ¡kai sprendė, kurioje Å¡alyje jai gyventi ir auginti vaikÄ , Å¡io sprendimo su atsakovu nederino.

Teismo nustatytos aplinkybės, kartu su Å¡alių turtinės padėties ir gaunamų pajamų įvertinimu, sudaro pagrindÄ spręsti, kad iÅ¡ atsakovo jo sÅ«naus N. B. iÅ¡laikymui priteistinas 150 Eur dydžio iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis. Atsižvelgus į didesnes vaiko motinos pajamas, kitų iÅ¡laikytinių nebuvimÄ , spręstina, kad ieÅ¡kovė turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Laikytina, kad Å¡iuo sprendimu nustatomas atsakovo mokėtinas iÅ¡laikymo dydis nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir iÅ¡laikymÄ privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos bÅ«tinųjų vaiko poreikių tenkinimÄ (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė I. B. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymÄ , todėl ji skirtina iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad prieÅ¡taravimų byloje nepareikÅ¡ta, nepilnamečio vaiko interesai nepažeidžiami, teismas tenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir įpareigoja atsakovÄ iÅ¡laikymui skirtas lėšas pervesti į ieÅ¡kovės nurodytÄ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ .

Teismas, siekdamas užkirsti keliÄ ginčams tarp Å¡alių kilti, savo iniciatyva nurodo atsakovui lėšas pervesti iki kiekvieno mėnesio 25-os dienos. Sprendimas dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko iÅ¡laikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, Å¡alys gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

5. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai daugiau kaip prieÅ¡ trejus metus ir kad ilgiau nei trejus metus atsakovas neteikė sÅ«nui N. B. iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2019 m. liepos 31 d., vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, nurodė, kad 7135 Eur dydžio įsiskolinimÄ apskaičiavo remdamasi MMA dydžiais 2016, 2017, 2018, 2019 metais.

IÅ¡ bylos dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovė pastaruosius trejus metus gyveno Norvegijoje, ten gavo apie 194 Eur dydžio socialinę iÅ¡mokÄ už vaikÄ (el. b. T. I, psl. 132-134, 2020 m. sausio 15 d. DOK-11440 priedai). Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neteikto iÅ¡laikymo įsiskolinimo Å¡alių sÅ«nui yra pagrįstas. Tuo pačiu vertintina, kad praÅ¡oma įsiskolinimo suma mažintina 3600 Eur suma (36 mėn. x 100 Eur), nes ieÅ¡kovė nagrinėjamu laikotarpiu gavo iÅ¡mokÄ už vaikÄ , kuri galimai buvo didesnė dėl to, kad viena augino vaikÄ .

IeÅ¡kovė į atsakovÄ nesikreipė, prieÅ¡ingai buvo nurodžiusi jam „dingti“ iÅ¡ jos ir vaiko gyvenimo, atsakovas tuomet priėmė sprendimÄ kurti naujus santykius ir susilaukti kitų vaikų. IÅ¡ atsakovo priteistinas 7135 – 3600 = 3535 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimas.

6. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už šį reikalavimÄ mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistini 120 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 3535 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.

IeÅ¡kovė patyrė 847 Eur (605 + 121 x 2) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 137,75 Eur iÅ¡laidų už dokumentų vertimÄ , sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio (2019 m. liepos 17 d., rugpjūčio 16 d., gruodžio 31 d. mokėjimai) – po 75 Eur už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. IÅ¡ viso ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos sudarė 1209,75 Eur (el. b. T. I, psl. 132-134). IeÅ¡kovė ir už jÄ mokėjusi R.

B. du kartus sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl 75 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , grÄ Å¾intina R. B.. Atsižvelgus į procesinį Å¡alių elgesį, pirmiausia į tai, kad atsakovas gera valia atliko DNR tyrimÄ , nesprendžiant byloje ekspertizės skyrimo klausimo, neginčijo reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, į tai, kad reikalavimas dėl iÅ¡laikymo tenkintas 65 proc., o dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo – 50 proc., teismas sprendžia, kad iÅ¡ atsakovo priteistina 64 proc. ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ši suma sudaro 774,24 Eur (1209,75 Eur x 64 proc.). Byloje taip pat susidarė 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2020 m. sausio 23 d. galiojanti redakcija), ši suma iš šalių valstybės naudai nepriteistina, nes neviršija 5 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti, kad atsakovas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), yra N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. B. yra A. S. sÅ«nus. Nustatyti nepilnamečio vaiko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama I. B., a. k. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečio sÅ«naus N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos 2019 m. liepos 31 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad iÅ¡laikymui skirtas lėšas atsakovas perveda į I.

B. vardu banke Danske Bank (SWIFT kodas: DABANQ22) atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (IBAN) iki kiekvieno mėnesio 25-os (dvideÅ¡imt penktos) dienos. IÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 3535 Eur (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imt penkių eurų) dydžio įsiskolinimÄ , Å¡ios sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstant 2 metų laikotarpiui: nustatyti, kad atsakovas įsiteisėjus Å¡iam sprendimui per 5 (penkias) darbo dienas sumoka 141,40 Eur (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imties vieno euro 40 ct) sumÄ , ir toliau kas mėnesį moka po 141,40 Eur sumÄ iki pilno visos 3535 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos sumokėjimo, lėšas pervedant į I.

B. vardu banke Danske Bank (SWIFT kodas: DABANQ22) atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (IBAN). Nustatyti, kad vaiko N. B. iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina I. B., a. k. (duomenys neskelbtini). Nustatyti tokiÄ tėvo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas) tvarkÄ : - vaiko mama I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – mama), sudaro vaikui technines sÄ lygas jos gyvenamojoje vietoje bet kada susisiekti ir bendrauti su tėvu telefonu, elektroniniais laiÅ¡kais, „Skype“ programa ir kitomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis; - kai vaikas bÅ«na su mama, tėvas minėtomis ryÅ¡io priemonėmis savo iniciatyva gali susisiekti su vaiku neribotÄ kiekį kartų per dienÄ , jei tai netrukdo vaiko įprastam dienos režimui, mokslams; - kai vaikas bÅ«na su tėvu, tėvas privalo užtikrinti motinai pastoviÄ galimybę telefonu, „Skype“ programa ir kitomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis bet kada susisiekti ir bendrauti su vaiku; - mama su vaiku grįžta į LietuvÄ du kartus per metus.

PrieÅ¡ 10 (deÅ¡imt) dienų iki atvykimo į LietuvÄ , o esant galimybei ir anksčiau, mama praneÅ¡a tėvui apie vaiko atvykimo į LietuvÄ laikÄ ir el. paÅ¡tu ir/ar SMS žinutėmis telefonu suderina su tėvu vaiko ir jo susitikimo laikÄ , atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius. Tėvas tokio grįžimo metu su vaiku bendrauja bent vienÄ dienÄ . Esant vaiko norui, vaikas nakvoja pas tėvÄ . - dviejų vaiko kelionių per kalendorinius metus iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ ir atgal iÅ¡laidas apmoka motina.

Visais kitais atvejais, kai tėvas pageidauja bendrauti su vaiku, ir Å¡alys tokį bendravimÄ tarpusavyje iÅ¡ anksto suderina el. paÅ¡tu ir/ar SMS žinutėmis telefonu, vaiko iÅ¡vykimo iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto Norvegijoje ir grįžimo į gyvenamosios vietos miestÄ Norvegijoje iÅ¡laidas apmoka tėvas; - pasikeitus bet kurio iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos miestui, telefono numeriui, el. paÅ¡to adresui, Å¡is iÅ¡ tėvų privalo nedelsiant informuoti apie naujus kontaktinius duomenis kitÄ iÅ¡ tėvų; - jei vaiko tėvas nustatytu laiku negali pasiimti vaiko arba mama negali perduoti vaiko tėvui, apie tai tėvas (mama) iÅ¡ anksto telefonu (arba ei. paÅ¡tu) privalo praneÅ¡ti vienas kitam ir susitarti dėl kito bendravimo su vaiku laiko.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei 774,24 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 24 ct) ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB „Swedbank“, arba sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui (raÅ¡tinei).

GrÄ Å¾inti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už ieÅ¡kovę sumokėtÄ 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) žyminio mokesčio permokÄ , sumokėta 2019 m. gruodžio 19 d. pavedimu banke Swedbank AB. SprendimÄ dalyje dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo Å¡iose dalyse. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Eglė Mauricė