2024-04-29 Nr. CB-2791-2-55-3-00903-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1454

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00903-2021-2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 6 d. paduotu ieškovo D. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (neteisėtos sudėties apeliacinės instancijos teismo), peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti šiuo pagrindu procesą civilinėje byloje. Teismas neišreikalavo nei iš teisėjos A. Tikniūtės, nei iš valstybės registro duomenų apie tai, ar ši teisėja turi teisės krypties bakalaurą; klaidingai nurodė, kad VDU teisės fakultetas rengia vientisąsias teisės krypties studijas, kurio diplomas prilyginamas kartu ir bakalauro diplomui, tačiau pagal oficialius duomenis VDU rengia atskiras magistrų programas. Pagal Europos Žmogaus Teisų Teismo praktiką proceso defektai, jurisdikcijos klaidos, rimti teismo proceso pažeidimai yra laikomi fundamentaliais trūkumais, lemiančiais poreikį ginti aiškiai pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantijas. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonės, įrodymai turi būti gauti ir ištirti, teismo sprendimas turi būti grindžiamas teise, jis turi atitikti pagrįstumo reikalavimus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų. Teismui neištyrus aplinkybių dėl teisėjos diplomo buvo pažeista ieškovo teisė į sąžiningą ir tinkamą teismo procesą, užkirstas kelias pateikti argumentus, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus. Taigi 2022 m. spalio 28 d. nutartį priėmusi teisėjų kolegija buvo neteisėtos sudėties.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamo Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nespręstinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas