2018-04-04 Nr. AB-7053-3-64-3-02850-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-19-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02850-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. A1-211 „Dėl A. R. ir V. J. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ji įtraukta nepagrįstai, nes yra socialiai atsakinga, praeityje tik vieną kartą buvo bausta administracine tvarka dėl ginčo su kaimyne. Nors didelė šeima gyvena pakankamai vargingai, tačiau visi pareiškėjos vaikai yra aprūpinti jų mokymuisi, vystymuisi bei gyvenimui būtinomis priemonėmis. Išskyrus nesutarimus su sūnumi E. R., pareiškėja, jos teigimu, jokių problemų dėl kitų vaikų elgesio neturi.

3. Pareiškėja pabrėžė, kad skundžiamas individualus administracinis aktas yra visiškai nemotyvuotas, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.

4. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad informacija apie A. R. ir V. J. šeimos problemas, nepakankamą vaikų priežiūrą, konfliktus su kaimynais, yra gaunama nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. buities tyrimo akte nurodyta, jog pareiškėjos šeima gyvena nuosavame dviejų kambarių bute su virtuve, tuo metu šeimoje augo nepilnamečiai vaikai O. R., A. R., E. R., A. J., O. J.; pareiškėja A. R. nedirba, augina vaikus; V. J. dirba 0,5 etato; A. R. nuolat konfliktuoja su kaimynais, išlaidauja, netinkamai prižiūri vaikus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, 2012 m. rugpjūčio 7 d. apsilankę šeimoje, surašė aktą, kuriame nurodė, kad bute esančios patalpos didelei šeimai yra per mažos, dėl to nesudaromos saugios buities ir gyvenimo sąlygos, kaimynė R. K. kaltino pareiškėją savo buto užliejimu, nurodė, kad minėtoje šeimoje nuolat triukšmaujama, girtaujama, neprižiūrimi vaikai. A. R. paaiškino, kad sugyventinis savaitgaliais girtauja, šeimai neduoda pinigų, tik minimaliai nuperka maisto, girtas moralizuoja, auklėja vaikus. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2012 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ši šeima įrašyta į stebimų šeimų apskaitą.

6. Remiantis (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014 m. kovo 7 d. buities tyrimo akto duomenimis, A. R. bute didelė netvarka, O. ir E. aprengti per dideliais, ne itin švariais rūbais, vaikai neturi vietos daryti pamokas, kaimynų teigimu, A. R. dažnai keikia vaikus, vaikai nuo ankstyvo ryto būna lauke, nes namuose mažai vietos, kyla konfliktai, šeimoje yra problemų su E. R.. (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014 m. kovo 14 d. raštu, adresuotu Vaiko teisių apsaugos skyriui, informuojama, kad nepilnametis E. R. nuolat skriaudžiamas motinos ir vyresniųjų brolių. Lankymosi šeimoje metu paaiškėjo, kad E. yra lėtesnio būdo, jį užgaulioja, muša, ne visada gauna pavalgyti. 2014 m. kovo 28 d. apsilankymo šeimoje metu išsiaiškinta, kad bendravimo problemos tarp E. ir jo mamos ilgalaikės, E. nenori grįžti namo, siekiant išspręsti konfliktą A. R. pasiūlyta lankyti specialistų konsultacijas.

7. Telšių krizių centro darbuotojai apsilankymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kur buvo sukviesta A. R. šeima, metu aiškinosi priežastis, dėl kurių E. R. išėjo gyventi pas giminaitę J. L.. Iš susitikimų, individualių konsultacijų bei kitų informacijos šaltinių pastebėta, kad šeima gyvena nedideliame bute, kuriame nėra galimybės vaikams turėti pakankamai asmeninės erdvės, todėl tarp vaikų kyla konfliktai, mama dėl socialinių įgūdžių stokos, mąstymo bei supratimo ribotumo nėra pajėgi išspręsti šių konfliktų, šeimoje tvyro emocinė įtampa, mamai ir vaikų tėvui trūksta tėvystės įgūdžių, bendravimo su vaikais, jų emocinio palaikymo, supratimo. A. R. netinkamas motinos pareigų atlikimas buvo svarstytas 2014 m. lapkričio 14 d. Vaiko globos organizavimo ir vaiko teisių apsaugos klausimų sprendimo komisijos posėdyje.

8. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2015 m. sausio 28 d. buities tyrimo aktu rekomendavo įrašyti A. R. šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes A. R. dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos nemoka ir negali tinkamai prižiūrėti vaikų, užtikrinti pagrindinių vaiko teisių, vyresnieji berniukai patys save išsilaiko dirbdami pas ūkininkus, mažieji vaikai yra nuolat neprižiūrėti, susivėlę, murzini, E. R. namuose negyvena nuo 2014 m. kovo 7 d. Atsižvelgiant į minėtoje šeimoje esančią situaciją ir siekiant toliau šeimai teikti pagalbą, ji Įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2015 m. gegužės 8 d. E. R. nustatyta vaiko globa, globėja paskirta J. L..

II. 9. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjos A. R. skundą tenkino – panaikino Įsakymą.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-869/2008 išaiškinimu, nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) teikimas yra būtina sąlyga (prielaida) priimti įsakymą dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Teikimas gali būti paduotas tik po to, kai Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi rašytinę ar žodinę informaciją, numatytą Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 (toliau – ir Aprašas), 6.1–6.8 punktuose, pati aplanko šeimą ir surašo Aprašo 1 priede nustatytos formos aplankymo aktą bei įvertina visą surinktą informaciją.

11. Ištyręs faktinius bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. vasario 12 d. raštą Nr. VA2-140 (teikimą, atitinkantį Aprašo 5 p. reikalavimus) surašė gavęs rašytinę informaciją – 2015 m. sausio 28 d. buities tyrimo aktą, surašytą (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinių darbuotojų. Taigi, teismo vertinimu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, gavę informacijos, prieš pateikdami teikimą, neaplankė A. R. šeimos ir nesurašė nustatytos formos aplankymo akto. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai šioje šeimoje paskutinį kartą lankėsi 2014 m. kovo 28 d. norėdami išsiaiškinti E. R. išėjimo iš namų priežastis, todėl šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimas dėl A. R. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą parengtas nesant reikalaujamo šeimos aplankymo akto, t. y. pažeidus procedūrą, kuri turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, Įsakymo pagrįstumą.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus tas socialinės rizikos šeimos požymis, kuris susijęs su vieno ar abiejų tėvų nemokėjimu ar negalėjimu tinkamai prižiūrėti vaikų dėl socialinių įgūdžių stokos. Pabrėžė, kad socialinės rizikos šeimų kategorijai priskiriama ne bet kokia tėvų veikla, o tik ta veikla, dėl kurios atsiranda neigiamos pasekmės, iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Šeima gali būti įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą tais atvejais, kai nustatoma šių požymių visuma: bent vienas iš tėvų dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų; dėl šios tėvų veiklos yra pažeidžiamos vaiko (vaikų) teisės bei teisėti interesai; šis vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimas(ai) sukelia pavojų vaiko (vaikų) fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Pagal Aprašo 8 punktą, faktinį pagrindą šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą sudaro toje šeimoje daromi vaiko teisių ir interesų pažeidimai, kuriuos nustatyta tvarka konstatuoja Vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius).

13. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 12 d. teikimo Nr. VA2-140 turinio teismas sprendė, kad pareiškėjos šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta todėl, kad A. R. nepilnametis sūnus E. R. nuo 2014 m. kovo 7 d. nebegyvena kartu su mama, iki šio laiko padėtis šeimoje nėra pasikeitusi, motinos ir sūnaus santykių problema svarstyta 2014 m. lapkričio 14 d. posėdyje, seniūnijos pateiktame 2015 m. sausio 28 d. buities tyrimo akte nurodyta, kad A. R. nerodo iniciatyvos pagerinti santykius su sūnumi, mažieji A. R. vaikai nuolat murzini, netinkamai prižiūrimi, kaimynai liudija, kad mama dažnai vadina vaikus necenzūriniais žodžiais. A. R. būsto būklė patenkinama, tvarkos minimaliai, maisto šeima visada turi, vyresnieji vaikai mokosi, mažieji lanko ikimokyklinę grupę, vyresnieji berniukai patys save išlaiko – vasarą dirba pas ūkininkus, žiemą – kas pasiūlo darbo; kaimynų teigimu, A. R. keikia savo vaikus necenzūriniais žodžiais, mažieji vaikai nuolat netvarkingi, susivėlę, murzini, E. R. namuose negyvena nuo 2014 m. kovo 7 d.

14. Teismas pabrėžė, kad nei 2015 m. sausio 28 d. buities tyrimo akte, nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikime nėra nurodyta, kokios konkrečiai vaikų teisės yra pažeidžiamos, nėra padaryta išvada, kad vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (ai) sukelia pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Priešingai, 2015 m. sausio 28 d. akte nurodyta, kad maisto šeima visada turi, vyresnieji vaikai mokosi, mažieji lanko ikimokyklinę grupę, vyresnieji berniukai patys save išsilaiko, dirba. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai A. R. šeimoje lankėsi tik du kartus – 2012 m. rugpjūčio 7 d. gavę kaimynės R. K. raštą dėl A. R. vaikų nepriežiūros, ir 2014 m. kovo 28 d. gavę informacijos dėl E. R. išėjimo iš namų. Aplinkybės dėl A. R. girtavimo, vaikų vadinimo necenzūriniais žodžiais į patikrinimo aktus surašytos remiantis kaimynų paaiškinimais. Byloje yra tik vienas rašytinis kaimynės R. K. 2012 m. rugpjūčio 6 d. prašymas, kitų duomenų apie tai, kokie konkrečiai kaimynai teikia informaciją apie nesirūpinimo vaikais atvejus, nesurinkta. Teismo vertinimu, nei (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialiniai darbuotojai, nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai surašytuose dokumentuose nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškia A. R. ir V. J. socialinių įgūdžių stoka.

15. Atsižvelgęs į visumą faktinių aplinkybių, teismas nurodė neturįs pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad pareiškėja ar jos sugyventinis savo veikla pažeidžia vaikų teises bei sukelia pavojų jų protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Vien tai, kad 2015 m. gegužės 8 d. E. R. nustatyta vaiko laikinoji globa, o ją nustačius A. R. šeima būtų įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą nuo 2015 m. gegužės mėn. kitu pagrindu, teismo įsitikinimu, nereiškia, kad 2015 m. vasario 13 d. įsakymu šeima į šią apskaitą įtraukta pagrįstai.

16. Teismas pabrėžė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą yra individualus administracinis aktas, todėl turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

17. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakyme nurodyta, kad A. R. ir V. J. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos vadovaujantis Aprašo 5 punktu. Skundžiamame akte nėra išsamiai išdėstyti faktiniai duomenys ir argumentai, nenurodyta, nuo kada šeima įrašoma į apskaitą. Pagal Aprašo 8 punktą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimas – tai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą projektas, tačiau nėra numatyta, kad šis teikimas būtų sudedamoji administracijos direktoriaus įsakymo dalis. Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte, teismo vertinimu, laikytinas esminiu trūkumu, dėl kurio Įsakymas pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir panaikintas kaip neteisėtas bei nepagrįstas.

III. 18. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19. Pirmą kartą informacija apie šeimą Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gauta 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir pagal galiojančią tvarką šeima aplankyta 2012 m. rugpjūčio 7 d., surašytas aktas Nr. VA3-399. Per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, apie pareiškėjos šeimą buvo sukaupta naujos informacijos iš skirtingų šaltinių. Buvo gauta duomenų ne tik iš Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, bet ir iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, Telšių krizių centro, 2014 m. kovo 28 d. šeimą pakartotinai aplankė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai.

20. Sprendimas įrašyti šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo priimtas išanalizavus nuo 2012 metų apie šeimą surinką informaciją. Įvertinus A. R. požiūrį į esamą situaciją ir elgesį su vaikais, buvo nuspręsta, kad stebėti šeimos nebepakanka, šeimai reikalinga socialinių darbuotojų nuolatinė pagalba ir priežiūra.

21. Aprašo 6 punktas nebuvo pažeistas, nes gavus pirminę informaciją apie šeimą, šeima buvo aplankyta ir šeimos aplankymo aktas (2012 m. rugpjūčio 7 d. aktas Nr. VA3-399) buvo surašytas, todėl iš esmės veiksmų chronologija įrašant šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo išlaikyta – buvo gauta informacija, šeima buvo aplankyta, buvo surinkti papildomi duomenys, parengtas teikimas dėl šeimos įrašymo į apskaitą. Iki šeimos įrašymo į apskaitą visos aplinkybės buvo objektyviai įvertintos, įrašymo faktas – pagrįstas surinktais duomenimis.

22. Apraše nėra tiesioginių normų, nustatančių šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą pagrindus, todėl Įsakyme glaustai nurodytas motyvas įrašyti šeimą į apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Išsami informacija apie tikslingumą įrašyti pareiškėjos šeimą į apskaitą yra išdėstyta 2015 m. vasario 12 d. teikime Nr. VA2-140, nuoroda, kad šeima įrašoma remiantis teikime nurodytais motyvais bei Aprašo 5 punktu, yra pateikta Įsakymo preambulėje.

23. Analizuojant teikime išdėstytą informaciją yra akivaizdu, kad šeimoje pažeidžiamos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, neužtikrinama vaiko teisė gyventi biologinėje šeimoje, vaiko teisė gauti išlaikymą iš tėvų. Tėvai šių vaikų teisių ir interesų neužtikrina dėl socialinių įgūdžių stokos: nemoka bendrauti su vaikais, neturi tėvystės įgūdžių, nesistengia suprasti ir patenkinti vaikų poreikių į psichologinį, emocinį saugumą ir pan.

24. Panaikinus Įsakymą, atsakovo teigimu, nebūtų galimybės teikti šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas bei užtikrinti kitokią reikiamą pagalbą.

25. Pareiškėja A. R. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, turėjo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, atitinkančias socialinės rizikos šeimos apibrėžimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija; toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

28. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

29. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškindamas taikytiną teisę pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus tas socialinės rizikos šeimos požymis, kuris susijęs su vieno ar abiejų tėvų nemokėjimu ar negalėjimu tinkamai prižiūrėti vaikų dėl socialinių įgūdžių stokos. Pabrėžė, kad socialinės rizikos šeimų kategorijai priskiriama ne bet kokia tėvų veikla, o tik ta veikla, dėl kurios atsiranda neigiamos pasekmės, iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Šeima gali būti įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą tais atvejais, kai nustatoma šių požymių visuma: bent vienas iš tėvų dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų; dėl šios tėvų veiklos yra pažeidžiamos vaiko (vaikų) teisės bei teisėti interesai; šis vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimas(ai) sukelia pavojų vaiko (vaikų) fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Pagal Aprašo 8 punktą, faktinį pagrindą šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą sudaro toje šeimoje daromi vaiko teisių ir interesų pažeidimai, kuriuos nustatyta tvarka konstatuoja Vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius).

30. Socialiniai įgūdžiai inter alia (be kita ko) apibūdintini kaip gebėjimai sugyventi su kitais asmenimis ir jų grupėmis, užmegzti bei plėtoti tarpasmeninius ryšius, rasti kompromisą, konstruktyviai spręsti konfliktus, prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, reiškia individų gebėjimą susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis.

31. Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo 13 punkte nurodytas aplinkybes bei jų kontekste aiškindama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, konstatuoja, kad yra pakankamai duomenų padaryti išvadą, kad pareiškėjos veiksmai neatitinka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, kad tėvai privalo visur ir visada užtikrinti teisėtus vaiko interesus, pirmiausia tėvai turi garantuoti galimybę būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos aiškintinos tik ir išimtinai vaiko naudai, o bet kokios abejonės dėl faktų buvimo ar įrodytinumo vertintinos tik ir išimtinai palankiausiu vaikui būdu (ABTĮ 86 str. 2 d. ir 133 str., 57 str. 6 d.).

32. Taikant šias įrodymų vertinimo taisykles, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą pripažindamas, kad neįrodyta, jog pareiškėja ar jos sugyventinis savo veikla pažeidžia vaikų teises bei sukelia pavojų jų protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Sprendimo 13 punkte nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos, o tai, kad 2015 m. gegužės 8 d. E. R. nustatyta vaiko laikinoji globa, kuri, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsniu, steigiama vaikui, likusiam be tėvų priežiūros, vertintina ne tik kaip savarankiškas pagrindas šeimą pripažinti socialinės rizikos šeima, bet ir oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (b. l. 137).

33. Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Teikimas tokio teisinio reglamentavimo kontekste vertintinas kaip faktinis pagrindas Įsakymui, dėl kurio kilęs ginčas, priimti. Taigi jis tuo pačiu yra ir Įsakymo sudėtinė dalis.

34. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija žino ir šiuo Sprendimu nepaneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas (žr. pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552 -594/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013).

35. Tačiau šios bylos kontekste atsižvelgdama į gintinų vertybių išskirtinę, ypatingą svarbą, o vaikų teisės yra būtent tokios vertybės, teisėjų kolegija, pripažindama, kad nėra teisinių pagrindų abejoti, kad visa informacija, duomenys ir faktai, dėl ko pareiškėjos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, pareiškėjai buvo žinomi, visos aplinkybės buvo nagrinėjimo teisme dalykas, o kolegijai kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, įvertinus faktinę situaciją ir konstatuojant, kad buvo teisinis pagrindas atsakovui priimti ginčijamą Įsakymą, teikiant besąlyginį prioritetą gintinoms vertybėms prieš individualaus teisės akto turinio trūkumus, pareiškėjos skundą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. A1-211 „Dėl A. R. ir V. J. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ panaikinimo atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos A. R. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas