2020-08-05 Nr. AB-14623-3-64-3-00613-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-749-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00613-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovams Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – A. B., I. B. ir O. B. N.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (2018-569-SPR)-7 (9.10) (toliau – ir Sprendimas) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį patvarkymą, priimti atskirąją nutartį dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų, priteisti pareiškėjai iš Šiaulių rajono savivaldybės, kuriai atstovauja Šiaulių rajono savivaldybės administracija, 83 402 Eur turtinę ir neturtinę žalą.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. sausio 19 d. gavo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2018 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. S(22)-7(9.10) apie teisę dalyvauti administracinėje procedūroje dėl trijų pareiškėjos šeimos asmenų deklaravimo duomenų panaikinimo iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Kužių seniūnija, Šiaulių rajonas. Pareiškėja 2018 m. sausio 22 d. teikė prašymą dėl šios procedūros atidėjimo. 2018 m. vasario 6 d. iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos gavo 2018 m. sausio 31 d. raštą Nr. S(22)-16(9.10), kuriuo minėta procedūra nebuvo atidėta. Tai reiškia, kad jos 2018 m. sausio 22 d. prašyme iškeltas reikalavimas nebuvo išspręstas. Iš Kužių seniūnijos 2018 m. vasario 12 d. rašto Nr. S(22)-23(9.10) sužinojo, kad priimtas 2018 m. vasario 9 d. sprendimas ir apie tai registruotu laišku seniūnės buvo informuota, kad pareiškėjos ir jos šeimos narių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, adresu (duomenys neskelbtini), Kužių seniūnija, Šiaulių rajonas yra panaikinti.

3. Pareiškėja nurodė, kad pirmuoju 2018 m. sausio 15 d. raštu viešojo administratoriaus buvo informuota, kad nurodytu adresu ji neva negyvena. Kužių seniūnija nepateikė įrodymų, kad jie ten negyvena, nepasidomėjo, kad pirkėjas I. B. yra sudaręs elektros sutartį savo vardu ir pareiškėja nebeturi teisės ja naudotis, nors pareiškėja ir jos šeimos nariai iš pastato nėra teismo sprendimu iškeldinti. Kokiu dokumentu administratorius rėmėsi, nenurodyta.

4. Antruoju 2018 m. sausio 31 d. raštu administratoriaus buvo įspėta, kad bus panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys pareiškėjai, jos sutuoktiniui A. B. ir dukrai O. B.. Pranešime nurodyta, kad turto įgijėjas I. B. seniūnijai pateikė prašymą dėl šiuo adresu esančių asmenų neva pateiktų neteisingų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, nors niekas niekada jam jokių duomenų apie tai nėra teikęs. Be to, atkreipė dėmesį, jog I. B. yra tik idealiojo, o ne realiojo turto savininkas, todėl jis neturėjo teisės keisti pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos duomenų. Kokiu dokumentu I. B. įrodė, kad pareiškėjos deklaravimo duomenys yra klaidingi, rašte nenurodyta. Taip pat rašte konstatuojama, kad pareiškėjai nežinomu VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24, pareiškėjai nežinomas bendraturtis pateikė prašymą deklaruoti gyvenamosios vietos duomenis tuo pačiu adresu. Su tokiu 2018 m. sausio 15 d. registratoriaus dokumentu pareiškėja nebuvo supažindinta, negalėjo jo apskųsti. Toliau rašoma, jog pareiškėja pati yra nurodžiusi, kad ten negyvena, tačiau ši informacija išgalvota ir klaidinanti.

5. Trečiuoju 2018 m. vasario 12 d. raštu buvo informuota, kad Kužių seniūnija išnagrinėjo I. B. prašymą, jį tenkino, todėl paraiškėjai ir jos šeimos nariams 2018 m. vasario 9 d. sprendimu gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo panaikinti. Ši administratoriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte pateikta informacija nebuvo patvirtinta jokia priimto 2018 m. vasario 9 d. sprendimo kopija, todėl nebuvo įrodyta, kad toks veiksmas atliktas.

6. Pareiškėja 2018 m. sausio 22 d. raštu atsakė Kužių seniūnijai „Dėl administracinės procedūros atidėjimo“ ir nurodė svarbias aplinkybes, kurias pagrindė įrodymais. Nurodė civilines bylas, kuriose minimas turto įgijėjas I. B. buvo atsakovu. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis tęsia civilinį procesą (civilinė byla Nr. 2YT-07-1003/2017 Šiaulių apylinkės teisme), susijusį su kitu realizuotu turtu, kur buvo sprendžiamas juridinio fakto klausimas, susietas su piniginėmis lėšomis, todėl perspėjo, kad skubotas gyvenamosios vietos duomenų panaikinimas gali ateityje apsunkinti procesą ir pakenkti proceso dalyviams ar jų statusui. Taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatų pagrindais pareiškė tinkamai suformuluotą prašymą dėl administracinės procedūros atidėjimo. Be to nurodė, jog svarbi detalė yra ta, kad I. B. nėra suformavęs žemės kadastro duomenų (nėra atidalijęs žemės ploto tarp bendrasavininkių, jei jis tokią teisę ir būtų įgavęs). Varžytynėse jis yra gavęs ir įsiregistravęs VĮ Registrų centre tiktai idealųjį 1 ha dydžio žemės plotą. Seniūnijai savo prašyme pasiūlė, kol nėra gautos visų teismų išvados ir kol nėra nustatytas žemės sklypo statusas bei atlikti kadastriniai matavimai ir žemės sklypo valdymo tvarka, tol išdeklaravimo procedūrą būtų privalu atidėti.

7. Įstatyme yra aiškiai nurodyta, jog, jeigu turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių, administracinė procedūra turi būti sustabdoma. Pridėjo įrodymus – VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 18 d. išrašų kopijas, kuriose aiškiai matyti turto įregistravimo galimo sukčiavimo ir duomenų klastojimo atvejis. Manė, kad pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes viešasis administratorius privalėjo kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir išsiaiškinti pareiškėjos prašyme pateiktą informaciją teisiniu keliu, o administracinę procedūrą privalėjo sustabdyti.

Šiaulių rajono savivaldybės administracija (Kužių seniūnija) pagal galiojančią tvarką ir pareiškėjos 2018 m. sausio 22 d. rašte nurodytas aplinkybes bei priežastis dėl administracinės procedūros atidėjimo, privalėjo, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostata, kreiptis dėl išsiaiškinimo, kokiame žemės plote ir kokiame turte I. B. nori atlikti administracinę procedūrą ir kokiais pagrindais šis jo nuosavybės teise neva įformintas turtas turto registre yra tikrai atitekęs jam teisėtai. Viešasis administratorius nevertino I.

B. tikrųjų turto įgijimo aplinkybių, nereikalavo žemės sklypo kadastro, sklypo ribų ir pan. Tiek pareiškėjos 2018 m. sausio 22 d. rašte, tiek pareiškėjos pridėtame dokumente (VĮ Registrų centro išrašas) buvo tinkamai paaiškinta, jog pateiktos informacijos turinyje buvo nusikalstamos veikos požymių ir įrodymų, kurie atitiko nusikalstamą veiką ar administracinių nusižengimų požymius, atitinkančių Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pagrindus dėl VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. birželio 9 d. turto įregistravimo procedūrų be 2016 m. balandžio 25 d. turto perdavimo akto Nr. S-5298-16, proceso klastojimo, manipuliuojant datomis ir veiksmais bei įforminant turtą turto registre anksčiau nei buvo gautas turto perdavimo aktas.

Buvo nurodyta ir priežastis dėl kadastrinio žemės neįforminimo. Todėl buvo svarus ir neabejotinas pagrindas atsakovui administracinę procedūrą stabdyti, o pareiškėjos suteiktą informaciją perduoti institucijai, kuri kompetentinga įvertinti pareiškėjos nurodytus teisės pažeidimus. Viešasis administratorius 2018 m. sausio 31 d. rašte, atsakydamas pareiškėjai, nepaaiškino ir nekonstatavo jokių išvadų ar duomenų, kokiais pagrindais negali sustabdyti ar nutraukti administracinės procedūros.

8. Kužių seniūnė neišsiaiškino kitų aplinkybių, jog kitas pareiškėjos šeimos narys – A. B. tuo pačiu nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Kužių sen., Šiaulių r.) turi turtą, tinkamai įformintą VĮ Registrų centre (registracija 2016 m. kovo 29 d.) dar prieš I. B. dalyvavimą varžytynėse. A. B. (kaip šeimos narys) buvo informuota apie seniūnijos 2018 m. sausio 15 d. raštą, ji 2018 m. sausio 30 d. raštu sutiko, kad pareiškėjos šeimos narių duomenys gali būti paliekami buvusiu adresu, fiksuojant ta pačia ((duomenys neskelbtini)) vieta.

9. Pareiškėjos teigimu, atsakovas turėjo, pirma – teisinių institucijų pagalba tinkamai išsiaiškinti tikrąsias žemės įgijimo ir jos valdymo aplinkybes (ištiriant galimai nusikalstamas veikas), antra – sustabdyti procedūrą, ir tik tada, gavus aiškius ir konkrečius atsakymus, ją tęsti. 2018 m. vasario 9 d. sprendimas dėl duomenų panaikinimo yra priimtas neteisėtai, pažeidžiant ne tik įstatymus, bet ir dirbtinai sukeliant neigiamas teisines pasekmes pareiškėjai ir jos šeimos nariams. Deklaravimo duomenys negali būti naikinami ir dėl to, kadangi I. B. tiesiogiai įgyto turto nevaldo ir jokia ūkinė veikla ten nevykdoma; tam taip pat turi įrodančių aplinkybių.

10. Pareiškėja taip pat teigė, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjos teigimu, išieškojimas buvo vykdomas neteisėtai, buvo areštuotas pareiškėjos asmeninis paveldėtas turtas, kuris nepriklausė jos sutuoktiniui, jis taip pat nebuvo ir šeimos bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėjos turtas buvo neteisėtai pateiktas į varžytynes, kaip ne skolininkui priklausantis turtas. Vėliau 2016 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi antstolio 2016 m. kovo 2 d. patvarkymas dėl varžytynių skelbimo buvo naikintinas, tačiau antstolis varžytynes įvykdė ir turtą realizavo neteisėtu būdu.

Turtas 2016 m. balandžio 18 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruotas arešto stadijoje be turto pardavimo akto. Tai sudaro aiškų turtinės žalos atsiradimo pagrindą. Patirta turtinė žala susidaro VĮ Registrų centro išduoto 2018 m. balandžio 5 d. turto išrašo pagrindu. Viso netekto turto yra už 26 095 Eur 1999-ųjų metų fiksuotomis vertėmis. Reali 2016 m. balandžio 1 d. atimto turto kaina, skaičiuojant 1999 m. atkuriamosiomis sąnaudomis ir taikant pabrangimo / indeksavimo koeficientą 3, jo realias atkuriamąsias sąnaudas sudaro: 23 638 x 3 = 70 914 Eur ir + žemės kaina 2 397 Eur, iš viso turtui atkurti 73 311 Eur.

Prašė priteisti 73 311 Eur turtinę žalą, arba šį visą atimtą turtą pareiškėjai grąžinti natūra restitucijos būdu. Be to, nurodytos aplinkybės sukėlė pareiškėjai pasipiktinimą, įžeidimą ir šoką. Asmeniškai pareiškėjai nebuvo pareikštas joks ieškinys, o iš pareiškėjos turto buvo išieškoma pagal atgaline data 2010 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. S-3775 jos sutuoktiniui, kur vėlesniame teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendime teismo pareiškėja dar nebuvo įvardinta kaip atsakovė ar prievolininkė. 2013 m. viso areštuoto turto vertė buvo įvardinta tik 17 462,43 Lt, tai reiškė, kad pareiškėjos turtą buvo ruošiamasi realizuoti rinkos pokyčiams nepritaikytomis kainomis, dėl ko pareiškėja antrą kartą patyrė šoką ir gilius dvasinius pergyvenimus, nes tai yra pareiškėjos tėvų sodyba, kurioje augo.

Medicininės išvados rodo, kad pareiškėjos sveikata yra pašlijusi ir dėl to jai buvo skirti medikamentai, kuriuos periodiškai tebevartoja ir šiuo metu. Pareiškėją morališkai paveikė I. B. įtvirtinta neteisėta lentelė „privati valda“. Kitas psichologinis sukrėtimas – prievartinis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu, kurio pagrindu pareiškėja yra toliau sistemingai morališkai ir fiziškai žlugdoma. Pareiškėja nebeturi jokių lėšų tolesniam gyvenimui, todėl jaučia didžiulį spaudimą ir pasityčiojimą iš valstybės. Pareiškėjos orumas yra pažemintas, yra nepagrįstai baudžiama ir žeminama, negaudama užtarnautos savo pensijos.

Savo ilgamečius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį skausmą, šoką, depresiją, patirtą pažeminimo pojūtį ir psichologinį spaudimą bei šių veiksnių įtaką savo sveikatos pablogėjimui pareiškėja vertina pareiškėjos pensijos pinigine išraiška per visą teisminį laikotarpį – nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. – jai įskaičiuotos pensijos dydžiu – 10 091 Eur suma.

11. Atsakovai Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir Šiaulių rajono savivaldybė, atstovaujama Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime prašė skundą atmesti.

12. Nurodė, kad I. B. 2016 m. liepos 22 d. pateikė prašymą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijai panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusių ir ją pakeitusių asmenų deklaravimo duomenis: O. N., A. B., R. B.. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija 2016 m. liepos 25 d. pranešimu Nr. S(22)-85(9.10) informavo R. B., A. B., O. N. apie teisę dalyvauti administracinėje procedūroje bei sustabdė administracinę procedūrą. R. B., A. B., O. N. 2016 m. liepos 30 d. pateikė prašymą „Dėl administracinės procedūros sustabdymo (ar panaikinimo) ir teisės dalyvauti administracinėje procedūroje atidėjimo“.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija 2016 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu Nr. S(22)-92(9.10) paprašė R. B., A. B., O. N. pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pradėtas naujas teisminis procesas, kuris turės prejudicinę reikšmę administracinei procedūrai bei informavo, kad administracinė procedūra stabdoma. R. B. 2016 m. rugpjūčio 18 d. prašymu „Dėl administracinės procedūros sustabdymo (ar panaikinimo), ieškinio pateikimo, dėl turto perdavimo akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, pagrindu“ Kužių seniūnijos seniūną paprašė jos ir jos šeimos narių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo klausimą (administracinę procedūrą) atidėti (arba panaikinti) iki tol, kol teismas priims minėto turto atžvilgiu atitinkamą nutartį, tiesiogiai susietą su jo įgijėju I.

B.. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija 2016 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu Nr. S(22)-101(9.10) administracinę procedūrą nutraukė iki Šiaulių apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo ir sprendimo pateikimo Kužių seniūnijai vienos iš administracinės procedūros dalyvių pusių. R. B. 2016 m. rugpjūčio 26 d. prašymu „Dėl administracinės procedūros sustabdymo (ar panaikinimo), ieškinio pateikimo, dėl turto perdavimo akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, pagrindu“ Kužių seniūnijos seniūno paprašė jos ir jos šeimos narių genamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo klausimą (administracinę procedūrą) atidėti (arba panaikinti) iki tol, kol teismas priims minėto turto atžvilgiu atitinkamą nutartį, tiesiogiai susietą su jo įgijėju I.

B.. I. B. 2018 m. sausio 15 d. prašymu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijai paprašė panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusių ir ją pakeitusių piliečių: R. B., A. B., O. B., gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis motyvuodamas, kad minėti asmenys nurodytu adresu negyvena. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija 2018 m. sausio 15 d. pranešimu S(22)-7(9.10) informavo R. B., A. B., O. B. apie teisę dalyvauti administracinėje procedūroje ir sustabdė administracinę procedūrą.

R. B. 2018 m. sausio 22 d. prašymu, be kita ko, paprašė atidėti deklaravimo duomenų panaikinimo procedūrą, iki visų teismo institucijų galutinių išvadų pateikimo ir teisminio proceso pabaigos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 ir 5 dalių pagrindais. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. S(22)-16(9.10) informavo R. B., kad nėra pagrindo atidėti administracinę procedūrą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija, išnagrinėjusi I.

B. prašymą, priėmė 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (2018-569-SPR)-7(9.10), kuriuo panaikino minėtų piliečių deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), Kužių sen., Šiaulių rajono sav. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija 2018 m. vasario 12 d. pranešimu Nr. S(22)-23(9.10) „Apie priimtą sprendimą“ informavo R. B., A. B., O. B. apie priimtą sprendimą I. B. prašymą tenkinti ir duomenis naikinti. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. S (22)-34(9.10) atsakė į R.

B. prašymą gautą el. paštu 2018 m. kovo 8 d. ir siuntė sprendimo kopiją dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo Nr. (2018-569-SPR)-7(9.10). Šiaulių rajono savivaldybės administracija manė, kad 2018 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (2018-569-SPR)-7(9.10) yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294, 68.1, 70 punktais. I. B. priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., tai įrodo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas. I. B. prašymu R. B., A. B. ir O. B. deklaravimo duomenys, adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaikinti, kadangi minėtu adresu šie asmenys nebegyvena, vadinasi yra pakeitę gyvenamąją vietą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos seniūnė J. R. ir specialistė socialiniam darbui J. J. 2018 m. vasario 9 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. patikrinti, ar minėtu adresu gyvena R. B., A. B. ir O. B.. Buvo įsitikinta, kad minėtu adresu šie asmenys nebegyvena. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos seniūnas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl deklaravimo duomenų naikinimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiaulių rajono savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuomone, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra sąlygų viseto civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalas neturėtų būti tenkinamas.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

15. Nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjos 2018 m. sausio 22 d. prašymo Kužių seniūnijai, ji nurodė, jog procedūra yra negalima ir tekste paaiškino, kad esant nusikalstamai veikai, procedūros pradėti negalima. Kadangi buvo pažeistas procesas, o įgytas turtas VĮ Registrų centre turėjo būti įteisintas tik įstatymo nustatyta tvarka, šito I. B. Kužių seniūnijai nepaaiškino, o seniūnija pagal pareiškėjos 2018 m. sausio 22 d. prašymą į teisėsaugos institucijas pati nesikreipė. Tai reiškia, kad galimai suklastotas procesas, kuriame sudalyvavo ir I. B., liko netirtas. Kužių seniūnijos 2018 m. sausio 31 d. atsakyme pareiškėjai matyti, kad viešasis administratorius nepaaiškina, dėl kokios priežasties administracinės procedūros nestabdo. Tuo pagrindu atsiranda žalos prisiteisimo pagrindas, kadangi Kužių seniūnija savo neveikimu pareiškėjai sudarė neigiamas teisines pasekmes. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria pareiškėjos teiginiui, kad viešasis administratorius nevertino jos 2018 m. sausio 22 d. pareiškime pateiktos informacijos, todėl, neištyrus aplinkybių, kurios leistų ar neleistų I. B. išdeklaruoti trečiuosius suinteresuotus asmenis iš gyvenamosios vietos, administracinė procedūra turėjo būti stabdoma. Pareiškėja skunde teisingai išvardijo visus pažeidimus: Registrų centro 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16)ŠS-450 priėmimas ir jo nuslėpimas, Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio nuostatų pažeidimas, duomenų taisymas senačiai suėjus ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimas, nenustačius žemės valdymo procedūrų. Žalų susidarymo, atsiradimo aplinkybės ir jų apskaičiavimai yra įtikinantys.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. B. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

17. Nurodė, kad R. B. 2018 m. sausio 22 d. prašyme Kužių seniūnijai tinkamai nurodė aplinkybes ir teisinį pagrindą, kodėl administracinė procedūra turėjo būti stabdoma. Taip pat pritarė pareiškėjos skundui dėl turtinės ir neturtinės žalų susidarymo, nes viešojo administratoriaus padaryta veika palietė ir trečiąjį suinteresuotą asmenį asmeniškai. Pareiškėjos reikalaujamos žalos, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, yra pagrįstos, nes byloje yra dokumentų kopijos, pagal kuriuos ji išsamiai apskaičiavo ir nurodė kas, kada, kokiais dydžiai ir kokiais būdais jai tas žalas padarė. Pritaria teiginiui ir reikalavimui, jog visos šeimos narių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų atstatymas į pirminę padėtį yra būtinas.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (2018-569-SPR)-7 (9.10) ir įpareigojo atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti iš naujo I. B. 2018 m. sausio 15 d. prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, pripažino, kad pareiškėjos R. B. teisės, susijusios su gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, adresu (duomenys neskelbtini), Kužių seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, tvarkymu buvo pažeistos. Pareiškėjos skundo likusią dalį dėl 10 091 Eur neturtinės žalos ir 73 311 Eur turtinės žalos priteisimo iš Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, atmetė kaip nepagrįstą.

19. Dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo klausimo teismas vadovavosi Įstatymo (aktuali nuo 2018 m. sausio 1 d galiojanti redakcija) 2 straipsnio 5 dalies, VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. V-24 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 20 d.) (toliau – Taisyklės), 70 punkto nuostatoms. Teismas pažymėjo, jog atsakovų atsiliepime buvo nurodyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos seniūnė J. R. ir specialistė socialiniam darbui J. J. 2018 m. vasario 9 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. patikrinti, ar minėtu adresu gyvena R. B., A. B. ir O. B.; buvo įsitikinta, kad minėtu adresu šie asmenys nebegyvena. Pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 9 d. atsikirtime buvo nurodyta, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie patikrinimą, todėl neturėjo galimybės atrakinti patalpas ir parodyti gyvenamąją aplinką; nurodyta, kad pareigūnai be pareiškėjos sutikimo lankėsi sodyboje, kurioje tebegyvena pareiškėjos duktė ir turi ten privačią nuosavybę; atsiliepimo išvada, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nebuvimas namie prilygintas negyvenimui yra nepagrįsta ir melaginga. Taip pat pareiškėjos atsikirtime keliamas klausimas, kaip įsitikinta, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys negyvena ir pagal kokius požymius tai nustatyta, kaimynai nebuvo apklausti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2018 m. vasario 9 d. sprendime nenurodoma, jog gavusi patalpos savininko (bendraturčio) prašymą panaikinti negyvenančių asmenų deklaravimo duomenis, prieš priimdama sprendimą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija patikrino, ar nurodytu adresu R. B., O. B. ir A. B. tikrai negyvena. Taip pat teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovų atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos seniūnė J. R. ir specialistė socialiniam darbui J. J. 2018 m. vasario 9 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. patikrinti ar minėtu adresu gyvena R. B., A. B. ir O. B. ir jog įsitikino (patikrino / nustatė), ar minėtu adresu šie asmenys gyvena / nebegyvena.

20. Dėl teisės dalyvauti administracinėje procedūroje ir prašymo atidėti administracinę procedūrą klausimų teismas nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2018 m. sausio 15 d. pranešime Nr. S(22)-7 (9.10) buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsniu, R. B., A. B. ir O. B. turi teisę dalyvauti administracinėje procedūroje. Pranešime paaiškinama, jog nuo šio pranešimo momento administracinė procedūra stabdoma; procedūra bus tęsiama nurodytiems asmenims pareiškus norą dalyvauti procedūroje arba raštu atsisakius dalyvauti joje; arba per 10 darbų dienų negavus jokio pranešimo iš adresatų dėl pasiūlymo dalyvauti procedūroje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnis neteko galios nuo 2017 m. kovo 31 d. Kita vertus, atsakovas įtraukė į atliekamą administracinę procedūrą pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. sausio 22 d. pateikė prašymą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos seniūnui, kuriuo prašė sustabdyti procedūrą vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindais. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2018 m. sausio 31 d. rašte Nr. S(22)-16 (9.10) nurodoma, kad nėra pagrindo atidėti administracinę procedūrą.

22. Teismas nurodė, kad administracinės procedūros sustabdymas Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnyje nustatytu pagrindu yra administracinio sprendimo priėmimo klausimo atidėjimas neapibrėžtam laikui dėl to, kad yra teisės aktuose nustatytos kliūtys priimti administracinį sprendimą.

23. Teismas pažymėjo, jog savo patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad pridėjo įrodymus – VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 18 d. išrašų kopijas, kuriose aiškiai matyti turto įregistravimo galimo sukčiavimo ir duomenų klastojimo atvejis registrų centro įstaigoje, prieštaraujantis įstatymams, kai I. B. įgytas turtas 2016 m. balandžio 18 d. (dar būdamas arešto stadijoje) buvo Registrų centre įregistruotas be turto perdavimo akto; šis aktas buvo antstolio išduotas vėliau, tik 2016 m. balandžio 25 d. Nurodė, kad po to paties Registrų centro priimto „ypatingojo“ (2017 m. balandžio 18 d.) sprendimo Nr. (8.6.16.)ŠS-450 (nežinia dėl ko) sukurtu pagrindu, vėliau civiliniame procese šis sprendimas buvo taip pat sąmoningai slepiamas ir nebuvo paviešintas, kodėl jis buvo slepiamas nuo teismo ir proceso dalyvių, yra nuspėjama; jis yra atskleistas vėliau bylose tik 2017 m. liepos mėnesį, kad susidarytų patogi galimybė teisėtai atimti turtą suėjus senačiai „legalizuoti“. Mano, kad ir be teismo įsikišimo, pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes, viešasis administratorius privalėjo kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir išsiaiškinti pareiškėjos prašyme pateiktą informaciją teisiniu keliu, o administracinę procedūrą (kaip reikalauja įstatymas) privalėjo sustabdyti. Šios aplinkybės ir šie procesai nėra iki šiol įvertinti nei prokuratūros, nei teismo, todėl yra tikėtina, kad visas turto atėmimo klausimas yra tikslingai stumiamas buldozeriu iki senaties terminų galimai korupcinių susitarimų pagrindais tam, kad paskui būtų galima ne įstatymo nustatyta tvarka pripažinti klastojimo būdu įgytą žemės sklypą ir statinius kaip legaliai įgytą turtą, suėjus dirbtinai sukurtiems senaties terminams, o teismai galėtų atmesti pareiškėjos ieškinius, kaip neturinčius teisinių pagrindų arba kaip praleidus terminą.

24. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-218-949/2017 nurodoma, kad teismui konstatavus, kad skolos išieškojimas nagrinėjamu atveju gali būti vykdomas iš R. B., antstolis išieškojimą turėjo teisę nukreipti į ieškovės kaip skolininkės turtą, jos dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK ) 666 straipsnis). Remiantis šia teisės norma antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į R. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Turėdamas teisę nukreipti išieškojimą į šį turtą, antstolis taip pat turėjo teisę ir areštuoti nurodytą turtą. Areštuoto turto realizavimas CPK VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus turto areštus (CPK 693 straipsnis). Taigi realizavus varžytynėse R. B. priklausiusį turtą, vykdymo procese taikytas areštas negalėjo būti kliūtimi atsakovui I. B., įsigijusiam turtą varžytynėse, įregistruoti nuosavybės teises į šį turtą. Be to, pagal byloje pateiktus duomenis, įrašas dėl I. B. nuosavybės teisės į įgytą turtą galioja nuo 2016 m. balandžio 25 d., I. B. iki 2016 m. balandžio 21 d. turėjo sumokėti už varžytynėse nupirktą turtą, todėl I. B., laimėjęs varžytynes, turėjo atlikti mokėjimą už turtą, šiuos duomenis pateikti VĮ Registrų centrui. Pagal vykdomosios bylos duomenis, turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis surašė 2016 m. balandžio 25 d., todėl ieškovės nurodyti argumentai, kad I. B. nuosavybės teisę į turtą įregistravo neturėdamas tam teisinio pagrindo, esant turtui areštuotam, be to, turtas buvo parduotas anksčiau, negu nurodytas pardavimo laikas, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėdamas ieškovės ieškinį šioje byloje, teismas taip pat nenustatė jokių pagrindų, numatytų CPK 602 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-473-856/2017 nutarta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Teismas, susipažinęs su nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje motyvais, nusprendė, jog, priešingai, nei teigia pareiškėja, pareiškėjos 2018 m. sausio 22 d. prašyme nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos teisme, todėl atsakovui, atsižvelgiant į šioje administracinėje procedūroje gautus dokumentus, nekilo pareiga pareiškėjos prašymu taikyti Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies ir / ar 5 dalies nuostatas.

26. Dėl skundžiamo akto įteikimo klausimo teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi (aktuali nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 2 d. galiojusi redakcija). Teismas nustatė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2018 m. vasario 9 d. pranešimu Nr. S(22)-21 (9.10) I. B. buvo informuotas, kad priimtas sprendimas tenkinti jo prašymą ir pridedama sprendimo kopija. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija 2018 m. vasario 12 d. pranešimu Nr. S(22)-23 (9.10) informavo R. B., A. B. ir O. B., kad priimtas sprendimas tenkinti savininko I. B. prašymą ir šiuo sprendimu jų šeimos deklaravimo duomenys (duomenys neskelbtini), Kužių seniūnija, Šiaulių rajono savivaldybėje, panaikinti. Iš minėtų pranešimų teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 9 d. sprendimo kopija per 3 darbo dienas buvo išsiųsta tik I. B., t. y. tik procedūrą inicijavusiam asmeniui. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. S(22)-34 (9.10) pareiškėjai R. B. buvo atsakyta į jos prašymą, gautą el. paštu 2018 m. kovo 8 d., ir išsiųsta 2018 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (2018-569-SPR)-7(9.10) kopija. Susipažinus su bylos medžiaga teismas padarė išvadą, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjai R. B. skundžiamas aktas nebuvo siųstas, nėra. Konstatavo, kad tokiu būdu buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, įpareigojanti informuoti apie skundžiamo akto priėmimą asmenį, kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį.

27. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai taikė Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatą, Taisyklių 70 punkto normas ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad skundžiamo akto 1 punkte nurodytų deklaravimo duomenų panaikinimas adresu (duomenys neskelbtini), Kužių sen., Šiaulių r. sav., buvo atliktas pažeidžiant gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymo procedūras bei taisykles, todėl naikintinas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (2018-569-SPR)-7 (9.10) ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija įpareigotina išnagrinėti iš naujo I. B. 2018 m. sausio 15 d. prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

28. Dėl turtinės ir neturtinės žalos klausimo teismas pažymėjo, jog šioje byloje kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo adresu (duomenys neskelbtini), Kužių seniūnija, Šiaulių r. sav., pažeidžiant gyvenamosios vietos deklaravimo procedūras bei taisykles. Pažymėta, kad atsižvelgtina tik į tuos patikslintame skunde nurodytus motyvus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurie tiesiogiai susiję su gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimu 2018 m. vasario 9 d. sprendimu, todėl sprendžiant dėl reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo neaktualūs pareiškėjos patikslintame skunde nurodyti motyvai, susiję su faktinėmis aplinkybėmis (įvykiais, sprendimais) priimtais iki 2018 m. vasario 9 d. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo keliami Šiaulių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, todėl nevertintini kitų subjektų veiksmai (neveikimas).

29. Kadangi pareiškėjos prašoma priteisti 73 311 Eur patikslinto skundo motyvuose sietina su paveldėto turto praradimu, jo atkūrimo suminėmis sąnaudomis, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos nurodomi patirti nuostoliai nesusiję su šios administracinės bylos ginčo dalyku. Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra nustatyta tik viena iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, teismas konstatavo, kad nėra visų sąlygų atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti ir pareiškėjos nurodomai turtinei žalai atlyginti.

30. Teisėjų kolegija neabejojo, kad dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, susijusio su deklaravimo duomenų panaikinimu adresu (duomenys neskelbtini), Kužių sen., Šiaulių r. pažeidžiant gyvenamosios vietos deklaravimo procedūras bei taisykles, pareiškėja galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kurių ji nebūtų patyrusi, jei atsakovės veiksmai, susiję pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimu adresu (duomenys neskelbtini), Kužių sen., Šiaulių r., būtų buvę atlikti nepažeidžiant gyvenamosios vietos deklaravimo procedūrų bei taisyklių. Tačiau teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Teismas pažymėjo, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertino kaip nepagrįstą.

31. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. spalio 2 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 2 d. pažyma Nr. NTP-7-5817, kurioje nėra nurodomas išsamus išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, prašymas dėl patirtų išlaidų nebuvo nagrinėtas šioje proceso stadijoje.

III. 32. Pareiškėja R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas reikalavimas priteisti 10 091 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovavimą Šiaulių rajono savivaldybei.

33. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime trūksta esminio dalyko išnagrinėjimo – teismas atsiribojo nuo VĮ Registrų centro veiksmų 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16.)ŠS-450) nagrinėjimo.

34. Teismas netenkino reikalavimo priteisti žalos atlyginimą remdamasis tik tuo pagrindu, kad byloje nustatyta tik viena iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovo veiksmai. Tačiau teismas neteisingai aiškina, kad nėra kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atsirasti. Pareiškėjos teigimu, šios sąlygos (kaltė, priežastinis ryšys ir atsakomybė) pareiškėjos skunde buvo išsamiai išdėstyti ir tinkamai pagrįsti pridedamais dokumentais.

35. Dėl kaltės pareiškėja akcentuoja, kad skunde ji buvo nurodžiusi, kokie VĮ Registrų centro veiksmai ir priimti dokumentai turėjo būti teismo išnagrinėti, tačiau teismas dar 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi iš anksto formavo bylos eigą ir bandė nenagrinėti šio klausimo. Pareiškėja taip pat teigia, kad nors VĮ Registrų centro kaltės klausimas yra sprendžiamas toliau neteismine tvarka ir rezultatas dar nėra gautas, tačiau priežastinis ryšys byloje išlieka. Pareiškėja pažymi, kad neturtinei žalai įrodyti ji savo skunde pridėjo medicininius dokumentus ir žinias apie sveikatos būklę. Dokumentai tik patvirtina, kad pagal nurodytas aplinkybes egzistuoja atsakomybė.

36. Pareiškėja nurodo, kad teismas eliminavo pagrindinę jos skundo sąlygą, nesprendė tos kaltės dalies, kurią ji prašė nagrinėti pagal Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 ir 5 dalis ir net nurodė subjektus, išreikalavo į bylą iš VĮ Registrų centro dokumentų kopijas.

37. Pareiškėjos manymu, teismas neteisingai taiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vengdamas išspręsti ginčą iš esmės, o siūlydamas pareiškėjai inicijuoti dar vieną – civilinę bylą vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 6 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, kad teismui yra suteikta teisė vadovautis ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu, priteisiant neturtinę žalą.

38. Pareiškėja nurodo, kad skunde buvo nurodžiusi 37 bylų sąrašą ir pateikusi informaciją, kokie buvo jose padaryti pažeidimai. Teismas galėjo prijungti šias bylas ir išnagrinėti tinkamai kaltės klausimą iš esmės.

39. Teismas neišsiaiškino ir nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn VĮ Registrų centro, galimai suklastojusio I. B. turto įregistravimo procedūrą ir po metų savo iniciatyva ištaisiusio viešajame registre duomenis.

40. Pareiškėjos manymu, atsakovo įpareigojimas iš naujo spręsti klausimą, nėra nuobauda už padarytą pažeidimą. Teismas, pripažinęs, kad atsakovas padarė pažeidimų, kuriais buvo pažeistos pareiškėjos teisės, neteisėtai atmetė turtinės ir neturtinės žalos priteisimo reikalavimą.

41. Pareiškėja teigia, kad jos skundo dalykas buvo suskaidytas dalimis, nes klausimas dėl VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo (ištyrimo prokuratūroje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje) buvo priverstinai išimtas iš bylos (2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 17 d. nutartys).

42. Pareiškėjos teigimu, teismas savavališkai perkėlė Šiaulių rajono savivaldybės atsakomybę, perduodamas atstovauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai

43. Atsakovai Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir Šiaulių rajono savivaldybė, atstovaujama Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir mano, kad sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas.

45. Atsakovų nuomone, teismo sprendimo dalyje yra įsivėlusi rašybos klaida, vietoje Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nurodyta Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

46. Tretieji suinteresuoti asmenys O. B. ir A. B. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimus.

47. Tretieji suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtiną žalą, kurią patyrė dėl netinkamos gyvenamosios vietos duomenų deklaravimo panaikinimo procedūros, pagrįstumas.

49. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą iš dalies, panaikino Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (2018-569-SPR)-7 (9.10) „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“, kuriuo buvo panaikinti R. B., A. B., ir O. B., deklaravimo duomenys, adresu (duomenys neskelbtini), Kužių sen., Šiaulių rajono savivaldybė, ir įpareigojo atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti iš naujo I. B. 2018 m. sausio 15 d. prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo; reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294, 68.1, 70 punktais, ir konstatavo, kad nėra įrodyta, jog priimant sprendimą buvo tinkamai patikrinta, ar nurodytu adresu pareiškėja ir jos šeimos nariai tikrai negyvena, be to, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, priimtas sprendimas pareiškėjai nebuvo išsiųstas per nustatytą trijų dienų terminą. Pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė, nurodęs kad byloje nustatyti tik neteisėti veiksmai, ir neįrodytos visos kitos sąlygos atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas pripažino, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėja galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, tačiau reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais taip pat netenkino, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimo, kuris laikytinas savarankišku pažeistų asmens teisių gynimo būdu, pakanka pažeistai pareiškėjos teisei apginti.

50. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad teismas 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 17 d. nutartimis nepagrįstai apribojo jos procesines galimybes ginti savo teises, nenagrinėdamas VĮ Registrų 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16.)ŠS-450) ir nevertindamas šio subjekto kaltės, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atsirasti. Pareiškėjos teigimu, šios sąlygos (kaltė, priežastinis ryšys ir atsakomybė), patirta neturtinė žala pareiškėjos skunde buvo išsamiai nurodyta ir tinkamai pagrįsta pridedamais dokumentais. Teismas netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 ir 5 dalies, ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas.

51. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.‏‏‎ Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).‏‏‎

52. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, bei iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, bylą nagrinėdama apeliacine tvarka plačiau pasisako dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į pirmosios instancijos teismo priimtu skundu apibrėžtas ginčo ribas.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos 2017 m. gegužės 14 d. patikslinto skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi, kuria nutarta patikslinto skundo dalį, kuria prašoma priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 110 str. ir 111 str. pagrindais) dėl Registrų centro 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.16.16) ŠS-450, ikiteisminio tyrimo pradėjimo laikyti nepaduotu; pareiškėjos R. B. 2018 m. gegužės 14 d. patikslinto skundo likusią dalį priimti; atsakovais laikyti Šiaulių rajono savivaldybę, atstovaujamą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, ir Šiaulių rajono savivaldybės administraciją; atsakovu nelaikyti valstybės įmonės Registrų centras. Dėl šios nutarties pareiškėja buvo padavusi atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-521-525/2018

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusias nutartimi apibrėžtas administracinėje byloje ginčo ribas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti nedalyvaujančio byloje asmens VĮ Registro centro veiksmų ar sprendimų teisėtumo, tirti su tuo susijusių įrodymų ar nagrinėti pareiškėjos argumentų, nes tokios aplinkybės nepateko įbylos nagrinėjimo dalyką. Dėl tos pačios priežasties apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vertinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų dėl VĮ Registrų centro veiksmų ar sprendimų teisėtumo ar jų ryšio su pareiškėjos nurodoma patirta turtine ar neturtine žala.

54. Atmesdama pareiškėjos argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą dėl atsakovo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (2018-569-SPR)-7 (9.10) „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias, jog paaiškėjus, kad skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių, administracinė procedūra sustabdoma ir tokio skundo kopija ir prie jo pridedamų dokumentų kopijos persiunčiamos institucijai, kompetentingai tirti šiuos teisės pažeidimus, ir 5 dalies nuostatas, jog paaiškėjus, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamu aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti išsamūs motyvai dėl 2018 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (2018-569-SPR)-7 (9.10) „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“, apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo argumentai yra abstraktūs, nėra nurodyti konkretūs motyvai, kodėl nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis, todėl teisėjui kolegijai jais remtis nėra pagrindo, taip pat ir abejoti šioje teismo sprendimo dalyje padarytomis išvadomis.

55. Atsižvelgdama į pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu.

56. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Šio straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nurodyta CK 6.250 straipsnyje ir apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

57. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. <...>.‏‏‎ ‏‏‎Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2017 m. gruodžio 7 d. administracinėje byloje Nr. A-1267-662/2017, 2018 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018, kt.).‏‏‎ ‏‏‎Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, kt.).‏‏‎ ‏‏‎

58. Pareiškėja, argumentuodama patirtą neturtinę žalą, patikslintame skunde teismui buvo nurodžiusi, kad dėl turto – tėvų sodybos – realizavimo pusvelčiui, trečiojo suinteresuoto I. B. veiksmų, prievartinio gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu, pareiškėja nebegali naudotis savo gyvenamąja patalpa ir joje esančiais daiktais, po tokių (skundžiamų) sprendimų priėmimo SODRA nutraukia senatvės pensijos mokėjimą (VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (10.1) S-9309 „Dėl pensijos mokėjimo nuo 2018 m. gegužės 1 d.) ir pareiškėja neteko lėšų pragyvenimui; dėl to pareiškėja patyrė emocinį šoką, gilius ir ilgalaikius emocinius pergyvenimus, nemigą, sveikatos pablogėjimą, depresiją, orumo pažeminimą ir socialinės padėties pablogėjimą bei nepatogumus dėl negautos pensijos. Ilgamečius dvasinius pergyvenimus ir dvasinį skausmą, šoką, depresiją, patirtą pažeminimo pojūtį ir psichologinį spaudimą bei šių veiksnių įtaką savo sveikatos pablogėjimui pareiškėja vertino savo gyvybės palaikymo verte – pensijos pinigine išraiška per visą šį teisminį laikotarpį – nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. – iš viso 10 091 Eurų suma, įrodinėjo I. B. 2018 m. gegužės 2 d. raginimu, 2017 m. vasario 2 d. medicininėmis išvadomis, receptų kopijomis (3 lapai), SODROS 2017 m. kovo 6 d. pažyma bei kt.

59. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, susijusio su deklaravimo duomenų panaikinimu adresu (duomenys neskelbtini), Kužių sen., Šiaulių r. pažeidžiant gyvenamosios vietos deklaravimo procedūras bei taisykles, pareiškėja galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kurių ji nebūtų patyrusi, jei atsakovo veiksmai, susiję su pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimu, adresu (duomenys neskelbtini), Kužių sen., Šiaulių r., būtų buvę atlikti nepažeidžiant gyvenamosios vietos deklaravimo procedūrų bei taisyklių, pažymėjo, kad byloje sprendžiant reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nėra vertinami pareiškėjos patikslintame skunde nurodyti motyvai, susiję su faktinėmis aplinkybėmis (įvykiais, sprendimais), priimtais iki 2018 m. vasario 9 d., taip pat sprendžiama tik dėl atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, keliamų reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl nevertintini kitų subjektų veiksmai (neveikimas).

60. Teisėjų kolegija, pritardama minėtoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, akcentuoja, kad kitų subjektų veiksmai nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, todėl ir laikotarpis, už kurį pareiškėja siekia neturtinės žalos atlyginimo, negali būti ankstesnis, negu nustatyti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, neteisėti veiksmai – pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu. Taigi byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tik dėl šio atsakovo neteisėtų veiksmų ir tik laikotarpiu po neteisėtu pripažinto 2018 m. vasario 9 d. sprendimo priėmimo. Šiuos aspektu atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėja siekia pagrįsti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kitų asmenų veiksmais, taip pat aplinkybėmis, kurios buvo susiklostę iki ginčijamo deklaravimo duomenų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime rezoliucinėje dalyje esantis įrašas, kai vietoje Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nurodyta Šiaulių miesto savivaldybės administracija, laikytinas rašymo apsirikimu, neturinčiu įtakos sprendimu nustatytai pareiškėjos teisių apimčiai, kurio ištaisymą reglamentuoja ABTĮ straipsnis, todėl plačiau neaptarinėtinas.

61. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėja galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankamu pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdu ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Tokia teismo išvada reiškia, kad pareiškėjos skunde dalis nurodytų patirtų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, buvo pripažinti susijusiais priežastiniu ryšiu su byloje nustatytais atsakovo neteisėtais veiksmais, tačiau dėl savo nedidelio intensyvumo ir trukmės laikyti nereikalaujančiais atlyginimo pinigais. Pareiškėja, apeliaciniame skunde išimtinai akcentuodama VĮ Registrų centro, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, veiksmus, bei aplinkybes, buvusias iki deklaravimo duomenų panaikinimo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu, nepateikia konkrečių argumentų, kuriais būtų kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl patirtos neturtinės žalos, nurodo, kad visos aplinkybės buvo išdėstytos patikslintame skunde.

62. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos patikslintame skunde nurodytas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusias pasekmes, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos sveikatos būklės pablogėjimą patvirtinančios medicininės pažymos yra ankstesnės – 2017 m. vasario 2 d., todėl ši aplinkybė negali būti siejama išimtinai su byloje kvestionuojamais atsakovo veiksmais. Kitos pasekmės – trečiojo suinteresuoto asmens I. B.2018 m. gegužės 2 d. raginimas išsikeldinti, senatvės pensijos mokėjimo nutrūkimas po deklaravimo duomenų panaikinimo galėjo būti nulemtos atsakovo neteisėtų veiksmų, ir dėl to pareiškėja galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kurie taip pat vertintini sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiama ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tarp jų – ir paties nukentėjusio asmens veiksmus, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aptariamų neigiamų pasekmių pareiškėja galėjo išvengti pati aktyviai bendradarbiaudama su atsakovu ir dalyvaudama administracinėje procedūroje, apie kurią buvo informuota atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2018 m. sausio 15 d. pranešimu Nr. S(22)-7 (9.10) bei pateikdama įrodymus apie savo faktinį gyvenimą deklaruojamu adresu. Administracinėje procedūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas numato VAĮ 20 straipsnis, jo 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, gali pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus. Pareiškėjai nepasinaudojus savo teisėmis administracinės procedūros metu, pačiai tenka dalis atsakomybės dėl neigiamų pasekmių kilimo, tarp jų – ir dėl patirtos neturtinės žalos.

63. Papildomai ištyrusi pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, daro išvadą, kad ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinimas, pareiškėjos teisių pažeidimo pripažinimas ir atsakovo įpareigojimas išnagrinėti iš naujo I. B. 2018 m. sausio 15 d. prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo yra pakankamos priemonės pareiškėjos pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apginti, priimtas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 88 straipsnyje 2 ir 4 dalyse keliamus reikalavimus, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė