aced91fc-e571-4b4a-b21f-5b3ff5195c8d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1514-644/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03020-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4, 15-16). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog pataisos namuose socialinės reabilitacijos programa vykdoma netinkamai arba iÅ¡ viso nevykdoma, pareigÅ«nai neatlieka savo pareigų. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo socialinės rizikos vertinimo rezultatų matyti, kad jokios socialinės reabilitacijos priemonės su pareiÅ¡kėju nebuvo atliekamos.

PareiÅ¡kėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ buvo atliktas netinkamai, pareiÅ¡kėjui nepagrįstai buvo skirta 136 taÅ¡kų, t. y. nustatytas aukÅ¡tas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. PareiÅ¡kėjui nėra suprantama, kodėl atliekant OASys vertinimÄ jam buvo skirta net 16 taÅ¡kų už teisės pažeidimus, 3 taÅ¡kai už gyvenimo sÄ lygas, 4 taÅ¡kai už lėšų tvarkymÄ , 3 taÅ¡kai už gyvenimo stilių, 17 taÅ¡kų už elgesį, 6 taÅ¡kai už piktnaudžiavimÄ alkoholiu ir pan.

Pažymėjo, kad jis yra iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, savo pajamų neturi, bendrauja su tais nuteistaisiais, su kuriais yra paskirtas į vienÄ gyvenamÄ patalpÄ ir elgiasi pagal pataisos namuose nustatytas taisykles. Nustačius aukÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjo socialinės rizikos vertinimÄ , jam buvo užkirstas kelias gauti socialines lengvatas, siekti lygtinio paleidimo, perkėlimo į lengvÄ jÄ grupę, dirbti besargyboje. Kalėjimų departamentas negalėjo tinkamai įvertinti visų skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, kadangi vertinimÄ atlikusi darbuotoja pataisos namuose nebedirba ir pareiÅ¡kėjui užkertamas kelias siekti teisingumo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, emocine depresija ir pan. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20-22) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , buvo atsižvelgiama į tai, kad pataisos įstaigoje už nustatytos tvarkos ir taisyklių pažeidimus pareiÅ¡kėjas buvo baustas du kartus, skatintas keturis kartus.

Praeityje buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sÄ lygas. Buvo padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės struktÅ«ruotoje aplinkoje pareiÅ¡kėjas geba laikytis nustatytos tvarkos, tačiau pasikeitus aplinkai, kuomet pareiÅ¡kėjo elgesys nėra stebimas, laikytis nustatytų taisyklių yra sudėtinga. IÅ¡analizavus vertinimo protokolÄ , neatitikimų su pareiÅ¡kėjui atliktu pakartotinio nusikalstamo elgesio vertimu nebuvo nustatyta. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikÄ sudaro 12 dalių, kurios skirtos vertinti įvairius su nusikalstamų veikų padarymu susijusius veiksnius.

Vertintojas, atlikdamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , atsižvelgia ne tik į teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei dabartinį elgesį, bet ir į nuobaudas ir pažeidimus, kurie buvo padaryti praeityje. Tai, kad pareiÅ¡kėjo netenkina vertinimo rezultatas, niekaip nesuponuoja, jog vertinimas atliktas netinkamai. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ , todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais atsakovės atstovo Marijampolės pataisos namų veiksmais, dėl netinkamai atlikto pareiÅ¡kėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ , t. y. pareiÅ¡kėjui nepagrįstai paskyrus aukÅ¡tÄ taÅ¡kų sumÄ (136 taÅ¡kai), taip pat dėl nevykdyto socialinės reabilitacijos priemonių plano.

Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ pažymėtina, kad teismas nenustatinėja konkretaus svertinių taÅ¡kų skaičiaus pagal OASys metodikÄ , nes tai nėra priskirta teismų kompetencijai ir funkcijoms. Teismas Å¡ioje byloje patikrina OASys metodikos taikymo teisėtumÄ , t. y. ar OASys vertinimÄ atlikę subjektai kompetentingi tai daryti; ar vertinimÄ atliko vadovaudamiesi OASys metodikos kriterijais, iÅ¡dėstytais OASys vadove. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas sutiko ir savo paraÅ¡u patvirtino, jog jo asmenybė bÅ«tų įvertinta naudojant OASys metodikÄ (b. l. 31-32).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 137 straipsnyje reglamentuoti socialinės reabilitacijos tikslai, veiksmai ir priemonės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai:

1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas;

2) kriminogeninių veiksnių nustatymas;

3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.).

Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ vadovaujamasi Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Å iuo įsakymu patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraÅ¡o 3 punktas (toliau – ApraÅ¡as) nustato nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tikslus ir paskirtį, vykdytojams keliamus reikalavimus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų įgijimo, diegimo ir vykdymo bei elgesio pataisos programų efektyvumo vertinimo ir plėtros principus, aprobavimo kriterijus, dokumentų, susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimo ir naikinimo tvarkÄ bei kitus klausimus.

BVK 1371 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Sudarant šį planÄ , turi dalyvauti nuteistasis. <...>. Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastÄ , kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimÄ . <...> (BVK 1371 str. 2 d.). BVK 1371 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane turi bÅ«ti nurodyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai.

Taigi, Å¡iuo atveju naudojantis OASys metodika, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliekamas siekiant sudaryti laisvės atėmimo bausmę nuteistojo asmens individualų socialinės reabilitacijos planÄ ir numatyti nusikalstamo elgesio rizikÄ valdyti padedančias priemones. ApraÅ¡o IV dalyje nustatyti bendri ir specialÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai specialistams, naudojantiems nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo metodikas: turėti aukÅ¡tÄ jį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties iÅ¡silavinimÄ , bÅ«ti iÅ¡klausius metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimÄ (15.1. p.); turėti patirties atliekant individualius įvertinimus (15.2. p.); turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus testus (15.3. p.); bÅ«ti baigus tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turėti baigimo pažymėjimÄ (15.4 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. PareiÅ¡kėjui nustatyta bausmės atlikimo pradžia 2017-08-25, bausmės atlikimo pabaiga - 2030-06-25, lygtinis paleidimas netaikomas (b. l. 25). PareiÅ¡kėjui 2020-09-11 buvo atliktas pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas pagal OASys metodikÄ . VertinimÄ atliko 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė D. P. ir psichologė A. B.-Clausen (b. l. 6, 54). Atlikus OASys įvertinimÄ , pareiÅ¡kėjui nustatytas bendras svertinis taÅ¡kų skaičius (136 taÅ¡kai) ir nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nuteisimo rizika (b. l. 29).

Atliekant vertinimÄ buvo remiamasi Å¡iais informacijos Å¡altiniais: apklausa, ankstesni teistumai, asmens byla, OASys savęs įvertinimas, psichologo vertinimas (b. l. 56). Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu OASys sistemos vertinimÄ atliko Marijampolės PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė D. P. ir psichologė A. B.-Clausen, todėl vertintina Å¡ių specialisčių kvalifikacija. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė D. P. yra baigusi Lietuvos žemės Å«kio universitetÄ ir įgijusi aukÅ¡tÄ jį vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį (b. l. 96).

D. P. 2017-12-18 ir 2017-12-19 iÅ¡klausė mokymus ,,Pakartotinio nusikalstamo rizikos vertinimo metodikos OASys taikymo ypatumai (pirminiai mokymai)“, 2018-05-30 ir 2019-11-25 iÅ¡klausė Pakartotinio nusikalstamo rizikos vertinimo metodikos OASys mokymus (b. l. 101). Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2019-03-29 įsakymu Nr. 4/07-54 patvirtintÄ 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ (b. l. 94-95), su kuriuo pasiraÅ¡ytinai susipažinusi D. P., pareigÅ«nas, einantis Å¡ias pareigas, vykdo: socialinės reabilitacijos darbÄ su bÅ«rio nuteistaisiais (5.1. p.); nuteistajam, atitinkančiam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas ir pasiraÅ¡iusiam raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinime, vertina pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikÄ OASys (5.21. p.); nuteistÄ jį įvertinęs pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinio metodikÄ OASys, parengia socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ ir pateikia Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų komisijos sekretoriui (5.22. p.).

Psichologė A. B. – Clausen yra baigusi Vytauto Didžiojo universitetÄ ir įgijusi psichologijos bakalauro ir magistro laipsnius (b. l. 116-117). 2017-07-14 Ä®vadinio mokymo kursų baigimo pažymėjimas Nr. Ä®M-5176 patvirtina, kad ji iÅ¡klausė 128 akademinių valandų kursus, jai suteikta teisė vykdyti jos pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas (b. l. 118). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymų centras patvirtino, kad ji iÅ¡klausė 31 ak. val. kursÄ tema ,,Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys taikymas“ (b. l. 119).

IÅ¡ Marijampolės pataisos namų 2-ojo Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininkės 2020-04-01 Tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 14/07K-693 (b. l. 120) matyti, kad Marijampolės PN psichologė A. B. – Clausen dirbo su 445 nuteistaisiais, atliko jų pirminį vertinimÄ , suicidinio elgesio rizikos vertinimÄ , nusikalstamos elgesio rizikos vertinimÄ , ruošė jų dokumentus dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės <...>. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad abi specialistės turi tinkamÄ iÅ¡silavinimÄ , abi yra iÅ¡klausiusios OASys mokymus.

Tai reiÅ¡kia, kad abi specialistės yra susipažinusios su Å¡ios sistemos taikymo principais, metodais ir visais reikalavimais, todėl teismui nekyla abejonių, kad jos buvo pakankamai kvalifikuotos atlikti pareiÅ¡kėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ naudojant OASys metodÄ . Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti nurodytų specialisčių kompetencija atlikti pareiÅ¡kėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nepagrįstai jam buvo nustatytas bendras 136 svertinis taÅ¡kų skaičius, t. y. aukÅ¡tas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.

PareiÅ¡kėjui nėra suprantama, kodėl atliekant OASys vertinimÄ jam buvo skirta 16 taÅ¡kų už teisės pažeidimus, 3 taÅ¡kai už gyvenimo sÄ lygas, 4 taÅ¡kai už lėšų tvarkymÄ ir pajamas, 3 taÅ¡kai už gyvenimo stilių, 17 taÅ¡kų už mÄ stymÄ ir elgesį, 6 taÅ¡kai už piktnaudžiavimÄ alkoholiu. Remiantis OASys vadovu, ankstesnis elgesys yra geriausias prognostinis bÅ«simo elgesio rodiklis (Vadovas, 15 psl.). Pagal OASys vadovÄ , atliekant teisės pažeidimų analizę, vertintojas nagrinėja dabartinį pažeidimÄ ir atsižvelgia į ankstesnes nusikalstamas veikas (Vadovas, 43 psl.).

Nagrinėjamu atveju, atliekant pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimų vertinimÄ , buvo surinkta statistinė informacija apie ankstesnius jo teisės pažeidimus, jų skaičių, pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo amžių nusikaltimo padarymo metu ir pan. Å ioje dalyje įvertinus ankstesnius pažeidimus, pareiÅ¡kėjui skirta maksimali 14 taÅ¡kų suma. Atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau buvo teistas 6 kartus, nuteistas teisme jaunesnis nei 18 m., nuteistas teisme vyresnis nei 18 m., pirmÄ kartÄ susidÅ«rė su policija 14 m., ir pan.

Taip pat iÅ¡nagrinėtas ir dabartinis teisės pažeidimas ir pažymėta, kad Å¡iam teisės pažeidimui bÅ«dingas smurtas, grasinimas, perdėtas skurto naudojimas. Konstatuota, kad dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui bÅ«dingo nusikalstamų veikų modelio dalis, Å¡ioje dalyje skirta maksimali taÅ¡kų suma – 2, iÅ¡ viso 16 taÅ¡kų (b. l. 57-60). Remiantis OASys vadovu, nustatant gyvenimo sÄ lygas įvertinamas gyvenamosios vietos statusas, su kuo teisės pažeidėjas dalijasi gyvenamÄ ja vieta, bÅ«sto pastovumas, gyvenimo sÄ lygų tinkamumas ir kokybė (Vadovas, 53-57 psl.).

Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygas nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neturi nuosavo bÅ«sto (skirti 2 taÅ¡kai), duomenų apie gyvenamosios vietos pastovumÄ nėra (1 taÅ¡as) (b. l. 61). Nustatant asmens lėšų valdymÄ ir pajamas vertinama: pajamų Å¡altinis (prieÅ¡ įkalinimÄ ), teisės pažeidėjo finansinė padėtis, lėšų valdymas, ar registruojant į laisvės atėmimo vietÄ pajamų Å¡altinis buvo neteisėtos pajamos, priklausomybė nuo paramos, finansiniai sunkumai (Vadovas, 66-70 psl.).

Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiÅ¡kėjo minėtÄ rodiklį nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neturi finansinio stabilumo, pareiÅ¡kėjo pagrindinis pajamų Å¡altinis – paÅ¡alpos, jį remia artimieji, nuosprendžiu priteistas ieÅ¡kinys, iÅ¡ antstolių gauta vykdomųjų raÅ¡tų, skolos savanoriÅ¡kai nedengia. Finansinės problemos sietinos su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu ateityje. Å ioje dalyje susumavus pareiÅ¡kėjui skirtų taÅ¡kų skaičių, gauta bendra 6 taÅ¡kų suma (b. l. 63).

