Legislator Case Law & Legislation
N-444-1228-12 AI generated

N-444-1228-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number N-444-1228-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo D. B. administracinėje byloje.

Legislator headnote

AI generated

N-444-1228-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: gegužės 30 d. sprendimo D. B. administracinėje byloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas A

Administracinė byla Nr. N444-1228/2012

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00550-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo D. B. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu tenkino D. B. prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo ir panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą dėl D. B. sulaikymo. Teismas nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu D. B. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu, kadangi asmuo negalėjo įrodyti savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir jo atžvilgiu buvo priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas). Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad minėtas Migracijos departamento Sprendimas nėra įsigaliojęs, kadangi D. B. jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis ir Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, jog užsienietis gali būti sulaikytas kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teismas padarė išvadą, kad D. B., kol nėra įsiteisėjęs Sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, yra prieglobsčio prašytojas, todėl Lietuvos Respublikoje jis yra teisėtai, o Migracijos departamento Sprendimas negali būti vykdomas ir asmuo Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose numatytais pagrindais negali būti sulaikytas.

II. Apeliaciniu skundu Užsieniečių registracijos centras prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas neįvertino naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą sulaikyti asmenį Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu. Pažymi, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą dėl D. B. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, jau atsižvelgė į tai, jog minėtas asmuo pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas savo Sprendimu atmetė ir šis Sprendimas dar nėra įsigaliojęs. Atkreipia dėmesį, jog D. B. savo prašyme pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo nepateikė jokių naujų aplinkybių, susijusių su jo statuso Lietuvos Respublikoje pasikeitimu. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog asmuo Migracijos departamento Sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nepakeičia jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, o tik pratęsia 2012 m. gegužės 9 d. turėtą statusą. Taip pat tvirtina, kad iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog D. B. tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, kadangi asmuo, atvykęs į Lietuvos Respubliką, nedelsiant nesikreipė dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir pasinaudojo suklastotu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu bei piktybiškai naudojasi teisės aktų suteiktomis teisėmis, taip vilkindamas Sprendimo įvykdymą. Mano, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir iš esmės spręsti užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo klausimą bei, remdamasis Įstatymo 118 straipsnio 2 dalimi, pakeisti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo ir taikyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. B. atstovė advokatė Inga Abramavičiūtė prašo skundą atmesti ir palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, jog Užsieniečių registracijos centras nepateikė jokių minėto sprendimo neteisėtumą patvirtinančių argumentų. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis netaikytini, kadangi D. B. yra prieglobsčio prašytojas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog užsienietis prieglobsčio prašytojo statuso netenka tada, kai yra priimtas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį. Be to, pažymi, kad prieglobsčio nesuteikimo argumentus nagrinės Vilniaus apygardos administracinis teismas, o Švenčionių rajono apylinkės teismas negalėjo išeiti už bylos nagrinėjimo ribų ir pats savo iniciatyva keisti užsieniečio sulaikymo teisinį pagrindą, todėl pagrįstai nagrinėjo tik asmens sulaikymo pagrįstumą Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat nurodo, jog Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sulaikymo pagrindas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai užsieniečio sulaikymas būtinas priimtam Sprendimui įvykdyti, tačiau Migracijos departamento Sprendimo vykdymas yra sustabdytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino D. B. prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo ir panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą, kuriuo D. B. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai priimamas sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. Tačiau ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju minėti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę, nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo tuo abejoti. Kita vertus, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu užsieniečio sulaikymo pagrindu.

Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan.). Taigi pagal šią teisės normą, esant nurodytoms aplinkybėms, užsienietis gali būti sulaikytas pradėjus procesą dėl sprendimo grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba įpareigoti užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos priėmimo.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai lemia, jog Įstatymo 113 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas 2012 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-3)-15PR-145 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. B. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 3). Šiuo sprendimu, be kita ko, nuspręsta, jog įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) piliečiui D. B. nesuteikimo bei nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, bei įsigaliojus galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Taigi nagrinėjamu atveju, be kitų, sprendžiamas ir klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, jog D. B., vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti, dėl ko, netaikant jo sulaikymo, sprendimo dėl asmens išsiuntimo įvykdymas galėtų tapti neįmanomas, t. y. užsieniečio sulaikymas šiuo atveju nelaikytinas būtinu tam, kad sprendimas dėl jo išsiuntimo, jei jis būtų nepanaikintas ir nepakeistas teisminio proceso metu, būtų įvykdytas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Virgilijus Valančius