Remiantis OASys vadovu, yra aiÅ¡kus ryÅ¡ys tarp to, kaip teisės pažeidėjas leidžia laikÄ , integruojasi į visuomenę, su kuo jis bendrauja, ar pasiduoda kitų įtakai, ar linkęs manipuliuoti, rizikingai elgtis (Vadovas, 78-85 psl.). Nustatant pareiÅ¡kėjo gyvenimo stiliaus rodiklį buvo įvertinta aplinka, kuri skatina nusikalstamumÄ (2 taÅ¡kai), pasidavimas bendrininkų įtakai (1 taÅ¡kas). Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nusikaltimus pradėjo anksti, nusikaltimai sunkėjo, pareiÅ¡kėjas neigė atlikęs nužudymÄ , kaltę perkelia aplinkai, nusikaltimai padaryti su bendrininkais, stokojama netinkamo elgesio įžvalgos ir pan.

Å ioje dalyje susumavus pareiÅ¡kėjui skirtų taÅ¡kų skaičių gauta bendra 3 taÅ¡kų suma (b. l. 64). Nustatant piktnaudžiavimo alkoholiu rodiklį vertinama, ar oficialiuose dokumentuose yra ir, ar pats teisės pažeidėjas pateikia įrodymų, kad jis Å¡iuo metu turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų (Vadovas, 90 psl.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo vertinimo lentelės matyti, kad alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys, didinantis pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje. PareiÅ¡kėjui skirti maksimalÅ«s 2 taÅ¡kai vertinant, kad dabartinis alkoholio vartojimas yra problema, 2 taÅ¡kai už tai, kad smurtinis elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu, 2 taÅ¡kai už žemÄ motyvacijÄ susidoroti su piktnaudžiavimu alkoholiu, iÅ¡ viso 6 taÅ¡kai.

Buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra įraÅ¡ytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros/dispanserinę grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad alkoholio vartojimas įtakojo kai kuriuos nusikaltimus, nusikaltimas padarytas apsvaigimo bÅ«senoje (b. l. 68). PareiÅ¡kėjas prie skundo pateikė duomenis apie jam iÅ¡duotÄ profesinio mokymo diplomÄ , kas, jo nuomone, mažina nusikalstamo elgesio rizikÄ (b. l. 128-130).

Remiantis OASys vadovu, vertinant asmens iÅ¡silavinimÄ ir mokymÄ si, atsižvelgiama į asmens darbinį statusÄ , darbo patirtį, darbo įgÅ«džius, nuostatas, mokyklos lankymÄ , iÅ¡silavinimÄ ir profesinę kvalifikacijÄ (Vadovas, 57-66 psl.). Pagal Vadovo nuostatas, asmeniui, kuris turi kokiÄ nors kvalifikacijÄ , skiriama 0 taÅ¡kų, jei neturi jokios kvalifikacijos - 2 taÅ¡kai. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo vertinimo lentelės matyti, kad jo profesinė kvalifikacija buvo įvertinta 0 taÅ¡kų, t. y. pareiÅ¡kėjas turi profesinę kvalifikacijÄ (b. l. 62).

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo profesinė kvalifikacija pagal Vadovo nuostatas buvo įvertinta tinkamai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamai atlikto pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir subjektyvia asmenine paties pareiÅ¡kėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimÄ atliko kompetentingi Å¡ios srities specialistai, vertinimas atliktas vadovaujantis OASys vadovu, atliekant vertinimÄ remtasi įvairiais informacijos Å¡altiniais, apie pareiÅ¡kėjÄ buvo surinkta visa detali informacija, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamai atliko pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad individualios socialinės reabilitacijos priemonės jo atžvilgiu pataisos namuose nebuvo vykdomos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atvykus į Marijampolės PN pareiÅ¡kėjui buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, nustatytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įvykdymo terminai. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas su Å¡iuo planu buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai2020-01-30, todėl jo argumentai, kad šį planÄ mato pirmÄ kartÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Minėtais duomenimis nustatyta, kad socialinės reabilitacijos plano priemonės buvo vykdomos, su pareiÅ¡kėju ne kartÄ buvo vedami individualÅ«s motyvaciniai pokalbiai (b. l. 121-124). Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ dėl socialinės reabilitacijos programos priemonių neteikimo, netinkamo jų teikimo ar jų trÅ«kumo. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl individualaus socialinės reabilitacijos priemonių plano nevykdymo atmetami kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, emocine depresija ir pan., tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nėra. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis